Administracinio teisės pažeidimo byla :

Nr. A2.2.-971-791/2016

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00845-2016-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos :

2.3.1.; 2.14.3.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. birželio 23 d.

     Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant J. R.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. U.,

jos atstovui advokatui M. D.,

išnagrinėjo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, pensininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė :

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė L. S. 2016-06-10 A. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį dėl to, kad ji 2016-06-10 apie 9.30 val. iš parduotuvės „Maxima“, Naujoji g. 90-2, Alytuje pavogė 6,49 Eur vertės vyrišką balzamą „Aras“.

A. U. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad iš tiesų nesumokėjo už vyrišką balzamą, tačiau vogti tikrai nenorėjo, taip atsitiko netyčia. Ji tą dieną parduotuvėje prekes dėjo į savo pirkinių vežimėlį. Dalis jai reikalingų prekių buvo kitame parduotuvės aukšte (rūsyje), todėl palikusi vežimėlį nusileido į rūsį, kur paėmusi vyrišką balzamą įsidėjo į rankinę, nes dar pasiėmė tualetinio popieriaus ir indų ploviklio. Sugrįžusi prie vežimėlio susidėjo prekes, kurias laikė rankose, o balzamą pamiršo išimti iš savo rankinės. Mokėdama už prekes pamiršo vyrišką balzamą ir dėl to už jį nesumokėjo.

Byla nutrauktina.

Pagal ATPK 50 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar išvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, padaro smulkųjį svetimo turto pagrobimą. Minėtas pažeidimas padaromas tik veikiant tyčia. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Taigi smulkaus svetimo turto pagrobimo atveju, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ATPK 50 straipsnyje įtvirtintas smulkusis svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1024/2007, N62-96/2009, N62–507/2010, N62-2799/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, t. y., kad 2016-06-10 apie 9.30 val. parduotuvėje „Maxima“ A. U. praėjo pro kasas nesusimokėjusi už 6,49 Eur vertės vyrišką balzamą, kuris buvo rastas moters rankinėje. Daiktų (prekių) paėmimo protokolas patvirtina, kad vyriškas balzamas grąžintas parduotuvei. Šias aplinkybes patvirtina byloje surinkta rašytinė medžiaga, jas taip pat pripažįsta ir A. U.. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas nepatvirtina, jog A. U. veikė tyčia. Visos administracinės teisenos metu A. U. aiškino, jog ji neketino vyrišką balzamą išsinešti iš parduotuvės už jį nesumokėjusi. Tyčios pavogti balzamą neturėjo, labai dėl to išgyvena, taip pat nurodė, jog turi rimtų sveikatos problemų, dėl ko vartoja vaistus, kurie galimai įtakojo atminties sutrikimą. Netikėti šiais A. U. duotais parodymais teismui nėra pagrindo, kadangi jie buvo ištirti teismo posėdžio metu ir aplinkybių paneigiančių minėtus parodymus nenustatyta. A. U. teismui pateikė išrašą iš medicinos dokumentų, patvirtinantį jos minėtas diagnozes ir paskirtą gydymą. Atsižvelgiant į A. U. garbų amžių (70 m.), sveikatos būklę tikėtina, kad galėjo pamiršti apie rankinėje įdėtą prekę.

Teismo nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visetas nepatvirtina A. U. pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo, kadangi jos veikoje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė, t. y. nėra nustatyta tyčia pagrobti smulkųjį svetimą turtą (vyrišką balzamą). Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tokiu būdu A. U. administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį bylos teisena nutrauktina, nenustačius jos veikoje šio pažeidimo sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3022, 3024 straipsniais,

n u t a r i a :

nutraukti bylą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.

Teisėja                                                                                            Vilma Dapkevičienė