Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00436-2019-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 10 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir IĮ “G. U. įmonė” dėl leidimo išdavimo patekti į patalpas, taip pat pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019 pagal ieškovo V. M. ieškinį (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Modernaus būsto projektai“ dėl įpareigojimo atsakovams neatlikti neteisėtų veiksmų, ir
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 išdavė leidimą pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir rangovo UAB „Modernaus būsto projektai“ atstovams, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti į suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir jose atlikti veiksmus, kurie būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui): atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui.
2. 2019 m. birželio 17 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens V. M. atskirasis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019. Suinteresuotas asmuo prašė pakeisti nutartį ir netenkinti bendrijos prašymo dalyje dėl leidimo įeiti į V. M. priklausančias patalpas.
3. Taip pat ieškovas V. M. pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl įpareigojimo atsakovams neatlikti neteisėtų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019, kuriuo prašė: priimti teismo sprendimą, kuriuo įpareigoti atsakovus nesiimti veiksmų dėl esamo šildymo būdo keitimo iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą ieškovui priklausančioje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019.
5. Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334, 315 nuostatomis, numatančiomis nutarčių apskundimą apeliacinės instancijos teismui, taip pat proceso normomis, reglamentuojančiomis teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimą bei tokių nutarčių apskundimą (CPK 579, 582 str.). Pripažino, kad 2019 m. gegužės 28 d. nutartis neskundžiama, ji negali būti atskirojo skundo nagrinėjimo objektu.
6. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019 atsisakė priimti ieškovo V. M. ieškinį (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir UAB „Modernaus būsto projektai“ dėl įpareigojimo atsakovams neatlikti neteisėtų veiksmų, grąžino ieškovui ieškinį bei žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjusi, yra išduotas teismo leidimas, kuriuo leista (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir rangovo UAB „Modernus būsto projektai“ atstovams, dalyvaujant pareiškėjo pasirinktam antstoliui, įeiti į V. M., nuosavybės teise priklausančias patalpas, (duomenys neskelbtini), atlikti veiksmus, kurie yra būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimui (modernizavimui): atlikti bendro naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui. Sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra dėl tapataus ginčo, kuris yra išspęstas 2019 m. gegužės 28 d. priimta nutartimi, teismo sprendimas įsiteisėjęs ir vykdytinas, tame tarpe ir priverstine tvarka. Teismas atsisakė priimti ieškinį, vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pažymėjo, kad CPK nenumato galimybės tos pačios instancijos teismui peržiūrėti jau to teismo priimtus sprendimus.
III. Atskirųjų skundų motyvai
8. Suinteresuotas asmuo V. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą spręsti iš naujo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad V. M. 2013-12-09 įgijo nuosavybės teise 212,08 kv. m. negyvenamą patalpą – kavinę – konditerijos cechą, adresu (duomenys neskelbtini). Ši patalpa turi vietinę dujinę šildymo sistemą, ką patvirtina VĮ Registrų centro duomenys. Ieškovui tapo žinoma, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 yra išduotas teismo leidimas. UAB „Modernaus būsto projektai“ kreipėsi 2019 m. birželio 10 d. raštu, kad jai būtų sudarytos sąlygos patekti į patalpas ir atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos įrengimo darbus, numatytus techniniame darbo projekte. Įvertinus rašto bei teismo nutarties turinį (atsakovo teiginius) galima teigti, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB „Modernaus būsto projektai“ savavališkai ketina pakeisti V. M. nuosavybės teise priklausančiose patalpose esamą šildymo būdą – iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą.
10. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos reikalavimas dėl leidimo patekti į patalpas turėjo būti sprendžiamas ne supaprastinto proceso tvarka, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad rangovas bando savavališkai pakeisti patalpose esamą šildymo būdą – iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie V. M. patalpose esančią vietinę dujinę šildymo sistemą, ar kad ji įrengta neteisėtai. V. M. patalpose jokių centralizuotos šilumos vartojimo įrenginių nėra ir nebuvo, esantys tranzitiniai šilumos bei karšto vandens vamzdžiai buvo izoliuoti, o 2019 m. vasarį juos rangovas renovavo, tam suinteresuotas asmuo kliūčių nedarė. Mano, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai ir gali būti apskųsta.
11. Ieškovas V. M. taip pat prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019 ir perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą spręsti iš naujo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad pateikė teismui ieškinį dėl įpareigojimo atsakovams neatlikti neteisėtų veiksmų, tačiau teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra dėl tapataus ginčo, kuris jau išspręstas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 nebuvo sprendžiamas ginčas, buvo supaprastinto proceso tvarka išduotas teismo leidimas, ieškovas net nebuvo informuotas apie bendrijos prašymo nagrinėjimo faktą, negalėjo pateikti savo atsikirtimų bei pagrindžiančių įrodymų. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos reikalavimas dėl leidimo patekti į ieškovo patalpas turėjo būti sprendžiamas ne supaprastinto proceso tvarka, o pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nurodo, kad 2019 m. vasario mėnesį leido rangovui savo patalpose atlikti centralizuoto šildymo sistemos bei karšto vandens sistemos tranzitinių vamzdynų keitimo ir izoliavimo darbus, o taip pat kanalizacijos vamzdynų keitimo darbus. Todėl klaidinga informacija, kad rangovas negali atlikti ieškovo patalpose darbų pagal darbų projektą. Pareiškėjas klaidingai nurodė, kad pagal projektą ir gautą statybos leidimą V. M. patalpose turi būti įvesta kolektorinė šildymo sistema. Patalpose veikia vidinė dujinė šildymo sistema ir jos keisti ieškovas nesutinka. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo patalpose esanti šildymo sistema būtų įvesta neteisėtai. Jokių centralizuotos šilumos vartojimo įrenginių ieškovo patalpose nėra.
13. Nesutinka, kad bendrijos prašymo bei ieškovo ieškinio dalykas yra tapatus. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija prašė leisti patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausančias patalpas, leisti jose atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus. Tuo tarpu ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovus nesiimti veiksmų dėl esamo šildymo būdo keitimo - iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą ieškovui priklausančioje patalpoje. Taip pat skiriasi ieškinio bei prašymo dėl teismo leidimo išdavimo pagrindas, kadangi ieškinio pagrindas – VĮ Registrų centro išrašas apie vietinę dujinę šildymo sistemą patalpose, prašymo pagrindas – daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų projektas. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nepasinaudojo galimybę pašalinti ieškinio trūkumus, tuo šiurkščiai pažeisdamas ieškovo teises.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties
15. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad nutartis dėl teismo leidimo išdavimo negali būti apskųsta atskiruoju skundu.
16. Pažymėtina, kad būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl pagal įstatymą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, bei tuomet, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo išduotas leidimas įeiti į apelianto patalpas, nes teismui išdavus tokį leidimą buvo pažeistos jo, kaip buto savininko teisės ir teisėti interesai. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai bylą nagrinėjo supaprastinta tvarka CPK XXXIX numatyta tvarka. Mano, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, todėl gali būti apskųsta.
18. Teismo leidimų išdavimas reglamentuojamas CPK XXXIX skyriuje. Nutartys dėl teismo leidimų išdavimo apeliacine tvarka neskundžiamos ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 582 str. 6 d.). CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Pažymėtina, kad šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 str.).
19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, teismo nutartis, kuria teismas nutarė leisti pareiškėjos atstovui, rangovui, taip pat antstoliui įeiti į suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančias patalpas, su tikslu atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, nėra skundžiama apeliacine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutarties. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
20. Pažymėtina, kad apeliantui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis CPK XVIII skyriaus nuostatomis. Taip pat suinteresuotas asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl įpareigojimo atsakovams neatlikti neteisėtų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019 (dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį pasisakoma nutarties 22-29 pastraipose), todėl negalima sutikti, kad nutartimi būtų užkirstas kelias ginti savo teisėtus interesus. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo leidimas yra išduotas tik bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbų atlikimui, kam apeliantas iš esmės ir neprieštarauja (nurodo sudaręs sąlygas 2019 m. vasario mėnesį atlikti centralizuoto šildymo sistemos bei karšto vandens sistemos tranzitinių vamzdynų keitimo ir izoliavimo darbus, o taip pat kanalizacijos vamzdynų keitimo darbus); tuo tarpu nei nutarties motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nėra nurodoma, kad būtų leidžiama prijungti V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose yra vietinė šildymo sistema, prie kolektorinės šildymo sistemos jam pačiam prieštaraujant. Įvertinus, kad vietinė šildymo sistema nėra priskirtina prie bendrojo naudojimo įrangos, negalima sutikti, kad išduodant teismo leidimą yra pasisakyta dėl V. M. patalpose esančios šildymo sistemos pakeitimo. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio ginčas galėtų būti sprendžiamas teisme ginčo teisenos, o ne supaprastinta tvarka.
21. Apelianto skunde nurodyti argumentai dėl jo nesutikimo pakeisti šildymo sistemos būdą, nėra susiję su skundžiamos Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutarties teisėtumu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų išsamiau nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutarties
22. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti ieškinį tuo pagrindu, kad jau yra įsiteisėjusi Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, kurioje išduotas teismo leidimas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir rangovo UAB „Modernaus būsto projektai“ atstovams, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), ir jose atlikti veiksmus, kurie būtini namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui): atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui. Nesutinka, kad ieškinys, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovus nesiimti veiksmų dėl esamo šildymo būdo keitimo iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą ieškovui priklausančioje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
23. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).
24. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
25. Tais atvejais, kai nustatoma, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ieškinį atsisakoma priimti vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu.
26. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.).
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad šiuo atveju civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019 pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovams neatlikti neteisėtų veiksmų ir reikalavimas dėl teismo leidimo išdavimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 nėra tapatūs. Kaip minėta, civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019 išduotas teismo leidimas, kuriuo leidžiama pareiškėjos ir rangovo atstovams, dalyvaujant pasirinktam antstoliui, įeiti ir V. M. nuosavybės teise priklausančias patalpas, jose atlikti veiksmus, kurie būtini namo atnaujinimui (modernizavimui): atlikti bendrojo naudojimo šildymo sistemos, karšto vandens sistemos modernizavimo darbus, sudarant sąlygas šių veiksmų atlikimui. Tuo tarpu ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovus nesiimti veiksmų dėl esamo šildymo būdo keitimo iš vietinės dujinės šildymo sistemos į centrinę kolektorinę šildymo sistemą. Įvertinus, kad vietinė šildymo sistema nėra priskirtina prie bendrojo naudojimo įrangos, negalima sutikti, kad išduodant teismo leidimą yra pasisakyta dėl V. M. patalpose esančios šildymo sistemos pakeitimo tuo atveju, kai savininkas tam prieštarauja. Todėl atitinkamai negalima daryti išvados, kad klausimas dėl šildymo sistemos būdo pakeitimo yra išspręstas išdavus teismo leidimą, ir dėl to negali būti priimtas ieškinys.
28. Dėl nurodytos priežasties apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas ieškinio dalyko tapatumą, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, ieškinio dalyką sutapatino su teisminio nagrinėjimo objektu – renovacijos darbų atlikimu. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.
29. Esant išdėstytomis aplinkybėmis pripažintina, kad, nors išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių bei reikalavimai yra susiję su namo renovacijos atlikimu, tačiau esant skirtingiems reikalavimams (ieškinio dalykui) apelianto reiškiamas ieškinys nelaikytinas tapačiu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymui dėl teismo leidimo išdavimo, civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019. Pirmosios instancijos teismas, padaręs neteisingą išvadą dėl šio ir kitoje byloje išnagrinėto reikalavimų tapatumo ir dėl šios priežasties atsisakęs priimti ieškinį, neužtikrino asmens teisės į teisminę gynybą bei laisvės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei procesinę formą. Todėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju ir trečiuoju punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. S2-5590-434/2019, palikti nepakeista.
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-6133-857/2019, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Teisėja Margarita Dzelzienė