Administracinė byla Nr. eI-2739-1047/2019

   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00958-2019-7

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovei Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo V. L., dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Pareiškėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir pareiškėjas, Vilniaus apskrities VPK) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovė, Profesinė sąjunga) 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 01-01-33 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui V. L.. Profesinė sąjunga 2019 m. kovo 4 d. Sprendime nurodė, kad išnagrinėjo Vilniaus apskrities VPK 2019 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-13 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Ž. B. prarastos radijo stoties“, pažymėjo, kad pagal subordinacijos principą už sprendimų priėmimą ir žemesnių pagal rangą pareigūnų veiksmų kontroliavimą bei koordinavimą atsakingas būrio vadas. Profesinė sąjunga nurodė, kad nėra pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariui V. L.. Remdamasi nurodyta priežastimi, Profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam patruliui V. L..

Vilniaus apskrities VPK nurodo, kad Profesinės sąjungos sprendimas neduoti sutikimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis teismų praktikoje suformuluotoms taisyklėms. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalis, nustatanti pareigą gauti profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui, nereiškia, kad yra suteikiama privilegijų profesinės sąjungos nariams. Teismų praktikoje suformuluota, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A³-170-04; 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A²-748-06; 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A¹??-1590/2008). Nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjekto teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas, LVAT, 2006 m. liepos 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi principo, jog profesinė sąjunga savo teisėmis privalo naudotis protingai ir negali be pakankamo pagrindo riboti darbdavio teisių (LAT 200 m. kovo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-277/2000; 2000 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-934/2000; 2000 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1136/2000).

Pareiškėja pažymėjo, kad profesinės sąjungos sąmoningas ir teisės normoms bei teismų praktikai prieštaraujantis elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise.

Atsakovė profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad jos nesutikimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo yra teisėtas, o teismų praktika nepagrįstai siaurinamos profesinių sąjungų, veikiančių vidaus reikalų sistemoje, teisės. Turi būti vadovaujamasi Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalimi, Profesinių sąjungų įstatymo preambule, 10 straipsnio 4 dalimi, 13 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1 dalimi. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje taip pat nėra įpareigojimo vertinti siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą tik narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu. Vidaus tarnybos statutas nustato, kad profesinė sąjunga gali sutikti arba nesutikti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl pasinaudojimas šia teise negali būti įvardintas kaip profesinės sąjungos kompetencijos viršijimas ar piktnaudžiavimas teise.

Profesinė sąjunga nesiekia dirbtinai kurti kliūčių pareiškėjui vykdyti vidaus administravimo funkcijas. Profesinės sąjungos taryba nustatė, kad pareiškėjas nepagrįstai siekia nubausti V. L., kuris yra profesinės sąjungos narys. Pažymėjo, kad nešališkai įvertino situaciją. Pagal subordinacijos principą už sprendimų priėmimą ir žemesnių pagal rangą pareigūnų veiksmų kontroliavimą bei koordinavimą nagrinėtame įvykyje buvo atsakingas būrio vadas D. B.. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariui V. L..

Atkreipė dėmesį, kad profesinei sąjungai nėra būtina įrodyti aktyvios narių veiklos, nes užtenka pateis pareigūno narystės organizacijoje fakto – vien dėl to darbdavys, siekdamas silpninti pareigūnų norą stoti į profesinę sąjungą, nepagrįstai siūlo traukti tarnybinėn atsakomybėn Profesinės sąjungos narius.

Teismas

konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui V. L. teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK atliko tarnybinį patikrinimą ir 2019 m. vasario 13 d. priėmė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-13 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Ž. B. prarastos radijo stoties“, kurioje siūloma tarnybinę nuobaudą skirti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui V. L. ir kreiptis į Profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti minėtą tarnybinę nuobaudą.

Vilniaus apskrities VPK, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. vasario 19 d. kreipėsi į Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinę sąjungą dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui V. L..

Profesinė sąjunga 2019 m. kovo 4 d. Sprendime nurodė neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą vyriausiajam patruliui V. L.. Sprendime nurodyta, kad Profesinės sąjungos taryba išnagrinėjo Vilniaus apskrities VPK 2019 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-IS-13 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Ž. B. prarastos radijo stoties“. Pažymėta, kad pagal subordinacijos principą už sprendimų priėmimą ir žemesnių pagal rangą pareigūnų veiksmų kontroliavimą bei koordinavimą atsakingas būrio vadas. Profesinė sąjunga nurodė, kad nėra pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę profesinės sąjungos nariui V. L..

Vidaus tarnybos statuto (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojančia nuo 2019 m. sausio 1 d.) 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi nurodyti faktus, leidžiančius daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi pagrįsti šio ryšio tikimybę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

Taigi nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turi būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje arba diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamame Sprendime nėra nurodyta nei aplinkybė, kad atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl to, kad tarnybinė nuobauda yra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, nei nurodomos aplinkybės, kurios pagrindžia prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Atvirkščiai – skundžiamame Sprendime (ir atsiliepime į pareiškėjo skundą) nurodoma, kad sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą neduotas, nes Profesinės sąjungos taryba mano, kad tarnybinė nuobauda nepagrįsta, nurodomi tokios pozicijos motyvai (atsakingo asmens, kaltės ir kt. aspektai). Pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką (2019 m. birželio 12 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4427-492/2019; 2019 m. gegužės 8 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4116-552/2019 ir kt.) tokie atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą motyvai yra neteisėti.

Pažymėtina, kad 2019 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-13 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Ž. B. prarastos radijo stoties“ nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis V. L. 2018 m. gruodžio 8 d. tarnybos metu nuslėpdamas faktą apie Ž. B. prarastą tarnybinę radijo stotį, Ž B. sakė nepranešti apie radijo stoties praradimą, o vėliau, nustačius radijo stotį pasisavinusį asmenį, nesiimdamas veiksmų jį sulaikyti, tiesiogine tyčia pažeidė Lietuvos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 49 punktą, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80, 41.4 punktą, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus apskrities VPK viršininko 2016 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 10-V-204, 6.3, 6.4 ir 6.19 punktų reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad tokie pareigūno veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį jam skirtina tarnybinė nuobauda. Išvadoje nurodyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tarnybinį nusižengimą padaręs pareigūnas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams, pašalino padarytą žalą, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (siekė nuslėpti informaciją dėl prarastos radijo stoties). Taigi nei atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, kad tarnybinė nuobauda V. L. skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, nei teismas, išanalizavęs tarnybinio patikrinimo išvadą, nenustatė tokių priežasčių. Pareiškėjas pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą, t. y. įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė siekia iš esmės įvertinti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų pažeidimų ir numatomos pareigūnui skirti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau šios aplinkybės nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką, jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Profesinė sąjunga skundžiamu 2019 m. kovo 4 d. Sprendimu nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. L., todėl Vilniaus apskrities VPK prašymas tenkintinas ir skundžiamas Sprendimas naikintinas.

Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

  Pareiškėjo Vilniaus paskirties vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkinti.

  Panaikinti Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2019 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. 01-01-33 „Dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

  Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                         Beata Martišienė