Civilinė byla Nr. e2A-272-967/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24940-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. V. ieškinį atsakovui Vyriausybės strateginės analizės centrui dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas O. V. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. DGKS-4442; 2) pripažinti neteisingu atsakovo apskaičiavimą kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir įpareigoti atsakovą pagal teisės aktų reikalavimus perskaičiuoti ieškovui kompensaciją už 44,163 darbo dienos nepanaudotas kasmetines atostogas, nustatant 5 340,09 Eur kompensacijos dydį; 3) priteisti iš atsakovo nesumokėtą 837,05 Eur kompensacijos dalį už nepanaudotas kasmetines atostogas; 4) priteisti iš atsakovo netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 25 d., pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 2 dalį, t. y. po 837,75 Eur už kiekvieną uždelstą mėnesį, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius.

2.       Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. spalio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 171 nutraukta nuo 2019 m. kovo 25 d. Už nepanaudotas kasmetines atostogas turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis). Vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ (toliau – Aprašas). Darbo santykių metu, vykdant pagrindinės sutarties pareigas, ieškovas dirbo papildomą darbą pagal papildomus susitarimus prie pagrindinės darbo sutarties. Papildomas darbas buvo apmokamas iš darbdavio vykdomų projektų. Pagal Aprašo 5.1 punktą, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, taip pat ir už papildomą darbą, nesvarbu iš kokio darbdavio finansavimo šaltinio jis apmokamas. Darbdavys vidutinį darbo užmokestį nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijai skaičiavo pagal teisės aktais neleidžiamą tvarką – t. y. už papildomą darbą vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo atskirai ir tą papildomo darbo vidutinio darbo užmokestį taikė ne visoms nepanaudotų kasmetinių atostogų dienoms, o tik tokiai jų daliai, kiek dengė darbdavio projektų lėšos. Todėl už tam tikrą dalį nepanaudotų kasmetinių atostogų kompensacijos liko nesumokėta. 

3.       Ieškovo teigimu ginčas kyla dėl Aprašo 8 punkto ir DK 35 straipsnio 7 dalies taikymo. Ieškovo manymu, logiška aiškinti DK 35 straipsnio 7 dalies nuostatą, ją taikant tik tiems atvejams, kai papildomas darbas suteikia teisę naudotis papildomomis teisėmis, t. y. tokiomis, kurių nesuteikia darbas pagal pagrindinę darbo sutartį. Ieškovas papildomą darbą dirbo dėl padidėjusio darbo masto: esamų funkcijų nebuvo įmanoma suspėti atlikti laiku per 8 darbo valandas pagal pagrindinę darbo sutartį. Papildomai atliekamos darbo funkcijos nesuteikė jokių teisių į papildomas teises ir pareigas, todėl šio ginčo atvejui neturi būti taikoma DK 35 straipsnio 7 dalis, kaip ir Aprašo 8 punktas, kuris nukreipia į DK 35 straipsnio 7 dalyje aprašytas situacijas ir negali būti aiškinamas plačiau, t. y. negali būti taikomas visais atvejais, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją.

4.       Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. sausio 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo. 2018 m. kovo 30 d. įsakymu ieškovui pavestos papildomos (laisvu nuo pagrindinio darbo metu) su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimu susijusios funkcijos. Darbo sutarties Nr. 171 priedo Nr. 3 1 punkte, taip pat 2018 m. kovo 30 d. įsakymo 1 punkte buvo nustatyta papildomo darbo sąlyga – dirbti laisvu nuo pagrindinio darbo metu. Taigi DK 35 straipsnio 1 dalies prasme tarp šalių sudaryta papildoma darbo sutartis (bei 2018 m. kovo 30 d. įsakymu ieškovui pavestos papildomos darbo funkcijos) dėl darbo funkcijų jungimo.

5.       Atsakovas sutiko su ieškovo teiginiu, kad pagal Aprašo 5.1 punktą darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojant visas darbo apmokėjimo rūšis, numatytas Aprašo 3.1-3.4 punktuose, tačiau ši nuostata nepaneigia Aprašo 8 punkto taikymo nagrinėjamu atveju ir nereiškia, kad į minėtas apmokėjimo rūšis (Aprašo 3.1-3.4 punktai) patenka ir papildomas darbas (kai papildomai dirbama laisvu nuo darbo metu). Sistemiškai analizuojant DK 35 straipsnio 7 dalies nuostatą kartu su Aprašo 8 punktu, darbo teisės taikymas nagrinėjamu atveju tampa labai aiškus t. y. darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskirai iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją. Atsakovas vadovavosi šia Aprašo nuostata, skaičiuodamas kompensaciją už projektuose nepanaudotas kasmetines atostogas atskirai nuo kompensacijos už nepanaudotas atostogas pagrindinėse teisininko pareigose. Kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokėta iš kelių finansavimo šaltinių: už darbą atsakovės teisininko pareigose už 44,163 darbo dienas priskaičiuota 3 356,39 Eur nepanaudotų atostogų kompensacija bei už darbą, atliekant papildomas funkcijas laisvu nuo pagrindinio darbo metu atsakovės vykdomuose projektuose, už 25,513 darbo dienas priskaičiuota 1 146,05 Eur kompensacija. 

                                   II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, nurodė, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. DGKS-4442 darbo byloje Nr. APS-1-12110 laikomas netekusiu galios.

7.       Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad jam neturėtų būti taikomos DK 35 straipsnio 7 dalies ir Aprašo 8 punkto nuostatos. Teismas nurodė, kad ieškovas pas atsakovą ėjo pagrindines pareigas ir 2017 m. sausio 31 d. šalys sudarė papildomą susitarimą dėl papildomo darbo įvardytuose projektuose bei direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. P-14 ieškovui buvo pavestos papildomos su įvardytų projektų įgyvendinimu susijusios funkcijos. Tiek 2017 m. sausio 31 d. papildomo susitarimo 1 punkte, tiek direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. P-14 1 punkte aiškiai įtvirtinta papildomo darbo sąlyga – darbas laisvu nuo pagrindinio darbo metu. Taigi šalys susitarė dėl darbo funkcijų jungimo, kaip tai nustatyta DK 35 straipsnio 1 dalyje, todėl nagrinėjamu atveju taikomos DK 35 straipsnio 7 dalies, Aprašo 8 dalies nuostatos ir, darbuotojui atliekant sulygtą papildomą darbą pagal 2017 m. sausio 31 d. papildomą susitarimą ir atsakovo 2018 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. P-14 dėl darbo funkcijų jungimo, jo (darbuotojo) vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Aprašą atskirai iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją. Teismas nusprendė, kad atsakovas, apskaičiuodamas ieškovui kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tinkamai taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų pripažinti neteisingu darbdavio apskaičiavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir įpareigoti darbdavį perskaičiuoti ieškovui kompensaciją už 44,163 darbo dienos nepanaudotas kasmetines atostogas, nustatant 5340,09 Eur kompensacijos dydį, priteisti ieškovui iš atsakovo nesumokėtą kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas dalį, kurios dydis 837,05 Eur, taip pat netenkinamas išvestinis ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškinį netinkamai taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą;

8.2.                      Teismas neatsakė į klausimą ar darbuotojui dirbant papildomą darbą darbo funkcijų jungimo būdu (DK 35 straipsnio 1 dalis) ir dėl papildomo darbo neįgyjant teisės naudotis DK 35 straipsnio 7 dalyje numatytomis teisėmis ir pareigomis, gali būti taikomas Aprašo 8 punktas; 

8.3.                      Ieškovas nesutiko su teismo išvadomis, kad vien todėl, jog šalys susitarė dėl darbo funkcijų jungimo, darbuotojui automatiškai taikoma DK 35 straipsnio 7 dalis, nes pastaroji DK nuostata taikoma tik esant papildomai sąlygai: „jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis“. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų įgijęs minėtą teisę, dėl to nebuvo ir ginčo tarp šalių ir pirmosios instancijos teismas sprendime tokio fakto nefiksuoja. Todėl minėta išvada sprendime yra nepagrįsta;

8.4.                      Teismas aplinkybės dėl darbuotojo įgijimo teisę naudotis papildomomis teisėmis ar pareigomis visiškai nenagrinėjo, nevertino ir dėl jos nepasisakė, nors tai buvo esminė aplinkybė dėl ko ir kilo ginčas.

9.       Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašė jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Nurodė, kad nesutinka su ieškovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neaiškus, paviršutiniškas ir stokojantis argumentų. Priešingai, teismo sprendime labai aiškiai išdėstytos ginčui aktualios darbo teisės normos;

9.2.                      Aprašo 8 punkte nurodoma, kad DK 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskirai pagal minėtą Aprašą iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją. Taigi darbuotojui atliekant susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją (kas ir buvo nagrinėjamo ginčo atveju), darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskirai pagal minėtą Aprašą iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciją. Atsakovas būtent ir vadovavosi šia Aprašo nuostata, skaičiuodamas kompensaciją už projektuose nepanaudotas kasmetines atostogas atskirai nuo kompensacijos už nepanaudotas atostogas pagrindinėse teisininko pareigose;

9.3.                      Visa reikiama, pagal teisės aktus apskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas buvo sumokėta laiku, t. y. 2019 m. kovo 25 d. nutraukta darbo sutartis su apeliantu ir 2019 m. kovo 25 d. išmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl apelianto reikalavimas dėl netesybų atmestinas.

10.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 19 d. nutartimi Nr.e3K-3-332-701/2020 nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis teismas aiškindamas DK 35 straipsnio 7 dalį konstatavo, kad ši teisės norma taikoma tik esant joje nurodytoms sąlygoms – jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis. Jeigu darbuotojas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to neįgyja teisės naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis, tai nurodyta teisės norma, nesant joje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, netaikytina.

11.       Aiškinant Aprašo 8 punktą kasacinis teismas konstatavo, kad šioje teisės normoje vartojamas žodžių junginys „<...>, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, <...>“ yra paaiškinamoji sakinio dalis, paaiškinanti prieš jį einantį žodžių junginį – „Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju <...>“, juo (pirmuoju iš nurodytų žodžių junginių) nėra nustatyta šios teisės normos taikymo savarankiška sritis, jos (teisė normos) taikymo sritis apibrėžta žodžių junginiu „Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju“, todėl Aprašo 8 punktas taikytinas tik Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, t. y. jeigu darbuotojas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita).

12.       Kasacinis teismas konstatavo, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Aprašo 8 punktą nurodydamas, jog ši teisės norma taikoma visais atvejais, kai darbuotojas ir darbdavys susitaria dėl darbo funkcijų jungimo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 35 straipsnio 7 dalį, nes ją taikė nenustatęs šios teisės normos taikymo sąlygos – ar ieškovas, atlikdamas susitarimuose dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to įgijo teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, atostogomis ir kita). 

         IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

13.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

14.       Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

15.        Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. spalio 30 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 171, 2017 m. sausio 31 d. buvo sudarytas susitarimas dėl papildomo darbo. 2018 m. kovo 30 d. įsakymu ieškovui pavestos papildomos (laisvu nuo pagrindinio darbo metu) su Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų įgyvendinimu susijusios funkcijos. Darbo sutarties Nr. 171 priedo Nr. 3 1 punkte, taip pat 2018 m. kovo 30 d. įsakymo 1 punkte buvo nustatyta papildomo darbo sąlyga – dirbti laisvu nuo pagrindinio darbo metu. Darbo sutartis nutraukta nuo 2019 m. kovo 25 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys darbo sutarties galiojimo metu buvo sudariusios susitarimus dėl papildomo darbo – papildomų darbo funkcijų atlikimo laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo metu, t. y. buvo sudariusios susitarimus dėl darbo funkcijų jungimo.

16.        Nutraukus darbo sutartį atsakovas dėl kompensacijos ieškovui už nepanaudotas kasmetines atostogas laikė, kad ieškovas už pagrindinės darbo funkcijos pagal darbo sutartį atlikimą yra įgijęs teisę į 44,163 darbo dienos kasmetinių atostogų, o už papildomų darbo funkcijų pagal susitarimus dėl papildomo darbo atlikimą yra įgijęs teisę į 25,513 darbo dienos kasmetinių atostogų. Kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ieškovui atsakovas apskaičiavo kaip kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas pagal darbo sutartį (atliekant pagrindinę darbo funkciją) ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas pagal susitarimus dėl papildomo darbo (atliekant papildomas darbo funkcijas) sumą. Pirmąją iš jų atsakovas apskaičiavo pagal atliekant pagrindinę darbo funkciją ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį – 76,00 Eur, nustatydamas 3 356,39 Eur jos dydį (76 Eur x 44,163 darbo dienos), o antrąją apskaičiavo pagal atliekant papildomas darbo funkcijas ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį – 44,92 Eur, nustatydamas 1 146,05 Eur jos dydį (44,92 Eur x 25,513 darbo dienos). Atsakovas laikė, kad bendrai už darbą tiek vykdant pagrindinę darbo funkciją, tiek ir papildomas darbo funkcijas pagal susitarimus dėl papildomo darbo ieškovui priklauso 4 502,44 Eur (3356,39 Eur + 1146,05 Eur), neatskaičius mokesčių, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, ir tokio dydžio kompensaciją ieškovui išmokėjo. Ieškovas nesutinka su atsakovo atliktu kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas jam (ieškovui) apskaičiavimu, atsakovo apskaičiuotu bei išmokėtu šios kompensacijos dydžiu, nurodo, jog kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas jam (ieškovui) priklauso tik už 44,163 darbo dienas (o ne už 44,163 plius 25,513, t. y. iš viso 69,676 darbo dienos, kaip laiko atsakovas), taip pat tuo, kad vidutinis jo darbo užmokestis šiai kompensacijai apskaičiuoti turi būti skaičiuojamas iš jo bendro darbo užmokesčio, gauto už pagrindinės darbo funkcijos pagal darbo sutartį atlikimą ir už papildomų darbo funkcijų pagal susitarimus dėl papildomo darbo atlikimą. Taigi nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškino bei taikė DK 35 straipsnio 7 dalies bei Aprašo 8 dalies nuostatas.

17.       Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją darbuotojas dėl to įgyja teisę naudotis šiame kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita), jos šiam darbuotojui taikomos tik tada, kai atliekama papildoma funkcija, ir tik tiek, kiek ji atliekama. Aprašo 8 punkte numatyta, kad Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, kai darbuotojas atlieka susitarime dėl darbo funkcijų jungimo numatytą papildomą darbo funkciją, darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas atskirai pagal Aprašą iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą papildomą darbo funkciju.

18.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje yra išaiškinęs, kad Aprašo 8 punktas taikytinas tik Darbo kodekso 35 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, t. y. jeigu darbuotojas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to įgyja teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita) ir perdavė ginčą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodydamas pareigą nustatyti, ar ieškovas, atlikdamas susitarimuose dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, dėl to įgijo teisę naudotis Darbo kodekse ar kitose darbo teisės normose nustatytomis papildomomis teisėmis ar pareigomis (ilgesniu poilsio laiku, atostogomis ir kita).

19.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta aplinkybė, kad leidžianti spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovas, atlikdamas susitarime dėl darbo funkcijų jungimo nustatytą papildomą darbo funkciją, įgijo papildomas teises ar pareigas (ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir kita). Tokia išvada darytina įvertinus tiek šalių procesinius dokumentus, tiek ieškovo vykdomą funkcijų sąrašą (1. Organizuoti ir atlikti projekto prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų procedūras; 2. Rengti projekto viešųjų pirkimų dokumentus (skelbimus, kvietimus, pirkimo sąlygas) ir kitus dokumentus bei jų paaiškinimus; kartu su darbuotojais, inicijuojančiais prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, derinti technines specifikacijas, pirkimo sutarčių projektus; 3. Skaičiuoti projekto vykdomų prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų vertes teisės aktų nustatyta tvarka; 4. Organizuoti projekto viešųjų pirkimų komisijų posėdžius ir dalyvauti jų darbe; 5. Rengti ir tvarkyti viešųjų pirkimų komisijų posėdžių protokolus, atlikti kitus būtinus darbus, susijusius su šių komisijų veikla; 6. Registruoti projekto vykdomų viešųjų pirkimų dokumentus, užtikrinti jų saugumą ir tinkamą naudojimą, tvirtinti viešųjų pirkimų dokumentų kopijas; 7. Siekiant užtikrinti informacijos apie projektų viešuosius pirkimus sklaidą ir viešumą nuolat skelbti informaciją viešųjų pirkimų klausimais Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tinklalapyje ar kt.; 8. Rengti ir teikti Viešųjų pirkimų tarnybai (prireikus ir kitoms institucijoms) ir kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais projektų prekių, paslaugų ir darbų pirkimų ataskaitas, ataskaitas apie sudarytas ir įvykdytas sutartis, metines viešųjų pirkimų ir kitas ataskaitas; 9. Konsultuoti darbuotojus projekto viešųjų pirkimų klausimais.). 

20.       Nenustačius, jog ieškovas įgijo papildomų teisių ir pareigų, susijusių su ilgesniu poilsio laiku, trumpesniu darbo laiku, atostogomis ir pan., laikytina, kad nagrinėjamu atveju DK 35 straipsnio 7 dalis netaikoma ir kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti paskaičiuojama tik už 44,163 dienas, tačiau laikant, kad bendras vidutinis darbo užmokestis – 120,92 Eur, tokiu būdu kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas sudarytų 5 340,09 Eur (44,163x120,92). Atėmus atsakovo sumokėtą kompensaciją gautas 837,05 Eur skirtumas priteistinas iš atsakovo ieškovo naudai.

21.        Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti netesybas už pavėluotą atsiskaitymą, skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 25 d. pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, t. y. po 837,05 Eur už kiekvieną uždelstą mėnesį, tačiau ne daugiau kaip už šešis mėnesius, kas sudarytų 5 022,3 Eur.

22.        Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, o 5 dalis numato, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo.

23.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad netesybos gali būti priteisiamos sumažintos, jeigu jų nesumažinimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos. Tokia situacija nebūtų suderinama su DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010, 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

24.       Esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl atsakovo pareigos sumokėti atleidžiamam iš darbo ieškovui visą priklausantį darbo užmokestį ir kompensacines išmokas jo atleidimo iš darbo dieną nevykdymo (DK 146 str. 2 d.), atsakovas turi prisiimti neigiamas tokio vėlavimo atsiskaityti pasekmes, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje – netesybų priteisimą.

25.       Atsižvelgiant į teismo priskaičiuotas ieškovui priklausančias netesybų sumas, vertinant susiklosčiusią sudėtingą situaciją darbo ir verslo rinkoje, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir kitais darbo teisėje svarbiais principais, nesant darbdavio piktybiškumo, pripažintina, kad priteisti visą netesybų sumą būtų pernelyg didelė disproporcija ir neadekvati sankcija darbdaviui esamoje situacijoje, todėl netesybų sumos mažintinos, be kita ko, įvertinant ir atsakovo jau sumokėtas ieškovui sumas po atleidimo iš darbo iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, priteisiant ieškovui 50 procentų sumažintas priskaičiuotas netesybas, bus užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, laikantis DK 24 straipsnyje įtvirtinto sąžiningumo principo. Taigi, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 511,15 Eur netesybų suma.

26.        Vadovaujantis DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo O. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo VšĮ Vyriausybės strateginės analizės centro, į. k. 300845435, 837,05 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 5 centus) nesumokėtos kompensacijos dalies už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Priteisti ieškovui O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo VšĮ Vyriausybės strateginės analizės centro, į. k. 300845435, 2 511,15 Eur (du tūkstančius penkis šimtus vienuolika eurų 15 centų) netesybų už pavėluotą atsiskaitymą.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. DGKS-4442 darbo byloje Nr. APS-1-12110 laikyti netekusiu galios.

Teisėjos                                                                                Rita Kisielienė

                                                                               Liuda Uckienė

                                                                               Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė