Civilinė byla Nr. e2A-235-425/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05243-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.2.3.1.10.; 2.6.9.2.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „M. B. A.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-327-1137/2022 pagal ieškovės UAB „M. B. A.“ ieškinį pareikštą atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dėl sumokėtų lėšų grąžinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „M. B. A.“ prašė priteisti 6 923,33 Eur įgytus be pagrindo, 204,85 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. gegužės 30 d., metu buvo priimtas sprendimas atsisakyti administruojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis atsakovo pavadinimas) paslaugų ir sudaryti naują sutartį su AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Bendrijos pirmininkas, vykdydamas aukščiau aptarto susirinkimo sprendimą, 2019 m. birželio 4 d. raštu (parengtas 2010-06-03), kreipėsi į atsakovą ir nurodė, jog nuo rugsėjo 1 d. yra nutraukiama 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2279-902/2020 nusprendė: Pripažinti, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo UAB „M. B. A.“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.
4. Iki pat Panevėžio apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos UAB M. B. A., kas mėnesį pervesdavo į bendrijos sąskaitą tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas, į (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad minimu sprendimu teismas nusprendė, jog Administravimo sutartis laikoma nutrūkusi nuo 2019 m. rugsėjo 24 d., Ieškovo nuomone Atsakovas visiškai be jokio teisinio pagrindi įgijo 6 923,33 Eur lėšų sumą, laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03.
5. Šias lėšas Ieškovas pervesdavo į kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir prisiimdamas nemokumo riziką jas surinkdavo iš namo gyventojų, tačiau nagrinėjamu atveju, namo gyventojai, vadovaudamiesi Sprendimu vienašališkai nutraukit administravimo sutartį, periodinių įmokų neatliko, todėl Ieškovas ir patyrė 6923,33 Eur dydžio nuostolius.
6. Be to, ieškovė butų ir kitų patalpų savininkams grąžino privalomąsias ir tikslines lėšas, kurios buvo priskaitytos gyventojams už laikotarpį nuo 2019-09-14 (t.y. nuo sutarties nutraukimo) iki 2020-07-03. Iki 2020 m. liepos 03 d. UAB M. B. A., kas mėnesį pervesdavo į bendrijos sąskaitą tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas į (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, jog Sutartis nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 4 d., atsakovė visiškai be jokio teisinio pagrindo įgijo 6 923,33 Eur.
7. Taigi nuo sutarties nutraukimo momento visos pervestos ieškovės kaupiamosios lėšos buvo pervestos be teisinio pagrindo, tačiau šis faktas buvo pripažintas tik 2020 m. birželio 15 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu. Taigi, iki to laiko ieškovė vykdė pareigą pagal sutartį ir pervedinėjo tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas į atsakovės sąskaitą, tačiau po Panevėžio apylinkės sprendimo paaiškėjo, kad nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. teisiniai santykiai tarp šalių nutrūko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Skundžiamu
2022 m. gruodžio 2 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, jog nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. ieškovė savo rizika į atsakovės sąskaitas avansu pervesdavo kaupiamąsias ir tikslines lėšas. Viso per šį laikotarpį ieškovė atsakovei pervedė kaupiamųjų ir tikslinių lėšų už 6 923,33 Eur. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos nariams, kiekvieną mėnesį parengdavo sąskaitą, kurioje nurodydavo ir mokėtiną kaupiamųjų lėšų sumą bei tikslinę rinkliavą, tenkančias kiekvienam bendrijos nariui. Ieškovė taip pat pateikė apskaitos duomenis už visus šimtą bendrijos narių, iš kurių matyti, kad ne visi bendrijos nariai tinkamai vykdė prievolę apmokėti sąskaitas.
10. Nagrinėdamas kilusį ginčą teismas nurodė, jog nors mokėjimų atlikimo metus šalis ir siejo vėliau nutraukta Administravimo Sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4.1.1.17 punktu ieškovė įsipareigojo pervesti Surinktas lėšas atsakovei, tačiau byloje susiklostė situacija, kai ieškovė, nesurinkusi lėšų iš gyventojų, kaip tą numato minėtos sutarties 4.1.1.17 punktas, savo rizika atsakovei pervesdavo įvairias sumas kiekvieną mėnesį, vėliau šių pinigų sąskaitomis prašydama iš gyventojų, kurie ne visi ir ne visa apimtimi apmokėdavo jiems pateikiamas sąskaitas, tame tarpe ir kaupiamųjų lėšų bei tikslinių rinkliavų pervedimą. Dėl šio, teismas sprendė, kad šios bylos nagrinėjimui, o būtent reikalavimui priteisti iš atsakovės, ieškovės jai savo rizika avansu pervestų kaupiamųjų lėšų ir tikslinių rinkliavų, kurių bendrijos nariai ieškovei neperdavė, pilnai neapmokėdami jiems pateiktų sąskaitų, yra taikytinas be pagrindo įgyto turto institutas.
11. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog ieškovė neįrodė, kad surinkdama lėšas iš bendrijos narių, kurie sąskaitas apmokėdavo visiškai, ar bent iš dalies, per mėnesį sumokėdami bent mokėtiną kaupiamųjų lėšų dalį ir tikslinės rinkliavos dalį, tenkančias tą mėnesį mokėjimą atliekančiam bendrijos nariui, iš dalies nesusigrąžino savo pačios avansu pervestų į atsakovės sąskaitas lėšų, kurių šiuo ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės. Teismui apibendrinus pateiktus mokėjimų duomenis nustatyta, jog atsakovės nariai, iš dalies apmokėdami jiems ieškovės teikiamas sąskaitas, arba jų visai neapmokėdami, ieškovei per ginčo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. nesumokėjo iš viso 2 716,13 Eur kaupiamųjų lėšų ir 2 099,94 Eur tikslinės rinkliavos. Viso 4 816,07 Eur. Likusi suma ieškovei yra grąžinta atsakovės bendrijos nariams atliekant kasmėnesinius mokėjimus, apmokant kaupiamąsias ir tikslines rinkliavas.
12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovei buvo pervestos lėšos, kurių ji neturėjo gauti jų sudarytos administravimo sutarties pagrindu, kuri vėliau buvo nutraukta, nes ieškovė jai pervedė savo lėšas, kurių ji dar nebuvo surinkusi iš gyventojų. Turtas (piniginės lėšos) įgytas jį priimant į banko sąskaitą ir nesiimant jokių veiksmų, jog į banko sąskaitą patekęs ir atsakovei nepriklausantis turtas būtų grąžintas ieškovei. Tokiu būdu turtas buvo įgytas dėl neatsargumo. Šalių sudaryta administravimo sutartis neapėmė ieškovės be pagrindo pervedamų lėšų atsakovei, todėl šios lėšos, kurias ieškovė pervesdavo atsakovei, prieš tai jų nesurinkusi iš bendrijos narių, atsakovės buvo įgytas be pagrindo. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendė, kad laikotarpiu 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. ieškovė be pagrindo atsakovei pervedė viso 2 716,13 Eur kaupiamųjų lėšų ir 2 099,94 Eur tikslinės rinkliavos.
13. Taip pat skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovė, ar bendrijos nariai įpareigojo ieškovę dar nesurinkus kaupiamųjų ir tikslinių lėšų, šias lėšas pervesti į atsakovės nurodytas banko sąskaitas. Taigi, ieškovė prieš atlikdama šiuos mokėjimus aiškiai žinojo, kad neprivalo avansu pervesti į atsakovės sąskaitą kaupiamųjų lėšų ir tikslinės rinkliavos prieš tai šių lėšų nesurinkusi iš bendrijos narių. Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovas atsakydamas į teismo klausimus ne kartą nurodė, kad niekas neįpareigojo ieškovės įmokėti šios sumos (nei sutartis, nei įstatymas). Pats ieškovas tiek savo procesiniuose dokumentuose tiek ir teismo posėdžio metu pabrėžė, jog šiuos mokėjimus (atliekamus avansu, dar nesurinkus lėšų iš gyventojų) atliko savo rizika, t. y. tam nesant pagrindo. Dėl to teismas darė išvadą, kad savanoriškas turto perdavimas ieškovės, žinojusios, jog ji neprivalo vykdyti tokios prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš ją gavusios atsakovės negali būti išreikalautas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-741-910/2021; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1017-230/2015).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „M. B. A.“ prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovės priteisti ieškovei 6 923,33 Eur bei patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Nurodo, kad ieškovė kiekvieno mėnesio tikslinių ir kaupiamųjų lėšų pavedime aiškiai pažodžiui nurodė, kad tai yra kaupiamosios ir tikslinės lėšos. Atitinkamai tai reiškia, kad aiškinant šiuos sandorius pagal jų tekstą, jie turi būti vertinami kaip ieškovės valia kiekvieną mėnesį pervesti į atsakovės sąskaitą privalomąsias ir kaupiamąsias lėšas, bet jokiais būdais ne kaip dovaną.
14.2. Apeliantės vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma ne tik nepatvirtina dovanojimo teisinių santykių, bet pagrindžia su dovanojimo esme nesuderinamą ieškovės valią – mokėti kasmėnesinę kaupiamųjų ir tikslinių lėšų sumą, kuri vėliau einančio mėnesio sąskaitose proporcingai paskirstoma namo gyventojams sumokėti ieškovei. Todėl skundžiamame sprendime padaryta neteisinga išvada, jog ieškovės sumokėtos kaupiamosios ir tikslinės lėšos yra dovana.
14.3. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktą, turtas turi būti perduodamas ne šiaip be jokio pagrindo, o turi egzistuoti prievolė, kurios turtą perdavęs asmuo neprivalo vykdyti, t. y. neprivalo perduoti turto pagal konkrečiai įvardintą prievolę. Nagrinėjamu atveju šalių dovanojimo santykiai nesiejo, todėl ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. pervesdamas lėšas atsakovei, nevykdė jokios iš dovanojimo sutarties ne va tai kylančios prievolės, o vykdė įsivaizduojamą savo prievolę pagal Sutartį, kuri kaip nustatyta teismų procesiniuose sprendimuose, realiai neegzistavo. Taigi, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali būti taikomas, nes ieškovė nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. pervesdama lėšas atsakovei nevykdė jokios realiai egzistuojančios prievolės.
14.4. Apeliantė pabrėžia ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi išdėstyta teismų praktika, kadangi šioje civilinėje byloje egzistuoja aplinkybės, jog mokėjimo pavedimo paskirtyse labai aiškiai buvo išreikšta ieškovės valia pervesti konkrečiai tikslines ir kaupiamąsias lėšas atsakovei, o be to tokią valią patvirtina šalių santykiai, t. y. ieškovė buvo namo administratorius ir neturėjo jokio motyvo dovanoti lėšas atsakovei bei iš sąskaitų aiškiai matyti, jog ieškovė siekė atgauti minėtas lėšas.
14.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovė 2020 liepos mėn. sąskaitomis kiekvienam namo gyventojui panaikino visas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. liepos mėn. sąskaitose išrašytas sumas, kiekvienam namo butui įtraukė jam skirtą mokėti galutinę sumą už namo remonto rangos darbus, kurie atlikti dar iki sutarties nutraukimo. Todėl namo gyventojų, kurie iš dalies ar visiškai apmokėjo nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. liepos mėn. sąskaitas, sumokėtos sumos CK 6.54 ir 6.55 straipsnio pagrindu turėjo būti ir buvo užskaitytos ne kaupiamųjų ir tikslinių lėšų - 6 923,33 Eur, kurios pervestos be jokio pagrindo, dengimui, o seniausiai skolai, t.y. skolai už namo remonto rangos darbus dengti. Atitinkamai tai reiškia, kad skundžiamo sprendimo argumentai apie ne va tai dalį ieškovei namo gyventojų grąžintų kaupiamųjų ir tikslinių lėšų t. y. 2 107,26 Eur (6 923,33 – 4 816,07 = 2 107,26 Eur) yra nepagrįsti, nes namo gyventojų nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. liepos mėn. atlikti mokėjimai 2 107,26 Eur sumai visiškai pagrįstai priskirti namo remonto rangos darbams dengti.
15. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2019-09-04 iki 2020-07-03 siuntė daugiabučio namo butų savininkams sąskaitas, reikalaudama mokėti už neva jos suteiktas paslaugas, taip pat rinko mokesčius ir rinkliavas iš daugiabučio namo butų savininkų, tame tarpe tikslines lėšas ir kaupimo lėšas. Taigi, butų savininkai yra apmokėjęs ieškovei pagal jos teiktas sąskaitas, tame tarpe kaupimo ir tikslines lėšas. Atsakovės duomenis buto savininkai ginčo laikotarpiu ieškovui yra sumokėję 13 449,79 Eur sumą.
15.2. Papildomai pažymima, jog ieškovė pripažino, kad ji 2020 m. liepos mėn. sąskaitomis kiekvienam daugiabučio namo gyventojui panaikino visas nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. liepos mėn. sąskaitose išrašytas sumas, kiekvienam daugiabučio namo butui įtraukė jam skirtą mokėti galutinę sumą už namo remonto rangos darbus, kurie atlikti iki Sutarties nutraukimo, tačiau Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-271-1136/2021 bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-582-589/2021 pripažinti atlikti netinkamai, prievolės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti už šiuos darbus nekyla. Taigi ieškovės atliktos užskaitos (įskaitymai) tuo pagrindu, kad tai yra atsiskaitymas už statybos rangos darbus, už kuriuos butų savininkai neturėjo pareigos mokėti, yra neteisėta (CK 6.55 straipsnis).
15.3. Papildomai atsiliepime nurodoma ir tai, kad (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos atidarytoje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje yra kaupiamos ne bendrijos, bet kiekvieno buto savininko lėšos, kurios priklauso buto savininkui nuosavybės teise, tuo tarpu bendrija tik administruoja kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikdama kaip patikėtinis. Todėl išlaidos, kurių reikalauja ieškovė yra ne atsakovės nuosavybė.
15.4. Kartu nurodoma ir tai, jog mokėjimų atlikimo metu šalių jau nesiejo paslaugų teisiniai santykiai, kadangi 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo teisėtai nutraukta, tačiau ieškovė sąmoningai, su visa rizika ir atsakomybe už ją, toliau atliko mokėjimo pavedimus į bendrijos sąskaitą būtent vykdydama tariamą pareigą pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ir nors ieškovė sutarties 4.1.1.17 punktu įsipareigojo pervesti surinktas iš daugiabučio namo būtų savininkų lėšas atsakovei, tačiau ieškovė, nesurinkusi lėšų iš butų savininkų, kaip tai numatyta Sutarties 4.1.1.17 punkte, savo rizika atsakovei pervesdavo konkrečias sumas kaupimo ir tikslinių lėšų kiekvieną mėnesį iki 2020-07-03. Taigi kaupimo ir tikslinės lėšos į atsakovės sąskaitą pervestos ir jas atsakovė gavo teisėtai, ieškovei sąmoningai įvertinus ir prisiėmus savo veiksmų riziką.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Faktinės bylos aplinkybės
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalys 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrijos visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. gegužės 30 d., metu buvo priimtas sprendimas atsisakyti administruojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis atsakovo pavadinimas) paslaugų ir sudaryti naują sutartį su AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Bendrijos pirmininkas, vykdydamas šio susirinkimo sprendimą, 2019 m. birželio 4 d. raštu (parengtas 2010-06-03), kreipėsi į atsakovą ir nurodė, jog nuo rugsėjo 1 d. yra nutraukiama 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu iš byloje esančių duomenų matyti ir tai jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2279-902/2020 pripažino, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ir atsakovės UAB „M. B. A.“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“) nutraukta nuo 2019 m. rugsėjo 4 d.
18. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu nurodė, jog iki pat Panevėžio apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos UAB „M. B. A.“, kas mėnesį pervesdavo į bendrijos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslines ir privalomąsias kaupiamąsias lėšas, kurios, ieškovės vertinimu, sudaro 6 923,33 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog tarp šalių ginčas nekyla dėl fakto, jog ieškovė UAB „M. B. A.“ nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. savo rizika į atsakovės sąskaitas avansu pervesdavo kaupiamąsias ir tikslines lėšas, o (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos nariams, kiekvieną mėnesį parengdavo sąskaitą, kurioje nurodydavo ir mokėtiną kaupiamųjų lėšų sumą bei tikslinę rinkliavą, tenkančias kiekvienam bendrijos nariui. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, jog laikotarpiu nuo 2019-09-24 iki 2020-07-03 atsakovės gyventojai atliko mokėjimų už 4 816,07 Eur (2 716,13 Eur kaupiamųjų lėšų ir 2 099,94 Eur tikslinės rinkliavos) pagal ieškovės išrašytas sąskaitas.
19. Byloje esantys taip pat rodo, jog Administravimo Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 4.1.1.17 punktu ieškovė buvo įsipareigojusi pervesti surinktas lėšas atsakovei, o į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad šalys buvo sudariusios konkrečius susitarimus, jog gyventojų pagal ieškovės pateiktas sąskaitas atliekami mokėjimai už kaupiamąsias ar tikslines lėšas būtų užskaitomi paskutiniąją eile, ar neužskaitomi dėl kokių nors priežasčių. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė vienašališkai atlikusi įskaitymus, apie tai būtų tinkamai informavusi atsakovę ar jos bendrijos narius. Byloje esančių įrodymų turinys neleidžia nustatyti, ar ieškovė atliko kokį nors įskaitymą, kaip ji paskirstė/užskaitė gaunamas sumas.
20. Apeliacinės
instancijos teismo vertinimu nagrinėjamoje byloje itin reikšminga ir tai, jog pačios ieškovės pateikti dokumentai rodo, jog privalomos kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui bei tikslinės rinkliavos buvo skaičiuojamos kiekvienam namo butui atskirai ir individualiai, o taip pat buvo sudaroma kiekvieno buto, kaip kliento, skolos ataskaita. Iš šių duomenų taip pat matyti, jog dalis namo gyventojų ieškovės teikiamas sąskaitas, kuriose buvo įtrauktos ir kaupiamųjų lėšų bei tikslinių rinkliavų sumos, apmokėjo visiškai, dalis – iš dalies, o dalis galimai nėra sumokėję jiems apskaičiuotų sumų. Negana to, daliai butų kaupiamųjų lėšų suma pateiktose sąskaitose išvis nebuvo nurodyta bei apskaičiuojama.
Teisinis vertinimas
21. Apeliacinės
instancijos teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, jog tarp šalių nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė buvo atsakovės namo administratorė. Ieškovė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog į bendrijos kaupiamąją sąskaitą avansu pervesdavo pinigines lėšas (kaupiamosios lėšos ir tikslinės rinkliavos), todėl šiuo metu bendrija turi grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra įrodytas piniginių lėšų avansu pervedimo į bendrijos sąskaitą faktas, taip pat kad gyventojai ieškovei per ginčo laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. liepos 3 d. nesumokėjo iš viso 2 716,13 Eur kaupiamųjų lėšų ir 2 099,94 Eur tikslinės rinkliavos, tačiau ieškovės sumokėtos lėšos negali būti grąžintos, kadangi ieškovė žinojo ir suprato, kad tokios lėšos neturi būti pervedamos avansu, taigi, žinojo, kad neprivalo vykdyti tokios prievolės, dėl ko nurodytų lėšų pervedimas laikomas dovanojimu.
22. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas būtent nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, jog byloje esančios aplinkybės yra pakankamos daryti kategorišką išvadą dėl ieškovės nurodomų avansu pervestų piniginių lėšų pripažinimo dovana.
23. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, vėliau išnyksta (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis Nr. 3K-3-297-695/2015). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas), ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013; 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015 ir kt.).
24. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). Nepagrįstas praturtėjimas nelaikomas sutartine prievole ir sudaro atskirą nesutartinių prievolių rūšį. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.
25. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad šioje civilinėje byloje ieškinys buvo reiškiamas namo bendrijai, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, pačios ieškovės pateikti dokumentai rodo, jog privalomos kaupiamosios lėšos namo atnaujinimui bei tikslinės rinkliavos buvo skaičiuojamos kiekvienam namo butui atskirai ir individualiai, šios sumos faktiškai kiekvienam butui skyrėsi. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė buvo sudariusi kiekvieno buto, kaip kliento, skolos ataskaitą. Įvertinus dokumentų turinį nustatyta, jog dalis namo gyventojų ieškovės teikiamas sąskaitas, kuriose buvo įtrauktos ir kaupiamųjų lėšų bei tikslinių rinkliavų sumos už ieškovės nurodomą neva avansu pervestų piniginių lėšų laikotarpį, apmokėjo visiškai, dalis – iš dalies, o dalis galimai nėra sumokėję jiems apskaičiuotų sumų. Negana to, daliai butų kaupiamųjų lėšų suma pateiktose sąskaitose išvis nebuvo nurodyta bei apskaičiuojama.
26. Kaip pagrįstai viso proceso metu nurodė atsakovė, o tą pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, CK 4.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Į šias lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal atskiro buto ir kitų patalpų savininko prievoles. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė. Ginčus dėl kaupiamųjų lėšų sprendžia teismas (LAT civilinė byla e3K-3-292-403/2018). Be to, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje numatyta, bendrija, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privalo turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Visos butų ir kitų patalpų (pastatų), savininkų lėšos, esančios kaupiamųjų lėšų sąskaitoje, įskaitant lėšas, surinktas ir (arba) naudojamas pastato (pastatų) ar jo (jų) bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam butų ir kitų patalpų (pastato) savininkui atskirai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu, bendrija, administruodama kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančias lėšas, veikia kaip patikėtinis, o indėlininkais laikomi patikėtojai – kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, kurio lėšų dalis nustatoma pagal bendrijos apskaitos duomenis. Kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno indėlininko – buto ar kitos patalpos (pastato) savininko lėšos, viršijančios įstatymuose nustatytą valstybės privalomai draudžiamą sumą, turi būti apdraustos įstatymų nustatyta tvarka. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal bendrijos ar bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų prievoles.
27. Taigi, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės ir įstatymų nuostatos patvirtina, jog byloje atsakove patraukta bendrija savarankiškai neatliko jokių įmokų mokėjimo, jai nebuvo išrašytos ir pateiktos jokios sąskaitos dėl kaupiamųjų bei tikslinių lėšų, o be to ji nėra tokias rinkliavas mokantis subjektas. Vien tai, kad atsakovė veikia kaip namo gyventojų patikėtinė, dėl to ji automatiškai neįgyja pareigos atlikti mokėjimus už kiekvieną buto gyventoją, kuriam, be kita ko, pati ieškovė individualiai apskaičiuodavo mokėtino mokesčio dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju reikšminga ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis, dalis bendrijos narių apmokėjo ieškovės siųstas sąskaitas, į kurias buvo įtraukti ir ginčo mokesčiai, todėl aplinkybės, kiek ir už ką konkrečiai sumokėjo ieškovė avansu, yra vertintina kaip individualus ginčas, sprendžiamas įrodinėjant kiekvieno buto neatsiskaitymo su ieškove faktą, juo labiau kad pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis (kliento, skolos ataskaita) dalis gyventojų yra sumokėję susikaupusią skolą po 2020-07-03.
28. Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovė iš esmės net nesiekė įrodyti, kokią konkrečią sumą ji yra pervedusi už kokius konkrečius gyventojus, kurie, anot ieškovės, nei nurodomu laikotarpiu, nei vėliau nėra atsiskaitę pagal pateiktas sąskaitas ir dėl to yra nepagrįstai praturtėję ieškovės sąskaita. Kita vertus, nagrinėjant tokį ieškovės reikalavimą, kuriuo yra prašoma grąžinti neva avansu jos sumokėtas lėšas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, itin reikšminga yra ir tai, kad kiekvienas bendrijos narys, kuriam buvo išrašomos sąskaitos, žinotų apie vykstantį teisminį procesą bei kilusį ginčą, kadangi būtent namo gyventojai disponuoja konkrečia informacija apie atliktus mokėjimus ieškovei ir tokių mokėjimų apimtį.
29. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju civilinėje byloje ieškovės reiškiami reikalavimai buvo nukreipti į subjektą, kuriam nepriklauso kaupiamosios lėšos bei tikslinės rinkliavos, kuriam nebuvo išrašomos sąskaitos dėl tokių lėšų sumokėjimo bei kuris nebuvo atsakingas už atsiskaitymą už ieškovės pervedamas kaupiamąsias bei tikslines lėšas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės -pagrįstai atmetė ieškovės pareikštą ieškinį, dėl ko, papildomai nurodžius pirmiau aptarus ieškinio atmetimo motyvus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
30. Papildomai pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi, ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties ir kitų klausimų
32. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistinos atsakovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 750,00 Eur (už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme rengiant teismui teikiamus dokumentus, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M. B. A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas