Civilinė byla Nr. e2S-571-560/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18242-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.2.6.10.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams O. R., A. G. ir T. N. dėl skolos už šilumos energiją ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams O. R., A. G. bei T. N. dėl skolos priteisimo ir priteisė ieškovei iš atsakovės O. R. 1 040,35 Eur skolą, 16,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš atsakovo A. G. 520,17 Eur skolą, 8,30 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei iš atsakovo T. N. 520,17 Eur skolą, 8,30 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 18,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad atsakovai už į jiems priklausantį butą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra skolingi 2 080,69 Eur. Atsakovai turi sumokėti ne tik skolą už suvartotą energiją, karštą vandenį, bet ir 33,20 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d.
2. Atsakovė O. R. pateikė pareiškimą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą už akių, išdėstyti iš jos priteistos skolos mokėjimą dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui. Nurodo, kad V. M. D. buvo nepilnamečių vaikų O. G., A. G., N. G. globėja ir rūpintoja, kuri 2005 m. rugsėjo 27 d. nupirko butą (duomenys neskelbtini), ir registravo jį savo ir globotinių vardu kiekvienam po ¼ dalį. Sandorio sudarymo metu visi vaikai buvo nepilnamečiai. Globėja V. M. D. ne visai tinkamai atliko savo kaip globėjos pareigas ir nemokėjo laiku už komunalines paslaugas, teikiamas butui, todėl susidarė įsiskolinimai komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms. Ilgainiui skolos buvo priteistos ir pradėti priverstiniai išieškojimai, užvestos vykdomosios bylos, butui taikyti areštai, o sulaukus pilnametystės skolų išieškojimai buvo nukreipti ir prieš visus pilnamečiais tapusius atsakovus, t. y. O. R., A. G. ir N. G.. V. M. D. buvo sudariusi testamentą, pagal kurį jos turtą paveldėjo T. N.. T. N. priėmus palikimą kilo ir atsakomybė už palikėjos skolas, todėl proporcijos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendime už akių nustatytos neteisingai, nes neįvertintas faktas, kad T. N. tenka didesnioji įsiskolinimo dalis, kuri turi būti nustatyta. Atsakovė O. R. yra atlikusi du mokėjimus už šilumos energiją – iš viso 30 Eur. Šie mokėjimai turi būti minusuoti iš ieškovei priteistos skolos už šilumos energiją. Atsakovė O. R. turi du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu nedirba, gauna tik socialines pašalpas ir išmokas vaikams. Taigi nėra finansiškai pajėgi išmokėti bent kiek ženklesnės sumos, kuri būtų priteista teismo sprendimu.
3. Ieškovė atsiliepime į atsakovės pareiškimą prašė atsakovės pareiškimo netenkinti, taip pat nurodė, kad sutinka, jog iš atsakovės priteistos skolos mokėjimas būtų išdėstytas trims mėnesiams. Nekilnojamojo turto registro duomenis iki 2018 m. liepos 24 d. ¼ dalis buto priklausė V. M. D., kuri 2018 m. liepos 24 d. mirė. Pagal Testamento registro išrašą palikėjai priklausiusią ¼ dalį buto visa apimtimi paveldėjo atsakovas T. N., todėl ieškovė prašė iš šio atsakovo priteisti susidariusios skolos ¼ dalį laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., t. y. 520,17 Eur. Taigi nesutiktina su atsakove, kad priteistos skolos proporcijos buvo nustatytos neteisingai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo. Teismas išdėstė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovės O. R. priteistos 1 075,13 Eur sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę iki kiekvieno mėnesio 15 dienos (pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos) sumokėti ieškovei 89,59 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį sumokėti 89,64 Eur įmoką, kartu su paskutine įmoka sumokant priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą už akių. Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas) įteikti jai asmeniškai 2020 m. liepos 1 d. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Savo procesinio pasyvumo priežasčių atsakovė nepaaiškina. Įvertinęs tai, kad atsakovei O. R. buvo pranešta apie ieškovės reikalavimus, atsakovė buvo pasyvi, teismas darė išvadą, kad buvo visos būtinos formalios sąlygos tenkinti ieškovės prašymą ir priimti sprendimą už akių dėl ieškinio reikalavimų.
6. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė iš atsakovų priteisti laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d. susidariusią skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, tiektus butui (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu butas pagal Nekilnojamojo turto registro ir Testamentų registro duomenis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovams: ½ dalis priklausė atsakovei O. R., ¼ dalis – atsakovui A. G., o nuo 2018 m. spalio 9 d. ¼ dalis – atsakovui T. N.. Pastarasis buto dalį paveldėjo po V. M. D., kuriai nuo 2015 m. spalio 1 d. iki mirties priklausė ¼ dalis buto. Atsakovas T. N., priėmęs V. M. D. palikimą, be kita ko, prisiėmė ir atsakomybę už palikėjos skolas, tačiau ne didesnėje apimtyje nei būtų priklausę palikėjai. Atsakovė nemotyvuoja savo pozicijos, kodėl atsakovui T. N. – ignoruojant jo įsipareigojimų apimtį (dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje), turėtų būti priskirta didesnė sprendimu už akių priteisto įsiskolinimo dalis nei kitiems buto savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančios Buto dalys yra nevienodos, 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių skola už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovei iš atsakovų priteista proporcingai jų turimos nuosavybės daliai. Atsakovė nenurodo, kodėl toks skolos paskirstymas tarp bendraturčių yra neteisingas, taip pat nepaaiškina, kaip kitaip skola turėjo būti paskirstyta.
7. Atsakovė teigia, kad ginčo laikotarpiu atliko ieškovei du mokėjimus už šilumos energiją – 30 Eur sumai. Šis atsakovės teiginys neturi reikšmės 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo už akių teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Mokėjimų faktą atsakovė grindžia Įmokų knygelės išrašais, tačiau juose nėra fiksuota duomenų (nepridėti mokėjimo kvitai ir pan.), kurie pagrįstų 30 Eur sumokėjimą ieškovei. Vienintelis atsakovės pateiktas 2017 m. sausio 20 d. mokėjimo kvitas patvirtina tik tai, kad atsakovė O. R. 18,29 Eur sumokėjo už suvartotą šaltą, o ne karštą vandenį. Atsakovės pareiškimo argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog sprendimu už akių buvo netinkamai įvertintas ieškovės reikalavimų pagrįstumas.
8. Bendra teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu už akių iš atsakovės priteista suma sudaro 1 075,13 Eur (1 040,35 Eur skola + 16,60 Eur delspinigiai + 18,18 Eur bylinėjimosi išlaidos). Atsakovės O. R. nurodytos aplinkybės apie jos gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių leidžia spręsti, kad iš karto padengti tokio dydžio įsiskolinimo atsakovė neturi galimybių. Atsakovė prašo sprendimo už akių vykdymą išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, t. y. dvejiems metams, tačiau teismo sprendimu už akių iš atsakovės priteistos sumos mokėjimą išdėstyti tokiam ilgam laikotarpiui nėra pagrindo. Apie skolos susidarymą atsakovei buvo žinoma, tačiau atsakovė nesiėmė priemonių bent iš dalies atsiskaityti su ieškove. Dėl to teismo sprendimo už akių įvykdymo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui būtų nesuderinamas su teismo sprendimo privalomumo reikalavimais ir pažeistų ieškovės interesus. Juolab, kad skolos susidarymo pradžios momentas yra 2015 m. spalio 1 d. Šiuo atveju yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir priteistos 1 075,13 Eur sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Neišdėsčius teismo sprendimo už akių vykdymo, atsakovės ir taip sunki finansinė padėtis dar labiau pasunkėtų. O ieškovės interesai, įvertinus iš atsakovės priteistos sumos dydį, dėl teismo sprendimo už akių vykdymo išdėstymo neturėtų reikšmingai nukentėti, lyginant su ta žala, kurią patirtų atsakovė, jeigu nebūtų sudarytos galimybės jai priteistos skolos sumokėti dalimis. Be to, ieškovės interesai yra apsaugoti ir tuo aspektu, kad įmonei iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė O. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį dalyje, kurioje teismas nutarė priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui ir priteistą sumą išdėstyti 36 mėnesiu laikotarpiui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visus atsakovės argumentus, kad ji finansiškai nėra pajėgi įvykdyti teismo sprendimo ir sumokėti skolą ieškovei. Atsakovė teismui nurodė, kad ji raštu kelis kartus kreipėsi į ieškovę dėl skolos išdėstymo. Atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, gyvena vien tik iš gaunamų socialinių pašalpų ir gaunamų išmokų vaikams. Atsakovė ketino teismo prašyti įsiskolinimą išdėstyti ne dviejų, o trijų metų laikotarpiui, tačiau dėl nesuprantamų aplinkybių jos prašyme buvo išdėstytas prašymas skolą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui. Atsakovė tokio prašymo savo parašu nebuvo patvirtinusi, todėl ji apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti jos papildomus argumentus dėl atsakovės turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų interesų apsaugos užtikrinimo. Atsakovė prašo pritaikyti viešojo intereso vaikų gynimo apsaugos instituto nuostatas ir išeiti už apeliacijos ribų. Netenkinus jos prašymo išdėstyti skolą trejų metų laikotarpiui, ieškovas neišvengiamai įgis teisę kreiptis į antstolius.
10. Atsakovė gali prarasti vienintelę savo ir vaikų turimą gyvenamąjį patalpą. Didžioji skolos dalis susidarė ne dėl atsakovės, tačiau dėl buvusios atsakovės globėjos kaltės. Taip pat atsakovė nesutinka su teismo argumentais, kad atsakovė neva nesiėmė veiksmų tam, kad laiku padengti susidariusį įsiskolinimą ieškovui. Byloje atsakovė yra pateikusi jos prašymus ieškovei dėl skolos išdėstymo ir atidėjimo, tačiau prašymai nebuvo tenkinti. Atsakovės materialinė padėtis yra sunki, ji neturi užtektinai nei pajamų, nei santaupų, turi daug įsiskolinimų kreditoriams, jos gaunamų lėšų vos pakanka minimaliai pragyventi. Covid-19 pandemija bei paskelbtas karantinas itin apsunkina atsakovės galimybes ieškotis darbo bei gauti darbo užmokestį. Tuo tarpu atsakovas dėl Covid-19 pandemijos ir paskelbto karantino nuostolių nepatyrė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų
12. Atsakovė su atskiruoju skundu ir pateikdama prašymą dėl įrodymų prijungimo į bylą teikia naujus įrodymus – pažymą apie vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą, turto arešto registro išrašus, 2021 m. sausio 14 d. VšĮ Naujininkų poliklinikos medicinos dokumentų išrašą, 2021 m. sausio 18 d. pažymą apie pajamas, turto arešto registro išrašą ir prašo juos prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, kadangi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, kurio būtinybę atsakovė grindžia jos sunkia finansine padėtimi, byloje bus analizuojama atsakovės turtinė padėtis, todėl yra pagrindas atsakovės teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir išdėstė priteistos 1 075,13 Eur sumos mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę iki kiekvieno mėnesio 15 dienos (pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos) sumokėti ieškovei 89,59 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį sumokėti 89,64 Eur įmoką, kartu su paskutine įmoka sumokant priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos procesiniu sprendimu nesutinka ir teigia, jog teismo sprendimo vykdymas turi būti išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui.
14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004-11-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; kt.).
15. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011; 2014-06-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014, 2015-11-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1533-302/2015).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą iš dalies bei išdėstė teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju atsakovės turtinė padėtis (į bylą pateikta informacija apie jos gaunamas pajamas ir turimą turtą) bei aplinkybė, kad atsakovė augina du nepilnamečius vaikus, sudaro pagrindą teismo sprendimo išdėstymui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės pajamos iš socialinių išmokų per 2020 metus sudarė 7 022,47 Eur, kas yra vidutiniškai 585,21 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo laikotarpis bei mokėtinos mėnesinės sumos dydis – 12 mėnesių po 89,59 Eur (paskutinį mėnesį - 89,64 Eur) yra pagrįstas bei užtikrina šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Per mėnesį mokėtinos sumos dydis laikytinas protingo dydžio, atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas ir turimą turtą. Jei teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas ilgesniam laikotarpiui, būtų pažeisti ieškovės teisėti turtiniai interesai į priteistą sumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimas susidarė nuo 2015 metų. Atsakovė teigia, jog prašė ieškovės išdėstyti įsiskolinimą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuo 2015 metų, kuomet susidarė įsiskolinimas, atsakovė būtų ieškovei sugrąžinusi bent dalį skolos. Atsakovė teigia, jog dėl Covid-19 pandemijos negali susirasti darbo, tačiau į bylą nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagrindo išdėstyti skolos mokėjimą 24 mėnesiams nėra, tai nėra pagrindo spręsti dėl skolos išdėstymo dar ilgesniam – 36 mėnesių laikotarpiui.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, pagrindo tenkinti atskirojo skundo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Atsakovės O. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius