Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-09][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2056-807-2024].docx
Bylos nr.: e2-2056-807/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Liemonta" ir ko 123534345 atsakovas
ADB „Gjensidige“ 110057869 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimu
Bendrosios nuostatos
Ieškinio senaties terminai
Turtinė žala
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Sutrumpintas ieškinio senaties terminas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Žala
Ieškinio senatis
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo
Sutarčių teisė
Sutarčių aiškinimas
Civilinė atsakomybė



Civilinė byla Nr. e2-2056-807/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15849-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.8.8; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

                   Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Romualdui Samaičiui, viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Liemonta“ ir ko dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

 

n u s t a t ė :

 

 

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (2023-10-30 CBP-15827), prašydamas priteisti iš atsakovo 9 803,53 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad tarp ieškovo ir draudėjo (atsakovo) buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2023 m. sausio 30 d. eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini),  valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Ieškovas eismo įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo 19 607 Eur žalos atlyginimo.  

3.       Nurodė, kad su atsakovu sudarytos draudimo sutarties 1.6. punkte numatyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti. Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojama mokymui vairuoti. Eismo įvykio metu automobilį vairavo A. Ž., kuris mokinosi vairuoti (neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo išlaikęs tik teorijos egzaminą). Pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokų apskaičiavimui ar padidinimui draudėjas ar transporto priemonės valdytojas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyse nustatyta tvarka. Dėl to, atsakovui kyla pareiga atlyginti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminės reikšmės turinčias draudimo sąlygoms (tame tarpe ir draudimo įmokos dydžiui) aplinkybes apie apdraustų transporto priemonių naudojimą. Taigi įvertinus veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, tyčinį nuslėpimą informacijos apie vykdomą veiklą, reikalaujama būtent 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovo teigimu, dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovas kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

4.       Atsakovas UAB „Liemonta“ ir ko pateikė atsiliepimą į ieškinį (2023-11-23 DOK-184361), kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė atsakovui išdavė draudimo liudijimą AYAS 01 13476852, kuriame buvo nurodytas draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00:00 val. iki 2023 m. gruodžio 16 d. 24:00 val.. Sutarties sudarymo data – 2022 m. gruodžio 14 d. Draudimo sutarties 1.6 p. buvo įvertintos rizikos, t. y. buvo sutarta, jog transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). Transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai. Sudarydamas (pasirašydamas) draudimo sutartį AYAS 01 13476852, kuria buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perskaitė ir susipažino su draudimo sutarties sąlygomis, tačiau ieškinyje nurodoma sąlyga, jog artimojo giminaičio nekomercinis mokymas vairuoti yra prilyginamas komerciniam (mokamam, atlygintinam) mokymui vairuoti su mokomąja transporto priemone, yra visiškai siurprizinė atsakovui ir yra nepriimtina. Tokia sąlyga su atsakovu nebuvo aptarta, kadangi atsakovas buvo ir yra įsitikinęs, kad sutartimi įsipareigojo nenaudoti automobilio mokamam (komerciniam) mokymui vairuoti, kai automobilis specialiai tam būna paruošiamas. Atsakovo teigimu, transporto priemonėje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo ir nėra naudojama kaip mokomoji transporto priemonė, nėra ir nebuvo įrengta papildoma valdymo įranga vairavimo instruktoriui, todėl šios transporto priemonės naudojimas eismo įvykio metu (dėl kurio ieškovas reiškia regresinį reikalavimą) negali būti traktuojamas kaip transporto priemonės naudojimas mokamam mokymui vairuoti, kadangi ji neatitinka teisės normoje įtvirtintos mokomosios transporto priemonės sąvokos.

5.       Nurodė, kad 2023 m. sausio 30 d. 7:40 val. įvykusio eismo įvykio metu automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. Ž., kuris su savimi turėjo VĮ „Regitra“ 2022 m. gruodžio 22 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie išlaikytą B kategorijos teorijos egzaminą. Įvykio dieną A. Ž. mokė vairuoti ir atitinkamai kartu važiavo A. Ž., kuris yra A. Ž. tėvas. Draudimo sutarties AYAS 01 13476852 sudarymo metu (2022 m. gruodžio 14 d.), nei atsakovas, nei atsakovo vadovas direktorius A. Ž., neketino mokyti A. Ž. vairuoti atsakovui priklausančiu automobiliu. Toks poreikis atsirado vėliau. Draudimo sutartyje AYAS 01 13476852 numatyta (aptartoji) rizika nebuvo padidėjusi, kadangi A. Ž., kuris turi teisę vairuoti, buvo blaivus, bei atitinka draudimo sutarties AYAS 01 13476852 1.6. punkte įtvirtintą vairuotojo sąvoką – transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai.

6.       Pateiktame dublike (2023-12-11 DOK-194288) ieškovas iš esmės palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad draudimo sutartyje raštu yra įtvirtinta konkreti ir aiškiai suformuluota sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama jokiam mokymui vairuoti. Tekste nėra konkrečiai išskirta, kad transporto priemonė nenaudojama tik mokamam mokymui vairuoti, todėl ir įvertinant draudimo riziką buvo vadovaujamasi tuo, jog transporto priemonė išvis nebus naudojama jokiam mokymui vairuoti, t.y. neapsiribota tik mokamu mokymu vairuoti. Teisgia, kad draudimo sutartyje nėra nurodyta ir aplinkybė, kad transporto priemonė nebus naudojama mokymui vairuoti tik tada kai transporto priemonė specialiai tam paruošta, todėl nereikšmingi ir išvis nevertinami atsakovo argumentai, susiję su mokomųjų transporto priemonių įranga. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog sudarydama (pasirašydama) draudimo sutartį perskaitė ir susipažino su draudimo sutarties sąlygomis, todėl ši sąlyga tikrai nelaikytina siurprizine. Sąlyga, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti draudimo sutartyje yra aiškiai ir konkrečiai nurodyta, todėl Atsakovė šios sąlygos privalėjo laikytis, o pasikeitus aplinkybėms, t.y. padidėjus rizikai, Atsakovė privalėjo pranešti apie tai Ieškovei, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad aptariamu atveju draudimo rizika buvo įvertinta, o draudimo įmokos dydis buvo paskaičiuotas atsižvelgiant, kad transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokymui vairuoti, tačiau transporto priemonė (duomenys neskelbtini) vis dėlto buvo naudojama mokymui vairuoti – A. Ž. mokėsi vairuoti, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo išlaikęs tik teorijos egzaminą. Teigia, kad šiuo atveju rizika buvo padidėjusi, jei transporto priemonę pradedama naudoti mokymui vairuoti, rizika padidėja. Atsakovas netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, transporto priemonė buvo naudojama padidintai rizikai. Anot ieškovo, transporto priemonės, kuriomis mokoma vairuoti yra priskiriamos didesnės rizikos kategorijai, kadangi transporto priemonę vairuoja asmuo neturintis vairavimo patirties ir kuris dar tik praktikuojasi, mokosi vairuoti, o tai padidina tikimybę patekti į eismo įvykius. Taigi, atsakovas nuslėpė nuo ieškovo esminės reikšmės turinčias draudimo sąlygoms (tame tarpe ir draudimo įmokos dydžiui) aplinkybes apie apdraustos transporto priemonės naudojimą.

7.       Pateiktame triplike (2023-12-29 DOK-203545) atsakovas iš esmės palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir motyvus. Papildomai nurodė, kad draudimo sutarties 1.6. punkte esantis sakinys „Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai“ pagal lietuvių kalbos taisykles logiškai išdėstomas taip: transporto priemonė nėra naudojama: a) mokamam keleivių pervežimui; b) mokamam mokymui vairuoti; c) mokamam taksi; d) mokamai operatyvinei veiklai; e) mokamai nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Atsakovo supratimu, mokymas vairuoti ir keleivių pervežimas tampa rizikinga veikla tik tuomet, kai tai yra komercinė veikla ir rizika sietina su transporto priemonės naudojimo dažnumu ir nuvažiuojamu atstumu per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, kas padidina riziką atsitikti draudžiamajam eismo įvykiui. Mokymas vairuoti ir keleivių pervežimas savaime nėra padidinta rizika, kadangi už eismo saugumą atsako transporto priemonę vairuojantis asmuo, ar asmuo, kuris moko vairuoti. Ieškovė taip pat turi parengusi ir patvirtintą draudimo produktų platinimo metodiką skirtą brokeriams. Ieškovės parengtoje metodikoje 15.5. transporto priemonės naudojimo rizikingumas siejamas taip pat su transporto priemonės naudojimu komercijai. Nors metodikos 34. punkte sąvoka „mokymas vairuoti“ nėra išskirtas į komercinį ir asmeninį šeimos nario mokymą, tačiau absoliučiai visos kitos „padidintos rizikos veiklos“ yra susietos išimtinai su komerciniu ir pastoviu transporto priemonės naudojimu padidintos rizikos sąlygomis. Atsakovas, sudarydamas (pasirašydamas) draudimo sutartį AYAS 01 13476852, perskaitė ir susipažino su draudimo sutarties sąlygomis ir, vertindama draudimo sutarties 1.6. punktą, buvo ir yra iki šiol įsitikinęs, jog mokymas vairuoti yra vertinama kaip padidinta rizika tik tokiu atveju, jei mokymas vairuoti yra komercinis ir yra pastovus, t. y. tęstinis per visą draudimo sutarties laikotarpį.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai paaiškino, kad apdraudė automobilį (duomenys neskelbtini), viena iš sąlygų buvo, kad automobilis nebus naudojamas mokyti vairuoti. 2023-01-30 įvyko eismo įvykis, kurio kaltininkas buvo ieškovo apdrausto automobilio vairuotojas, apgadinti automobiliai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo išmokėta atitinkama žala, 19 607 Eur, žalos dydis pagrįstas, detalizuotas, dėl žalos dydžio ginčo nėra. Tačiau yra ginčas dėl draudimo sutarties 1.6. punkte nurodytos sąlygos, t. y. dėl to, kaip ji turi būti aiškinama. 1.6. punktas turi būti aiškinamas taip, kaip yra sutartyje, t. y. nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti. Mokymas vairuoti apima visus atvejus. Šioj situacijoje buvo mokomas vairuoti A. Ž., jis buvo išlaikęs tik teorijos egzaminą. Atsakovas iškreipia punkto aiškinimą, negali būti, kad nemokama yra nuoma, operatyvinė veikla ar taksi. Akivaizdu, kad mokymas vairuoti apima visus atvejus. Nėra ginčo, kad automobilį vairavęs asmuo buvo mokomas vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimo neturi. Yra deklaracija, joje vairuotojas yra nurodytas A. Ž.. Yra pažyma apie išlaikytą teorijos egzaminą, tačiau jam reikėjo išlaikyti praktikos egzaminą, kad turėtų vairuotojo pažymėjimą. Nėra ginčo, kad jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Transporto priemonę vairavo asmuo, kuris neturi vairavimo patirties, kuris dar tik praktikavosi, mokėsi vairuoti, o tai padidina tikimybę patekti į eismo įvykius ir buvo esminės reikšmės turinti aplinkybė draudimo rizikai padidėti, nes vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo ir mokėsi. Todėl yra grubus draudimo sutarties pažeidimas, dėl ko yra reikalaujama 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Sutartis buvo sudaryta įvertinus bei atsižvelgus į tam tikras sąlygas, t. y. buvo   klausta draudėjo, ar transporto priemonė bus naudojama tai veiklai ir iš draudėjo buvo gautas patvirtinimas, kad transporto priemonė nebus naudojama 1.6. p. veiklai. Sąlygos sukurtos draudiko, atsižvelgiant į draudėjo nurodytas sąlygas, šios sąlygos buvo suderintos ir žinomos atsakovui.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir motyvus, papildomai paaiškino, kad neneigia, kad sudaryta sutartis, įvyko eismo įvykis, kurio metu vairavo A. Ž., kad A. Ž. mokė vairuoti A. Ž., t. y. jo tėvas, tai yra artimojo giminaičio vairavimas. Ginčo dėl žalos byloje nėra. Ginčas yra apie mokymą vairuoti – ar tai padidinta rizika. Šiuo atveju taip sutapo, kad bet koks vairuotojas su bet kokiu stažu gali vairuoti transporto priemonę, tačiau apie mokymą vairuoti, sudarydama sutartį atsakovė tikrai neturėjo žinių ir tuo metu nebuvo poreikio, kad kažką mokys vairuoti. Atsakovės atstovo, t. y. A. Ž. sūnus A. Ž. išlaikė Regitroje egzaminą, gavo pažymą ir turint tokius dokumentus, suteikiama teisė vairavimo mokytis ne tik mokykloje, bet mokyti vairuoti jį gali ir artimas giminaitis. Tai nereiškia, kad visos draudimo sutarties sudarymo laikotarpiui padidėjo rizika. Mano, kad atsakovė nepažeidė sutarties, nes automobilis mokymui vairuoti nebuvo naudojamas pastoviai ir juo nebuvo ketinama mokyti vairuoti ateityje, t. y. atlikinėti komercinį veiksmą, kuris didina riziką. Patvirtino, kad atsakovas gavo taisykles ir su jomis susipažino.  

           

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkintinas

 

10.       Iš pateiktų rašytinių įrodymų, 2022 m. gruodžio 14 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (e. b. l. 7-10), nustatyta, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ ir atsakovas UAB „Liemonta“ ir ko sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 13476852 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), valdytojų civilinę atsakomybę. Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų (e. b. l. 75, 112) nustatyta bei atsakovo atstovas duodamas paaiškinimus teismo posėdyje patvirtino, kad perskaitė ir susipažino su draudimo sutarties sąlygomis.  

11.       Bylos duomenimis, 2023 m. sausio 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. Ž. vairuojamas, atsakovui priklausantis, (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12-25). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2022 m. gruodžio 22 d. pažyma apie išlaikytą teorijos egzaminą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 52), patvirtina, kad 2023 m. sausio 30 d. A. Ž. buvo išlaikęs tik B kategorijos teorijos egzaminą. Minėto 2023 m. sausio 30 d. eismo įvykio dieną A. Ž. transporto priemone (duomenys neskelbtini) vairuoti mokė jo tėvas A. Ž. (e. b. l. 77, 89-91). 

12.       Iš civilinėje byloje pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad dėl aptarto 2023 m. sausio 30 d. eismo įvykio ieškovas išmokėjo bendrą 19 607,06 Eur žalos sumą (9 319,86 Eur + 838,22 Eur + 817 Eur + 8631,98 Eur) (e. b. l. 30-51). Iš atsakovo atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčo dėl žalos fakto ir dydžio tarp šalių nėra. Ieškovė su 2023 m. liepos 11 d. pretenzija žalos byloje Nr. 2023/021746, 2023 m. liepos 11 d. pretenzija žalos byloje Nr. 2023/022857 ir 2023 m. liepos 11 d. pretenzija žalos byloje Nr. 2023/023211 (e. b. l. 53-58) kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

13.       Šalių paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad atsakovas  nėra sumokėjęs ieškovui 9 803,53 Eur (419,11 Eur + 4 659,93 Eur + 4 659,93 Eur) žalos atlyginimo.

14.       Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, kurį ieškovas sumokėjo dėl eismo įvykio, sukelto transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo. Atsakovas neginčija ir pripažįsta, kad minėtą transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo tik B kategorijos teorijos egzaminą išlaikęs A. Ž., kad eismo įvykio metu transporto priemone (duomenys neskelbtini) A. Ž. vairuoti mokė jo tėvas A. Ž.. Atsakovas patvirtino, kad susipažino su Sutarties sąlygomis, neginčijo žalos fakto bei dydžio, tačiau nesutiko su ieškiniu dėl žalos atlyginimo remdamasis tuo, kas Sutartį sudarė prisijungimo būdu, o Sutarties 1.6 punkte nurodyta sąvoka „mokymui vairuoti“ taikoma komercinio mokymo atvejais. Atsakovo nuomone, artimojo giminaičio mokymas nepadidino draudimo rizikos. Atsakovas kvestionuoja Sutarties 1.6 punkto sąlygą teigdamas, kad ji turėtų būti ir atsakovo buvo suprasta kaip taikoma komerciniam, t. y. mokamam mokymui vairuoti, be to, ši sąlyga turėtų būti aiškinama ir atsakovo, kaip prisijungusios šalies naudai. Anot atsakovo, 1.6 punkto aiškinimas, kad artimojo giminaičio mokymas vairuoti prilyginamas komerciniam mokymui vairuoti yra siurprizinė ir nepriimtina, sąlyga su atsakovu nebuvo aptarta, atsakovas įsitikinęs, kad įsipareigojo nenaudoti automobilio mokamam (komerciniam) mokymui vairuoti. Su tokiais atsakovo argumentais ir  Sutarties 1.6 punkto sąvokos „mokymui vairuoti“ aiškinimu nesutiktina.

15.       Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalis (2018 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. birželio 22 d. galiojusi redakcija) numato, kad, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

16.       Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo Nr. 795 (redakcija, galiojantis nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) 62 punktą, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (Taisyklių 62.1 punktas); iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).

17.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

18.       Teismo vertinimu, nors CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos ir taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Pabrėžtina, kad aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Todėl nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad formalus Sutarties aiškinimas išimtinai tik atsakovo naudai, kaip tai traktuoja atsakovas, nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl Sutarties 1.6 punkte nurodyta ginčijama sąvoka „mokyti vairuoti“ aiškintina sistemiškai, t. y. tiek lingvistiniu Sutarties sąlygų aiškinimu, tiek remiantis tuo, kokią prasmę jai būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, atsižvelgiant į Sutarties prasmę, šalių elgesį iki Sutarties sudarymo ir po to, atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

19.       Nagrinėjamu atveju Sutarties 1.6 punkte šalys susitarė, kad „<...> Draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į šias draudėjo nurodytas aplinkybes: <...> Transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus). Transporto priemonę vairuoja visi, nepriklausomai nuo amžiaus, vairuotojai. Draudimo rizika įvertinta, draudimo įmoka apskaičiuota atsižvelgiant į transporto priemones registracijos duomenis. Draudimo rizikos pasikeitimu gali buti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų arba draudėjo nurodytų aplinkybių pakeitimas. Draudėjas privalo apie šiuos pakeitimus informuoti draudiką ir sumokėti papildomą draudimo įmoką <...>. 

20.       Iš aukščiau nurodytų nuostatų formuluotės matyti, kad ieškovas, sudarydamas Sutartį ir vertindamas draudimo riziką, atsižvelgė į būtent atsakovo nurodytas aplinkybes, kad „Transporto priemonė nėra naudojama <...> mokymui vairuoti“. Be to, Sutarties 1.6 sąlygoje aiškiai nurodyta, jog „Draudimo rizikos pasikeitimu gali būti laikomas bet kurių transporto priemonės registracijos duomenų arba draudėjo nurodytų aplinkybių pakeitimas“. Sutarties 1.6 punkto pirmajame sakinyje labai aiškiai pabrėžta, kad draudimo rizika įvertinta atsižvelgiant ne į kieno nors kito, o būtent draudėjo – atsakovo – nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonė nėra naudojama mokymui vairuoti. Iš civilinės bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) priklauso juridiniam asmeniui – atsakovui UAB „Liemonta“ ir ko, kurios vykdoma veikla – krovinių gabenimas, pervežimas tarptautiniais maršrutais į užsienį, patalpų nuoma, įrengimų ir įrenginių varžos įžeminimo patikros ir derinimo darbai (e. b. l. 75, 85-87). Sistemiškai vertinant nurodytas aplinkybes ir lingvistinį Sutarties 1.6 punkto išdėstymą, darytina išvada, kad Sutartis iš esmės buvo sudaroma dėl komercine veikla besiverčiančiam juridiniam asmeniui priklausančios transporto priemones vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, kuria, kaip aiškiai nurodė ir pats atsakovas, Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas neketino vykdyti ir nevykdė mokamų paslaugų, susijusių su keleivių pervežimu, mokymu vairuoti, nei atsakovas, nei atsakovo direktorius neketino mokyti A. Ž. vairuoti atsakovui priklausančia transporto priemone, toks poreikis atsirado vėliau (e. b. l. 75). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie tai, kad transporto priemone (duomenys neskelbtini) bus mokoma vairuoti. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia spręsti, kad ieškovas nebuvo informuotas ir negalėjo numanyti, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) apskritai gali būti naudojama mokyti vairuoti.

21.       Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš Sutarties turinio nustatyta, kad atsakovas perskaitė ir susipažino su Sutarties, įskaitant 1.6 punktą, sąlygomis. Sutartyje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, jog, kaip minėta, draudimo rizika įvertinta būtent pagal atsakovo – draudėjo – nurodytas aplinkybes. Vadinasi, būtent atsakovas, ikisutartiniuose santykiuose drausdamas transporto priemonės vairuotojų civilinę atsakomybę nurodė, kad ja nebus mokoma vairuoti. Tokia išvada darytina ir iš paties atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad sudarant Sutartį nei atsakovas, nei atsakovo vadovas neketino mokyti A. Ž. vairuoti (e. b. l. 78). Vertinant tokią atsakovo poziciją, t. y. kad Sutarties sudarymo metu atsakovas net neturėjo ketinimų mokyti vairuoti, t. y. nei komerciniu, nei kitu būdu, darytina išvada, kad atsakovas sąmoningai nurodė ieškovui įprastą draudimo riziką be papildomo rizikos faktoriaus, iš šia draudėjo pateikta informacija kaipo vienu iš kriterijų vadovavosi ieškovas, vertindamas draudimo riziką. Pasikeitus šiai aplinkybei, t. y. atsakovui panorus mokyti vairuoti, atsakovas turėjo laikytis Sutartis 1.6 punkte sutarto reikalavimo, kooperuotis su ieškovu pranešant, jog pasikeitė sudarant Sutartį draudėjo (atsakovo) nurodytos aplinkybės.

22.       Atsakovo teigimu, Sutarties 1.6 punktą aiškinant lingvistiškai, apie pasikeitusias nurodytas aplinkybes atsakovas ieškovą turėjo informuoti iš esmės tik, jei būtų pradėjęs komercinę mokymo vairuoti veiklą. Nesutiktina šiuo atsakovo pateiktu sąlygos „mokymui vairuoti“ aiškinimu. Sutarties 1.6 punktas suformuluotas taip: Draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota, atsižvelgiant į šias draudėjo nurodytas aplinkybes: <...> Transporto priemonė yra naudojama nepadidintai rizikai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių pervežimui, mokymui vairuoti, taksi, operatyvinei veiklai, nuomos ir/ar subnuomos veiklai. Transporto priemonė nėra naudojama mokamam keleivių vežimui (pvz. pavėžėjimo paslaugos ir panašiai) ir/ar tokių paslaugų reklamai, kai tokia reklama matoma automobilio išorėje (pvz. klijuojant lipdukus)“. Matyti, kad prie sąvokos „mokymui vairuoti“ nėra nurodyta, kad transporto priemonė nėra naudojama būtent mokamam mokymui vairuoti, todėl ši sąvoka formuluojama kaip bendrinio pobūdžio, apimanti bet kokį mokymą vairuoti. Tokia išvada darytina vertinant ir tai, jog Sutarties lingvistinis išdėstymas atskirai pabrėžia mokamą tik tam tikros veiklos pobūdį, t. y. mokamam keleivių pervežimui ir mokamam keleivių vežimui, tačiau nėra kalbama apie mokamą „mokymą vairuoti“. Aiškinant mokymui vairuoti“ vartoseną Sutarties 1.6 punkto kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys ir į 2014 m. balandžio 30 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 2B-84 patvirtintą Vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, kuriame mokymas vairuoti nėra diferencijuojamas į komercinį ir nekomercinį, ir kuris taikomas tiek asmenis mokančioms vairavimo mokykloms, tiek šeimos vairavimo instruktoriams, mokantiems praktinio vairavimo įgūdžių šeimos narius, kaip šiuo atveju buvo su A. Ž. mokymu. Taigi, net ir teisinis reguliavimas nesuteikia pagrindo Sutarties 1.6 punkte numatyto mokymo vairuoti išskirti kaip vykdomą už atlygį ar teikiamą šeimos nario. Byloje nėra duomenų ar įrodymų, kurie leistų sąvoką „mokymui vairuoti“ vertinti kitais nei mokyti vairuoti bet kokiu būdu, neišskiriant atlygintinumo požymio, kriterijais.

23.       Nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo jokių kitų Sutarties sąlygų, o Sutarties 1.6 punkto sąvoką „mokymui vairuoti“ pradėjo aiškinti kaip nenaudojimą komerciniam mokymui tik po to, kai teisme buvo iškelta civilinė byla dėl eismo įvykyje padarytos žalos dalies atlyginimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad iki ieškinio teisme pateikimo ieškovas buvo kvestionavęs šią sąlygą, nors ieškovas teikė atsakovui net tris pretenzijas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai Sutarties 1.6 punkto sąvoką „mokymui vairuoti“ interpretuojant kaip taikomą esant mokamam (atlygintinam) mokymui vairuoti vertintini kaip gynybinė pozicija.

24.       Papildomai pastebėtina ir tai, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, o mokymas vairuoti asmens, kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė ieškovas, neturinčio vairavimo įgūdžių, patirties, išlaikiusio tik teorijos egzaminą, be to, transporto priemone, kuri netgi nėra pritaikyta mokyti vairuoti, t. y. ji neturi specialiai įrengtų stabdžių, veidrodėlių ir kt., neabejotinai labiau padidina tikimybę patekti į eismo įvykį. Taigi, apie tokį aplinkybių pasikeitimą kaip artimojo giminaičio mokymas vairuoti, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą. To nepadarius, atsakovui tenka neigiamų padarinių atsiradimo rizika, t. y. pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytos žalos dalį.

25.       Reiškiant regresinį reikalavimą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. užtenka vien fakto, kad buvo pažeistos draudimo sutarties 1.6 punkto nuostatos, kuriose yra nurodyta, kad transporto priemonė nebus naudojama mokymui vairuoti. Sudarydamas Sutartį, ieškovas, kaip jau minėta, įvertino riziką pagal atsakovo pateiktą informaciją. Atsakovas patvirtino, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebus naudojama mokymui vairuoti. Nors atsakovas bando išskirti mokamo ir nemokamo mokymo vairuoti sąvokas, tačiau net ir paties atsakovo kartu su tripliku pateiktame ADB „Gjensidige“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo produkto aprašymo 34 punkte vienareikšmiškai išskirta, kad padidintos rizikos veikla yra laikoma, kai transporto priemonė naudojama mokymui vairuoti, atskirai neišskiriant komercinio (mokamo) vairavimo mokyti ir mokymo vairuoti šeimos nario. Priešingas sąvokos „mokyti vairuoti“, nei kad apimančios bet kokį mokymą vairuoti, aiškinimas, teismo vertinimu, būtų neprotingas, nesąžiningas ir neatitiktų draudimo sutarties paskirties.

26.       Svarbu pažymėti, kad atsakovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Dėl minėtų priežasčių atsakovui kilo pareiga atidžiai įvertinti jau sudarytų Sutarčių sąlygas bei turinį, bent minimaliai aiškintis neaiškumus, jei tokių būtų kilę, o nesilaikius pakankamo rūpestingumo, nepranešus ieškovui apie Sutarties nuostatoms reikšmės turinčių aplinkybių pasikeitimą, dėl tokio elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip atsakovo prisiimta rizika. 

27.       Apibendrinant, atsakovo teiginiai, kad jis neva kitaip suprato draudimo sutarties 1.6. punkte numatytą nuostatą, jog draudimo rizika Sutarties galiojimo metu nepadidėjo, o mokymas vairuoti reiškia tik mokymą vairuoti už atlygį (komercinę veiklą), yra nepagrįsti jokiais svariais teisiniais argumentais bei įrodymais, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

28.       Teismo vertinimu, atsakovas privalėjo užtikrinti, kad transporto priemonė būtų naudojama vadovaujantis Sutarties sąlygomis, tačiau atsiradus ketinimams ja mokyti vairuoti A. Ž., apie šią aplinkybę turėjo pranešti ieškovui. Atsakovas to nepadaręs ir nuslėpęs Sutarties vykdymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), prisiėmė neigiamų pasekmių riziką. Vien jau tokie neteisėti veiksmai/neveikimas sudaro pagrindą ieškovui reikalauti dalies išmokėtų sumų priteisimo. Aptariamoje situacijoje ieškovas negalėjo įvertinti rizikos 2023 m. sausio 30 d. eismo įvykiui atsitikti, įvykis įvyko vairavimo pažymėjimo neturėjusiam A. Ž. mokantis vairuoti - rizika įvykiui įvykti pasiteisino. Taigi, pasireiškia ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir kilusios žalos - atsakovas nepateikė informacijos, kad transporto priemonė bus naudojama mokymui vairuoti, o mokinys sukeldamas eismo įvykį padarė žaloms trims kitoms transporto priemonėms.

29.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudėjas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, todėl abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį ir ją vykdydamos <...> Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali lemti draudimo sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).Nagrinėjamu atveju ieškovas Sutarties sąlygų laikėsi tinkamai - išmokėjo draudimo išmoką tretiesiems asmenims. Atsakovas, pažeisdamas Sutartį, neinformavo apie rizikos pasikeitimą, todėl ieškovas įgijo teisę, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 str. 2 d., reikalauti, kad atsakovas grąžintų dalį išmokėtų draudimo išmokų. 

30.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas dėl to plačiau nepasisako.

31.       Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad atsakovui, sudariusiam prielaidas transporto priemone (duomenys neskelbtini) mokyti vairuoti ir apie tai nepranešus ieškovui, atsakovas pažeidė Sutarties 1.6 punktą, todėl atsakovui kyla pareiga iš dalies atlyginti žalą, kurią ieškovas išmokėjo tretiesiems asmenims dėl 2023 m. sausio 30 d. eismo įvykio, kuomet A. Ž. transporto priemone (duomenys neskelbtini) mokė vairuoti A. Ž.. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 9 803,53 Eur žalos atlyginimo (CPK 12, 178 straipsniai).

32.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinį yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 9 803,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

33.       Kiti atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjam ginčui, todėl teismas jų neaptaria ir atskirai dėl jų nepasisako.

34.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35.       Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-7-701/2018).

36.       Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistina 221 Eur žyminio mokesčio ir 1 706,10 Eur turėtų advokato teisinės pagalbos bei atstovavimo išlaidų (viso 1 927,10 Eur bylinėjimosi išlaidų) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Byloje iš viso patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur) – šios išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Liemonta“ ir ko (juridinio asmens kodas 123534345) ieškovui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige (juridinio asmens kodas 110057869) 9 803,53 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus tris eurus ir 53 ct) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 9 803,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 927,10 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                           Diana Jankienė