Civilinė byla Nr. e2A-2084-794/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15506-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Birželio projekto administratorius“ patikslintą prevencinį ieškinį atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“ ir UAB „KORIANDRAS“ bei V. J. dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Birželio projekto administratorius“ kreipėsi į teismą su patikslintu prevenciniu ieškiniu atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J., prašydama:

1.1.       uždrausti atsakovams patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ((unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), vykdyti statybos darbus, kuriais būtų daromas poveikis bendro naudojimo objektams, prieš tai neparengus tokių darbų projektinės dokumentacijos ir jos nesuderinus su atsakingomis institucijomis (kai tokių darbų vykdymui pagal galiojančius teisės aktus yra privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) arba tokių darbų vykdymui negavus pastato, kuriame yra šios patalpos, bendraturčių sutikimo (pritarimo) (kai tokių darbų vykdymui pagal galiojančius teisės aktus nėra privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą);

1.2.        uždrausti atsakovams patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ((unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2019 m. sausio mėnesį iš UAB „Grožio medicina“ įsigijo patalpas, kurios yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gamybinis pastatas arba pastatas), antrajame ir trečiajame aukšte bei šio pastato rūsyje. Įsigijusi nurodytas patalpas, ieškovė kreipėsi į visus gamybinio pastato bendrasavininkus su prašymu bendrai spręsti susidariusią problemą dėl itin prastos pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės. Ieškovės teigimu, atsakovai atsisakė bendradarbiauti sprendžiant klausimą dėl gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės. Atsakovai ieškovei nurodė, kad kol vyksta jų ir ankstesnio pastato bendrasavininko UAB „NOTO“ teisminis ginčas, jokių veiksmų pastato būklės gerinimui jie nesiims.

3.       Patikslintą prevencinį ieškinį ieškovė grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktu, 6.255 straipsnio 1 dalimi. Ieškovės teigimu, dėl neigiamo aplinkos poveikio (korozijos), atsakovų neteisėtai atliekamų (atliktų) statybos darbų, kuriais yra daromas neigiamas poveikis bendro naudojimo objektams, bei dėl itin aktyvios pirmame pastato aukšte vykdomos ūkinės komercinės-veiklos, pastatas tapo avarinės būklės. Ieškovės vertinimu, toliau aktyviai eksploatuojant gamybinį pastatą, pastato avarijos tikimybė vis didėja. Įvykus pastato avarijai, t. y. įgriuvus pastato laikančiosioms konstrukcijoms, būtų pažeisti ne tik ieškovės, kaip pastato bendrasavininkės, turtiniai interesai, tačiau kiltų reali grėsmė ir pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikatai bei gyvybei. Pažymėjo, kad atsakovai, susipažinę su eksperto prof. hab. dr. L. U. išvadomis, ignoruoja bet kokius ieškovės prašymus spręsti pastato avarinės būklės problemą. Priešingai, toliau pastate aktyviai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, taip sukeldami riziką savo, kitų pastate besilankančių žmonių sveikatai ir gyvybei. Ieškovės žiniomis, atsakovai savo valdomose patalpose šiuo metu atlieka (arba jau atliko) statybos darbus (įsirengė ventiliacijos šachtas), kuriais yra daromas poveikis bendrojo naudojimo objektams. Atkreipia dėmesį, kad šiuos darbus atsakovai atlieka (arba jau atliko) neturėdami statyba leidžiančio dokumento ir darbų vykdymui negavę statinio bendrasavininkų sutikimo. Atsakovė teigia, kad dėl atsakovų neteisėtai vykdomų statybos darbų ji, kaip pastato bendraturtė, jau šiai dienai patyrė žalą – nuostolius, nes atsakovai vienintelėje pastato laiptinėje savavališkai sumontavo mūrinę pertvarą, dėl kurios ieškovė ir jos atstovai negali patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas. Bylos nagrinėjimo metu atlikus viso gamybinio pastato ekspertizę, ieškovė iškėlė klausimą dėl pastato užterštumo, kuris, anot jos, yra toks aukštas, kad gamybiniame pastate vykdoma ūkinė-komercinė veika kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei.

4.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ilgą laikotarpį yra įsigiję ir savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudoja patalpas, esančias gamybiniame pastate. Nuo pat gamybinio pastato eksploatavimo pradžios (1961 m.) šiame statinyje veikė grąžtų gamykla. Didžioji dalis gamybinio pastato patalpų priklausė akcinei bendrovei „GRĄŽTAI“. Ilgą laiką gamybinio pastato patalpų savininkai (atsakovai ir akcinė bendrovė „GRĄŽTAI“) puikiai sugyveno ir tarp jų jokių nesutarimų nebuvo. Situacija pasikeitė tuomet, kai dalį patalpų iš akcinės bendrovės „GRĄŽTAI“ įsigijo su Hanner bendrove susijusi įmonė UAB „NOTO“ ir UAB „Grožio Medicina“. Atsakovams buvo daromas didžiulis spaudimas, kad jie besąlygiškai pritartų grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. Minėtų subjektų patalpos sąmoningai buvo visiškai neprižiūrimos, siekiant statinį privesti iki tokios būklės, kad atsakovų veikla jame būtų nutraukta. Galiausiai, po gamybinio pastato patalpų savininkų derybų, atsakovai, UAB „NOTO“ ir UAB „Grožio Medicina“ 2015 m. vasarą susitarė, kad atsakovai neprieštaraus gamybinio pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo (teritorijos) pertvarkymui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015 m. birželio 12 d. sutartimi (toliau – sutartis), remiantis kuria UAB „NOTO“ kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos gamybinio pastato dalies griovimo (jo sklandžiu) procesu. Nugriovus gamybinio pastato dalį, kliudžiusią B23 kvartalo tolimesniam vystymui, likusi gamybinio pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinant statytojo funkcijas (pareigas), nebuvo nugriauti gamybinio pastato priestatai bei neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą. Atsakovai, gindami savo, kaip gamybinio pastato bendraturčių, teises ir siekdami užkirsti kelią tiek statinio konstrukcijoms, tiek atsakovų valdomoms patalpoms daromai žalai, Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą, kurioje, be kita ko, yra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti.

5.       Atsakovų vertinimu, prevenciniame ieškinyje ieškovė remiasi visiškai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis (aplinkybėmis). Atsakovai pareiškia, kad jokių statybos darbų gamybinio pastato patalpose nevykdo (nevykdė). Ieškinyje minima mūrinė pertvara buvo įrengta esant visų gamybinio pastato bendraturčių sutikimui (pritarimui). Ieškovė nepateikė išsamių duomenų, kurio iš atsakovų patalpose yra įrengta inžinerinė įranga / prietaisai, t. y. kuriam iš subjektų tektų atsakomybė, jei tai būtų padaryta neteisėtai. Atsakovai teigia, kad tiek mūrinės pertvaros (t. y. nelaikančiosios konstrukcijos) įrengimas, tiek inžinerinių sistemų (ventiliacijos vamzdžių) bei prietaisų (oro kondicionierių – šildytuvų) įrengimas pagal savo pobūdį yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Kadangi gamybinis pastatas pagal naudojimo paskirtį yra priskiriamas gamybos, pramonės statinių grupei, paprastojo remonto darbų atlikimui nėra keliamas reikalavimas rengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovai taip pat pažymi, kad joks neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms, įrengiant ventiliacijos vamzdžius bei prietaisus, nebuvo daromas, todėl šių darbų derinti su kitais statinio bendrasavininkais nebuvo privaloma.

6.       Atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija, kad neva gamybinis pastatas yra avarinės būklės, todėl būtina nutraukti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą statinyje. Atsakovų vertinimu, dabartinę gamybinio pastato būklę lėmė statytojo vykdyti dalies gamybinio pastato griovimo darbai ir viršutinių aukštų patalpų nepriežiūra, kurios nevykdė šio turto savininkai. Tačiau tai savaime nereiškia, jog naudojimąsi pirmo aukšto ir rūsio patalpomis būtina apriboti (uždrausti), o statinys (jo konstrukcijos) negali būti atstatytas (sutvarkytos) be tokio poveikio priemonių. Atsakovai, gindami savo, kaip gamybinio pastato bendraturčių, pažeistas teises, kitoje byloje siekia, kad neigiamas griovimo darbų poveikis būtų pašalintas, atliekant būtinus statybos darbus.

7.       Atsakovų teigimu, jie tinkamai prižiūri ir rūpinasi jiems priklausančiomis gamybinio pastato patalpomis, nėra sulaukę jokių pranešimų iš valstybės/savivaldybės institucijų dėl neva netinkamos gamybinio pastato (ar patalpų) priežiūros ir grėsmę keliančios (avarinės) būklės. Atsakovų vertinimu, ieškovė, teigdama neva gamybinio pastato būklė yra avarinė, remiasi ydingo turinio dokumentais. Eksperto prof. habil. dr. L. U. parengtas statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi parengtas nesilaikant privalomų teisės aktų reikalavimų, o prof. habil. dr. L. U. kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės. Eksperto M. S. parengtas statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame yra įvardinti gamybinio pastato avarinės būklės požymiai (t. y. defektai antro ir trečio aukštų perdangose), taip pat turi akivaizdžių trūkumų. Atsakovų teigimu, bet kuriuo atveju, net jei defektai būtų (yra) nustatyti gamybinio pastato antrojo ir trečiojo aukštų perdangose, visiškai nėra suprantama ir paaiškinama, kodėl šie trūkumai negali būti pašalinami atliekant konstrukcijų stiprinimo darbus, nenutraukiant atsakovų veiklos pirmojo aukšto ir rūsio patalpose. Atsakovų vertinimu, ieškovė teigdama, kad gamybinis pastatas neva turi avarinės būklės požymių, neteikia jokių aiškių pasiūlymų, ką ir kaip konkrečiai yra siūloma daryti (t. y. kokius darbus yra būtina atlikti ir pan.). Taip pat atsakovai pažymi, kad jiems nėra pateikti jokie duomenys, kad objektyviai statinio konstrukcijos gamybinio pastato viršutiniuose aukštuose negali būti sutvirtintos/sutvarkytos be atsakovų veiklą visiškai apribojančių priemonių.

8.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodo, kad 2018 m. spalio 9 d. ir 2019 m. birželio 4 d. patikrino faktines aplinkybes patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktus. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtos patalpos, esančios pastato 2 ir 3 aukštuose. Patikrinimo metu nustatyta, kad jokie statybos darbai nevykdomi, 2 ir 3 aukštuose sušluotos į krūvas statybinės atliekos (stiklas, plytos ir pan.) bei 3 aukšte matėsi, kad išardytos vidinės/nelaikančios pertvaros (laikančios tik nuosavą svorį). Departamentas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktu bei įvertinus tai, kad gamybinio pastato gelžbetoninio karkaso laikančios konstrukcijos yra kolonos, apdailos sluoksnis kolonų nestiprina, patalpose išardytos vidinės pertvaros ir tvarkomos statybinės atliekos, priskiriama paprastojo remonto darbams, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi.

9.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 3 d. pateikė savo rašytinę poziciją nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad nors eksperto S. S. ekspertizės aktu gamybinis pastatas ir nebuvo pripažintas avariniu, jis vis tiek turi avarinės būklės požymių, kurių atsiradimą tiesiogiai įtakojo netinkamai vykdoma gamybinio pastato techninė priežiūra.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškovės atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“ atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „MILITKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“, V. J. kiekvienam po 1 018,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Partnera LT“ priteisė 2 856,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat teismas priteisė iš ieškovės valstybei 26,34 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismas nustatė, jog ieškovė patikslintą prevencinį ieškinį grindžia CK 1.138 straipsnio 3 punkto ir 6.255 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos prevencinio ieškinio taikymo būtinosios sąlygos. Ieškovė siekia apginti savo teises nuo jau padarytos žalos ir žalos atsiradimo ateityje, uždraudžiant atsakovams atlikti būsimus neteisėtus veiksmus, t. y. gamybiniame pastate atlikti statybos darbus darant poveikį bendrojo naudojimo objektams prieš tai negavus (neparengus) teisės aktuose nustatytų dokumentų ir esant poreikiui bendraturčių sutikimo. Taip pat ieškovė siekia uždrausti atsakovams ginčo gamybiniame pastate vykdyti ūkinę-komercinę veiklą iki kol nebus pašalinta pastato avarinė būklė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė mažosios bendrijos „Statybos ekspertizių centras“ (šiuo metu – UAB „EiCoSolution“) 2019 m. birželio 5 d. statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akto išvadas (ekspertizės vadovas M. S.).

12.       Teismas vertino, jog ieškovės pateiktas MB „Statybos ekspertizių centras“ (šiuo metu – UAB „EiCoSolution“) 2019 m. birželio 5 d. surašytas statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas turi esminių trūkumų, t. y. vadovaujantis Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punktu, statinio (dalies) ekspertizės aktą privalo pasirašyti įmonės vadovas ir statinio ekspertizės vadovas, o šiuo atveju statinio dalinės ekspertizės aktą pasirašė tik ekspertas M. S.; eksperto M. S. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte nustatyti avarinės būklės požymiai, tačiau nepateikta jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso pastato būklė yra avarinė. Teismas vertino, jog dalinė statinio ekspertizė (turinti trūkumų) atsakymų į byloje keliamus esminius klausimus neduoda.

13.       Teismas taip pat nustatė, jog atsakovai pateikė prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. ekspertinio akto išvadas. Ekspertas S. M. įvertino gamybinio pastato pirmame aukšte ir rūsyje esančias patalpas. Ekspertinio tyrimo metu buvo atlikta vizuali apžiūra bei nustatyta, kad keliose vietose yra pažeistas gelžbetoninių sijų apsauginis sluoksnis ir matosi atvira armatūra, kuri nėra surūdijusi. Kadangi apsauginis betono sluoksnis nesuiro, o buvo mechaniškai pažeistas, anot eksperto, tai nelaikytina avarinės būklės požymiu. Ekspertas padarė išvadas, kad patalpose avarinės būklės požymių nėra, jokių kliūčių tinkamai naudoti patalpas pagal paskirtį (paslaugų, prekybos, administracinei ir kitoms paskirtims) nenustatyta. Atsakovai taip pat pateikė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo akto išvadas. Tiriamo objekto apžiūrą atliko UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ direktorius, teismo ekspertas S. M..

14.       Teismas vertino, jog atsakovų prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. surašytas ekspertinis aktas ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo aktas taip pat turi esminių trūkumų nagrinėjamos bylos kontekste, kaip ir ieškovės eksperto L. U. ir mažosios bendrijos „Statybos ekspertizių centras“ ekspertinės išvados, nes atliekant atitinkamus ekspertinius tyrimus buvo apžiūrėtas ne visas gamybinis pastatas, o atitinkamos ieškovei ir atsakovams priklausančios gamybinio pastato dalys. Teismas nurodė, jog siekiant nustatyti ir įvertinti visų gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklę, galimų atskirų šalių deklaruojamų defektų poveikį visam statiniui, o ne konkrečioms statinio patalpoms, taip pat siekiant įvertinti, ar galimi gamybinio pastato defektai tarpusavyje susiję taip, kad negali būti pašalinti atskirai, dėl ko būtina uždrausti pastate veikiančių įmonių ūkinę-komercinę veiklą, byloje būtina vadovautis viso gamybinio pastato atliktos ekspertizės akto išvadomis.

15.       Teismas, vertindamas teismo eksperto S. S. paaiškinimus pateiktų ekspertizės akto išvadų kontekste, pažymėjo, kad iš esmės ekspertas patikslindamas ir pakartotinai atsakydamas į jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi suformuotus klausimus, aiškiai ir nedviprasmiškai pateikė išvadą, jog gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra avarinis, o turi avarinės būklės požymių, kurie gali būti pašalinti atliekant papildomus tyrimus bei parengiant atitinkamą dokumentaciją. Teismas vertino, jog nėra pagrindo išvadai, kad posėdžio metu ekspertas pateikė kitokias išvadas, nei suformulavo jas ekspertizės akte, kadangi ekspertizės akte nebuvo pateikta vienareikšmiškos išvados dėl viso pastato avarinės būklės bei atsakant į atskirus klausimus buvo pateikta informacija apie skirtingų pastato dalių avarinius požymius, dėl kurių ekspertas posėdžio metu išsamiau pasisakė. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ekspertas išsamiai ir aiškiai atsakė į visus jam posėdžio metu užduotus klausimus, atsakymus siejo išimtinai su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.

16.       Teismas nurodė, jog iš teismo eksperto S. S. ekspertizės akto, apžiūros metu buvo nustatyta, kad po vykdytų griovimo darbų nugriautų korpusų vietose pamatai palikti neužpilti gruntu, neapsaugoti nuo aplinkos poveikio, pamatai be hidroizoliacijos, vietomis mechaniškai pažeisti. Šias aplinkybes ekspertas patvirtino ir duodamas paaiškinimus teisme. Po griovimo darbų paliktos nesutvirtintos mūro konstrukcijos yra nestabilios, dėl ko konstrukcijų mūrinės sienos dalys gali kristi, paskatinti kitų konstrukcijų griūtį. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog dabartinę gamybinio pastato būklę lėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o patalpose anksčiau vykdyta veikla, gamybinio pastato griovimo darbai bei nepakankama pastato priežiūra.

17.       Teismas nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė objektyvių ir išsamių duomenų, kokius konkrečius neteisėtus statybos darbus konkretus atsakovas atlieka arba atliko, kokių statybą leidžiančių dokumentų neturėjo ar neturi bei kokių statybos darbų atlikimui koks statybą leidžiantis dokumentas yra būtinas. Teismas pažymėjo, jog ieškovės pateiktas antstolės Daivos Prunskienės 2019 m. kovo 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip ir kiti byloje esantys tokio pobūdžio antstolių protokolai, neįrodo atsakovų neteisėtai atliktų statybos ar/ir rekonstrukcijos darbų atlikimo fakto, t. y. mūrinės pertvaros įrengimo fakto. Šiame antstolės protokole tik aprašytos apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių teisinio įvertinimo antstolė neturi kompetencijos net pateikti. Be to, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra išsamus, protokole nėra išsamiai aprašyta apžiūrėta pastato vieta, padarytos nuotraukos taip pat nėra informatyvios, neaprašytos, kas iš esmės trukdo tinkamai identifikuoti apžiūrėtą gamybinio pastato vietą. Teismas vertino, jog vien apžiūros aktų duomenys, kurie iš esmės vertintini kritiškai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie tik fiksuoja konkrečią situaciją tam tikru momentu, nagrinėjamu atveju nėra pakankami įrodymai spręsti, jog byloje pateiktose nuotraukose esanti pastato faktinė situacija yra sąlygota atsakovų neteisėtų veiksmų.

18.       Teismas taip pat vertino, jog esant gamybinio pastato bendraturčių sutikimui (pritarimui), nėra pagrindo išvadai, kad įrengus mūrinę pertvarą, buvo pažeisti ieškovės ar kitų bendrasavininkų teisės ar teisėti interesai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, kad mūrinę pertvarą įrengė atsakovė UAB „Partnera LT“ ar kitas byloje dalyvaujantis atsakovas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad 2015 m. birželio 12 d. sutartis (visa ar atitinkamos jos sąlygos) būtų pripažinta neteisėta ir/ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

19.       Teismas konstatavo, jog ieškovės argumentai, kad atsakovai neteisėtai įsirengė ventiliacijos šachtas, kurių įsirengimo darbams būtinas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nepagrįsti. Kartu su 2019 m. birželio 9 d. datuojamais rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė gamybinio pastato nuotraukas, kuriose matomi iš dalies patalpų išvesti ventiliacijos sistemos vamzdžiai bei išorėje įrengti oro kondicionieriai – šildytuvai. Tačiau iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kurio iš atsakovų patalpose yra įrengta inžinerinė įranga / prietaisai, t. y. kuriam iš subjektų tektų atsakomybė, jei tai būtų padaryta neteisėtai. Šiame kontekste, teismas pritarė atsakovų pozicijai, kad tiek mūrinės pertvaros (t. y. nelaikančiosios konstrukcijos) įrengimas, tiek inžinerinių sistemų (ventiliacijos vamzdžių) bei prietaisų (oro kondicionierių – šildytuvų) įrengimas pagal savo pobūdį yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Kadangi gamybinis pastatas pagal naudojimo paskirtį yra priskiriamas gamybos, pramonės statinių grupei, paprastojo remonto darbų atlikimui nėra keliamas reikalavimas rengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Kadangi ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovams įrengiant ventiliacijos vamzdžius bei prietaisus, buvo daromas neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms, todėl šių darbų derinti su kitais statinio bendrasavininkais atsakovams nebuvo privaloma. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė žalos ir/ar potencialios žalos, kaip būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos.

20.       Teismas vertino, jog atsakovė taip pat neįrodė, kad dėl atsakovų ginčo gamybiniame pastate vykdomos ūkinės-komercinės veiklos yra bloginama gamybinio pastato esama būklė, kad dėl jų vykdomos veiklos gali sugriūti viso pastato laikančiosios konstrukcijos bei to pasėkoje padaryta žala ieškovei ir kitiems asmenims.

21.       Teismas nustatė, jog iš ieškovės pateiktų prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko parengto Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), atliekant tyrimą nebuvo siekiama nustatyti ir/ar įvertinti, ar gamybinio pastato (ar jo dalies) būklė yra avarinė ir/ar dėl to kokiu nors būdu reikia riboti naudojimąsi patalpomis. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas ir jokios išvados nėra pateiktos. Teismas nurodė, kad šiuo dokumentu buvo įforminti tam tikri siūlymai, kaip yra rekomenduojama spręsti remonto darbų, susijusių su dalies gamybinio pastato konstrukcijomis, vykdymo klausimą. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra sprendžiami jokie reikalavimai dėl konkrečių gamybinio pastato konstrukcijų remonto (stiprinimo) darbų derinimo (atlikimo) su gamybinio pastato patalpų savininkais, kam reikšmę galėtų turėti tokio pobūdžio siūlymus numatantys duomenys. Rekomendacijose nėra nurodoma, kad gamybinio pastato konstrukcijų remonto darbų vykdymo metu reikėtų uždrausti atsakovams naudotis jų valdomomis gamybinio pastato patalpomis (įskaitant esančias ir toje statinio dalyje, kurioje nebūtų vykdomi statybos/remonto darbai). Taigi, teismas sprendė, kad Rekomendacijos neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ieškinio dalyko (ne)pagrįstumą.

22.       Teismas taip pat kritiškai vertino ieškovės pateiktose UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ ataskaitose nurodytą informaciją, kadangi UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ tyrimai buvo atlikti 2014 m. ir 2018 m., kai prevencinis ieškinys teismui pateiktas – 2019 m. gegužės 22 d. Be to, minėti tyrimai buvo atliekami ribinius dydžius vertinant pagal normatyvines reikšmes grunto ir dirvožemio užterštumui nustatyti, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas liudytojas G. Č., kuris buvo vienas iš 2018 m. ir 2014 m. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pastato konstrukcijų tyrimų rengėjų.

23.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jos teisės yra ar bus pažeistos bei atsiras potenciali žala, atsakovams toliau eksploatuojant jiems priklausančias gamybinio pastato dalis. Vien tai, kad gamybinio pastato atitinkamos konstrukcijos (dalys) turi avarinės būklės požymių, nereiškia, kad nėra galimas tolesnis atitinkamos dalies pastato eksploatavimas. Tai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, jos nuomone, yra vienintelė efektyvi priemonė apginti jos, kaip pastato bendraturtės, teises ir interesus, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes byloje nėra nustatyta reali grėsmė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ateityje atlikimo, sukeliant žalą, bei atitinkamai būtinumas ginti šiuo metu ieškovės teises prevencinio ieškinio instituto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24.       Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) UAB „Birželio projekto administratorius“ prašo panaikinti 2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-251-1098/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.       Apeliantė nurodo, kad eksperto prof. hab. dr. L. U. ekspertizės aktas, net jei jis formaliai negali būti laikomas ekspertizės aktu, teismo turėjo būti įvertintas visumoje su kitais įrodymais, bent jau kaip specialisto nuomonė, pagrindžianti arba paneigianti kitus byloje surinktus įrodymus.

24.2.       Apeliantės teigimu, ekspertizės vadovo parašas yra pakankamas statinio būklės įvertinimo teisėtumui pagrįsti, todėl egzistuojant šiam parašui, MB „Statybos ekspertizių centras" (dabar UAB „EiCoSolution“) ekspertizės aktas netampa negaliojančiu. Be kita ko, tai bet kokiu atveju nepakeistų ekspertizės akto esmės, jog pastatas yra avarinės būklės, kurią nedelsiant reikia likviduoti. Be to, prie avarinių statinio defektų ekspertas M. S. priskyrė antrojo ir trečiojo aukštų perdangų laikančiųjų armatūrų korozijos pažeidimus, tepalo dėmes, kurios persismilkusios visu konstrukcijų storiu. Akivaizdu ir logiška, kad įvykus antrojo ir/ar trečiojo aukštų perdangos griūčiai, būtų pažeistos viso pastato laikančiosios konstrukcijos, kas gali lemti ir viso pastato griūtį, todėl atmestinas teismo teiginys, kad ekspertas M. S. nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso pastato būklė yra avarinė.

24.3.       Apeliantė pažymėjo, kad priešingai nei teigiama sprendime, teismo eksperto S. S. ekspertizės išvados nebuvo pagrįstos objektyviais duomenimis, o žodiniai paaiškinimai, pateikti 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, prieštarauja jo paties ekspertizės akte padarytoms išvadoms. Remiantis 2020 m. sausio 7 d. teismo eksperto S. S. ekspertizės išvada ir teisiniu reglamentavimu, ekspertas pripažino, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, tačiau 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu visiškai nepagrįstai, t. y. neatlikęs jokių tyrimu, ekspertas kategoriškai pareiškė, kad vizualiai armatūros korozijos lygis nėra „baisus“, todėl jo manymu šiuo klausimu nebūtina atlikti jokių tyrimų. Apsiribojęs tik vizualine apžiūra, teismo posėdžio metu pareiškė, kad pažeista armatūra nedaro jokios įtakos ginčo pastato būklei. Nepaisant to, teismui nekilo jokių klausimų ar abejonių, kaip profesionalus ekspertas, neatlikęs jokių objektyvių tyrimų, gali nustatyti, kad armatūros korodavimo lygis nedaro poveikio viso ginčo pastato būklei. Ekspertas S. S. taip pat pripažino, kad vertindamas, ar pastatas yra avarinės būklės, neatliko jokių tyrimų, kurių metu būtų nustatytas naftos produktų įtaka ginčo pastato perdangoms, tačiau jis teismo posėdžio metu, neatlikęs jokių tyrimu, pareiškė, kad ginčo pastato perdangas persmilkę naftos produktai nesudaro avarinės būklės. Apeliantės vertinimu, eksperto subjektyvi nuomonė, kuri nėra paremta jokiais tyrimais, skaičiavimais ar matavimais, prieštarauja dar 2018 m. liepos 20 d. UAB „EKOMETRIJA“ (aplinkos tyrimo laboratorija) ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliktų pastato užterštumo tyrimams. Taigi, ekspertas, atlikdamas ekspertizę dėl pastato avarinės būklės, nesivargino atlikti jokių objektyvių tyrimų, o tik pateikė savo subjektyvią nuomonę, kurią susidarė tik vizualiai apžiūrėjęs pastatą ir jo konstrukcijas. Nors ekspertas S. S. ekspertizės akte nurodo, kad nustatyti trūkumai turi būti šalinami tik tada, kada bus atlikti papildomi statybiniai tyrinėjimai, tačiau teismo posėdžio metu jau nurodo, kad šie trūkumai neva gali būti pašalinami neatlikus jokių papildomų tyrimų ir neuždraudžiant ginčo pastate vykdyti ūkinę - komercinę veiklą. Tokia eksperto subjektyvi nuomonė, kuri yra išimtinai naudinga atsakovams, yra iš esmės klaidinga ir neteisėta, nes kaip pats ekspertas pažymėjo savo ekspertizės akte, nustatyti trūkumai be papildomų tyrimų negali būti pašalinti.

24.4.       Apeliantė pažymi, jog, pačių atsakovų nurodyti valymo specialistai UAB „Ainava“ patvirtino, kad neturi technologijų tinkamai išvalyti naftos produktais persigėrusių pastato konstrukcijų, tačiau šių į pateiktų įrodymų (susirašinėjimų su UAB „Ainava“) teismas visiškai nevertino.

24.5.       Ekspertas S. S. pripažino, kad neatliko jokių tyrimų dėl naftos produktų daromos įtakos pastato konstrukcijoms, tačiau teigia, kad užtektų naftos produktus tik nuvalyti ir to užtektų šiems trūkumams pašalinti. Apeliantės teigimu, ši subjektyvi eksperto nuomonė prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams – UAB „EKOMETRDA“ (aplinkos tyrimo laboratorija) ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliktiems Pastato užterštumo tyrimams. Ekspertas pripažino, kad netikrino viso pastato pamatų būklės, o patikrino tik dalį pamatų ir iš to padarė išvadą apie viso pastato pamatų avarinę būklę. Tačiau, nepaisant to, ekspertas vis tiek pažymėjo, kad nepatikrinta pastato pamatų dalis „neturėtų turėti avarinės būklės požymių“, nes neva šiuos pamatus jis apžiūrėjo iš vidaus. Apeliantė pažymi, kad ekspertizės akte nėra nurodyta, kad ekspertas kažkokią pastato pamatų dalį yra apžiūrėjęs „iš vidaus“, nėra pateikta šios pamatų dalies nuotraukų. Teismo sprendime taip pat yra minima, kad ekspertas dalį pamatų yra apžiūrėjęs iš vidaus, nors byloje tokių objektyvių duomenų nėra.

24.6.       Ekspertas S. S. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pastato laikančiosios konstrukcijos yra avarinės būklės, tačiau pridūrė, kad tai tik normatyviniame dokumente laikoma, kad ji yra avarinė būklė ir pateikė savo subjektyvius pastebėjimus. Ekspertas dėl nežinomų priežasčių, teismo posėdžio metu siekė sudaryti nuomonę, kad nustatyti avarinės būklės pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių reiktų uždrausti pastate vykdyti veiklą. Apeliantės teigimu, objektyvus ekspertas, atlikdamas ekspertizę ir vėliau dėl jos išvadų duodamas paaiškinimus teismui, turėtų vadovautis teisės aktais ir juose apibrėžtomis sąvokomis, o ne spekuliuoti (manipuliuoti) savo sąvokas, apibrėžiant pastato avarinę būklę. Nors ekspertas kelis kartus pažymėjo, kad visi avarinės būklės požymiai gali būti pašalinti ir neuždraudus pastate vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tačiau kuo remiantis buvo padaryta tokia išvada, nebuvo atsakyta nei eksperto, nei teismo sprendime.

24.7.       Teismo posėdžio metu ekspertas S. S. nurodė, kad nepašalinus jo nustatytų avarinės būklės požymių pastatas ar jo dalis gali griūti, nes kaip anksčiau buvo eksperto pažymėta visas pastatas yra galimai avarinės būklės. Apeliantė pažymėjo, jog atsakovai teismui yra apskundę pastato patalpų savininkų daugumos sprendimus, kuriais siekiama pašalinti eksperto nurodytus avarinės būklės požymius ir išvengti tragedijos (civilinė byla Nr. e2-7032-918/2020). Tokiais veiksmais atsakovai visais įmanomais būdais bando užkirsti kelią pastato bendrasavininkams pašalinti pastato avarinę būklę. Apeliantės manymu, atsakovai siekdami išimtinai tik asmeninės finansinės naudos, ir toliau aktyviai vykdo veiklą, kuri prisideda prie pastato būklės blogėjimo, rizikuoja pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikata ar net gyvybe. Pažymėjo, kad priešingai nei nurodyta sprendime, teismo eksperto S. S. ekspertizės išvados nebuvo pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, o žodiniai paaiškinimai, pateikti 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, prieštarauja jo paties ekspertizės akte padarytoms išvadoms ir kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl būtent eksperto S. S. ekspertizės aktas turėjo būti vertinamas itin kritiškai.

24.8.       Apeliantė taip pat nurodo, kad ir UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti vertinamas, kaip patvirtinantis viso pastato avarinę būklę. Apeliantė šia apimtimi remiasi minėtame ekspertinio tyrimo dokumente nurodoma išvada, kad esamos būklės gamybinio pastato dalis konstrukcijų neatitinka STR 2.01(1):2005 esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.

24.9.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi MB „Statybos ekspertizių centras“ (dabar UAB „EiCoSolution“) atlikta ginčo pastato konstrukcijų daline ekspertize, 2019 m. liepos 16 d. Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pastato naudojimo sustabdymo, nuo 2019 m. liepos 19 d. uždraudė ginčo pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu. Apeliantei nesuprantama, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakeitė savo poziciją ir kokiais duomenimis nusprendė, kad ginčo pastatas nebėra avarinės būklės.

24.10.       Apeliantė nurodo, jog pirmajame pastato aukšte buvo atlikti neteisėti statybos ir rekonstrukcijos darbai, kurių metu pastato laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto buvo savavališkai sumontuota mūrinė pertvara. Priešingai nei teigia teismas, šią aplinkybę patvirtina 2019 d. kovo 21 d. antstolės Daivos Prunskienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pats teismas, šiuo metu tarp atsakovų ir UAB „NOTO“ vyksta teisminis ginčas dėl 2015 m. birželio 12 d. sutarties sąlygų įgyvendinimo. Šioje byloje proceso šalys viena kita kaltina pažeidus šią sutartį, todėl teigti, kad atsakovai, o konkrečiai UAB „Partnera LT“ teisėtai įsirengė pertvarą tarp laiptinių ir tokiu būdu atėmė apeliantei vienintelę galimybę patekti į savo nuosavybės teise valdomas patalpas, negalima. Pažymėjo, kad apeliantė jokių sutikimų, kuriais remiantis apeliantei būtų panaikintas vienintelis patekimas į nuosavybės teise valdomas patalpas, nėra suteikusi. Be to, atsakovai, pažeisdami išorines pastato laikančiąsias konstrukcijas, pirmajame pastato aukšte, yra įsirengę ventiliacijos šachtas ir kitus įrenginius ir šiuos darbus atliko, negavę pastato bendrasavininkų sutikimo.

24.11.       Apeliantės teigimu pastato užterštumas yra toks aukštas, kad gamybiniame pastate vykdoma ūkinė - komercinė veika kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko parengtas Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijas. Šiame akte pateikiamos rekomendacijos, kokiu būdu gali būti pašalinami teršalai, kurie yra įsigėrę į pastato laikančiąsias konstrukcijas, tačiau teismas ignoravo šį įrodymą ir sprendime, vadovaudamasis esminių pažeidimų turinčia eksperto S. S ekspertize, nurodė, kad žmonių sveikatai ir gyvybei pavojingi teršalai gali būti pašalinti vykdant pastate aktyvią ūkinę-komercinę veiklą.

25.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „KORIANDRAS“ bei V. J. prašo ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jiems iš ieškovės jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Atsakovų teigimu, teismas pagristai atkreipė dėmesį, kad byloje net nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su tariamu pastato avarinės būklės pašalinimu ar kažkokiu atsakovu kliudymu ieškovei vykdyti tokio pobūdžio darbus. Jokios informacijos, susijusios su realiu būtinu darbu poreikiu ir / ar sprendiniais, ieškovė atsakovams iki šiol nepateikė. Ieškovė realių darbų vykdymo ir statinio konstrukcijų sustiprinimo nesiekia – jos tikslas tiesiog yra pasiekti tai, kad atsakovai neribotą laiką negalėtų vykdyti jokios veiklos savo patalpose, sukeliant jiems didelius nepatogumus ir žalą. Jei ieškovė iš tiesų būtų suinteresuota tinkama statinio priežiūra ir konstrukcijų sustiprinimu, tą ji neabejotinai savo valdomose patalpose ir padarytų (tam nėra jokių kliūčių). Ieškovė prevenciniu ieškiniu nesiekia žalos grėsmės realaus pašalinimo (t.y. būtina sąlyga prevenciniam ieškiniui), o prevencinio ieškinio reikalavimus naudoja kaip nesąžiningą spaudimo priemonę.

25.2.       Atsakovų teigimu, eksperto L. U. kvalifikacijos atestatai, kurių kopijos kaip priedai pateikti kartu su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. atliktu statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu, neapima akto 1.2 p. nurodytos veiklos (konstrukcijų būklės įvertinimas) ir negali būti naudojami, kaip pagrindas siekiant patvirtinti ir (ar) pagrįsti ekspertizės akte pateiktų vertinimo rezultatų bei išvadų teisingumą ir teisėtumą. Eksperto L. U. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas ne pagal privalomus teisės aktų reikalavimus, o šio eksperto kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės bendrosios statinio ekspertizės atlikimui. Eksperto žinomumas ir patirtis jam savaime nesuteikė teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatytus bendrosios stati­nio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės aktus. Teismas pagrįstai vertino, jog prof. habil. dr. L. U. ekspertizės aktas nėra tinkamas dokumentas statinio avarinei būklei pagrįsti.

25.3.       Teismas objektyviai net ir negalėjo kitaip vertinti M. S. 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės akto įrodomosios reikšmės nei tą įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo padarę administraciniai teismai, sprendę ginčą dėl analogiško pobūdžio ribojimų (t. y. draudimo naudotis gamybinio pastato patalpomis) taikymo. Net jei defektai būtų nustatyti pastato antro ir trečio aukštų perdangose, remiantis eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktu, ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo po­sėdžių metu nepaaiškino, kodėl šie trūkumai negali būti pašalinami atliekant konstrukcijų stiprinimo darbus, nenutraukiant atsakovu veiklos pirmo aukšto ir rūsio patalpose. Tokio pobūdžio darbus (pvz. perdangų išramstymas, konstrukcijų sutvirtinimas) pati ieškovė savo valdomose patalpose (defektai yra užfiksuoti būtent ten) galėtų nesunkiai atlikti, jei tik tam būtų poreikis, tačiau ieškovė minėtų darbų atlikimu nėra suinteresuota. Ieškovei yra svarbiau pasiekti tai, kad atsakovų ūkinė – komercinė jų valdomose patalpose neribotam laikui būtų sustabdyta.

25.4.       Priešingai nei bando sudaryti nepagristą įspūdi ieškovė, teismo eksperto doc. dr. S. S. paaiškinimai atitiko / neprieštaravo ekspertizės akto turiniui, jie buvo susiję su atliktu tyrimu ir pateiktomis išvadomis. Teismo ekspertas doc. dr. S. S., duodamas pa­aiškinimus teismo posėdyje, ne kartą nurodė, jog nematė prasmės didinti ekspertizės kainą, kai tokioms išvadoms pakako ekspertinio supratimo bei kvalifikacijos. Taigi ekspertas, remdamasis tiek savo profesine patirtimi bei kvalifikacija, tiek moksline literatūra, tiek teisės aktais, tiek savo ekspertiniu vertinimu, išsamiai ir nuosekliai, duodamas paaiškinimus 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, paaiškino ekspertizės akto išvadas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokiomis tinkamą kompetenciją turinčio teismo eksperto išvadomis. Ekspertizės akte teismo ekspertas nurodė, jog trūkumų šalinimo būdų, metodų bei apimties nustatymui turi būti atlikti statybiniai tyrinėjimai ir parengtas konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų projektas. Minėto teismo posėdžio metu ekspertui uždavus klausimą ar remonto darbai gali būti atlikti neuždraudžiant veiklos, teismo ekspertas nurodė, jog jie gali būti atlikti, tik kainuos ir padarius projektą. Jokia informacija apie konkrečių darbų poreikį (jų technologiją, apimti, eigą, trukmę ir pan.), tvarkant atskiras pastato konstrukcijas atsakovams niekuomet nebuvo teikiama, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokio pobūdžio darbai negali būti vykdomi be neriboto dalies pastato patalpų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiu turtu (t.y. patalpomis) suvaržymo.

25.5.       Atsakovai taip pat nurodo, kad UAB „EKOMETRIJA“ ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atlikti tyrimai niekaip nesudaro pagrindo tenkinti pareikšto prevencinį ieškinį, nes jokie tyrimai atsakovų valdomose patalpose niekuomet nebuvo atliekami – joks užterštumas šiose patalpose nebuvo ir nėra nustatytas. Jei apeliantė savo valdomose patalpose (antrame ir trečiame aukštuose) nustatytą užterštumą sieja su kažkokia grėsme (pavojumi), dėl ko ji negali tinkamai naudotis šiomis patalpomis ir nori pašalinti tokią grėsmę (pavojų), minėtas subjektas turėtų organizuoti darbus savo valdomose patalpose užterštumo daromam neigiamam poveikiui pašalinti. Tačiau apeliantė sąmoningai to nedaro ir siekia įgyvendinti kitą tikslą –uždrausti pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkams naudotis savo patalpomis, tokiu būdu darant spaudimą šiems asmenims, kad jie besąlygiškai pritartų nesąžiningo nekilnojamojo turto vystytojo planams gamybinės paskirties statinyje įrenginėti butus/loftus, visiškai griaunant statinio konstrukcijas (o ne jas tvarkant). Taip pat apeliantės nurodomi tyrimai buvo vykdomi pagal pateiktą užduotį, iš esmės vertinant, ar statinio konstrukcijos yra tinkamos gyvenamosios paskirties patalpų įrengimui. Šiuo atveju statinio paskirtis yra gamybos/pramonės, o ne gyvenamoji. Reikalavimai gamybos/pramonės statiniams ir teritorijoms nėra tokie, kokie yra keliami gyvenamosioms teritorijoms. Taigi, pagal statinio paskirtį jokie užterštumo tyrimai nebuvo vykdyti, kas savaime paneigia apeliantės poziciją (teiginius) dėl poreikio riboti naudojimąsi atsakovų valdomomis patalpomis. Be to, pats užterštumo faktas nėra priskiriamas prie statinio avarinės būklės požymių pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“. Apeliantės keliamos abejonės dėl pastato pamatų būklės yra visiškai nepagrįstos ir nemotyvuotos. Apeliantė nepateikė nė vieno svaraus argumento ar įrodymų, kuris patvirtintų, kad toje pastato vietoje, kurioje teismo ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti iš išorės, faktiškai pamatų būklė skiriasi, nei ji buvo įvertinta iš vidaus.

25.6.       Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. birželio 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame aiškiai nurodyta, jog būtent antrojo ir trečiojo aukšto savininkai blogina gamybinio pastato būklę, nesiimdami veiksmų elementariai net užsandarinti viršutinių aukštų patalpų langus. Šiuo atveju ir visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus, pastato nepriežiūrą ir siekį uždrausti kitiems pastato patalpų savininkams vykdyti veiklą būtent tam, kad patys galėtų nesąžiningai primesti savo valią šiems asmenims. Tokio pobūdžio veiksmai vertintini kaip ieškovės vykdomas sistemingas teisinis šantažas kitų pas­tato patalpų savininkų atžvilgiu.

25.7.       Priešingai nei tą bando pateikti apeliantė, teismo ekspertas doc. dr. S. S. teismo posėdžio metu sugebėjo atsakyti ir atsakė į užduotą klausimą - nurodė, jog viduje vykdyti veiklą nėra pavojinga, antrame ir trečiajame aukšte nesimatė, kad būtų vykdyta veikla. Vaikščioti yra pavojinga, bet ne nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o iš kitos pusės. Pažymėjo, kad niekas iš vakarinės pastato pusės (t. y. tos pusės, kurioje buvo vykdyti bei neužbaigti griovimo darbai), išskyrus apeliantę, pastatu nei teritorija nesinaudoja. Tai, kad teismo eksperto doc. dr. S. S. suformuluota po­zicija netenkino apeliantės nesudaro pagrindo teigti, kad į užduotą klausimą apskritai nebuvo at­sakyta. Ieškovė potencialą žalos grėsmę, kaip vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų, įrodinėja bei motyvuoja galima grėsme aplinkiniams. Tačiau ieškovė apskritai nėra įgaliotas subjektas ginti kitų asmenų ir/ar visuomenės teises ir interesus.

25.8.       Apeliantė iškraipo ir ydingai interpretuoja byloje esančius dokumentus taip, kad pagrįstų savo poziciją neva viso gamybinio pastato būklė yra avarinė. Apeliaciniame skunde dėstomi sakiniai iš UAB „Ekspertika“ statinio techninės būklės įvertinimo akto yra ištraukti iš konteksto, nurodyti be esminių išvadų. Ieškovė siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo sprendimo išvados patvirtina visiškai kitas aplinkybes nei nurodo ieškovė. Kiek tai susiję su pastato konstrukcijų neatitiktimi STR 2.01(1):2005 „Esminio statinio reikalavimas: Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimams, tokio pobūdžio išvada ekspertizės rangovo buvo susieta išimtinai su nenugriauto priestato iš vakarinės pastato pusės būklės įvertinimu, nes būtent priestato dalis buvo pripažinta esanti avarinės būklės. Atsakovai pažymi, kad matant statytojo neveiklumą, abiejų nenugriautų priestatų konstrukcijos pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininkų lėšomis ir iniciatyva buvo sutvirtintos ir jokios grėsmės šiai dienai nebekelia, ką patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rudenį atliktas atliktu darbu patikrinimas. Taigi UAB „Ekspertika“, įvertinusi pastato (jo konstrukcijų) būklę, nustatė, kad visas statinys nėra avarinis. Pagal dabartinius požymius pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties. Nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą. UAB „Ekspertika“ išvados paneigia tuos teiginius, kuriuos nurodo ieškovė neva pastatas yra avarinės būklės, gali sugriūti, yra nesaugus naudoti ir dėl to būtina imtis pačių griežčiausių priemonių – uždrausti bet kokią veiklą visame pastate.

25.9.       Atsakovai paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-124-294/2021 nei vienas iš pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkų nebuvo kaltinamas tuo, jog jie kokiu nors būdu yra pažeidę Sutartį. Šiuo atveju Sutartį pažeidė statytojas, dėl ko pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkai (įskaitant atsakovus), gindami savo teises, pareiškė ieškinio reikalavimus statytojo UAB „NOTO“ atžvilgiu, tarp kurių yra reikalavimas pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų bei neužbaigtų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti (ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu visa apimtimi buvo patenkintas). Atsakovai nesutinka su ieškovės kartojama pozicija ir metamais kaltinimais neva jie atlieka kažkokius neteisėtus veiksmus, siejamus su statybos darbais. Apeliantės akcentuojami darbai (mūrinės pertvaros įrengimas, ventiliacijos vamzdžių išvedimas, oro kondicionierių - šildytuvų įrengimas) pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas yra priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, kuriems nėra privaloma rengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atskiras derinimas su pastato bendraturčiais nebuvo būtinas, nes minėti darbai nedarė jokio neigiamo poveikio bendrojo naudojimo objektams – tokio poveikio viso proceso metu net neįrodinėjo ieškovė. Pažymėjo, kad visi šie darbai buvo atlikti ankstesniu laikotarpiu, t.y. kai jokių patalpų pastate ieškovė net nebuvo įgijusi. Taigi ir šiuo pagrindu ieškovės pareikštas reikalavimas objektyviai neturi būti tenkinamas.

25.10.       Vertinant ieškovės pateiktas Rekomendacijas, atliekant tyrimą nebuvo siekiama nustatyti ir/ar įvertinti, ar gamybinio pastato (ar jo dalies) būklė yra avarinė ir/ar dėl to kokiu nors būdu reikia riboti naudojimąsi patalpomis. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas ir jokios išvados nėra pateiktos. Rekomendacijos neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ieškinio dalyko (ne)pagrįstumą, kam iš esmės teismo posėdžio metu pritarė trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas.

26.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „ELBELA“, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą pa­likti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jiems iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1.       Atsakovų teigimu, kad ekspertizės rangovu gali būti tik juridinis asmuo, bet ne fizinis asmuo ar jų grupė. Teismas pagrįstai vertino, jog prof. hab. dr. L. U. ekspertizės aktas nėra tinkamas statinio avarinei būklei pagrįsti. Teismas, nustatęs statinio būklės vertinimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumus, taip pat aplinkybes, jog ekspertas prof. habil. dr. L. U. peržengė savo kvalifikacijos ir kompetencijos ribas, neturėjo teisinio pagrindo minėta išvados dalimi remtis ir ja grįsti sprendimą.

26.2.       Atsakovai nurodo, jog ieškovė siekia, kad teismas vadovautųsi teisės aktams prieštaraujančiais dokumentais, kurie, akivaizdu, statinio avarinės būklės niekaip nepagrindė ir kitų rašytinių įrodymų byloje nepapildė/nepaneigė. Be to, ieškovės nurodoma MB „Statybos ekspertizių centras“ dalinė ekspertizė buvo įvertinta administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019. Pabrėžė, kad 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 pastarasis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl ekspertizės vertinimo nebuvo pakeistas – panaikintas tik įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimti naują administracinį sprendimą dėl pastato naudojimo priežiūros.

26.3.       Tuo atveju, jei teismas ir būtų laikęs, jog M. S. ekspertizė yra tinkamas įrodymas, akivaizdu, kad prof. dr. S. M. išvados dėl pirmojo pastato aukšto būklės niekaip nepatvirtina M. S. ekspertizės išvadų, priimtų vertinant antrąjį ir trečiąjį Gamybinio pastato aukštą. Bet kuriuo atveju, net jei defektai būtų (yra) nustatyti pastato antro ir trečio aukštų perdangose, remiantis eksperto M. S. dalinės ekspertizės aktu, ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdžių metu nepaaiškino (neargumentavo), kodėl šie trūkumai negali būti pašalinami atliekant konstrukcijų stiprinimo darbus, nenutraukiant atsakovų veiklos pirmo aukšto ir rūsio patalpose. Neabejotina, kad tokio pobūdžio darbus (pavyzdžiui, perdangų išramstymas, konstrukcijų sutvirtinimas) pati ieškovė savo valdomose patalpose (defektai yra užfiksuoti būtent ten) galėtų nesunkiai atlikti, jei tik tam būtų poreikis.

26.4.       Ieškovė nenurodė nei vienos pagrįsto motyvo ir argumento, kodėl teismas privalėjo eksperto S. S. ekspertizės aktą vertinti kritiškai (turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ar pateiktos išvados neišsamios, nesusijusios ir pan.). Atsakovai pažymėjo, teismo ekspertas S. S. duodamas paaiškinimus teismo posėdyje ne kartą nurodė, jog nematė prasmes didinti ekspertizės kainą, kai tokioms išvadoms pakako ekspertinio supratimo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tokiomis eksperto išvadomis. Apeliantė ir vėl vertina nustatytus faktus juos iškraipydama ir nenurodydama tikslaus teismo posėdžio protokolo laiko eksperto žodžiams pagrįsti. Be to, apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl pastato pamatų būklės yra visiškai nepagrįstos ir nemotyvuotos. Apeliantė nepateikė nė vieno svaraus argumento ar įrodymų, kuris patvirtintų, kad toje pastato vietoje, kur ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti iš išorės, faktiškai pamatų būklė skiriasi, nei ji buvo įvertinta iš vidaus. Šiuo atveju ir visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės neteisėtus veiksmus, pastato nepriežiūrą ir siekį uždrausti atsakovams vykdyti veiklą būtent tam, kad patys galėtų tenkinti savo finansinius tikslus.

26.5.       UAB „EKSPERTIKA“, įvertinusi pastato (jo konstrukcijų) būklę, nustatė, kad visas statinys nėra avarinis. Pagal dabartinius požymius Gamybinis pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties. Nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą. UAB „EKSPERTIKA“ išvados paneigia ieškovės teiginius, neva pastatas yra avarinės būklės, yra nesaugus naudoti ir dėl to būtina uždrausti bet kokią veiklą visame pastate.

26.6.       Atsakovai pažymėjo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti 2019 m. gruodžio 20 d. gautu eksperto S. S. ekspertizės aktu, nes teismo ekspertas atliko ne statinio dalies, o viso pastato ekspertizę, jam kaip teismo ekspertui taikomi ypatingi reikalavimai ir atsakomybė, ir tokio eksperto išvada laikoma patikimesne, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Be to, kad ir pats Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo grindžiamas MB „Statybos ekspertizių centras“ daline ekspertize, buvo panaikintas jau minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 be kita ko dėl šios priežasties, kad buvo grindžiamas būtent MB „Statybos ekspertizių centras“ daline ekspertize. Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukštų patalpų savininkai (įskaitant atsakovus) rūpinasi ir prižiūri jiems priklausantį turtą bei atsižvelgia (vykdo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus užtikrinti konstrukcijų sutvarkymo / sutvirtinimo darbų atlikimą (tam tikslui investuoja savo lėšas, nors bendra statinio būklė yra sąlygota kitų savininkų nesąžiningo neveikimo), ko tikrai negalima pasakyti nei apie ieškovę, nei apie UAB „NOTO“. nei apie UAB „Grožio Medicina", kurie sąmoningai veikia taip, kad statinio būklė būtų bloginama.

26.7.       Atsakovai nesutinka su ieškovės dėstoma pozicija ir metamais kaltinimais neva jie atlieka neteisėtus veiksmus. Atsakovai jokių statybos darbų pastato patalpose nevykdo (neatlieka). Pažymėjo, jog Sutartimi (2.7 p.) visi tuometiniai pastato patalpų savininkai, t. y. UAB „NOTO“, UAB „Grožio Medicina“ ir atsakovai, buvo aiškiai susitarę, kad UAB „Daigai“ (jos teisių perėmėjas po įvykdyto atskyrimo - atsakovas UAB „Partnera LT“) užsandarins praėjimą iš jo patalpų į viršutinių aukštų patalpas. Su tuo sutiko (tam pritarė) visi pastato bendraturčiai. Laikantis Sutarties nuostatų (sąlygų), tas ir buvo padaryta. Esant pastato bendraturčių sutikimui (pritarimui), akivaizdu, kad jokios jų teisės ar interesai nebuvo pažeisti. Sutartyje (2.8 p.) aiškiai buvo įtvirtinta, kad apie Sutarties 2.7 p. sąlygas (turinį) privaloma informuoti visus statytojo bei bendrasavininkų teisių perėmėjus. Taigi, ieškovė neabejotinai žinojo, kokiomis sąlygomis buvo įrengta mūrinė pertvara (tai buvo padaryta suderinus visų pastato bendrasavininkų valią). Ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovai, atlikę paprastojo remonto darbus pagal šalių Sutartį, padarė neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms, todėl šių darbų derinti su kitais statinio bendrasavininkais atsakovams nebuvo privaloma. Ieškovė neįrodė žalos ir/ar potencialios žalos, kaip būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos.

26.8.       Vertinant ieškovės pateiktas Rekomendacijas, atliekant tyrimą nebuvo siekiama nustatyti ir/ar įvertinti, ar gamybinio pastato (ar jo dalies) būklė yra avarinė ir/ar dėl to kokiu nors būdu reikia riboti naudojimąsi patalpomis. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas ir jokios išvados nėra pateiktos. Iš Rekomendacijų turinio (išvadų) matyti, kad šiuo dokumentu buvo įforminti tam tikri siūlymai, kaip yra rekomenduojama spręsti remonto darbų, susijusių su dalies gamybinio pastato konstrukcijomis, vykdymo klausimą. Šioje byloje nebuvo sprendžiami jokie reikalavimai dėl konkrečių gamybinio pastato konstrukcijų remonto (stiprinimo) darbų derinimo (atlikimo) su gamybinio pastato patalpų savininkais, kam reikšmę galėtų turėti tokio pobūdžio siūlymus numatantys duomenys. Rekomendacijose nėra nurodoma, kad pastato konstrukcijų remonto darbų vykdymo metu reikėtų uždrausti atsakovams naudotis jų valdomomis gamybinio pastato patalpomis (įskaitant esančias ir toje statinio dalyje, kurioje nebūtų vykdomi statybos/remonto darbai). Taigi, Rekomendacijos neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ieškinio dalyko (ne)pagrįstumą.

26.9.       Teismas teisėtai ir pagrįstai kritiškai vertino ir ieškovės pateiktose UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ ataskaitose nurodytą informaciją, nes UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ tyrimai buvo atlikti 2014 m. ir 2018 m., kai prevencinis ieškinys teismui pateiktas – 2019 m. gegužės 22 d. Be to, minėti tyrimai buvo atliekami ribinius dydžius vertinant pagal normatyvines reikšmes grunto ir dirvožemio užterštumui nustatyti, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas liudytojas G. Č., kuris buvo vienas iš 2018 m. ir 2014 m. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pastato konstrukcijų tyrimų rengėjų. Be to, 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojas G. Č. nurodė, jog joks pirmojo aukšto užterštumas nebuvo nustatytas. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė motyvų ir argumentų, kodėl teismas turėjo vertinti jos pateiktus įrodymus kitaip, ar kokią tiksliai reikšmę pateikti įrodymai turi sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Be to, visi specialistai ir ekspertai byloje nurodė, kad naftos produktai gali būti išvalyti, o jų egzistavimas pastate nesudaro prielaidų pripažinti pastato avarinės būklės.

27.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime pateikiamas aplinkybes, nurodomas teisės aktų nuostatas ir teisminę praktiką. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1.       Trečiasis asmuo taip pat nurodo, jog ieškovės nurodoma MB „Statybos ekspertizių centras“ dalinė ekspertizė buvo įvertinta administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019. Pabrėžė, kad 2021 m. balandžio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 pastarasis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl ekspertizės vertinimo nebuvo pakeistas – panaikintas tik įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros.

27.2.       Pažymėjo, kad neturi pagrindo nesivadovauti 2019 m. gruodžio 20 d. teismo eksperto S. S. pateiktu ekspertizės aktu, kadangi teismo ekspertas atliko ne statinio dalies, o viso pastato ekspertizę, jam kaip teismo ekspertui taikomi ypatingi reikalavimai ir atsakomybė, ir tokio eksperto išvada laikoma patikimesne, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Be to, pats Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo grindžiamas MB „Statybos ekspertizių centras“ daline ekspertize, buvo panaikintas jau minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019 be kita ko dėl šios priežasties, kad buvo grindžiamas būtent MB „Statybos ekspertizių centras“ daline ekspertize.

27.3.       Aplinkybė, jog statinio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė buvo įvardinta kaip bloga, savaime nereiškia, jog visas pastatas yra avarinės būklės. Akte nurodomi konkretūs reikalavimai, ką privaloma tvarkyti, visų pirma, jie yra orientuoti antro aukšto savininkams - organizuoti antro aukšto langų sandarinimo darbus, užtikrinti, kad krituliai nepatektų į pastato vidų. Be to, akte nurodoma ir tai, kad pirmo aukšto patalpos didžiąja dalimi naudojamos, patenkinamos būklės. 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini)“ ieškovė buvo informuota apie patikrinimo rezultatus ir reikalavimus. Kadangi 2021 m. birželio 7 d. aktas ir 2021 m. birželio 9 d. raštas yra nauji dokumentai, kurie neegzistavo ir todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, trečiasis asmuo teikia šiuos dokumentus su šiuo atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą.

27.4.       Pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku net ir nėra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai ar neveikimas, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė kelia trečiojo asmens veiksmų pačiai nepanaikinant 2019 m. liepos 16 d. sprendimo klausimą – tai yra minėtos administracinės bylos ribų peržengimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

31.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

32.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

33.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

35.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – 2021 m. birželio 9 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) su 2021 m. birželio 7 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2021 m. birželio 7 d. aktas ir 2021 m. birželio 9 d. raštas yra nauji dokumentai, kurie neegzistavo ir todėl negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymas yra pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nedidelės apimties, su jais turėjo galimybę susipažinti ieškovė ir atsakovai, nenustačius, kad trečiasis asmuo savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

36.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Birželio projekto administratorius“ 2019 m. sausio mėnesį įsigijo patalpas, kurios yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrajame ir trečiajame aukšte bei šio pastato rūsyje. Atsakovams nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios gamybinio pastato pirmame aukšte ir rūsyje.

37.       Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12932-960/2019, atmestas ieškovų UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J. ieškinys atsakovams UAB „Birželio projekto administratorius“ ir UAB „Grožio medicina“ dėl uždraudimo atsakovams ginčo pastate vykdyti statybos darbus, kuriais būtų daromas poveikis bendro naudojimo objektams, prieš tai neparengus tokių darbų projektinės dokumentacijos ir jos nesuderinus su atsakingomis institucijomis arba tokių darbų vykdymui negavus gamybinio pastato, kuriame yra šios patalpos, bendraturčių sutikimo (pritarimo). Teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka bei 2020 m. birželio 16 d. įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

38.       Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019, iš dalies tenkino pareiškėjų UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Birželio projekto administratorius“, UAB „Grožio medicina“, UAB „NOTO“, UAB „GSP SUPPLY“, UAB „RDA SPOT“, UAB „CHFT“, UAB „Spalvų projektai“, UAB „Autokorektas.lt“. Teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš dalies pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria savivaldybės administracija buvo įpareigota ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

39.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-124-294/2021 pagal ieškovų V. J. ir uždarųjų akcinių bendrovių „JUTA NT“, „Partnera LT“, „MILITEKSAS“, „GAMLANA“, „ELBELA“, „KORIANDRAS“ ieškinį atsakovei UAB „NOTO“ dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, UAB „Grožio Medicina“, UAB „Birželio projekto administratorius“. Šioje civilinėje byloje be kita ko, buvo pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtu sprendimu visiškai patenkino kitų statinio patalpų savininkų (įskaitant atsakovų) pareikštus reikalavimus, be kita ko, įpareigojant statytoją pašalinti pažeidimą – atlikti neužbaigtus statybos darbus.

40.       Ieškovė patikslintą prevencinį ieškinį grindė CK 1.138 straipsnio 3 punkto ir 6.255 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei laikėsi pozicijos, kad yra visos prevencinio ieškinio taikymo būtinosios sąlygos. Ieškovės teigimu, dėl neigiamo aplinkos poveikio (korozijos), atsakovų neteisėtai atliekamų (atliktų) statybos darbų, kuriais yra daromas neigiamas poveikis bendro naudojimo objektams, bei dėl itin aktyvios pirmame pastato aukšte vykdomos ūkinės komercinės-veiklos, pastatas tapo avarinės būklės bei atsakovams jį toliau eksploatuojant gali būti padaryta žala ne tik ieškovei ir kitiems bendraturčiams, bet ir pastate ar šalia pastato esantiems žmonėms. Ieškovė siekia apginti savo teises nuo, jos teigimu, jau padarytos žalos ir žalos atsiradimo ateityje, uždraudžiant atsakovams atlikti būsimus neteisėtus veiksmus, t. y. gamybiniame pastate atlikti statybos darbus darant poveikį bendrojo naudojimo objektams prieš tai negavus (neparengus) teisės aktuose nustatytų dokumentų ir esant poreikiui bendraturčių sutikimo. Taip pat ieškovė siekia uždrausti atsakovams ginčo gamybiniame pastate vykdyti ūkinę-komercinę veiklą iki kol nebus pašalinta pastato avarinė būklė.

41.       Anot ieškovės, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie, žinodami apie pastato avarinę būklę, toliau aktyviai eksploatuoja gamybinį pastatą, tokiais savo veiksmais rizikuodami pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikata ar net gyvybe, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

42.       Atsakovai su jiems pareikštais reikalavimais nesutiko bei laikėsi pozicijos, kad ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio būtinųjų sąlygų.

Dėl eksperto prof. hab. dr. L. U. 2019 m. balandžio 24 d. ekspertizės akto Nr.

43.       Apeliantė nurodo, jog prof. hab. dr. L. U. yra vienas žymiausių statybos srities ekspertų, turintis ilgametę patirtį šioje srityje, todėl šio eksperto ekspertizės aktas, net jei jis formaliai negali būti laikomas ekspertizės aktu, teismo turėjo būti įvertintas visumoje su kitais įrodymais, bent jau kaip specialisto nuomonė, pagrindžianti arba paneigianti kitus byloje surinktus įrodymus.

44.       Pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 15 p. numatyta, kad išvadą, ar statinys yra avarinės būklės pateikia ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalis pateikia ekspertizės rangovo apibrėžimą - tai Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės rangovu gali būti tik juridinis asmuo, bet ne fizinis asmuo ar jų grupė. Dėl šios priežasties nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog prof. habil. dr. L. U. ekspertizės aktas nėra tinkamas dokumentas statinio avarinei būklei pagrįsti.

45.       Be to, iš byloje pateikto Valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2019 m. birželio 10 d. rašto kopijos matyti, kad Valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras pripažino, jog statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas ne pagal privalomus teisės aktų reikalavimus, o prof. habil. dr. L. U. kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės, t. y. eksperto L. U. kvalifikacijos atestatai, kurių kopijos kaip priedai pateikti kartu su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. atliktu Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu (toliau – Aktas), neapima Akto 1.2 punkte nurodytos veiklos (konstrukcijų būklės įvertinimas) ir negali būti naudojami kaip pagrindas siekiant patvirtinti ir(ar) pagrįsti ekspertizės akte pateiktų vertinimo rezultatų bei išvadų teisingumą ir teisėtumą (atsakovų 2021 m. liepos 3 d. pateikto atsiliepimo priedas Nr. 23).

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad prof. habil. dr. L. U., rengdamas statinio vertinimo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi Statinio techninio reglamentais: STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“; STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“, kurie skirti projektavimo darbų atlikimui, bet ne esamos pastatų būklės vertinimu.

47.       Eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40- 403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020).

48.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs statinio būklės vertinimo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumus, taip pat aplinkybes, jog ekspertas prof. habil. dr. L. U. peržengė savo kvalifikacijos ir kompetencijos ribas, neturėjo teisinio pagrindo minėta išvados dalimi remtis ir ja grįsti sprendimą. Pažymėtina, jog eksperto žinomumas ir patirtis jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies - konstrukcijų ekspertizės ir įforminti pagal Statybos įstatymą numatytus bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės aktus.

Dėl MB „Statybos ekspertizių centras“ (šiuo metu UAB „EiCoSolution“) statinio dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)

49.       Apeliantės teigimu, ekspertizės vadovo parašas yra pakankamas statinio būklės įvertinimo teisėtumui pagrįsti, todėl egzistuojant šiam parašui, MB „Statybos ekspertizių centras" (dabar UAB „EiCoSolution“) ekspertizės aktas netampa negaliojančiu. Be kita ko, tai bet kokiu atveju nepakeistų ekspertizės akto esmės, jog pastatas yra avarinės būklės, kurią nedelsiant reikia likviduoti. Apeliantės teigimu, atmestinas teismo teiginys, kad ekspertas M. S. nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso pastato būklė yra avarinė.

50.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte tiesiogiai numatyta, kad statinio (dalies) ekspertizės aktą privalo pasirašyti įmonės vadovas ir statinio ekspertizės vadovas. Taigi, įstatyme nustatyta ne teisė, o pareiga. Nagrinėjamu atveju statinio dalinės ekspertizės aktą pasirašė tik ekspertas M. S., todėl šis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo imperatyviai keliamų reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateiktas MB „Statybos ekspertizių centras“ (šiuo metu – UAB „EiCoSolution“) 2019 m. birželio 5 d. surašytas statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas turi esminių trūkumų.

51.       Pažymėtina, net ir tuo atveju, kai konstatuojami ekspertizės akto trūkumai, tai savaime nereiškia, kad teismas praranda galimybę remtis šiuo įrodymu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2009; kt).

52.       Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškovės akcentuojamas M. S. parengtas 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktas jau buvo įvertintas Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. eI-4530-816/2019. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019, aptardamas šią dalinę ekspertizę, konstatavo, kad sprendžiant dėl viso statinio naudojimo turi būti vertinama viso statinio būklė, t. y. atliekama bendroji statinio ekspertizė, o ne dalinė. Teismas, be kitą ko, taip pat konstatavo, kad pateiktais sertifikavimo įstaigos duomenimis surašytas ekspertizės aktas turi trūkumų, kadangi jame nėra nurodomi būtini tokiais atvejais laboratoriniai tyrimai ar bandymai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021 pastarasis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl ekspertizės vertinimo nebuvo pakeistas – panaikintas tik įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai priimti naują administracinį sprendimą dėl pastato naudojimo priežiūros. Taigi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas šiam ginčui aktualioje dalyje yra galiojantis ir privalomas tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tiek ir ieškovei. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog M. S. parengtas 2019 m. birželio 5 d. ekspertizės aktas yra tik dėl statinio dalies (atlikta tik dalinė statinio ekspertizė) pagrįstai konstatavo, jog eksperto M. S. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte nustatyti avarinės būklės požymiai, tačiau nepateikta jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso pastato būklė yra avarinė, t. y. neatlikta bendroji (viso) statinio ekspertizė (CPK 178 straipsnis).

Dėl teismo eksperto doc. dr. S. S. 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir eksperto pateiktų paaiškinimų

53.       Apeliantė pažymėjo, kad priešingai nei teigiama sprendime, teismo eksperto S. S. ekspertizės išvados nebuvo pagrįstos objektyviais duomenimis, o žodiniai paaiškinimai, pateikti 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, prieštarauja jo paties ekspertizės akte padarytoms išvadoms. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje paskirtos statybų techninės ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas doc. dr. S. S., išvadomis.

54.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

55.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje buvo paskirta viso gamybinio pastato statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. S. Byloje 2019 m. gruodžio 20 d. buvo gautas eksperto doc. dr. S. S. ekspertizės aktas. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertinis tyrimas buvo atliktas naudojant vizualinį, lyginamąjį, dedukcinį ir indukcinį metodus. Gamybinio pastato apžiūros metu dalyvavo abiejų šalių atstovai, techniniai prižiūrėtojai, taip pat antstolis Dalius Traigys. Apžiūros metu patalpos buvo apžiūrėtos vizualiai, atlikti griovimo darbai, įrengtos statybinės konstrukcijos. Teismo ekspertas S. S. ekspertinio tyrimo metu nustatė statinio galimos avarinės būklės požymius.

56.       Apeliantės teigimu, ekspertas, atlikdamas ekspertizę dėl pastato avarinės būklės, neatliko jokių objektyvių tyrimų, o tik pateikė savo subjektyvią nuomonę, kurią susidarė tik vizualiai apžiūrėjęs pastatą ir jo konstrukcijas.

57.       Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su aukščiau minėtais apeliantės argumentais pažymi, kad 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu, teismo ekspertas S. S. nurodė, jog nematė prasmes didinti ekspertizės kainą, kai tokioms išvadoms pakako ekspertinio supratimo (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo 34 min. 28 s.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad joks teisės aktas neįpareigoja eksperto atliekant ekspertizę privalomai atlikti papildomus tyrimus ir jokiais būdais neapsiriboti tik savo kvalifikacija, patirtimi ir ekspertiniu vertinimu.

58.       Taip pat apeliantė nurodo, jog ekspertizės akte nurodyta, kad pastato bendrųjų konstrukcijų būklė išnagrinėta Ekspertizės akto 2.3 skyriuje. Šiame skyriuje nustatyti konstrukcijų defektai turi būti šalinami. Trūkumų šalinimo būdų, metodų bei apimties nustatymui turi būti atlikti statybiniai tyrinėjimai ir parengtas konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų projektas. Rūsio ir pirmojo aukšto patalpose vykdomų veiklų ribojimas turi būti nustatytas parengtame projekte aprašant statybos darbų organizavimo sprendinius ir metodus, įvertinus konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų apimtis, darbų eiliškumą, organizavimą ir kt. aspektus. Apeliantės teigimu, nustatyti trūkumai turi būti šalinami tik tada, kada bus atlikti papildomi statybiniai tyrinėjimai, tačiau teismo ekspertas doc. dr. S. S. teismo posėdžio metu jau nurodė, kad šie trūkumai neva gali būti pašalinami neatlikus jokių papildomų tyrimų ir neuždraudžiant ginčo pastate vykdyti ūkinę komercinę veiklą.

59.       Nagrinėjamu atveju matyti, jog ekspertizės akte teismo ekspertas doc. dr. S. S. nurodė, jog trūkumų šalinimo būdų, metodų bei apimties nustatymui turi būti atlikti statybiniai tyrinėjimai ir parengtas konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų projektas. 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu ekspertui uždavus klausimą ar remonto darbai gali būti atlikti neuždraudžiant veiklos, priešingai nei teigia apeliantė, teismo ekspertas nurodė, jog taip jie gali būti atlikti, tik kainuos (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo 37 min. 44 s.) ir padarius projektą (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo 1 val. 14 min. 42 s.).  Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

60.       Apeliantė taip pat nurodo, jog ekspertas pripažino, kad neatliko jokių tyrimų dėl naftos produktų daromos įtakos pastato konstrukcijoms, tačiau teigia, kad užtektų naftos produktus tik nuvalyti ir to užtektų šiems trūkumams pašalinti. Apelianto teigimu, ši subjektyvi teismo eksperto doc. dr. S. S. nuomonė prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams - UAB „EKOMETRIJA“ (aplinkos tyrimo laboratorija) ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atliktiems gamybinio pastato užterštumo tyrimams.

61.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertas doc. dr. S. S., atsakydamas į klausimus dėl pastato užterštumo, pasisakė, kad tai nesudaro avarinės būklės, tiktai kenkia pačiai aplinkai (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo 34 min. 54 s.). Be to, ekspertas pažymėjo, jog jei ekspertui kiltų įtarimų, kad užterštumo lygis tikrai įtakoja pastato avarinę būklę, jis būtų inicijavęs papildomus tyrimus (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo 35 min. 47 s.). 

62.       Pažymėtina, jog UAB „EKOMETRIJA“ ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ atlikti tyrimai nesudaro pagrindo tenkinti pareikšto prevencinį ieškinį, nes jokie tyrimai atsakovų valdomose patalpose nebuvo atliekami – byloje nėra įrodymų, jog užterštumas šiose patalpose buvo ir yra nustatytas (CPK 178 straipsnis). Taip pat apeliantės nurodomi tyrimai buvo vykdomi pagal pateiktą užduotį, vertinant, ar statinio konstrukcijos yra tinkamos gyvenamosios paskirties patalpų įrengimui, o šiuo atveju statinio paskirtis yra gamybos / pramonės, o ne gyvenamoji. Pažymėtina ir tai, kad pats užterštumo faktas vienareikšmiškai negali būti priskiriamas prie statinio avarinės būklės požymių pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“

63.       Taigi, apeliacinės instancijos neturi pagrindo nesutikti su atsakovų argumentais, jog teismo ekspertas doc. dr. S. S., būdamas kompetentingas subjektas statybų srityje, pagristai pripažino, jog pagal suformuluota prevencinio ieškinio dalyką užterštumas viršutiniuose aukštuose savaime nereiškia, jog reikia besąlygiškai neribotą laiką uždrausti naudotis patalpomis, kuriose joks užterštumas apskritai nėra nustatytas, t. y. rūsio bei pirmo aukšto patalpos.

64.       Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentais, jog apeliantės keliamos abejonės dėl pastato pamatų būklės yra visiškai nepagrįstos ir nemotyvuotos, t. y. apeliantė nepateikė nė vieno svaraus argumento ar įrodymų, kuris patvirtintų, kad toje gamybinio pastato vietoje, kurioje teismo ekspertas neturėjo galimybės apžiūrėti iš išorės, faktiškai pamatų būklė skiriasi, nei ji buvo įvertinta iš vidaus (CPK 178 straipsnis).

65.       Svarbu pabrėžti ir tai, kad trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2021 m. birželio 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog būtent antrojo ir trečiojo aukšto savininkai blogina pastato būklę, nesiimdami veiksmų elementariai net užsandarinti viršutinių aukštų patalpų langus. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, jos argumentai, jog atsakovai siekdami išimtinai tik asmeninės finansinės naudos, ir toliau aktyviai vykdo veiklą, kuri prisideda prie pastato būklės blogėjimo, rizikuoja pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikata ar net gyvybe yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tai rodo pačios ieškovės neteisėtus veiksmus, pastato nepriežiūrą ir siekį uždrausti kitiems pastato patalpų savininkams vykdyti veiklą būtent tam, kad patys galėtų nesąžiningai primesti savo valią šiems asmenims.

66.       Nors apeliantė nurodo, kad ekspertas pažymėjo, jog jo nustatyti avarinės būklės požymiai kelią grėsmę pastate ar greta pastato esantiems žmonėms ir tai, kad ekspertas nesugebėjo atsakyti, ar šiuo metu, nepašalinus nustatytų defektų, saugu pastate vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, tačiau priešingai nei teigia apeliantė, teismo ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, jog viduje vykdyti veiklą nėra pavojingą, antrame ir trečiajame aukšte nesimatė, kad būtų vykdyta veikla. Taip pat nurodė, kad vaikščioti yra pavojinga, bet ne nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o iš kitos pusės (2020 m. birželio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo 1 val. 26 min. 55 s.). Be to, ieškovė potencialią žalos grėsmę, kaip vieną iš prevencinio ieškinio sąlygų, įrodinėja bei motyvuoja galima grėsme aplinkiniams, tačiau pažymėtina, jog ieškovė nėra įgaliotas subjektas ginti kitų asmenų ir / ar visuomenės teises ir interesus – tą daro viešąjį interesą ginančios institucijos.

67.       Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra laikomi patikimesniais negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

68.       Nors apeliantė teigia, kad jai nesuprantama, kodėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakeitė savo poziciją ir kokiais duomenimis nusprendė, kad ginčo pastatas nebėra avarinės būklės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su trečiojo asmens argumentais pažymi, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo (neturi) pagrindo nesivadovauti teismo eksperto S. S. pateiktu vertinimu, nes šis teismo ekspertas, skirtingai nuo kitų ekspertų, atliko ne statinio dalies, o viso pastato ekspertizę. Be to, jam kaip teismo ekspertui taikomi ypatingi reikalavimai ir atsakomybė, ir tokio eksperto išvada laikoma patikimesne, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose. Taip pat, kaip jau buvo minėta, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo grindžiamas MB „Statybos ekspertizių centras“ daline ekspertize, buvo panaikintas jau minėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019, nes buvo grindžiamas būtent MB „Statybos ekspertizių centras“ daline ekspertize.

69.       Taigi, ieškovė nenurodė pagrįstų motyvų ir argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas privalėjo eksperto S. S. ekspertizės aktą vertinti kritiškai. Be to, jei ieškovė jau po eksperto apklausos turėjo argumentų ir motyvų dėl teismo eksperto S. S. ekspertizės akto nepagrįstumo galėjo reikšti prašymą papildomai/pakartotinei ekspertizei byloje atlikti, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė taip pat neįrodė, kad dėl atsakovų ginčo gamybiniame pastate vykdomos ūkinės-komercinės veiklos yra bloginama gamybinio pastato esama būklė, kad dėl jų vykdomos veiklos gali sugriūti viso pastato laikančiosios konstrukcijos bei to pasėkoje padaryta žala ieškovei ir kitiems asmenims.

Dėl UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)

70.       Apeliantės teigimu, UAB „Ekspertika“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti vertinamas, kaip patvirtinantis viso pastato avarinę būklę. Apeliantė šia apimtimi remiasi minėtame ekspertinio tyrimo dokumente nurodoma išvada, kad esamos būklės gamybinio pastato dalis konstrukcijų neatitinka STR 2.01(1):2005 esminių statinio reikalavimų „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.

71.       Atsakovai nurodo, jog kiek tai susiję su gamybinio pastato konstrukcijų neatitiktimi STR 2.01(1):2005 „Esminio statinio reikalavimas: Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimams, tokio pobūdžio išvada ekspertizės rangovo buvo susieta išimtinai su nenugriauto priestato iš vakarinės pastato pusės būklės įvertinimu, nes būtent priestato dalis buvo pripažinta esanti avarinės būklės. Atsakovai pažymėjo, jog matant statytojo neveiklumą, abiejų nenugriautu priestatu konstrukcijos gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų savininku (įskaitant atsakovų) lėšomis ir iniciatyva buvo sutvirtintos ir jokios grėsmės šiai dienai nebekelia, ką patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rudenį atliktas atliktu darbu patikrinimas.

72.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovams buvo leista, dalyvaujant pasitelktam antstoliui, UAB „Ekspertika“ ekspertams patekti į gamybinio pastato antro ir trečio aukštų patalpas bei užfiksuoti patalpų ir konstrukcijų būklę. UAB „Ekspertika“, kurios kandidatūra buvo derinama su ieškove ir su trečiuoju asmeniu, atliko gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės vertinimą. Ekspertinio tyrimo vykdymo metu buvo apžiūrėtas gamybinis pastatas (įskaitant laikančiąsias konstrukcijas rūsyje, pirmame, antrame bei trečiame aukštuose) bei įvertinta statinio bei laikančiųjų konstrukcijų būklė. Užfiksuotų duomenų pagrindu buvo parengtas statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas ypatingo statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciją turintis subjektas nustatė, kad gamybinio pastato konstrukcijos turi tam tikrų defektų, kurie priskirtini prie avarinės būklės požymių, tačiau šie požymiai nereiškia (nelemia) viso statinio avarinės būklės – avarinei būklei priskirtina tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine gamybinio pastato siena. Pagal dabartinius požymius gamybinis pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties. Nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą.

73.       Taigi, UAB „Ekspertika“, įvertinusi pastato (jo konstrukcijų) būklę, nustatė, kad visas statinys nėra avarinis. Pagal dabartinius požymius pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties. Nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą. Atsižvelgiant į tai, UAB „Ekspertika“ išvados paneigia ieškovės argumentus, jog visas pastatas yra avarinės būklės, staiga gali sugriūti, yra nesaugus naudoti ir dėl to būtina imtis pačių griežčiausių priemonių - uždrausti bet kokią veiklą visame pastate.

Dėl atsakovų neteisėtai atliktų statybos darbų

74.       Apeliantės teigimu, pirmajame pastato aukšte buvo atlikti neteisėti statybos ir rekonstrukcijos darbai, kurių metu pastato laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto buvo savavališkai sumontuota mūrinė pertvara.

75.       Pažymėtina, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-124-294/2021 nei vienas iš pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkų nebuvo kaltinamas tuo, jog jie kokiu nors būdu yra pažeidę Sutartį. Šiuo atveju Sutartį pažeidė statytojas, dėl ko pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkai, gindami savo teises, pareiškė ieškinio reikalavimus statytojo UAB „NOTO“ atžvilgiu, tarp kurių yra reikalavimas pašalinti pažeidimą - atlikti būtinus statybos darbus vykdytų bei neužbaigtų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti. Kaip jau buvo minėta, ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimu visa apimtimi buvo patenkintas.

76.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantės akcentuojami darbai (mūrinės pertvaros įrengimas, ventiliacijos vamzdžių išvedimas, oro kondicionierių - šildytuvų įrengimas) pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatas yra priskiriami statinio paprastojo remonto darbams. Minėto reglamento 12 punktas apibrėžia, kad statinio paprastojo remonto tikslas - atnaujinti esamą statinį jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose. Tarp jų patenka - statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžineriniu sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas.

77.       Taigi, tiek mūrinės pertvaros, t. y. nelaikančiosios konstrukcijos, įrengimas, tiek inžinerinių sistemų (ventiliacijos vamzdžių) bei prietaisų (oro kondicionierių - šildytuvų) įrengimas pagal savo pobūdį yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Kadangi pastatas pagal naudojimo paskirtį yra „gamybos, pramonės“ statinys, paprastojo remonto darbams nėra privaloma rengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas"3 priedo 3 punktas).

78.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ats­kiras derinimas su pastato bendraturčiais nebuvo būtinas, nes minėti darbai nedarė jokio neigiamo poveikio bendrojo naudojimo objektams bei tokio poveikio ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

79.       Kiek tai susiję su mūrinės pertvaros įrengimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka pirmosios instancijos teismo bei su atsakovų argumentais, jog tai tiesiogiai numatė Sutarties (2.7 p.) sąlygos ir šiam veiksmui buvo pritarę visi pastato bendraturčiai. Sutartyje (2.8 p.) taip pat aiškiai buvo įtvirtinta, kad apie Sutarties 2.7 p. sąlygas (turinį) privaloma informuoti visus statytojo bei bendra- savininkų teisių perėmėjus. Taigi, ieškovė žinojo, kokiomis sąlygomis buvo įrengta mūrinė pertvara.

80.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovams įrengiant ventiliacijos vamzdžius bei prietaisus, buvo daromas neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių darbų derinti su kitais statinio bendrasavininkais atsakovams nebuvo privaloma.

Dėl kitų pateiktų įrodymų

81.       Apeliantės teigimu pastato užterštumas yra toks aukštas, kad gamybiniame pastate vykdoma ūkinė - komercinė veika kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantė pateikė prof. habil. dr. L. U, specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko parengtas Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Šiame akte pateikiamos rekomendacijos, kokiu būdu gali būti pašalinami teršalai, kurie yra įsigėrę į pastato laikančiąsias konstrukcijas, tačiau, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo šį įrodymą ir sprendime.

82.       Iš Rekomendacijų turinio matyti, kad šiuo dokumentu buvo įforminti tam tikri siūlymai, kaip yra rekomenduojama spręsti remonto darbų, susijusių su dalies gamybinio pastato konstrukcijomis, vykdymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje nebuvo sprendžiami jokie reikalavimai dėl konkrečių gamybinio pastato konstrukcijų remonto (stiprinimo) darbų derinimo (atlikimo) su gamybinio pastato patalpų savininkais, kam reikšmę galėtų turėti tokio pobūdžio siūlymus numatantys duomenys. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Rekomendacijos neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ieškinio dalyko (ne)pagrįstumą.

83.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ir ieškovės pateiktose UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ ataskaitose nurodytą informaciją, kadangi UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ tyrimai buvo atlikti 2014 m. ir 2018 m., kai prevencinis ieškinys teismui pateiktas – 2019 m. gegužės 22 d. Be to, minėti tyrimai buvo atliekami ribinius dydžius vertinant pagal normatyvines reikšmes grunto ir dirvožemio užterštumui nustatyti, ką patvirtino liudytojas G. Č., kuris buvo vienas iš 2018 m. ir 2014 m. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pastato konstrukcijų tyrimų rengėjų. Taip pat liudytojas G. Č. nurodė, jog joks pirmojo aukšto užterštumas nebuvo nustatytas (2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolo nuo 2:03:01 min.).

84.       Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

85.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jos teisės yra ar bus pažeistos bei atsiras potenciali žala, atsakovams toliau eksploatuojant jiems priklausančias gamybinio pastato dalis. Sutiktina, jog vien tai, kad gamybinio pastato atitinkamos konstrukcijos (dalys) turi avarinės būklės požymių, nereiškia, kad nėra galimas tolesnis atitinkamos dalies pastato eksploatavimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta reali grėsmė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ateityje atlikimo, sukeliant žalą, bei atitinkamai būtinumas ginti šiuo metu ieškovės teises prevencinio ieškinio instituto pagrindu.

86.       Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

87.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

88.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

89.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovai turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

90.       Atsakovai UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „ELBELA“ prašė priteisti iš ieškovės po 645,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Taip pat atsakovai UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „KORIANDRAS“ bei V. J. prašė priteisti iš ieškovės po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „ELBELA“ po 645,34 Eur, o atsakovams UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „KORIANDRAS“ bei V. J. po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

91.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

92.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“ atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „ELBELA“ po 645,34 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Birželio projekto administratorius“ atsakovams UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „KORIANDRAS“ bei V. J. po 423,50 Eur (keturių šimtų dvidešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Vaclovas Paulikas

                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                        Inga Staknienė