Civilinė byla Nr. e2-1881-918/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21592-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.18.3, 2.6.37; 2.8.2.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,
sekretoriaujant Laurai Dudlauskaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plote“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Vytautui Lileikiui,
atsakovui M. K. (M. K.),
atsakovės R. R. atstovui advokatui Viačeslavui Beperščiui (Viačeslav Beperšč),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plote“ ieškinį atsakovams M. K. (M. K.) ir R. R. dėl avanso priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 230 Eur negrąžintą avansą, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidų kompensavimą ir bylinėjimosi išlaidas (93-98 e. b. l.).
2. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. gegužės 2 d. tarp UAB „Plote“ ir M. K. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis (duomenys neskelbtini), kuria M. K. įsipareigojo už šioje Sutartyje numatytą darbų kainą pagal pateiktą projektinę dokumentaciją, per sutartyse numatytus terminus atlikti gerbūvio įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių darbų rezultatą perduoti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo kokybiškai ir laiku atliktus darbus priimti ir sutartyje numatytomis sąlygomis už juos sumokėti. Po rangos sutarties sudarymo, šalys taip pat papildomai susitarė dėl analogiškų darbų atlikimo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių joks papildomas susitarimas nebuvo sudarytas. Po Sutarties pasirašymo atsakovas M. K. 2022-06-27 pateikė apmokėjimui sąskaitą – faktūrą Nr. 31 dėl avanso sumokėjimo už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o po susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo – 2022-09-21 sąskaitą – faktūrą Nr. 38 dėl avanso sumokėjimo už darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktas sąskaitas – faktūras ieškovė į atsakovės R. R. sąskaitą pervedė 5500 Eur dydžio avansą. Prieš atliekant pavedimą, atsakovo M. K. pasiteiravus kodėl pavedimas yra atliekamas ne į jo, o į atsakovės R. R. sąskaitą, atsakovas nurodė, kad R. R. yra M. K. sugyventinė, su kuria jie kartu (bendrai) vykdo individualią veiklą, ji rūpinasi vykdomos veiklos finansais, medžiagų užsakymu ir pan. Po sutarties sudarymo ir avanso pervedimo, atsakovai pradėjo vengti kontaktų. Pavykus susisiekti su M. K., jis pažadėjo, kad savo įsipareigojimus netrukus įvykdys. 2022 m. rugsėjo mėnesio gale jis atvyko į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atvežė smėlio, keturias valandas vykdė žemės lyginimo darbus ir po to statybos objekte daugiau nepasirodė. Su atsakovais daugiau nepavyko susisiekti nei telefonu, nei per trečiuosius asmenis, nei elektroniniu paštu. Iš darbų eigos tapo akivaizdu, kad jie nustatytais terminais nebus baigti, todėl ieškovė, remdamasi Rangos sutarties 6.2. punkte numatyta teise UAB „Plote“ 2022 m. spalio 4 d. pranešimu nutraukė sudarytą rangos sutartį ir pareikalavo perduoti atliktus darbus bei grąžinti nepanaudotą avansą. Atsakovai į šį reikalavimą nesureagavo, faktiškai atliktų darbų neperdavė ir avanso negrąžino. Į statybos objektą buvo atvežtas smėlis bei 4 valandas buvo vykdomi žemės lyginimo darbai, tačiau darbai ir medžiagos užsakovui perduotos nebuvo, ieškovas, atsižvelgdamas į darbų ir medžiagų rinkos kainas, vertina, kad šių darbų vertė yra 270 Eur (150 Eur smėlis ir 120 Eur žemės darbai), ši suma išskaičiuotina iš grąžintino avanso. Atsakovai bendrai vykdė veiklą, iš kurios bendrai gavo pajamas. Tai, kad atsakovai veikė bendrai, patvirtina faktas, kad pinigai pagal M. K. sudarytą rangos sutartį buvo pervedami į atsakovės R. R. banko sąskaitą. Pinigų pervedimas į atsakovės R. R. sąskaitą buvo atliekamas ne atsakovo M. K. ar ieškovės vienasmeniu sprendimu, o su atsakovės leidimu. Gautus pinigus atsakovė priėmė, naudojo juos savo nuožiūra arba atsakovo M. K. nurodymu. Leisdama naudotis savo banko sąskaita ir priimdama į sąskaitą pervestas lėšas, R. R. sukūrė prievolinius teisinius santykius ir patvirtino, kad tarp atsakovų buvo susitarimas dėl bendros, jungtinės veiklos vykdymo. Bendros (jungtinės) veiklos vykdymą, ieškovės nuomone taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos teismuose atsakovams iškeltų bylų sąrašas. Bylų kiekis, pareikštų reikalavimų pobūdis, aplinkybė, jog beveik visose bylose atsakovai dalyvauja kartu, rodo jų veiklos bendrumą, tęstinumą, sistemingumą ir bendro tikslo siekimą, o tai būdinga jungtinei šalių veiklai. Esant bendrai atsakovų ūkinei veiklai, jie turi solidarią pareigą prieš ieškovę. Atsakovė gali būti laikoma rangos sutarties šalimi kaip viena iš jungtinės veiklos šalių, kadangi ji į savo banko sąskaitą gavo užmokestį už rangos darbų atlikimą, o tuo pačiu savo veiksmais (leisdama atsakovui M. K. naudotis jos banko sąskaita, priimdama į sąskaitą pervedamus pinigus ir pan.) neginčytinai patvirtino bendros veiklos vykdymą, prisiėmė prievolę kartu su M. K. atlikti rangos sutartyje numatytus darbus, o to nepadarius – įstatyminę pareigą gautus pinigus grąžinti. Atsakovai gavo avansą pagal nutrauktą rangos sutartį už darbus, kurių neatliko, todėl .gautą avansą valdo neteisėtai; pagrindas, kuriuo remiantis jie avansą gavo, yra išnykęs. Atsakovų tarpusavio santykiai, galimas pervestų piniginių lėšų perdavimas atsakovui M. K. ar jų panaudojimas medžiagų įgijimui ir kitos jų tarpusavio santykių aplinkybės, negali turėti jokios įtakos ieškovės teisei atgauti sumokėtus pinigus ir atsakovų pareigai gautus pinigus grąžinti. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nepavyks įrodyti atsakovų bendros (jungtinės) veiklos buvimo, ieškovės manymu, kad atsakovei R. R. solidari atsakomybė kartu M. K. taip pat kyla CK 6.237, 6.242 straipsnių pagrindu bei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jeigu atsakovės R. R. ir M. K. nesiejo bendros (jungtinės) veiklos teisiniai santykiai, tai atsakovė R. R. nepagrįstai ir neteisėtai į savo sąskaitą gavo pinigines lėšas pagal sudarytą rangos sutartį. Neteisėtai įgijusi ir negrąžinusi pinigų, atsakovė nesąžiningai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl pinigus ji privalo grąžinti, kadangi jų gauti neturėjo teisės. Laikant, kad pinigų į savo sąskaitą atsakovė gauti neturėjo teisės ir įvertinus tai, kad ji ne tik nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų neteisėto pinigų gavimo, bet sąmoningai juos toleravo ir jų siekė, laikytina, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji leido nemokiam asmeniui gauti pinigus ir vykdyti veiklą per savo banko sąskaitą. Tuo ne tik buvo apribotos ieškovės ir kitų kreditorių galimybės išieškoti skolas iš atsakovo M. K., bet ir buvo sukurta gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujanti situacija. Jeigu atsakovė nebūtų leidusi M. K. naudotis savo banko sąskaita, ieškovei grąžinusi į savo sąskaitą gautus pinigus arba atskleidusi ieškovei informaciją, kodėl pinigai yra pervedami į jos, o ne į atsakovo M. K. banko sąskaitą arba tai, kad ji bendros veiklos su atsakovu galimai nevykdo, ieškovė apskritai nebūtų sudariusi sutarties su atsakovu ir taip išvengusi ne tik sutarties neįvykdymo, bet ir nuostolių, susijusių su galimybių atgauti skolą praradimu, nesavalaikiu namų gerbūvio įrengimu, naujų rangovų samdymu ir pan. Ieškovės patirtos žalos dydis yra 5230 Eur, t.y. ta suma, kurios ieškovė objektyviai neturi galimybės išsireikalauti iš atsakovo M. K.. Ieškovė tokios galimybės neturi, kadangi atsakovas savo vardu pajamų negauna, jokio turto neturi, jo atžvilgiu yra vykdoma daug išieškojimų, dalis kurių pradėti dar 2009 metais. Šiuo atveju net jeigu nebuvo atsakovės tyčinių veiksmų, tai jos kaltė bet kokiu atveju pasireiškė neatsargumu, kadangi ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kad nesudarytų sąlygų padaryti ieškovei žalą. Ieškovės žiniomis, atsakovas M. K. pajamų į savo vardu atidarytas banko sąskaitas negauna. Avanso nepriteistus solidariai iš abiejų atsakovų, ieškovė neturės realių galimybių atgauti jai priklausančių piniginių lėšų, taip būtų sudaryta galimybė atsakovams piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita bei būtų sukurta viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujanti situacija. Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir sudarančias 8 proc. metinių palūkanų. Atsakovai yra ūkio subjektas, nes jie yra verslininkai, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantys teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą individualios veiklos pažymos bei jungtinės veiklos pagrindu. Todėl prašomos priteisti procesinės palūkanos skaičiuotinos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą ir sudarančias 8 proc. Atsakovas vėlavo įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovo taip pat prašoma priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytą 40 Eur dydžio išieškojimo išlaidų kompensavimą.
3. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Marius Vytautas Lileikis teismo posėdyje dalyvaudamas nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu, palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kas prašo taikyti solidarią atsakomybę, nes atsakovai bendrai vykdė veiklą. Atsakovė dalį piunigų nuėmė iš sąskaitos, dalį naudojo savo reikmėms. R. R. vykdė faktinę finansistės veiklą, skirstė gaunamus pinigus. Nėra jokių įrodymų, kad R. R. perdavė pinigus M. K.. Rangos sutartyje nurodyta M. K. veiklos vykdymo vieta sutampa su R. R. gyvenamosios vietos adresu. Jei atsakovai nevykdė bendros veiklos, tai R. R. neturėjo teisės gauti pinigų ir turi juos grąžinti. Tuo atveju, jei nebūtų nustatyta bendra jungtinė veikla, R. R. atsakomybė kyla iš delikto, nes R. R., leisdama naudotis jos sąskaita, sudarė galimybes apeiti kreditorius. Ieškovei apie atsakovo sąskaitoms taikomus ribojimus nebuvo žinoma. Pagal rašytinę rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti per 4 savaites nuo darbų fronto perdavimo, atsakovas ne kartą buvo raginamas darbus pradėti. Ieškovės atstovo teigimu, darbų frontas buvo perduotas prieš išrašant avansinę sąskaitą. Atsakovas M. K. neatvyko priimti darbų fronto ir darbų nepradėjo. Įrodymų apie darbų fronto perdavimą į bylą nepateikta, nes nėra ginčo dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo. Ieškovas laiko, kad šalys žodžiu pakeitė sutarties dalyką, taip pat ieškovė nemano, kad jai turėjo būti taikoma rašytinės sutarties 7.7 punktas dėl sutarties sąlygų keitimo. Teismas savo nuožiūra gali vertinti ir kad dvi sutartys buvo sudarytos.
4. Atsakovas M. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdyje atsakovas M. K. su ieškinio reikalavimais nesutiko. paaiškino, kad su atsakove 2022 m. gegužės 2 d. sudarė rašytinę statybos darbų rangos sutartį dėl darbų atlikimo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau darbų frontas ieškovei nebuvo perduotas. Ieškovė su atsakovu taip pat sudarė žodinę sutartį dėl rangos darbų atlikimo kitame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Avansas buvo skirtas trinkelėms apmokėti. Atsakovas darbus pradėjo, tačiau nebaigė. Atsakovė R. R. su atsakovu bendros veiklos nevykdė, apie sudaromas sutartis nieko nežinojo, tik leido naudotis savo sąskaita, kadangi paties sąskaitos yra areštuotos. R. R. į jos sąskaitą gautus pinigus išgrynindavo ir atiduodavo M. K.. M. K. gautus pinigus naudojo medžiagų pirkimui. Iš ieškovės gauti pinigai taip pat buvo panaudoti įsigyjant medžiagas, pavyzdžiui, trinkeles, kurios sutartį nutraukus, buvo panaudotos kituose objektuose. Ieškovė jokios naudos iš gautų pinigų neturėjo. Atsakovei R. R. buvo žinoma apie sąskaitų areštą. Įrodymų, kad R. R. jam perdavė pinigus, į bylą nėra pateikęs, tačiau turi. Pinigų perdavimo metu rašydavosi apie pinigų perdavimą, taip pat kažkokį dokumentą, patvirtinantį pinigų perdavimą, pasirašinėjo ir pas advokatą V. Beperšč kontoroje besiruošiant kitos bylos nagrinėjimui. Pagal rašytinę sutartį darbų frontas nebuvo perduotas. Dėl darbų kitame objekte buvo sutarta žodžiu, sutartį turėjo paruošti ieškovė. Mano, kad antrajame sklype buvo sunaudota medžiagų už 1 000 Eur, technikos nuomai išleido apie 600 Eur, tačiau jokių įrodymų neteikia, šios aplinkybės neįrodinėja. Su (duomenys neskelbtini) buvo draugiški santykiai, ji apie sutartis žinojo tik apytiksliai, leido naudotis sąskaita. Skolą ieškovei galėtų sumokėti tik pavasarį, kai gaus pajamų. Pagal rašytinę sutartį darbų frontas niekada nebuvo perduotas, nebuvo pastatyti namai. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas atskiras susitarimas, ieškovės vadovas žadėjo parengti rašytinę sutartį, kadangi ten turėjo būti atliekami kitokio pobūdžio darbai. Darbus (duomenys neskelbtini) esančiame objekte pradėjo, paruošė pagrindą, tačiau vieną dieną negalėjo tęsti darbų dėl kitų objekte atliekamų darbų. Dėl to kilo konfliktas su ieškovės vadovu, buvo nutraukta sutartis. Į pranešimą dėl sutarties nutraukimą neatsakė, nors norėjo abu objektus įvykdyti. Visiems užsakovams paaiškina priežastis, dėl kurių prašo pervesti lėšas ne į savo sąskaitą, taip pat ir ieškovės vadovas žinojo priežastis. Oficialiai nesidarbina ir į savo sąskaitą pinigų negauna, nes antstoliai nuskaičiuoja dideles sumas.
6. Atsakovė R. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Atsakovės R. R. atstovas advokatas Viačeslav Beperšč teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovė R. R. atsakove įtraukta nepagrįstai. Jungtinės veiklos sutartis negali būti sudaryta žodine forma. R. R. leido naudotis savo sąskaita draugystės pagrindu, bet ne jungtinės veiklos vykdymui. R. R. tiek apie atsakovo M. K. veiklą, tiek apie jo sąskaitų areštą žinojo tik abstrakčiai. Atsakovės atstovo vertinimu, buvo sudarytos dvi atskiros rangos sutartys, tačiau ieškovė pagal rašytinę sutartį nebuvo perdavusi darbų fronto.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
8. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė UAB „Plote“ ir atsakovas M. K. 2022 m. gegužės 2 d. sudarė statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios 1.1. punkte numatyta, kad atsakovas M. K. įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus už šioje Sutartyje numatytą darbų kainą pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti gerbūvio darbus, žemės pagrindų įrengimo grindiniui, bortelių sudėjimo, trinkelių klojimo, žemės išlyginimo/pakėlimo, tvarkymo darbus adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), šių darbų rezultatą perduoti ieškovei.
9. Atsakovas M. K. 2022 m. birželio 27 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 31 2 500 Eur sumai (9 e. b. l.), sąskaita išrašyta avansiniam mokėjimui už trinkeles ir bortus objekte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2022 m. birželio 28 d., sąskaitoje nurodytą sumą pervesdama į atsakovės R. R. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini).
10. Atsakovas M. K. 2022 m. rugsėjo 21 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 38 3 000 Eur sumai avansiniam mokėjimui už medžiagas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2022 m. rugsėjo 22 d., sąskaitoje nurodytą sumą pervesdama į atsakovės R. R. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini).
11. 2022 m. spalio 4 d. pranešimu apie vienašališką sutarties nutraukimą (13 e. b. l.) ieškovė, remdamasi rangos sutarties 6.2 punktu, nutraukė rangos darbų sutartį ir pareikalavo grąžinti 5252,64 Eur avanso dalį. Atsakovai rangos sutrčių nutraukimo neginčijo.
12. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl tokių faktinių aplinkybių: a) tarp ieškovės ir atsakovo M. K. buvo sutarta dėl rangos darbų atlikimo dviejuose objektuose; b) pagal atsakovo išrašytas sąskaitas faktūras ieškovė pervedė bendrą 5 500 Eur sumą į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą; c) darbai objekte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėti atlikti; d) darbai objekte (duomenys neskelbtini), buvo pradėti, bet nebaigti atlikti; e) rangos sutartys nutrauktos.
13. Teismai, civiliniame procese vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
14. Pagal CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 str. 4 d.).
15. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
16. Prievolei esant dvišalei, jos šalys savo pareigas viena kitai privalo vykdyti tuo pačiu metu, jeigu ko kita nenumato sutartis ar įstatymas arba ko kita nereikalauja prievolės esmė (CK 6.39 str. 3 d.). Sutarties vykdymas vertinamas atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena šalių, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 str.), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutarties teises ir vykdyti pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus ir pan. Taikant sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jeigu negalima tų ketinimų nustatyti, sutarties sąlygoms suteikiama tokia prasmė, kokią tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.). Pažymėtina, jog tais atvejais, kai šalys nesusitaria dėl sutarties vykdymo sąlygų, šalis, kuri turi įvykdyti prievolę, ją vykdo, atsižvelgiama į sutarties tikslą, veikia protingai ir apdairiai tam, kad būtų pasiektas tikslas bei bendradarbiauja su kita šalimi (CK 6.38 str. 1, 3 dalys, 6.200 str.).
17. Įvertinus į bylą pateiktus įrodymus apie tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytos dvi rangos sutartys: rašytinė rangos sutartis dėl darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikimo, ir žodinė rangos sutartis dėl darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikimo. Tokią išvadą patvirtina tiek atsakovo M. K. paaiškinimai, tiek rašytinės rangos sutarties 7.7 punktas, numatęs, kad rangos sutartis ar atskiros jos nuostatos gali būti keičiamos tik raštišku abiejų šalių pasirašytu susitarimu, žodiniai susitarimai, kurie neįforminti raštu ir nepasirašyti šalių, yra niekiniai ir negalioja. Byloje nėra ginčo, kad rašytinėje rangos sutartyje numatyti darbai nebuvo pradėti vykdyti, o žodinės sutarties pagrindu aptarti darbai buvo pradėti, tačiau nebaigti atlikti. Įvertinus 2022 m. spalio 4 d. pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą (13 e. b. l.) turinį ir tikslus, darytina išvada, kad šiuo pranešimu buvo nutraukta tiek 2022 m. gegužės 2 d. rašytinė rangos sutartis dėl darbų objekte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atlikimo, tiek žodinė rangos sutartis dėl darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikimo. Pažymėtina, kad atsakovas M. K. sutarčių nutraukimo teisėtumo neginčijo, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako.
18. Remiantis CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisines pasekmes, normomis pripažintina, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis), tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis) ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Kadangi įstatymas nustato dispozityvų sutarties nutraukimo pasekmių reguliavimą, sutarties nutraukimo pasekmės šalių teisėms ir pareigoms vertintinos atsižvelgiant į jų tarpusavio sutartimis nustatytą reguliavimą. CK 6.222 str. 1 d. numatyta, jog sutarties nutraukimo atveju, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
19. CK 6.673 straipsnis numato, kad užsakovas gali bet kada nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. CK 6.680 straipsnis numato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje numatytomis teisėmis. CK 6.222 straipsnio 1 dalis numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti viską, ją ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jei ji tuo pačiu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
20. Byloje nesant ginčo, kad jokie darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovo nebuvo atlikti, taip pat atsakovui pripažinus, kad pagal 2022 m. birželio 27 d. sąskaitą – faktūrą gauta 2 500 Eur suma nebuvo panaudota ieškovės interesams, turi pareigą grąžinti ieškovei tai, ką sutarties pagrindu buvo įgijęs, t. y. ieškovei iš atsakovo priteitina 2 500 Eur suma, sumokėta pagal 2022 m. birželio 27 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 31 (CPK 178, 185 str., 6.222 str. 1 d.).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal rangos teisinių santykių bendrąsias nuostatas, jeigu užsakovas atsisako sutarties, t. y. sutartį nutraukia dėl svarbių priežasčių iki darbas nebaigtas, tai rangovui sumokamas atlyginimas už atlikto darbo dalį (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Teismo posėdyje atsakovui teismas siūlė teikti įrodymus pagrįsti atsakovo teiginiams apie faktiškai atliktus didesnės vertės, nei nurodo ieškovė, darbus, tačiau atsakovas nurodė, kad faktiškai patirtų išlaidų (panaudotų medžiagų ir atliktų darbų vertės objekte (duomenys neskelbtini)) neįrodinės, jokių įrodymų neteiks. Apibendrinant, atsakovas neįrodinėjo, kad faktiškai atliko ir perdavė darbų daugiau nei už 270 Eur sumą. Atsakovui neįrodžius, kad tinkamai atliko darbų už didesnę nei 270 Eur sumą (41-42 e. b. l.), ieškovė turi teisę susigražinti 2 730 Eur avansą, gautą ieškovei apmokėjus 2022 m. rugsėjo 21 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 38 (CK 6.658 straipsnio 4 dalis, 6.671 straipsnis). Apibendrinant, iš viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5230 Eur sumokėtų avansų suma.
22. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009).
23. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata įtvirtinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje: jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu (CK 6.972 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-313/2021, 44 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Skiriamasis jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020, 60 punktas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019 28 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). konstatavus nurodytus esminius požymius (kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas), sutartis kvalifikuojama kaip jungtinės veiklos sutartis. Bendri sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) sudaro teisinį pagrindą ją kvalifikuoti būtent kaip jungtinės veiklos sutartį, nors ji gali turėti ir paskolos, atlygintinų paslaugų, rangos ar kitoms sutartims būdingų elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46-469/2022, 51 punktas).
24. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). CK 6.969 straipsnio 3 dalyje asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai. Tai reiškia, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai nustatyta taisyklė sudaryti ją rašytine, o įstatymo įtvirtintais atvejais – notarine forma ir kad dėl formos nesilaikymo sutartis tampa negaliojanti, netaikoma jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarčiai pagal CK 6.969 straipsnio 3 dalį. Sprendžiant dėl jungtinės veiklos kaip asociacijos sutarties (paprastoji partnerystė ne pelno siekimo tikslais) formos vadovaujamasi sandorių formai taikomais bendraisiais reikalavimais, o ne CK 6.969 straipsnio 4 dalyje jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai (kvalifikuotos partnerystės, sudarytos pelno siekimo tikslu) nustatytais sutarties formos reikalavimais ir jos nesilaikymo teisiniais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015). Nors kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asociacijos sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai, jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė ir ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma.
25. Kadangi teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai teisiniai santykiai, šalių tarpusavio susitarimas dėl jungtinės veiklos vykdymo yra būtinas, siekiant tam tikrus teisinius santykius identifikuoti kaip jungtinės veiklos. Šalys turi susitarti dėl siekiamo bendro dalyvių tikslo, jų įnašų ir dalies jungtinėje veikloje, partnerių bendrosios nuosavybės ir jos tvarkymo, bendrų reikalų organizavimo ir sprendimo, bendrų išlaidų ir nuostolių bei jų paskirstymo tarp šalių, partnerių atsakomybės pagal bendras prievoles, pelno paskirstymo ir partnerio dalies atidalijimo, jungtinės veiklos sutarties pabaigos.
26. Nesant rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos vykdymo, įrodinėjimas tampa apsunkintu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus ypač kai šalių pozicijos skiriasi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį ir joje nurodytą teismų praktiką).
27. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai tarėsi ir susitarė dėl bendros jungtinės veiklos vykdymo atsakovui vykdant individualią veiklą, t. y. kad atsakovė R. R. būtų turėjusi bendrą su atsakovu M. K. tikslą M. K. vykdant rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad jungtinės veiklos santykių kvalifikavimui aktualus bendras tikslas neturi prieštarauti įstatymams, t. y. turi būti teisėtas. Iš atsakovo M. K. ir atsakovės R. R. atstovo paaiškinimų, į bylą pateiktų duomenų apie atsakovo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, akivaizdu, kad atsakovai turėjo bendrą tikslą išvengti skolų nurašymo nuo M. K. sąskaitų, jei mokėjimai pagal rangos sutartis būtų atlikti į atsakovo sąskaitą. Toks bendras tikslas negali būti laikomas teisėtu, taigi, toks bendras tikslas negali būti jungtinės veiklos teisinių santykių požymis.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog tarp atsakovų buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad solidarioji prievolė pagal atsiradimo pagrindą gali būti mišrioji. Vienam bendraskoliui ji gali atsirasti pagal sutartį, kitam – pagal įstatymą, tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas dėl skolininkų atsakomybės, turi nustatyti kiekvieno skolininko civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį, spręsti dėl atsakomybės ribų bei vertinti solidariosios civilinės atsakomybės pagrindą. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismai turi argumentuoti, kodėl taikoma ji ir netaikoma dalinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).
30. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekse įtvirtinta pareiga bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantį teismą vertinti atsiradusios žalos pobūdį. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ši teisės norma įpareigoja vertinti nuostolių prigimtį, siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju egzistuoja priežastinis ryšys. Nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nurodyta teisės norma įpareigoja teismą vertinti atsiradusios žalos prigimtį ir, tik ją įvertinus, priimti sprendimą dėl priežastinio ryšio sąlygos konkrečiu atveju, tada, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai. Taikant generalinio delikto taisyklę, net ir konkrečių (imperatyvių) sutarties ar įstatymo reikalavimų nepažeidę atsakovų veiksmai, gali būti laikomi neteisėtais ir sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti, jeigu jų elgesys neatitinka tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standarto ir sukelia žalą ieškovei.
31. CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo grąžinti tai asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK numatytas išimtis. Kaip nustatyta, ieškovė 5 500 Eur pervedė ne tiesiogiai M. K. kaip sutarties šaliai, bet jo nurodymu atsakovei R. R. atsakovės R. R. sutikimu. Atsakovė R. R. nėra sutarties, sudarytos su ieškove, šalis ir neturi sutartinių įsipareigojimų ieškovei. Byloje nėra ir kitų duomenų, patvirtinančių pagrindą šiai atsakovei gauti ir turėti nurodytus 5 500 Eur iš ieškovės, o ieškovės prievolę mokėti šiai atsakovei. Dėl to darytina išvada, kad minėtas lėšas atsakovė R. R. gavo iš ieškovės be pagrindo. Nors teismo posėdžių metu tiek atsakovas M. K., tiek atsakovės R. R. atstovas tvirtino, jog R. R. gautus pinigus perdavė M. K., tačiau jokių tokią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų nepateikta. Vien tai, kad iš atsakovės R. R. banko sąskaitos išrašo (113-128 e. b. l.) matyti, kad atsakovė R. R. dalį gautų piniginių lėšų išsigrynino, tačiau vien ši aplinkybė savaime neįrodo, kad išsigrynintus pinigus perdavė atsakovui. bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. K.. Tai yra vien atsakovų abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio patvirtinimas apie tariamai įvykusį pinigų perdavimą, įvertinus paties atsakovo elgesį, prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šią faktinę aplinkybę. Teismas siūlė atsakovams teikti papildomus įrodymus, tačiau atsakovai jokių duomenų į bylą nepateikė.
32. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas apima ir teisę, o kartu ir procesinę pareigą teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais, gynybos apimtį ir būdus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pinigai atsakovei R. R. pervesti atsakovo M. K. nurodymu, pastaroji yra solidariai atsakinga su M. K. dėl 5 230 Eur sumos grąžinimo (CPK 185 straipsnis).
33. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 40 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Kadangi ieškovė neįrodė egzistavus atsakovų jungtinės veiklos sutarčiai, nėra teisinio pagrindo atsakovę R. R. traktuoti kaip subjektą, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos.
34. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei tinkamai nevykdė, ieškovė yra įgijusi teisę į sutartyje ar įstatyme numatytas palūkanas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai solidariai iš atsakovų 40 Eur sumą yra pagrįstas tik iš dalies – nurodyta suma priteistina tik iš atsakovo M. K.. Pažymėtina, kad solidari šalių prievolė nėra preziumuojama (CK 6.6 str. 1 d.), o ieškovė neįrodė, kad atsakovė veikė kaip ūkio subjektas, todėl atsakovės R. R. atžvilgiu ieškinio reikalavimas dėl 40 Eur išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.
35. Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas moka 5 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kadangi tai specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš Civilinio kodekso 6.210 straipsnį. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Iš atsakovo M. K. kaip verslininko priteistina 8 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos už kiekvieną praleistą dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), tačiau, nenustačius jungtinės veiklos sutarties fakto ir įvertinus, kad atsakovų atsakomybė ieškovei nors ir solidari, tačiau kyla skirtingais pagrindais, nėra jokio teisinio pagrindo priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas iš atsakovės R. R.. Dėl nurodytų motyvų iš atsakovės R. R. priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo iš atsakovės priteistos 5230 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtos išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (1 500 Eur) neviršija patvirtintų rekomenduotinų dydžių, yra pagrįstos ir būtinos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų lygiomis priteistina 1 621 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 121 Eur žyminis mokestis, 1 500 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas, t. y. po 810,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
38. Teismas šioje byloje patyrė 66,40 Eur procesinių dokumentų siuntimo atsakovams išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos patirtos dėl dokumentų siuntimo atsakovams, taip pat į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 33,20 Eur iš kiekvieno(CPK 92 straipsnis).
39. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Ž. T. Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plote“, juridinio asmens kodas 305661485, naudai 5 230 Eur (penki tūkstančiai du šimtai trisdešimt eurų) negrąžintą avansą.
Priteisti iš atsakovo M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plote“, juridinio asmens kodas 305661485, naudai 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų ir 8 (aštuoni) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5 270 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 810,50 Eur (aštuoni šimtai dešimt eurų penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plote“, juridinio asmens kodas 305661485, naudai 5 (penki) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 5230 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 810,50 Eur (aštuoni šimtai dešimt eurų penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,20 Eur (trisdešimt trys eurai dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovės R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,20 Eur (trisdešimt trys eurai dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) administruojamų valstybės biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė