Civilinė byla Nr. e2A-899-587/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05415-2019-7
Procesinio dokumento kategorijos: 2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (koleijos pirmininkė ir pranešėja)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „M. p.“ ir J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-331-454/2020 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „M. p.“ ir J. G. ieškinį atsakovui V. Z. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „M. p.“ (toliau – ir UAB „M. p.“) ir J. G. ieškiniu prašo:
1.1. įpareigoti atsakovą V. Z. per 3 darbo dienas:
1.1.1. pašalinti tikrovės neatitinkančią ir ieškovės UAB „M. p.” dalykinę reputaciją, taip pat ieškovės J. G. reputaciją, garbę bei orumą žeminančią informaciją, būtent:
(a) tinklapyje rekvizitai.vz.lt 2019 m. sausio 17 d. atsakovo paskelbtą komentarą apie UAB „M. p.“,
(b) Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. sausio 17 d. atsakovo paskelbtą skelbimą apie UAB „M. p.“ ir J. G. (t. y. ieškovę J. G.),
(c) Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. sausio 17 d. J. G. paskelbtame skelbime pateiktuose atsakovo komentaruose esančius teiginius: „<...> ši šaragų kontora <... >“, „<...> turi naglumo prašyti pilną sumą, be dokumentų ir dar šantažuoti dėl mašinos atidavimo <...>“, „UAB M. p. su direktoria J. G. sulaukė teisėto atpildo!!!! Neužkibkite ant šios įmonės kabliuko jei norite atgauti savo automobilį, labai tikiuosi kad ši ponia gaus tris metus pamastymo valdiškoje įstaigoje!!!“,
(d) Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. vasario 25 d. J. G. paskelbtame skelbime pateiktus atsakovo komentarus: „J. G., tai dar ne pabaiga :)susimokėsi už savo durnumą“ ,,J. G. gramatikos pasimokom ir gerai butu kokia vidurine baigti“, „Pone, liudininke bet specialioji, gaila, kad išsilavinimas neleidžia to skirtumo suprati, tai pradžia :)))“,
(e) Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. vasario 6 d. J. G. paskelbtuose dviejuose skelbimuose pateiktus atsakovo komentarus,
(f) Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. vasario 7 d. J. G. paskelbtame skelbime pateiktus atsakovo komentarus,
(g) Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. vasario 8 d. J. G. paskelbtame skelbime pateiktus atsakovo komentarus;
ir
1.1.2. Facebook grupėje „T.“ paskelbti tokio turinio paneigimą (bei jo nepašalinti):
„Vykdydamas teismo sprendimą informuoju, kad šioje grupėje mano 2019 m. sausio 17 d. skelbime ir vėlesniuose komentaruose skelbta informacija apie UAB „M. p.“ ir J. G. padarytas nusikalstamas arba kitokias neteisėtas veikas neatitinka tikrovės“.
1.2. Nustatyti, kad kiekvienos iš ieškovių naudai atsakovas moka po 50 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško šiame punkte (1.1. p. – teismo pastaba) suformuluotų įpareigojimų įvykdymo.
1.3. Priteisti ieškovei UAB „M. p.“ iš atsakovo 4 509,00 Eur negautų pajamų.
1.4. Priteisti ieškovei UAB „M. p.“ iš atsakovo 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (pakenkimą reputacijai).
1.5. Priteisti ieškovei UAB „M. p.“ iš atsakovo 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimą (turėtas išlaidas), patirtą apmokant už advokato atstovavimo paslaugas dalyvaujant UAB „M. p.“ vadovės apklausoje atsakovo inicijuotame ikiteisminiame tyrime.
1.6. Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo 1 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
1.7. Priteisti ieškovėms procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinyje nurodė, jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad:
2.1. 2019 m. sausio 11 d. ieškovė UAB „M. p.“, atstovaujama vadovės J. G., ir UAB „V.“, atstovaujama atsakovo V. Z., susitarė dėl automobilio Ford Tourneo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimo iš Belgijos Karalystės į Lietuvos Respubliką.
2.2. Krovinio pakrovimo dieną – 2019 m. sausio 11 d., penktadienį – kai esminės vežimo sąlygos (įskaitant kainą) jau buvo suderintos su tarpininku M. J., atsakovui telefonu buvo paaiškinta, kad su kroviniu išvykti pavyks tik pirmadienį. Atsakovas ekspedijavimo paslaugos neatsisakė. 2019 m. sausio 16 d. naktį UAB „M. p.“ atgabeno krovinį į Lietuvos Respubliką. 2019 m. sausio 16 d. UAB „M. p.“ vadovė J. G. telefono abonento numeriu +37068267845 informavo atsakovą, kad 2019 m. sausio 17 d. jis gali atsiimti savo krovinį. Atsakovas J. G. informavo, kad krovinį pageidauja atsiimti Veiverių g. 51A, Kaune, tačiau 2019 m. sausio 17 d., pristačius krovinį nurodytu adresu, jo atsiimti niekas neatvyko. J. G. bandė susisiekti su atsakovu ir sutarti dėl suteiktos pervežimo paslaugos apmokėjimo ir krovinio perdavimo, siuntė atsakovo nepriimtą sąskaitą elektroniniu paštu, tačiau atsakovas atsisakė apmokėti sąskaitą, reikalaudamas perduoti krovinį be apmokėjimo. UAB „M. p.“ atsisakė perduoti krovinį, kol nebus atsiskaityta už vežimo paslaugas, sulaikė krovinį, apie teisinį pagrindą atsakovą informavo.
2.3. 2019 m. sausio 17 d., iš karto po neįvykusio krovinio perdavimo, atsakovas interneto portale rekvizitai.vz.lt ir socialiniame tinkle Facebook pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškoves, inicijavo jau nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Šiais veiksmais atsakovas ieškovėms padarė tiesioginės turtinės žalos (UAB „M. p.“ patyrė išlaidų), neturtinės žalos (pakenkus abiejų ieškovių dalykinei reputacijai ir kitoms J. G. neturtinėms teisėms), taip pat netiesioginės turtinės žalos (UAB „M. p.“ negavus pajamų). Buvo pakirstas pasitikėjimas įmone, pažeista įmonės dalykinė reputacija.
2.4. UAB „M. p.“ 2019 m. vasario 28 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje įvertinus pateikiamus palyginamuosius 2018 m. paskutinių dviejų bei 2019 m. pirmųjų dviejų mėnesių duomenis, matyti, kad paskleidus ginčo informaciją, UAB „M. p.“ iki tol turėtas 1 800,00 Eur pelnas (už du mėnesius) pavirto 2 819,00 Eur nuostoliu (už du mėnesius). Grynasis negautas UAB „M. p.“ pelnas – 1 710,00 Eur. Visos UAB „M. p.“ negautos pajamos sudaro 4 509,00 Eur (2 819,00 Eur nuostolis + 1 710,00 Eur grynasis negautas pelnas). Dėl atsakovo iniciatyva pradėto ikiteisminio tyrimo UAB „M. p.“ patyrė 400,00 Eur dydžio savo vadovės teisinio atstovavimo išlaidų ikiteisminiame tyrime.
2.5. Atsakovas kartu pažeidė ir UAB „M. p.“ vadovės J. G. civilines teises: pažeidė jos garbę ir orumą bei dalykinę (verslininko) reputaciją, sukėlė didelį stresą, itin neigiamus išgyvenimus – padarė neturtinės žalos. Dėl patirto persekiojimo, bauginimų, šmeižto ir įžeidinėjimų J. G. sutriko miegas, apėmė nerimas ir neteisybės, bejėgiškumo jausmas ir frustracija, patirta nepatogumų ir nerimo, patirtas pažeminimas ir įtampa, pablogėjo aplinkinių vertinimas, buvo pažeista savigarba, padaryta žala jos garbei ir orumui. Atsakovas abiejų ieškovių atžvilgiu kaltai atliko neteisėtus veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su jų patirta žala. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama. Skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovas akivaizdžiai veikė tyčia.
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovių ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:
3.1. 2019 m. sausio 6 d. socialiniame tinkle Facebook veikiančioje uždaroje skelbimų grupėje „T.“ atsakovas su asmeniu, vardu Mantas, (tel. Nr. 864318594), susitarė, jog šis asmuo iš Belgijos Karalystės (adresas (duomenys neskelbtini)) autovežiu į Lietuvos Respubliką už 450,00 Eur sumą 2019 m. sausio 13 d. pargabens UAB „V.“, kurios interesus atstovauja atsakovas, nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Tourneo Cusmot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 9 d. Mantas atsakovą telefonu informavo, kad dėl nežinomų aplinkybių automobilio paimti negalės, jį pargabens ieškovė UAB „M. p.“, nurodė kontaktinį asmenį, vardu Jolita bei tel. Nr. – 868119637.
3.2. Atsakovas nurodytu telefonu mėgino susisiekti, tačiau telefonu niekas neatsakė. 2019 m. sausio 17 d. 9:19 val. jam paskambino moteris, vardu Jolita (tel. 868119637), nurodė, jog automobilis yra pristatytas adresu Veiverių g. 50, Kaunas ir pareikalavo perduoti grynuosius pinigus autovežio vairuotojui. Pasakė, jog neperdavus pinigų autovežio vairuotojui, automobilio neatiduos, neleis nukrauti. Atsakovas paaiškino, kad nesant mokėjimo dokumentų, grynųjų pinigų neperduos. 2019 m. sausio 17 d. apie 10 val. atsakovas nuvyko nurodytu adresu, pamatė, jog UAB „V.“ nuosavybės teise priklausantis automobilis yra užkeltas ant autovežio SCANIA Latvijos Respublikos valstybiniais numeriais ML-68.2, neparuoštas nukrauti. Automobilį atgabenęs vairuotojas buvo nesusijęs su UAB „M. p.“, jos vardu negalėjo išrašyti atsiskaitymo dokumentų, todėl ieškovių reikalavimas perduoti grynuosius pinigus būtent šiam asmeniui buvo neteisėtas.
3.3. 2019 m. sausio 18 d. atsakovas, gindamas UAB „V.“ interesus, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatą su pareiškimu dėl svetimo turto užvaldymo – vagystės. Ieškovė UAB „M. p.“ neteisėtai sulaikytą automobilį UAB „V.“ perdavė tik 2019 m. vasario 21 d., nepaisant to, jog pervežimas apmokėtas 2019 m. vasario 14 d. Atsakovas su asmeniu vardu Mantas sutarė, jog automobilis bus parvežtas už 450,00 Eur sumą, sąskaita buvo nepagrįstai išrašyta 544,50 Eur sumai.
3.4. Ieškovės neįrodė: kurie konkretūs atsakovo pateikti komentarai neatitinka tikrovės, jog atsakovo pateikti komentarai yra žinia, o ne jo nuomonė ir buvo paskleisti tretiesiems asmenims, jog ieškovės UAB „M. p.“ dalykinė reputacija realiai nukentėjo (buvo sumenkinta), atsakovo pateiktais komentarais ieškovei UAB „M. p.“ sukeltos finansinės žalos fakto ir dydžio, jog ieškovė J. G. realiai patyrė neigiamų išgyvenimų, ieškovei J. G. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio realumo ir pagrįstumo. Pareikštame ieškinyje pateikti atsakovo komentarai yra išrinkti iš bendro turinio.
3.5. Atsakovo 2019 m. sausio 17 d. internetiniame tinklapyje www.rekvizitai.vz.lt pateiktas komentaras negali būti laikomas tikrovės neatitinkančia informacija, menkinančia UAB „M. p.“ ir (ar) ieškovės J. G. reputaciją. Facebook veikiančioje grupėje „T.“ paskelbtame pranešime teiginiai, atitinkantys žinios apibrėžimą visiškai atitinka tikrovę, o likę sakiniai vertintini, kaip atsakovo nuomonė, juose nėra teiginių ir faktų, kuriems būtų taikomas tiesos kriterijus. Atsakovo komentaras socialiniame tinkle Facebook buvo pateiktas uždaroje grupėje, todėl negalima teigti, jog atsakovo pateikti komentarai buvo paskleisti viešai. Atsakovo komentarai buvo išprovokuoti jo atžvilgiu nukreiptų įžeidinėjimų ir provokacijų.
3.6. Ieškovių pateikti finansiniai dokumentai negali būti laikomi pakankamais patvirtinti, jog juridinis asmuo patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų. Ieškovės neįrodė tariamų nuostolio fakto ir dydžio, bet ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir UAB „M. p.“ negautų pajamų. Atsakovo komentarai buvo pateikti vykstant diskusijai, po atsakovo atžvilgiu nukreiptų įžeidinėjimų ir provokacijų. Ieškovė J. G. iš kitų diskusijoje dalyvavusių asmenų sulaukė tik palaikymo ir gražių žodžių, ji nepatyrė jokių neigiamų padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Iš ieškovių atsakovui priteisė 726,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad:
4.1. tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo dydžio, formos ir PVM mokėjimo, dėl automobilio pargabenimo į Lietuvą termino. Atsakovo nuomone, dėl pavėluoto pargabenimo, ieškovių pusė turėjo taikyti nuolaidą, o ne paskaičiuoti PVM mokestį. Neperdavus automobilio, 2019 m. sausio 17 d. atsakovas interneto portale www.rekvizitai.vz.lt ir socialiniame tinkle Facebook pradėjo rašyti įvairaus pobūdžio komentarus apie bendrovę ir jos vadovę (apie ieškoves). Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad komentarai yra jo nuomonė, kuri nesikeičia.
4.2. Ieškovės atstovai nurodė, kad susitarimas dėl pervežimo buvo sudarytas su UAB „V.“, atstovaujama V. Z., tačiau ieškinio reikalavimą pareiškė tik atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Negalėjo nurodyti, kokiu pagrindu automobilis nebuvo perduotas savininkui.
4.3. Teismas sutiko, kad atsakovo nurodyti apibūdinimai apie įmonę ir jos darbuotojus yra nepagarbaus pobūdžio, tačiau sprendė, kad tai nėra duomenys apie įmonę. Sprendė, kad atsakovo neigiami atsiliepimai apie ieškovės veiklą, yra subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų kaip žinios. Tai subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai, neturintys faktinio pagrindo, todėl netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas. Tai atsakovo požiūris į suteiktą paslaugą. Sprendė, kad byloje nesant įrodymų, savaime nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta įmonės ir jos vadovės dalykinei reputacijai. Sprendė, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. G. sveikatos sutrikimus.
4.4. Pažymėjo, kad tai, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, negali būti įrodymu civilinėje byloje. Atsakovas savo veiksmais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu siekė, jo manymu, ginti pažeistas teises.
4.5. Byloje nepateikta laiko apskaita, kuri galėjo patvirtinti ieškovės J. G., kaip vadovės, sugaišto laiko sąnaudas ir patirtą turtinę žalą. Sprendė, kad ši aplinkybė apie ieškovės sugaištą laiką yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodyta.
4.6. Konstatavo, kad ieškovė UAB „M. p.“ nepateikė jokių planavimo duomenų apie numatomas gauti pajamas. Pateiktos pelno-nuostolių ataskaitos neatspindi realiai ieškovės UAB „M. p.“ negautų pajamų. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo nepagarbaus turinio nuomonės bei komentarų internetinėje erdvėje ir ieškovės nurodyto 4 509,00 Eur grynojo negauto pelno.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovės UAB „M. p.“ ir J. G. (toliau – ir apeliantės) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant liudyti pirmosios instancijos teisme atsisakytą apklausti liudytoju ieškovės J. G. sutuoktinį K. G.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. pirmosios instancijos teismas pripažino, kad egzistuoja dvi aplinkybės – žinių paskleidimo faktas ir faktas, kad atsakovo paskleistos žinios yra būtent apie ieškoves. Teismas nepasisakė dėl aplinkybės, kad atsakovo paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Atsakovas byloje savo daugelio teiginių nė nebandė įrodinėti, laikytina, kad pagal nutylėjimą šis faktas taip pat yra nustatytas. Sprendime formuluojama pirmosios instancijos teismo pozicija dėl asmens garbę ir orumą žeminančio informacijos pobūdžio fakto nebuvo pakankamai korektiškai sukonkretinta, bet iš esmės aiški. Iš esmės teismo sprendime nustatytas visų CK 2.24 straipsnyje numatytas faktų visetas.
5.2. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovo teiginiai apie ieškoves yra jo nuomonė, yra visiškai klaidinga ir prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai. Atsakovas savo pasakymuose nenurodė, kad reiškia savo subjektyvius vertinimus arba nuomonę. Facebook socialinio tinklo grupėje „T.” skaitytojams jis stengiasi sudaryti įspūdį apie pateikiamų teiginių tikrumą ir objektyvumą. Pateikiama informacija yra ne svarstomojo, o konstatuojamojo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo paskleistų teiginių pobūdį juos kvalifikuodamas ne kaip žinią, o kaip nuomonę. Jei atsakovo išsakyti teiginiai išties būtų tik nuomonė, derėjo vertinti, ar ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, nebuvo reiškiama netinkamai ar ji nėra neskelbtina.
5.3. Joks ikiteisminis tyrimas ieškovės J. G. ir jos veiklos atžvilgiu niekuomet nebuvo pradėtas, įtarimai ieškovei pareikšti nebuvo. Ji nebuvo apklausiama ir kaip specialioji liudytoja. Paskleistų žinių atitikimo tikrovei atsakovas neįrodė.
5.4. Atsakovas, pranešdamas apie nusikalstamą veiką, ir nurodydamas, jog buvo pavogtas techniškai tvarkingas automobilis, elgėsi nesąžiningai. Jo veiksmai atvykus atsiimti automobilio vertintini kaip atsisakymas atsiimti pargabentą daiktą, atsakovas žinojo, kokiu pagrindu jo įmonės automobilis sulaikytas. Atsakovo kaltinimas nesilaikius sutartų terminų ir kaltinimas vienašališkai nustačius paslaugų kainas yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė J. G. pati dalyvavo krovinio perdavimo vietoje, nebuvo poreikio reikalauti pinigus perduoti vairuotojui, ieškovė nereikalavo pinigų mokėti be sąskaitos.
5.5. Ieškovės neprivalėjo specifiškai įrodyti patirtą žalą (pasikeitusį požiūrį į jas bei vertinimą). Net netiesioginiai kaltinimai nusikalstamo pobūdžio veikomis yra akivaizdžiai žeminantys asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją), atitinkamų pasekmių įrodinėti nereikia.
5.6. Teismas iš esmės neargumentavo, kodėl ieškovės patirtos išlaidos advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu apmokėti nelaikytinos žala CK 6.249 straipsnio prasme. Esant aiškiai civilinio pobūdžio santykiams bandydamas inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą, atsakovas pažeidė savo bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to ieškovė patyrė teisinio atstovavimo išlaidų (tiesioginių nuostolių), kurias atsakovas privalo atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
5.7. Teismo išvada, kad byloje nėra J. G. sveikatos sutrikimus patvirtinančių duomenų, yra nekorektiška. Medicininiai įrašai nėra vieninteliai tinkami įrodymai. Paskutinio teismo posėdžio metu buvo prašoma apklausti liudytoju į posėdį atvykusį ieškovės J. G. sutuoktinį, kuris turėjo paliudyti, kokias pasekmes J. G. sukėlė informacijos paskleidimas.
5.8. Ieškovė UAB „M. p.“ neturi savo vilkikų ir teikia tik palyginus nedidelės apimties ekspedijavimo paslaugas, dėl to susiklostė specifinis verslo modelis, ieškovė UAB „M. p.” iš esmės neturi nuolatinių klientų, o sutartos paslaugos suteikiamos labai operatyviai (paprastai per kelias dienas ar savaitę). Savo numatomas gauti pajamas ir jų netekimą įmonė gali pagrįsti tik sumažėjusiu gaunamų užsakymų srautu, o ne nutrūkusiais susitarimais. Reikalaudamas įrodymų, kurie pagal verslo specifiką negali egzistuoti, teismas iš esmės paneigė ieškovės UAB „M. p.” galimybę ir teisę gauti netiesioginių nuostolių atlyginimą.
5.9. Nesutinka su sprendime suformuluotu teiginiu, jog nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo nepagarbaus turinio nuomonės ir komentarų internetinėje erdvėje bei ieškovės nurodyto negauto 4 509,00 Eur grynojo pelno. Iš byloje vertintų atsakovo teiginių pateikimo konteksto bei jo naudojamos leksikos matyti, kad jais buvo siekiama įtakoti potencialius klientus.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovių apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, priteisti iš ieškovių atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. atsakovas nesutikdamas su ieškovių elgesiu, suteikta paslaugų kokybe, išdėstė savo nuomonę apie ieškovių suteiktas paslaugas socialiniuose tinkluose. Nemano, kad tai turėjo įtakos ieškovės UAB „M. p.“ negautoms 4509 Eur pajamoms, patirtai turtinei ir neturtinei žalai, taip pat bendrovės vadovės J. G. patirtai neturtinei žalai. Teismas vadovavosi CK 2.24 straipsnio nuostatomis, kasacinio teismo suformuota praktika.
6.2. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikia iš atsakovo komentarų išrinktus atskirus žodžius, reikalauja, kad atskiri žodžiai būtų pašalinti iš bendro teksto. Ieškovė galėjo ir šiuo metu dar gali www.rekvizitai.vz.lt pateikti savo paaiškinimą arba reikalauti tinklalapio administratoriaus pašalinti atsakovo komentarą.
6.3. Tikslu išsiaiškinti, ar atsakovas išsakė nuomonę ar paskleidė žinią, būtina įvertinti kontekstą, kuriame ji buvo paskleista, pasisakymo aplinkybes ir informacijos pateikimo konstrukciją. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas. Būtina visą diskusiją vertinti pilna apimtimi, o ne pavienius žodžius. Ieškovės bet kokį atsakovo pasisakymą pateikia ne kaip nuomonę, o kaip žinias.
6.4. Atsakovas matydamas, kad pats negali išspręsti ginčo taikai, kreipėsi pagalbos į ikiteisminio tyrimo instituciją, manė, kad ieškovės veiksmai yra nusikalstami. Ieškovė pargabenus transporto priemonę nepateikė atsakovui jokio buhalterinio apskaitos dokumento. Ieškovių teiginys, kad atsakovas turėjo ir galėjo suprasti savo inicijuoto ikiteisminio tyrimo neperspektyvumą bei viešai reikštų kaltinimų nepagrįstumą, vien tik todėl, kad jis studijavo Mykolo Riomerio universitete, yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o ieškovė kreipėsi dėl profesionalios teisinės pagalbos suteikimo, nesuteikia pagrindo ieškovei reikalauti atlyginti jos patirtas išlaidas už advokato pagalbą šioje civilinėje byloje. Nėra duomenų, kaip ginčas būtų pasibaigęs, jei jis būtų nagrinėtas teisme. Ieškovė J. G. atsakovo pakomentuotą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 183 straipsnį laiko jos bauginimu ir grasinimu. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovės nutyli ir nepateikia jokių papildomų duomenų.
6.5. Ieškovė užsiima ir automobilių prekyba bei kita veikla. Todėl nėra aišku, iš kurios veiklos rūšies ieškovės pajamos yra nuolatinės. Ieškovė nepateikė teismui buhalterinių apskaitos dokumentų būtent už ekspedijavimo paslaugas, kas galėtų patvirtinti arba paneigti ieškovės teiginius apie negautas pajamas būtent iš šios veiklos. Tarp atsakovo nepagarbaus turinio nuomonės ir komentarų internetinėje erdvėje bei ieškovės nurodyto 4509 Eur grynojo negauto pelno nėra priežastinio ryšio.
6.6. UAB „M. p.“ ir jos vadovės reputacija nenukentėjo – ją palaikė grupės nariai, o iš susirašinėjimo grupėje matyti, kad bendrovė nuolat kėlė į grupės susirašinėjimą naujus skelbimus dėl paslaugų teikimo ir gaudavo užsakymus.
6.7. Ieškovės sutuoktinis nėra medicininį išsilavinimą ar kitų žinių turintis asmuo, kad galėtų pateikti objektyvius duomenis apie J. G. sveikatos būklę. Tai, kad ieškovė nesikreipė į specialistus, leidžia manyti, kad jos sveikatos būklė nebuvo bloga. Ieškovės ginčas su atsakovu, nėra išskirtinė situacija ieškovės veikloje. Byloje nesant jokių objektyvių įrodymų apie J. G. sveikatos būklės pablogėjimą, pablogėjusį aplinkinių vertinimą, dėl ko su ja buvo nutrauktos sutartys, atšaukti užsakymai, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestas pagrįstai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
8. Apeliantės prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviečiant liudyti pirmosios instancijos teisme atsisakytą liudytoju apklausti ieškovės J. G. sutuoktinį K. G., kuris paliudytų, kokias pasekmes J. G. sukėlė atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija bei apie pargabento automobilio neatsiėmimo aplinkybes.
9. Šį savo prašymą apeliantės argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės J. G. sveikatos sutrikimus, yra nekorektiška. Nurodė, kad ieškovė J. G. pirmiausia stengėsi spręsti jos verslą užklupusius sunkumus, lankytis pas gydytojus nerado laiko ir medicininių dokumentų neturi bei jų pateikti teismui negalėjo. Tačiau medicininiai įrašai nėra vieninteliai tinkami įrodymai. Todėl paskutinio teismo posėdžio metu buvo prašoma apklausti į posėdį atvykusį liudytoją – ieškovės J. G. sutuoktinį, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti nepagrįstai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog apeliančių prašymas apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausti ieškovės J. G. sutuoktinį, nėra pakankama aplinkybė konstatuoti, jog egzistuoja būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. CPK 197 straipsnio 2 dalis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
12. CPK 197 straipsnio 2 dalis liudytojų parodymus, paneigiant rašytiniuose dokumentuose fiksuotus duomenis, vertina kaip mažesnę įrodomąją galią objektyvumo prasme turinčius įrodymus. Apeliantės šiuo procesiniu prašymu siekia ne paneigti rašytiniuose įrodymuose fiksuotus duomenis, o, priešingai, įrodyti tam tikras aplinkybes. Tačiau apeliantės pripažįsta aplinkybę, jog byloje nėra medicininių dokumentų apie apeliantės J. G. sveikatos būklės pakitimus po tarp šalių kilusio ginčo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, net ir apklausus liudytoju K. G. apeliacinės instancijos teisme, byloje nebus galimybės patikrinti jo parodymų teisingumo ir objektyvumo kitų bylos įrodymų kontekste.
13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad šios bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams bei nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantės apeliaciniu skundu teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo paskleistų teiginių apie ieškoves pobūdį juos kvalifikuodamas ne kaip žinią, o kaip nuomonę.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas (dalykinė reputacija) pagal CK 2.24 straipsnį ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 32 punktas).
16. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog atsakovas V. Z. tinklapyje adresu www.rekvizitai.vz.lt ir Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ paskleidė informaciją būtent apie ieškoves UAB „M. p.“ ir J. G.. Ieškovės teigia, kad atsakovo paskleisti teiginiai buvo ne atsakovo nuomonė, o žinia, kuriai taikytini tiesos ir tikslumo kriterijai.
17. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-667/2006).
18. Byloje nustatyta, kad atsakovas V. Z. socialinio tinklo Facebook grupėje „T.“ 2019 m. sausio 17 d. paskelbė skelbimą apie UAB „M. p.“ ir J. G., t. y. ieškovę J. G. (el. byla, 1 t., b. l. 9–22), į kurį uždaros grupės nariai reagavo komentarais (215 komentarų), ir tinklapyje www.rekvizitai.vz.lt 2019 m. sausio 17 d. paskelbė skelbimą-komentarą apie UAB „M. p.“ (el. byla, 1 t., b. l. 39, 47–48).
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas civilinės bylos aplinkybes, visų atsakovo pasisakymų tekstą, aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikta informacija, vertina, kad atsakovo paskelbtas tekstas vertintinas, kaip atsakovo vertinimas ir išvados apie įvykusį faktą.
20. Tinklapyje www.rekvizitai.vz.lt atsakovo išsakytame tekste yra vartojami žodžiai, kurie akivaizdžiai perteikia atsakovo nepasitenkinimą suteikta paslauga. Teiginiai „[n]esilaiko sutartų terminų, atstovai nesiskaito, mėto ragelius, grubiai ir nemandagiai bendrauja“ <...> „Paima automobilį ir šantažuoja, neatiduoda, reikalauja mokėti sumas kurias patys sumasto ir dar grynais pinigais, neišrašydami jokių dokumentų !!!“ nėra pakankami juos įvertinti kaip žinią. Šiuose teiginiuose yra pateikiama bendro pobūdžio informacija ir subjektyvus įvykio vertinimas, joje nėra pateikiama konkreti informacija apie konkretų įvykusį faktą, todėl šiems teiginiams netaikytinas tiesos kriterijus. Aptariama informacija yra pakankama daryti išvadą, jog tarp šalių įvyko konfliktas dėl paslaugos kokybės ir kainos, tačiau nėra pakankama objektyviam stebėtojui spręsti apie konkrečius UAB „M. p.“ atliktus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bet kokia subjektyvi nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų ir sutinka, kad aptariamu atveju atsakovas, pateikdamas savo vertinimą stokojo elementarios kultūros ir pagarbos.
21. A. V. Z. socialinio tinklo Facebook grupėje „T.“ 2019 m. sausio 17 d. paskelbė skelbimą apie ieškoves UAB „M. p.“ ir J. G. (el. byla, 1 t., b. l. 9–22). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovei toje pačioje socialinio tinklo grupėje paskelbus apie UAB „M. p.“ teikiamas pervežimo paslaugas, atsakovas skelbė savo komentarus, kuriuose nurodė, kad užsakovai gali neatgauti savo automobilių, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyksta tyrimas dėl įmonės veiklos (1 t., b. l. 31–32, 33–34, 35, 36–38). Byloje iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl šių atsakovo pasisakymų vertinimo.
22. A. V. Z. Facebook socialiniame tinkle grupėje „T.“ 2019 m. sausio 17 d. paskelbė skelbimą: „UAB M. p. su direktoria J. G. sulaukė teisėto atpildo !! Neužkibkite ant šios įmonės kabliuko jei norite atgauti savo automobilį, labai tikiuos kad ši ponia gaus tris metus pamastymo valdiškoje įstaigoje!!! Pradėtas ikiteisminis tyrimas šios ponios ir jos veiklos atžvilgiu!! Dėmesio – aferistai!! UAB „M. p.“ iš Tauragės Neužkibkite ant jų kabliuko. Jie užsiima automobilių pargabenimu į Lietuvą, tačiau užsikrovę automobilį, jo negrąžina, šantažuoja, reikalauja mokėti grynais pinigais vairuotojui, jokių dokumentų neišrašo, sumą už transportavimą patys sugalvoja kokią reikalauti. Dėl jų veiksmų jau kreipėmės į teisėsaugą. Planuojame rengti ieškinį dėl jų veiklos teismui, todėl jei esate nunentėję nuo šios įmonės, parašykite a.m. rengsime bendrą ieškinį. Mano žiniomis jie net neturi savo autovežių. Neužkibkite ant jų kabliuko!!!“. Taip pat byloje nustatyta, jog pasitvirtino ieškinyje nurodyta aplinkybė apie atsakovo teiginius, jam vėliau atsakinėjant į grupės narių komentarus apie šį paties atsakovo paskelbtą skelbimą, lydinčią įžeidžiamo pobūdžio leksiką („šūdkompanė”, „šūdkontorė”, „šaragų kontora”, „aferistai”, „apgavikai”, „papuoliau į šitų apgavikų pinkles” „šantažuotojai”, „dalbajobai žmonės <...> apsišikę iki ausų” ir pan.).
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šis ir kiti atsakovo paskelbti tekstai nėra atsakovo nuomonė ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tai yra atsakovo subjektyvaus vertinamojo pobūdžio teiginiai ir neigiami atsiliepimai apie ieškovės veiklą, subjektyvaus pobūdžio nuomonė, kurios negalima būtų priskirti prie duomenų, kaip žinios, todėl šiems teiginiams netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas neįrodinėjamas. Atsakovo teiginių turinys nėra pakankamas juos įvertinti kaip aiškių faktų konstatavimą.
24. Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia tuo, jog atsakovo ginčo teiginiai apie įvykusį paslaugos suteikimo faktą yra išreikšti emocionaliais, nepagarbiais, komentuojamojo pobūdžio žodžiais ir išsireiškimais. Tačiau juose nėra nurodyta informacija apie konkretų įvykį ir konkrečius veiksmus, kurių egzistavimą ir teisingumą būtų galima patikrinti. Pavartotos sąvokos ir komentarai, pavyzdžiui, „šantažuotojai“, „aferistai“, „šantažuoja, reikalauja mokėti grynais pinigais vairuotojui, jokių dokumentų neišrašo“ ir kiti atsakovo teiginiai nenusako konkretaus įvykio, rodo atsakovo subjektyvų požiūrį į faktus, ieškovės reikalavimo sumokėti iš anksto sutartą paslaugos kainą nepripažinimą. Analizuojant visą byloje pateiktos socialinio tinklo grupės narių diskusijos tekstą ir ginčo kontekstą, kitų diskusijos dalyvių pasisakymus reaguojant į atsakovo teiginius, darytina išvada, kad iš atsakovo teiginių kiti diskusijos dalyviai, remdamiesi savo patirtimi krovinių pervežimo veikloje, turėjo galimybę tik daryti prielaidas apie galimai tarp šalių kilusio ginčo faktą ir turinį. Pažymėtina, kad pasitvirtino atsakovo atsiliepime į ieškovių apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad diskusijoje būtent ieškovės UAB „M. p.“ ir J. G. sulaukė palaikymo iš diskusijos dalyvių.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo teiginius vertino kaip jo subjektyvią nuomonę, kuriai netaikytinas tiesos kriterijus.
26. Apeliaciniame skunde apeliantės teigia, kad jei atsakovo išsakyti teiginiai išties būtų tik nuomonė, derėjo vertinti, ar ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 33 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, nebuvo reiškiama netinkamai ar ji nėra neskelbtina.
27. Pirmosios instancijos teismas detaliau neargumentavo savo išvados dėl ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti ginčo teiginius. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pirmosios instancijos teismo argumentų ir motyvų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui įvertinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šio reikalavimo dalyje.
28. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis numato, kad nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu elektroninės aplinkos, kuriose atsakovas paskelbė savo nuomonę, neatitinka informacinės visuomenės paslaugos sąvokos, numatytos VIĮ 2 straipsnio 18 dalyje, ieškovė turi galimybę reikalauti tinklalapio administratorių pašalinti atsakovo komentarus.
29. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neįrodytas turtinės ir neturtinės žalos padarymo faktas, jos dydis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
30. Byloje apeliantės pateikė pelno-nuostolio ataskaitą už 2018 m. lapkričio – gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio – vasario mėn., kurioje fiksuoti tik šių keturių kalendorinių mėnesių duomenys atsietai nuo visos įmonės ūkinės veiklos rezultatų (el. byla, 1 t., b. l. 50). Apeliančių pateiktas balansas ir pelno-nuostolių ataskaita už 2018 metus patvirtina UAB „M. p.“ ūkinės veiklos rezultatus 2018 metais, o 2019 m. birželio 30 d. duomenimis sudarytas UAB „M. p.“ balansas ir pelno-nuostolių ataskaita – UAB „M. p.“ ūkinės veiklos rezultatus 2019 metų pirmąjį pusmetį (1 t., b. l. 144–145, 146–147). Pažymėtina, kad 2019 metų pirmojo pusmečio įmonės ūkinės veiklos rezultatai leidžia daryti išvadą, kad įmonės ūkinė veikla minėtu laikotarpiu buvo pelninga, nuostolių įmonė nepatyrė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje pateiktos pelno nuostolių ataskaitos neatspindi realiai negautų pajamų, kad ieškovė nepateikė jokių planavimo duomenų apie numatomas gauti pajamas, kurios nėra konkretus pelnas. Byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių UAB „M. p.“ patirtus netiesioginius nuostolius, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nepaneigė apeliantės UAB „M. p.“ teisės gauti netiesioginių nuostolių atlyginimą. Pažymėtina, kad bet koks teisme pareikštas reikalavimas turi būti pagrįstas ir įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
31. Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių įmonės ūkinių rezultatų smukimą būtent dėl atsakovo veiksmų. Byloje yra pateiktas tik vieno susirašinėjimo su asmeniu, vardu Ignas tekstas, kuriame šis asmuo užsimena apie tai, kad jis prisiminė, jog ieškovė turėjo „kažkokių nesusipratimų toj grupėj“ (el. byla, 2 t., b. l. 5–8). Pateikti duomenys neleidžia identifikuoti bendravusių asmenų ir laiko, kada tai vyko, byloje pateiktas tik vienas teksto epizodas, atskirai nuo viso pokalbio konteksto. Šie duomenys nevertintini pakankamais patvirtinti, jog būtent atsakovo elgesys galėjo įtakoti potencialių apeliantės UAB „M. p.“ klientų sumažėjimą, nepaisant aplinkybės, kad byloje nebuvo įrodytas patirtų nuostolių faktas.
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės turėjo įrodyti, kad po atsakovo išsakytų teiginių pasikeitė požiūris į jas, buvo nutrauktos sutarys, užsakymai. Byloje nėra duomenų, kad po atsakovo komentarų internetinėje erdvėje būtų sumenkęs ar tapęs neigiamas ieškovių ar jos veiklos vertinimas, kad būtų realiai paveiktas ieškovės UAB „M. p.“ užsakovų, verslo partnerių, darbuotojų elgesys. Teismas konstatavo, kad atsakovo išsakyti teiginiai, byloje nesant įrodymų apie sukeltas neigiamas pasekmes, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pakenkta įmonės ir jos vadovės dalykinei reputacijai, nepatvirtina J. G. sveikatos sutrikimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apeliantės neprivalėjo specifiškai įrodyti patirtą žalą (pasikeitusį požiūrį į jas bei vertinimą). Pareikšto reikalavimo specifiškumas – reikalavimas atlyginti neturtinę žalą – neatleidžia reikalavimą pateikusios šalies nuo pareigos įrodyti ir pagrįsti savo reikalavimą. Vien ieškinyje deklaratyviai nurodytos aplinkybės apie J. G. sveikatos pablogėjimą ir teiginys, jog tai sąlygojo atsakovo teiginių paskelbimas, nėra pakankami konstatuoti tokios žalos padarymo faktą ir jos dydį.
33. Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neargumentavo, kodėl ieškovės patirtos išlaidos advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu apmokėti nelaikytinos žala CK 6.249 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, argumentas, jog ieškovės patirtos išlaidos advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu apmokėti laikytinos žala CK 6.249 straipsnio prasme.
34. Atsakovo 2019 m. sausio 18 d. pareiškimo dėl svetimo turto užvaldymo-vagystės turinys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas suabejojo tuo, kad jo vadovaujamai įmonei priklausantis automobilis gali būti išgabentas iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Atsakovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas negali būti įvertintas neteisėtais veiksmais, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai CK 6.246 straipsnio prasme. Ieškovė J. G., nagrinėjamu atveju, buvo pakviesta ir apklausta liudytoja šio pareiškimo pagrindu pradėtame ikiteisminiame tyrime, ji pasirinko liudytojo apklausos metu turėti savo atstovą. Tai yra jos pasirinktas elgesio variantas, kurį ji pasirinko žinodama tyrimui reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju kiekviena iš šalių veikė pagal savo pasirinktą elgesio modelį, kurių nei vienas negali būti įvardintas neteisėtu.
35. 2019 m. vasario 19 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03965-19, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime konstatuota, kad tiriamuoju atveju nebuvo gauta duomenų ir nebuvo objektyviai pagrįsta, kad dėl atsakovo nurodyto įvykio kurio nors asmens interesams buvo padaryta didelė žala, o turtiniai ginčai sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėjo, jog nepritartina praktikai, kai įvairūs konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, savaime nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovo kreipimasis su pareiškimu dėl turto užvaldymo kvalifikuotini kaip jo neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme, o ieškovės ikiteisminiame tyrime patirtos advokato išlaidos yra žala CK 6.249 straipsnio prasme. Asmens teisė kreiptis į teisėsaugos institucijas teisinės gynybos yra subjektinė asmens teisė. Retrospektyvus faktinių aplinkybių, kuriomis ši teisė buvo realizuota, vertinimas ir kvalifikavimas jos realizavimo teisėtumo nepaneigia.
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
39. Netekinus ieškovių apeliacinio skundo, iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovui priteistinos jo turėtos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos 450 Eur (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš kiekvienos iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „M. p.“, į. k. 302892654, ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių Eur 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė