Baudžiamoji byla Nr. 1-425-899/2013

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00905-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.9.9; 2.10.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės Dovilės Morkūnaitės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs . (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. . (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, spec. vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs,  nedirbantis, teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėn. laikotarpiui, įpareigojant būgti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, atlyginti turtinę žalą bei išdirbti 60 val. per 3 mėn. nemokamų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK164 str.,

n u s t a t ė :

E. G., 2009-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu priteisus išlaikymą dukrai A. G., gim. . (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, skaičiuojant nuo 2009-06-17 iki jos pilnametystės, žinodamas, kad iš jo priteistas išlaikymas, laikotarpiu nuo 2009-06-17 iki 2013-01-01 vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o būtent, nemokėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytų periodinių įmokų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. G. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2007 m. susituokė su E.. Tuometinės žmonos vardas ir pavardė dabar yra E. Č.. Kai tuokėsi su E., jo žmona jau turėjo tris vaikus – iš pirmos santuokos G. T., gim. 1989 m., ir D. T., gim. 1991 m, bei dar vieną, ne santuokoje gimusią dukrą – A.. Susituokęs su E., 2007-12-28 įsidukrino E. dukrą A. ir davė jai savo pavardę – G.. Santuokoje su E. jie išgyveno iki 2009-07-20. Su sutuoktine išsiskyrė, nes nesutapo jų charakteriai. Po skyrybų, buvusi žmona E. A. G. išlaikymui prisiteisė iš jo alimentus – po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Apie tai, kad alimentai iš jo priteisti, jis žinojo, nes pats dalyvavo teismo posėdyje. Žinojo, kad turi mokėti alimentus, tačiau jų niekada nemokėjo, nes niekur nedirbo ir neturėjo iš ko juos mokėti. Po skyrybų gal kokį mėnesį dar dirbo, bet paskui išėjo iš darbo, nebeturėjo jokio pajamų šaltinio, tai neturėjo iš ko mokėti alimentų. Pats vos suduria galą su galu. Gyventi jam padeda brolis V. G., gyvenantis . (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Po to, kai išsiskyrė su žmona, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, buvo gavęs keletą pasiūlymų, bet jo niekur nepriėmė. Su A. G. jis bendrauja iki šiol. Praeitą vasarą jis turėjo šiek tiek pinigų, tai nupirko jai dviratį. Žino ir supranta, kad jis privalo mokėti alimentus A. G. išlaikymui, nors ji nėra jo tikra dukra, o įdukrinta. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (89-90 b. l.).

Be kaltinamojo E. G. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

- nukentėjusiosios E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pirmoje santuokoje su S. T. ji susilaukė dviejų vaikų – G. ir D.. 1995 m. ji išsituokė su S. T.. 1998 m. draugavo su vyriškiu, kurio žino tik vardą – R.. Iš tos draugystės jai 1998-04-08 gimė dukra A., kuriai tada davė T. pavardę. Nuo 2001 m.  pradėjo gyventi su E. G.. Su E. G. jie iš karto nesituokė, gyveno nesusituokę. Susituokė 2007 m., E. G. davė savo pavardę dukrai A. ir dukra tapo A. G.. Santuokoje jie išgyveno apie 2 metus. 2009-07-20 jie išsituokė. Išsituokė todėl, kad E. G. pradėjo labai gerti, nebesirūpino šeima, pradėjo prieš ją smurtauti, vedžiotis į namus nepageidaujamus asmenis. Kai jie išsituokė, iš E. G. buvo priteisti alimentai dukters A. G. išlaikymui – po 400 Lt kas mėnesį. E. G. teismo posėdyje dalyvavo ir viską girdėjo, tačiau jis nei karto nuo priteisimo dienos alimentų nemokėjo. Tuo metu, kai jie skyrėsi su E. G., jis niekur nedirbo, ar dabar kur nors jis dirba ir kuo užsiima, nežino. Nuo skyrybų su E. G. nei ji, nei dukra nebendrauja. Jis dukros niekada nelankė, ja nesirūpino, materialiai nerėmė. Per tą laikotarpį jis tik kartą yra davęs A. G. 300 Lt. Ji pati su  E. G. iš viso nebendrauja ir nieko apie jį nežino. 2011-07-28 susituokė su E. Č. ir dabar jos pavardė yra Č. (51-52 b. l.);

- nukentėjusiosios A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad ji gyvena su savo mama Šiaulių r., . (duomenys neskelbtini). Savo tikrojo tėčio niekada nematė, nepažinojo. Žinojo, kad ji yra įdukrinta, ją įdukrino E. G. bei davė savo pavardę. E. G. gyveno kartu su jomis. Kai mama išsiskyrė su E. G., jis liko gyventi Šiauliuose, ten, kur jie visi iki tol gyveno, o ji su mama išsikėlė į . (duomenys neskelbtini). Kol gyveno kartu, E. G. ja rūpinosi, kaip savo dukra. Niekada nejuto, kad yra įdukrinta. Kadangi nuo mažens gyveno su E. G., tai vadino E. G. tėčiu. Jai tik vėliau mama paaiškino, kad tai ne tikras jos tėtis. Iki šiol kartais su E. G. susiskambina. Materialiai jis jos neremia. Tik vieną kartą – 2012 m. vasarą jis davė pinigų dviračiui. Kiek supranta, jos tėtis – E. G. neturi pinigų ir negali jų duoti, todėl ir neremia jos materialiai. Kiek žino ir alimentų mamai jis nemoka, nes neturi iš ko mokėti. Nors šiuo metu E. G. kartu negyvena, apie jį nieko blogo negali pasakyti (80-82 b. l);

- SODRA duomenų bazės pateikti duomenys rodo, kad E. G. laikotarpiais nuo 2011-10-24 iki 2012-04-04; nuo 2012-02-03 iki 2012-02-10; nuo 2012-02-13 iki 2012-02-17; nuo 2012-03-05 iki 2012-03-18 dirbo logistikos įmonėje UAB „S.“ (63 b. l.);

              - Lietuvos darbo biržos duomenų bazes pateikti duomenys rodo, kad E. G. darbo biržoje buvo registruotas tik vieną mėnesį laiko, t. y. nuo 2011-03-04 iki 2011-04-06, ir darbo paieškos buvo nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius; nedarbo draudimo išmokos negavo (64 b. l.);

              - antstolės Eurikos Rulienės pateiktoje išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad  nuo 2009 m. birželio mėnesio pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą  E. G. lėšos dukros A. G. išlaikymui nebuvo sumokėtos nei karto (40-41 b. l.);

              - 2012-11-13 vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2009-11-30 į fondo administraciją kreipėsi E. G. dėl išmokos mokėjimo A. G.. Nustačius, kad E. G. nemoka lėšų vaiko išlaikymui, 2009-12-28 buvo priimtas sprendimas dėl išmokos mokėjimo A. G. – kiekvieną mėnesį po 195 Lt (3-5 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. G. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis pats pripažino, kad žinojo, kad jam yra priteistas įdukrintos dukters išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Kaltinamojo kaltę taip pat grindžia ir nukentėjusiųjų E. Č. ir A. G. parodymai ir paaiškinimai, kad E. Č. negauna išlaikymo iš savo buvusio vyro dukters A. G. išlaikymui. A. G. paaiškino, kad E. G. po tėvų skyrybų tik vieną kartą, t. y.  2012 m. vasarą davė pinigų dviračiui. Vaikų išlaikymo fondas E. Č. ir toliau moka pinigus vaikui išlaikyti, kadangi buvęs vyras priteistų alimentų nemoka. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą išlaikyti dukrą A. G., gim. . (duomenys neskelbtini), savo neveikimu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką, nors privalėjo šią pareigą vykdyti. Tokios pareigos jis nevykdė be pateisinamų priežasčių, nors turėjo vykdyti, nes E. G. yra šio vaiko tėvas ir turėjo ją išlaikyti. Dėl šios priežasties E. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 164 straipsnį kaip vengimas išlaikyti vaiką.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir E. G. už nusikaltimo, numatyto LR BK 164 str., padarymą skirti bausmę – laisvės apribojimą 5 mėn., įpareigojant per bausmės laikotarpį nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto būti savo gyvenamojoje vietoje ir pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamasis E. G. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su laisvės apribojimo bausme ir įpareigojimais; prašo skirti švelnesnę bausmę (105 b. l.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

E. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas teistas (94-96, 98-100 b. l.), paskirtą bausmę atlikęs. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, E. G. praeityje baustas administracine tvarka, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas kaip neįrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas, dėl jo netinkamo elgesio nebuvo gauta pareiškimų ar nuskundimų; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (66 b. l.), nedirbantis (63 b. l.), 2012-11-26 duomenimis, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2011-03-04 iki 2011-04-06, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesiams (64 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus E. G. straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimus (LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.), kurie priverstų kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis nei bausmės vidurkis.

Kaltinamajam E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (91-92 b. l.) - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeistina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti jam laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant E. G.:

- per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu;

- per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

E. G. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nekeisti.

Išaiškinti E. G., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                                        Bronius Vinciūnas