Administracinė byla Nr. eI2-4742-535/2024

                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09989-2023-5

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HTF Group“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas D. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
i) panaikinti  Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 23S216922 (toliau – ir Sprendimas); ii) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo; iii) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime atsakovas nurodė, kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) nustatytu pagrindu. Taigi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HTF Group“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje jis ketina ir toliau dirbti pagal į Trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktą profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl jis neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.

Nurodo, kad atsakovas gavęs visus dokumentus iš Bendrovės nusprendė, jog Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir J. G. Gutertransporte bei Perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas. Taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo.

Akcentuoja, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taigi VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat nurodo, kad būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pažymi, kad LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Taip pat pareiškėjas pažymi, kad atsakovas priimdamas Sprendimą nurodė, kad jo darbdavys neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalavimų. Taigi šiuo atveju turi būti vertinama tik a ir b punktai, kadangi profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Sprendime nėra užsiminta nei apie vieną, nei apie kitą punktą, tik bendrai nurodoma, kad darbdavys neatitinka įstatymams keliamų reikalavimų ir neva tai nevykdo nurodytos ūkinės komercinės veiklos, tačiau ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtvirtinti minėti reikalavimai.

Akcentuoja, kad atsakovas Sprendime nurodo, kad Bendrovė kaip darbdavys nevykdo deklaruojamos veiklos. Tačiau atkreipia dėmesį, kad UAB „HTF Group“ yra sėkmingai veiklą vykdanti Bendrovė, o būtent deklaruojam krovininių kelių transporto veiklą, kiekvieną mėnesį yra išrašomos sąskaitos, kurios klientų yra apmokamos, veikla vykdoma pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis. Teigia, kad veikla vykdoma tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir būtent veiklos vykdymui yra reikalingi darbuotojai, kurie dirbdami pagal sutartį leidžia bendrovei priimti daugiau užsakymų ir juos įvykdyti.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo teiginiais nesutinka. 

Nurodo, kad pareiškėjas  prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad UAB „HTF group“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu.

Paaiškina, kad Registrų centro duomenimis Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas – 4941) bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (ekonominės veiklos kodas – 4339). Bendrovė tarpininkavimo rašte Nr. 20230816-153030 nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją, – Krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (ekonominės veiklos kodas – 4940).

Taip pat aiškina, kad viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija (LIC-008649-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų. Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones, 2023 m. gruodžio 5 d. Vektra  duomenimis, tik vienai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija. Pažymi, kad Migracijos departamento duomenimis 2023 m. gruodžio 5 d. Bendrovėje dirbo 83 darbuotojai.

Pabrėžia, kad Krovinių vežimo organizavimą ir su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Transporto kodeksas. Transporto kodekso 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog profesinę vežimo kelių transporto veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims.

Paaiškina, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas Bendrovei per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma pateikti paaiškinimą, kiek Bendrovė turi krovininių kelių transporto priemonių, kiek darbuotojų dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais bei pateikti nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų transporto priemonių dokumentus.

Vertina, kad Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys su Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir J. G. Gutertransporte bei Perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo.

Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas Bendrovei sudarė visas galimybes pateikti tarptautinių krovinių pervežimų veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

Taip pat vertina, kad įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Bendrovėje ketino dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies  2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57 straipsnį.

Teigia, kad priešingu atveju susidarytų situacija, jog bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pavyzdžiui, bandelių kepimu užsiimanti įmonė) galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Taigi nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė atsiliepimą į skundą.

Nurodo, kad palikus galioti neteisėtą Migracijos departamento Sprendimą nukentės įmonės veikla bei sumažės lėšos mokomos į valstybės biudžetą. Akcentuoja, kad jei liks pareiškėjui pritaikytos nurodytos sankcijos ir Bendrovė negalės įdarbinti užsienio valstybių piliečių, neturės darbo jėgos, o tai reiškia, jog žlugs pareiškėjo veikla ir teks skelbti bankrotą, kurio metu liks dalis nepatenkintų kreditorių. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės pajamas iš esmės sukuria užsienio kapitalas, t. y. veikianti Bendrovė užsienio lėšas pritraukia į Lietuvą ir tokiu būdu papildo biudžetą, priešingai nei vidaus tiekėjai, kurie vykdo pinigų cirkuliaciją šalies viduje ir realaus biudžeto prieaugio nesukuria.

Paaiškina, kad Bendrovė vykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais iš vykdomos veiklos gauna pajamas, kurias naudoja Bendrovės veikloje tame tarpe ir atlyginimų darbuotojams išmokėjimui. Bendrovė per 2022 m. gavo 508885 Eur pajamų ir visos jos daugiausiai iš krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos. Taigi per 2023 metus bendrovė suteikė paslaugų už beveik 1 mln. eurų (967 270,54 Eur), išrašytos ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros buvo apmokėtos, tai patvirtina esantys dokumentai.

Pabrėžia, kad Migracijos departamentui pateikus užklausą dėl papildomų dokumentų pateikimo visi prašomi pateikti dokumentai buvo pateikti ir į visus klausimus buvo atsakyta. Nesupranta, kodėl Migracijos departamentas nusprendė, jog darbdavys nevykdo veiklos. Taigi, kyla pagrįstų abejonių dėl Migracijos departamento specialistų kompetencijos, kai milijoninę apyvartą turinti bendrovė, kuri pajamas gauna iš deklaruotos bendrovės veiklos yra įvardijama kaip nevykdanti veiklos.

Nurodo, kad Bendrovė įdarbino pas save ir kitus asmenis, kuriems buvo išduoti, pakeisti leidimai laikinai gyventi ar leista pakeisti darbdavį. Taigi, vertinant priimtus sprendimus, kyla pagrįstų abejonių, kad Migracijos departamentas tinkamai atlieka pateiktų dokumentų vertinimą, nes vienu atveju dokumentai yra išduodami, o kitu atveju atsisakoma išduoti.

Pažymi, kad UAB „HTF group“ yra sėkmingai ne vienerius metus Lietuvoje ir užsienyje veikianti bendrovė, kuri verčiasi krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla iš to gauna pajamas, iš gautų pajamų moka atlyginimus darbuotojams, taip pat mokesčius Lietuvos Respublikos valstybei. UAB „HTF“ group prašo teismo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 

Teismas

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui D. A. atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra Uzbekistano Respublikos pilietis. Pareiškėjas nacionalinės vizos neturėjo, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateiktas turint Latvijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą. Pareiškėjas darbo santykių nei su vienu Lietuvos Respublikoje registruotu darbdaviu neturėjo. Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, registruose ir duomenų bazėse nėra. 

Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad UAB „HTF group“ ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio pagrindu.

Registrų centro duomenimis, Bendrovės deklaruojama veiklos rūšis yra krovininis kelių transportas bei kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai. Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią Bendrovė ketina įdarbinti pareiškėją – krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla.

Viešai prieinamais Lietuvos transporto saugos administracijos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovei išduota EBKR licencija, kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos ir 15 EBKR licencijos kopijų. Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones, 2023 m. gruodžio 5 d. Vektra duomenimis, tik vienai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija. Taigi Migracijos departamento duomenimis, 2023 m. gruodžio 5 d. Bendrovėje dirbo 83 darbuotojai.

Nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentas Bendrovei per MIGRIS komunikaciją išsiuntė pranešimą, kuriame prašoma iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikti paaiškinimą, kiek Bendrovė turi krovininių kelių transporto priemonių, kiek darbuotojų dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais bei pateikti nuosavybės ar nuomos (išpirkimo) teise valdomų transporto priemonių dokumentus.

Bendrovė per MIGRIS komunikaciją pateikė: 1) 2023 m. rugpjūčio 22 d. Fondo valdybos apdraustųjų sąrašą nurodytai datai. Sunkiasvorių sunkvežimių ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais Bendrovėje dirbo 42 asmenys; 2) Paslaugų sutartį, sudarytą tarp Bendrovės ir Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro, pagal kurią Vykdytojas įsipareigoja Užsakovo darbuotojams pravesti mokymus motorinių transporto priemonių kroviniams/keleiviams vežti vairuotojų pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka ir motorinių transporto priemonių kroviniams/keleiviams vežti periodinio profesinio mokymo programas bei kitas su vairuotojų mokymu susijusias programas; 3) Paslaugų teikimo sutartį Nr.1, sudarytą tarp Bendrovės  ir Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH , pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas; 4) Perleidimo sutartį Nr.1, kuri yra Paslaugų teikimo sutarties sudedamoji dalis, sudarytą tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias DAF tipo transporto priemones, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas; 5) Perleidimo sutartį Nr. 2 vokiečių kalba (vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas); 6) Perleidimo sutarties Nr. 3, sudarytos tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonės Inh. S. U. An der Heide, pagal kurią Firma perleidžia Rangovui septynias transporto priemones, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas; 7) Perleidimo sutartį Nr. 4, sudarytą tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonės A&O Zich Transporte firma, pagal kurią Firma perleidžia Rangovui šešias transporto priemones, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas. 

Taip pat 2023 m. rugpjūčio 23 d. Bendrovė per MIGRIS komunikaciją papildomai pateikė: 1) Perleidimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonės A&O Zich Transporte firma, pagal kurią Firma perleidžia Rangovui vieną transporto priemonę, Rangovas rūpinasi technine priežiūra, Firma apmoka transporto priemonės mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra; 2) Paslaugų teikimo sutartį Nr. 2, sudarytą tarp Bendrovės ir Vokietijos įmonės J. G. Gutertransporte, pagal kurią Užsakovas paveda Rangovui teikti pervežimo pagal teikiamus užsakymus, važtos dokumentų, transporto priemonių valymo paslaugas. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 2 nepasirašyta Rangovo; 3) Perleidimo sutartį Nr. 5, sudarytą tarp Bendrovės (ir Vokietijos įmonės J. G. Gutertransporte, pagal kurią Firma perleidžia Rangovui transporto priemonę, apmoka transporto priemonių mokesčius, draudimo, remonto bei kuro išlaidas ir rūpinasi technine priežiūra, o Rangovas turi pasirūpinti atitinkama priežiūra ir technine jam patikėtos transporto priemonės priežiūra bei padengti galimas pinigines ir kitas baudas. Perleidimo sutartis Nr. 5 yra Paslaugų teikimo sutarties Nr. 2 sudedamoji dalis; 4) Krovininių transporto priemonių, registruotų Vokietijos įmonių FK Spedition GmbH ir A&O Zich Transporte vardu, registracijos liudijimus; 5) paaiškinimą, kuriame Bendrovė nurodo, kad turi „apie 40 automobilių nuoma/perleidimas. Laisvų auto galime pasiimti dar 200 ir daugiau. Turime daug sutarčių su kitomis įmonėmis dėl perleidimo. Trūkumas vairuotojai.“

Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir J. G. Gutertransporte bei Perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo.

Sprendime nurodyta, kad Migracijos departamentas Bendrovei sudarė visas galimybes pateikti tarptautinių krovinių pervežimų veiklą pagrindžiančius dokumentus, tačiau pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

            Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą.

ĮUTP 28 straipsnio 4 dalis (ginčui aktuali redakcija) numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. ĮUTP 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

ĮUTP 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.

Teismas pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (toliau – ir Gairės), nustato, kad svarbu užtikrinti efektyvų teisėtos veiklos, taip pat ir savarankiškos ekonominės veiklos srityje, teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, kad nebūtų piktnaudžiaujama leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema ir atvykstantys gyventi į Lietuvą užsieniečiai imtųsi realios teisėtos veiklos, kuri yra pelninga arba naudinga (kai nesiekiama pelno), arba dirbtų pagal darbo sutartį. Turi būti laikomasi nuostatos, kad realios veiklos nevykdysiantys arba nevykdantys užsieniečiai neturi galimybės įgyti teisės būti ir gyventi Lietuvoje ar ją išsaugoti (12.2.7 papunktis). Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju tęsti darbą Bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik ĮUTP nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis byloje Nr. A-2005-662/2016; 2016 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. A-3121-662/2016).

Iš LVAT praktikos aišku, kad Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019; 2024 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1100-525/2024).

LVAT išaiškino ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).Teismas pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y., kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu, o Sprendimas grįstas aplinkybėmis, kad Bendrovės Migracijos departamentui pateikti duomenys ir dokumentai bei jų turinys neįrodo, kad Bendrovė vykdo licencijuojamą kelių transporto veiklą, nes tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone. Tai, kad Bendrovėje įdarbinti užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi, tarptautinius krovinių pervežimus vykdytų Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, yra rimtas pagrindas manyti, kad šie užsieniečiai, turėdami leidimus laikinai gyventi, dirbtų ne pas darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Taip pat Sprendime nurodyta, kad Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, o pagal Bendrovės pasirinktą veiklos modelį Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais ir profesinės vežimo kelių transporto veiklos pagal Transporto kodekso reikalavimus nevykdo.

Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neturėjo galiojančios nacionalinės vizos, jis turėjo Latvijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovas 2023 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr.23S216922 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu. Sprendime nurodyta, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal Trūkstamų profesijų sąrašą įtraukta profesiją (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), nevykdo krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų. Sprendime nurodyta, kaf tik viena Bendrovės turima EBKR licencijos kopija yra susieta su Bendrovės valdoma krovinine transporto priemone ir Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su Vokietijos įmonėms FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais.

               Pažymėtina, kad Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų bei nurodė, kad Transporto kodekso 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog profesinę vežimo kelių transporto veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis nustato, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenim. Tačiau Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones ir tik vienai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija, o 2023 m. gruodžio 5 d. Bendrovėje dirbo 83 darbuotojai, t. y. galima suprasti, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Taigi teismo vertinimu, šiuo atveju, atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti. Sprendime atsakovas konstatavęs, kad pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, t. y., ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip kitų Vokietijos įmonių FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ar J. G. Gutertransporte tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas, moka atlyginimą ir kt. Pažymėtina, kad atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti darbuotojai tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbo funkciją atlieka su minėtoms įmonėms priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis, o tai reiškia, kad Bendrovė šias įmones tik aprūpina žmogiškaisiais ištekliais. Teismo nuomone, tik išsiaiškinus aplinkybes su kuo pareiškėjas yra sudaręs darbo sutartį, koks šios darbo sutarties turinys, ar yra ir koks yra susitarimas tarp Bendrovės ir minėtų įmonių dėl darbuotojo funkcijų vykdymo, būtų galima nustatyti, ar pateiktas Bendrovės įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį yra tinkamas ir ar pareiškėjas atitinka, ar neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Sprendime nurodytas argumentas, kad Bendrovės pateiktos Paslaugų teikimo sutartys Nr. 1 ir Nr. 2 su minėtomis Vokietijos įmonėmis FK Spedition GmbH ir J. G. Gutertransporte bei Perleidimo sutartys, pagal kurias Vokietijos įmonės FK Spedition GmbH, Inh. S. U. An der Heide, A&O Zich Transporte firma ir J. G. Gutertransporte perleidžia transporto priemones Bendrovei bei padengia kuro, draudimo, remonto bei techninės priežiūros išlaidas, taip pat Bendrovės pateiktas paaiškinimas apie vykdomą veiklą patvirtina, jog Bendrovė nevykdo deklaruotos krovininio kelių transporto veiklos, taip pat minėtas faktas, kad Bendrovė turi nuosavybės ar nuomos teise priklausančias 2 krovinines kelių transporto priemones ir tik vienai kelių transporto priemonei, valdomai Bendrovės, yra priskirta EBKR licencijos kopija, teismo nuomone, nėra pagrįsti. Kadangi vertinant pačių sutarčių bei teismui pateiktų Bendrovės sąskaitų/įrodymų turinį darytina išvada, kad transporto veikla vykdoma, tačiau turi būti atliktas išsamesnis vertinimas, vien fakto, kad Transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims, paminėjimas yra nepakankamas, nes iš rašytinių bylos duomenų darytina išvada, jog Bendrovė neperleido savo veiklos ir licencijų kopijų kitiems asmenims, o priešingai, minėtos Vokietijos įmonės perleido licencijuojamą veiklą Bendrovei. Nors Migracijos departamentas Sprendime nurodo, kad  nei Transporto kodeksas, nei Reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 neatleidžia Lietuvos vežėjų nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją ir tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, priskirtą EBKR licencijos kopiją, kai šio vežėjo naudojama transporto priemonė priklauso kitam savininkui, įregistruotam kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau paminėtina, kad pagal Transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalį, būtent Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir LTSA) pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus. Kodekso 14 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai turi teisę tikrinti krovininės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, kroviniams vežti privalomus dokumentus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo LTSA bei Lietuvos kelių policija. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą nepagrįstai vertino Bendrovės vykdomos veiklos neatitikimą Kodekso normoms, taip peržengdamas savo kompetencijos ribas, ir tik iš šio vertinimo konstatavo pareiškėjo neatitikimą ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir ĮUTP 44 straipsnio 2 dalyje nustatytiems imperatyviems reikalavimams, kas leidžia Sprendimą vertinti kaip nepagrįstą.Taip pat pasisakytina, kad Migracijos departamento vertinimu, įmonė, siekianti kitoms įmonėms teikti paslaugą, susijusią su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju, tačiau, kaip minėta, Sprendimo kontekste svarbu išsiaiškinti aplinkybes ar pareiškėjas buvo įdarbintas kaip Bendrovės, ar kaip minėtų kitų Vokietijos įmonių tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, taip pat, kuri iš prieš tai nurodytų įmonių turi teisę pareiškėjui duoti nurodymus bei reikalauja vykdyti darbo funkcijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų. Sprendime nėra nurodyta, kurių Įstatymo 44 straipsnio nuostatų pareiškėjas neatitiko jam neišduodant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Migracijos departamento nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių bei pagal pateiktus Bendrovės įrodymus ji nevykdo licencijuojamos veiklos, nepaneigia, kad bylos duomenimis aktualiu laikotarpiu Bendrovės darbuotojai teikė vairavimo paslaugas.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nurodo, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami ĮUTP straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis administracinis aktas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiama tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Įstatymo 44 straipsnio 2 dalį.Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas) yra įstatymo viršenybės principas, kuris, be kita ko, reikalauja, kad administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2020 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-291-822/2020).

Teismo vertinimu, Sprendimas neatitinka keliamų reikalavimų (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis), kadangi Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal ĮUTP 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Taigi, pripažintina, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų sprendimo priėmimui, nustatymo, todėl skundžiamas Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Patenkinus pareiškėjo skundą, iš atsakovo jo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos- 700 Eur už advokato padėjėjo pagalbą teisme bei 22,50 Eur žyminio mokesčio, viso – 725,5 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus skundą, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „HTF group“ iš atsakovo priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą teisme (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 23S216922.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos D. A. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo išnagrinėti iš naujo. Priteisti pareiškėjui D. A. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ( j. a. k. 188610666) 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos (j.a.k. 188610666) 726 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „HTF group“ naudai.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų  administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič     

Arūnas Kaminskas

Ina Kirkutienė