KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 30 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

sekretoriaujant Rozalinai Gerulaitienei,

dalyvaujant ieškovui T. R., jo atstovui advokatui V. B.,

atsakovei N. J. atstovei advokato padėjėjai Š. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei N. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas T. R. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės N. J. (toliau – atsakovė) 6 516,45 Eur skolą, 1 629,11 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad 2014 m. birželio mėn. 2 d. bankiniu pavedimu ieškovas paskolino D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 500 Lt (6 516,45 Eur) sumą. (duomenys neskelbtini) D. J. mirė. Ieškovas sudalyvavo D. J. laidotuvėse ir pranešė (pareiškė) žodžiu paskolos gavėjo sutuoktinei N. J. (atsakovei) apie savo, kaip kreditoriaus reikalavimą į D. J.. Vėliau apie savo kaip kreditoriaus reikalavimą ieškovas atsakovei pareiškė dar kelis kartus, nepraėjus net 3 mėnesiams po D. J. mirties. Po visų aukščiau išvardintų faktinių aplinkybių atsakovė priėmė D. J. palikimą. Ieškovas yra ne kartą bandęs kreiptis į atsakovę tiek raštu, tiek telefonu, tačiau atsakovė arba nekeldavo ragelio arba į rašytus laiškus/reikalavimus grąžinti paskolą, nereaguodavo. Akivaizdu, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ieškovo atžvilgiu, vengia savo prievolės ir suteiktos paskolos grąžinti tikrai neketina, todėl kreipėsi į teismą. 

Pažymi, kad ieškovas pervesdamas lėšas bankiniu pavedimu mokėjimo paskirtyje buvo nurodęs, kad pinigai yra pervedami kaip paskola. Todėl atsižvelgiant tiek į faktines aplinkybes, tiek į kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, nepaisant to, kad tarp šalių nebuvo sudaryta paskolos sutartis. Paskola nebuvo grąžinta, todėl atsakovė, kaip paskolos gavėjo palikimą priėmusi įpėdinė, turi pareigą grąžinti ieškovui 6 516,45 Eur negrąžintos paskolos. D. J. palikimą priėmė N. J., todėl atsakovė šioje civilinėje byloje yra tinkama bei turi prievolę grąžinti skolą ieškovui. Kadangi paskola nebuvo laiku grąžinta, vadovaujantis įstatymu, ieškovui iš atsakovės turi būti priteistos 5% dydžio pelno palūkanos nuo 6 516,45 Eur sumos už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2019 m. birželio 2 d. (už 1 825 dienas), kurios sudaro 1 629,11 Eur, procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Ieškovo atstovas advokatas teismo posėdyje ieškovo ieškinį pagrindė teisiniais argumentais ir prašė tenkinti visiškai, priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo pareikštą civilinį ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime atsakovė pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodo mokėjimo pavedimo atlikimo aplinkybių, nepaaiškina teismui, kokiu tikslu ir kam buvo pervedami pinigai į D. J. sąskaitą bei kam šie pinigai buvo panaudoti ir šias aplinkybes paaiškina.

Ieškovas ir D. J. buvo giminaičiai. Norėdami kartu pabandyti užsiimti automobilių pirkimo – pardavimo verslu, susitarė, jog įsigys daužtą automobilį, jį suremontuos ir parduos Lietuvoje ar kitoje šalyje. Šio susitarimo pasėkoje ieškovas bankiniu pavedimu pervedė į D. J. sąskaitą 25 000 Lt. Atsakovės žiniomis, šie pinigai netrukus buvo pervesti pardavėjui ERGO INSURANCE SE draudimui ir buvo įgytas daužtas automobilis. Apie tai, kam buvo parduotas suremontuotas automobilis ir už kokią sumą, atsakovei nėra žinoma, tačiau šios aplinkybės yra žinomos ieškovui. Atsakovei yra žinoma, kad automobilis buvo parduotas. Atsakovės žiniomis, įsigijus automobilį, jo remontu, atvežimu į Lietuvą ir pardavimu rinkoje rūpinosi būtent jos sutuoktinis D. J., tačiau gautas pelnas pardavus automobilį buvo dalinama tarp ieškovo ir D. J., tik atsakovei nežinomomis dalimis. Taigi šiuo atveju, atsakovės žiniomis, ieškovo reikalaujami grąžinti pinigai buvo ne paskolos sutartimi įgytos lėšos, o būtent ieškovo investicija į ketinimą pradėti bendrą verslą, kuri, be kita ko, ieškovui tikėtina buvo naudinga ir investuoti pinigai buvo grąžinti. Akcentuoja tai, kad ieškovas kelia reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo nepaisant to, jog yra praleidęs 3 mėnesių terminą pateikti kreditorinį reikalavimą į paveldėjimo bylą.

Kaip ir nurodyta ieškinyje, jos sutuoktinis D. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimas buvo priimtas pagal apyrašą. Apyrašas sudarytas 2017 m. rugpjūčio 30 d., nuosavybės teisės liudijimas išduotas 2017 m. spalio 5 d. Pažymi, kad ieškovas į atsakovę dėl paskolos grąžinimo pirmą kartą kreipėsi beveik po 2 metų laiko – tik 2019 m. kovom 22 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl paskolos grąžinimo, į ją raštu buvo atsakyta 2019 m. balandžio 18 d. Ieškinys pareikštas dar po kelių mėnesių gavus atsakymą į pretenziją. Tai reiškia, jog ieškovas visada žinojo apie neva D. J. jam turimą skolą, tačiau nesielgė apdairiai ir rūpestingai ir laiku nesikreipė į notarą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo paveldėjimo byloje. Nors ieškovas nurodo, kad dar per D. J. laidotuves pasakė atsakovei, kad D. J. jam yra skolingas, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o ieškovo nurodytų liudytojų parodymai neobjektyvūs, kadangi liudytojai yra ieškovo žmona ir kiti artimi asmenys. Net jei ir laikyti, kad tam tikra informacija buvo atskleista atsakovei per jos sutuoktinio laidotuves, yra normalu, kad atsakovė dėl didelio streso ir liūdesio tokios informacijos net nebūtų užfiksavusi ir prisiminusi. Be to, pats ieškovas patvirtina, kad jam buvo žinomas skolos faktas dar skolininko laidotuvių metu, tačiau tik dėl savo aplaidumo ieškovas laiku nesikreipė į notarą. Galiausiai, šiuo atveju netgi nėra aišku, apie kokią skolą kalba ieškovas, kadangi pateiktoje pretenzijoje ieškovas prašo grąžinti 52 000 Eur paskolą, tuo tarpu šis ieškinys yra pareikštas dėl 6 516,45 Eur skolos. Taigi visiškai neaišku, apie kokią skolą ir kokią skolos sumą galėjo kalbėti ieškovas D. J. laidotuvių metu, kadangi jo pozicija ir šiai dienai nėra iki galo aiški.

Pažymi, kad ieškovas, praleidęs terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti ir apie tai tinkamai neinformavęs atsakovės, pažeidžia atsakovės, kaip įpėdinės, teisėtus interesus, kadangi atsakovei apie šiame ieškinyje pareikštą skolinį įsipareigojimą iki palikimo priėmimo dienos nebuvo žinoma, tuo tarpu ieškovas teigia, kad skola susidarė dar 2014 m. birželio 2 d., o pats ieškovas taip pat dalyvavo D. J. laidotuvėse. Tokiu būdu atsakovė mano, kad siekiant apginti jos teisėtus interesus, visų pirma turėtų būti išspręstas termino pratęsimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti klausimas, o tik tada sprendžiama dėl ieškovo teisės išieškoti skolą iš paveldėto turto. Nagrinėjamu atveju atsakovė nelaiko, kad į ją dėl skolos grąžinimo buvo kreiptasi anksčiau nei 2019 m. kovo 22 d., o tai akivaizdžiai suponuoja išvadą, jog ieškovas praleido terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą. Kasacinio teismo suformuluota teismų praktika šiuo klausimu išsami ir aiški, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, atsakovės įsitikinimu ieškovo ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi ieškovas neturi subjektinės teisės reikalauti grąžinti paskolą, būdamas visiškai neaktyvus, neapdairus ir nerūpestingas, praleido 3 mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti.

Taip pat pažymi, kad ieškovas sąmoningai nuslepia faktą, jog 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydamas gražinti 52 000 Eur skolos. Kaip matyti iš pateiktos pretenzijos, ieškovas ir tuo metu nenurodė kaip ir kokiu pagrindu susidarė skola, nepateikė jokių skolą pagrindžiančių įrodymų, tik deklaratyviai nurodė skolos faktą ir terminą skolai grąžinti. Šiai dienai lieka neaišku, kodėl visgi pasikeitė ieškovo pozicija dėl prašomos priteisti sumos. Šie nenuoseklūs, neaiškūs ir uždelsti ieškovo keliami reikalavimai sudaro realų pagrindą manyti, jog iš tiesų jokia skola išvis neegzistuoja arba tokia skola yra seniai grąžinta.

Kaip melagingus atsakovė nurodo ieškovo argumentus, jog „Atsakovė arba nekeldavo ragelio arba į rašytus laiškus/reikalavimus grąžinti paskolą, nereaguodavo“, kadangi šias aplinkybes paneigia tiek ieškovo siųsta pretenzija, tiek ir atsakymas į pretenziją. Taip pat pažymi, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad kreipėsi į patį skolininką D. J. dėl skolos grąžinimo ar kada nors reiškė jam bet kokias pretenzijas dėl skolos grąžinimo. Todėl vėlgi lieka neaišku, kodėl nuo 2014 m. birželio iki 2019 m. birželio ieškovas nesikreipė į teismą ar į patį skolininką dėl skolos išieškojimo. Būtent dėl paties ieškovo kaltės (neveikimo) atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie neva likusią jos sutuoktinio D. J. prievolę. Šiai dienai atsakovei lieka neaišku ar skola iš tiesų egzistavo, ar skola nebuvo grąžinta. Tokiu būdu atsakovė mano, kad pats ieškovas pažeidė prievolę tinkamai informuoti apie neva turimą reikalavimo teisę, todėl atsakovė negali įvykdyti prievolės, kurios, be kita ko, galimai netgi nėra.

Be to, nagrinėjamu atveju kaip matyti, ieškovas pats patvirtina ir nurodo, kad D. J. skolinės prievolė buvo jo asmeninė prievolė, skirta būtent jo, o ne šeimos poreikiams tenkinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodo jokių aplinkybių kaip ir kokiu tikslu buvo paskolinti pinigai, kam jie buvo panaudoti, koks buvo sutarties šalių susitarimas ir kt. Kitaip tariant, ieškovas teigdamas, kad jo ieškiniu reikalaujama suma buvo asmeninė D. J. prievolė, nepateikia atsakovei jokių aplinkybių apie skolos susidarymo faktą, taigi atsakovei nėra aišku iš kur ta skola atsirado ir kam ji buvo panaudota. Kadangi atsakovė per nustatytą 3 mėnesių terminą nebuvo informuota apie skolą ir jos atsiradimo faktą, atsakovė netgi negalėjo išreikšti savo pozicijos dėl skolos pripažinimo ar ginčijimo. Nurodo, kad atsakovės sutuoktinis ne kartą yra minėjęs, kad niekam nieko nėra skolingas. Taigi šiuo atveju atsiradusi neva D. J. skola po jo mirties, kuri, be kita ko, netgi nėra aišku ar nėra grąžinta, yra visiškai nepagrįsta.

Teismo posėdyje atsakovė savo pozicijos nepakeitė, atsiliepimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovė advokatė teismo posėdyje atsakovės atsiliepimą pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

nustatyta, kad 2014 m. birželio 2 d. ieškovas paskolino D. J. 22 500 Lt (6516,45 Eur). Ieškovas paminėtą sumą D. J. pervedė bankiniu pavedimu (1 t. b.l. 9 ). Šiame pavedime nurodyta, kad paskola. D. J. 2017 m. gegužės 10 d. mirė. Ieškovas nurodė, jog apie kreditorinį reikalavimą atsakovei buvo pranešta žodžiu laidotuvių metu. Ieškovas mano, kad atsakovė prieš priimdama palikimą jau žinojo apie skolą. Šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, jo pokalbiu apie skolą su atsakove (pokalbis ieškovo buvo įrašytas atsakovei nežinant), liudytojų A. R., A. M., E. Š. parodymais. Atsakovė nesutiko, kad buvo informuota apie skolas laidotuvių metu, o dėl garso įrašo paaiškino, jog ieškovas šnekėjo apie skolas, tačiau jų konkrečiai neįvardino, o tik kalbėjo apie žymiai didesnę skolą nei reikalaujama ieškiniu, nepateikė jokių įrodymų dėl konkrečios skolos.

Atsakovė neneigia, kad ieškovas atliko pavedimą 22 500 Lt (6516,45 Eur) sumai. Tačiau nurodė, kad ieškovas ir velionis buvo giminaičiai, vykdė bendrą veiklą. Jie pirkdavo automobilį, jį suremontuodavo, vėliau automobilis parduodamas. Atsakovė nurodė, kad apie skolą sužinojo iš 2019 m. kovo 22 d. pretenzijos. Mano, kad terminas praleistas pareikšti kreditorinius įsiskolinimus.

Ieškinys atmestinas.

Įstatymas numato, kad asmens mirties atveju galimas teisių ir pareigų perėmimas kitam asmeniui, tai yra, įpėdinis perima mirusio asmens teises ir pareigas. Asmens mirtis (D. J.) nesudaro pagrindo pripažinti sutartį (šiuo atveju pinigų paskolinimu ieškovui pervedant bankiniu pavedimu) pasibaigusia LR CK 6.128 str. 1 d. pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad esamas teisinis reguliavimas nepaneigia, neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos išviešinti savo turtines pretenzijas LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad pasikeitė asmenys sudarytoje sutartyje, nereiškia, kad įpėdinis perima ir su šia sutartimi kilusius piniginius įsipareigojimus iki asmens mirties nesilaikant LR CK 5.63 str. nustatytos privalomos procedūros.

Teismas nurodo, kad LR CK 5.63 str. 1 ir 2 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti LR CK 5.63 str. 3 d. (kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla). Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.).

Atkreiptinas dėmesys, kad aiškindamas LR CK 5.63 str. nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad LR CK 5.63 str. nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 d. kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (LR CK 5.63 str. 1 ir 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-523/2012).

LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Tai nėra ieškinio senaties terminas, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai šio termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui. Darytina išvada, kad nereikalingas suinteresuotos bylos šalies prašymas, o teismas LR CK 5.63 str. taiko ex officio, t. y. patikrina, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą įpėdiniams LR CK 5.63 str. nustatytais būdais ir terminais. Jeigu kreditorius praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimams palikimą priėmusiems įpėdiniams pareikšti ir kyla ginčas dėl šio specialaus termino atnaujinimo, tai teismas, kreditoriaus prašymu, nustato, dėl kokių priežasčių jis šį terminą praleido, o nustatęs, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sprendžia dėl jo atnaujinimo, jeigu nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.63 str. 4 d.).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad D. J. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 30 d. turto apyraše duomenų apie D. J. kreditorinį įsiskolinimą T. R. nėra (I t. b. l. 71-74). Ieškovas atsakovei reikalavimą sumokėti 6 516,45 Eur skolą pareiškė pretenziją 2019 m. kovo 22 d. (I t. b. l. 77), ieškinį teisme pareiškė 2019 m. birželio 27 d. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad laidotuvių dieną informavo atsakovę žodžiu, per nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovei pretenzijų raštu dėl šios skolos sumokėjimo nereiškė. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl LR CK 5.63 str. nustatyto termino pratęsimo kreditorė nereiškė, nes nurodė, kad informavimas žodžiu yra tinkamas pranešimas.

Kadangi reikalavimas įpėdinei pareikštas daugiau nei po dviejų metų termino, šis terminas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, tokio reikalavimo teismui nebuvo pareikšta, todėl darytina išvada, kad šiuo metu ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo negali būti patenkintas (LR CPK 178 str.).

Ieškovui išaiškintina teisė kreiptis į teismą LR CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, t. y. dėl LR CK 5.63 str. nustatyto termino pareikšti piniginius reikalavimus pratęsimo, tik tokiu atveju ieškovas įgytų reikalavimo teisę dėl skolos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui kitoje civilinėje byloje galimai atnaujinus šį terminą, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo nebūtų vertintinas, kaip tapatus LR CPK 137 str. 2 d. prasme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). 

Šalys pateikė įrodymus apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas: ieškovas byloje iš viso patyrė 2 584 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 184 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 400 Eur advokato pagalbai apmokėti, o atsakovė byloje patyrė 2 181,21 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos 2 181,21 Eur (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra adekvačios bylos sudėtingumui, jos apimčiai, atitinka įstatymų nustatytus dydžius, todėl nemažintinos, be to, abiejų šalių išlaidos advokato pagalbai apmokėti labai panašios.

Valstybė šioje byloje patyrė 21,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 str. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 181,21 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 21 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 21,28 Eur (dvidešimt vieno euro 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovo pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                 Artūras Šafronas