Civilinė byla Nr. e2A-675-480/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03609-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Sujetienės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aluonos grūdai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2926-959/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aluonos grūdai“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Aluonos grūdai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Kauno grūdai“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Aluonos grūdai“ 30 000 Eur baudą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., 6 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad AB ,,Kauno grūdai“ ir UAB ,,Aluonos grūdai“ sudarė šias sutartis ir susitarimus: 1) 2016 m. gegužės 26 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį Nr. 1385-KM; 2) 2017 m. sausio 2 d. susitarimą dėl 2016 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1388-KM; 3) 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį Nr. KM-1390; 4) 2017 m. sausio 2 d. priedą Nr. 1 prie grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutarties Nr. KM-1390; 5) 2017 m. rugsėjo 1 d. susitarimą dėl sutarties Nr. KM-1390 dalinio pakeitimo; 6) 2017 m. gruodžio 6 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį Nr. 1390-KM. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atitinkamai sutartyje aptartomis sąlygomis atsakovė turėjo pateikti ieškovei atitinkamą kiekį grūdų sumalti, o ieškovė šią paslaugą privalėjo suteikti ir sumaltus grūdus sugrąžinti atsakovei. Atitinkamai sutartyse buvo aptartos konkrečios grūdų malimo sąlygos bei atsiskaitymai. Taip pat šalys susitarė, kad atsakovė privalo pateikti ne mažesnį negu sutartyje nustatytą grūdų kiekį, kas leistų ieškovei atitinkamai planuoti savo veiklos pajėgumus, nepateikus nustatyto kiekio – atsakovė įsipareigojo mokėti baudą. Šios sąlygos buvo aptartos 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartyje Nr. KM-1390, o taip pat jos prieduose ir papildymuose. 2020 m. gegužės 20 d. UAB ,,Aluonos grūdai“ gavo pranešimą, kad nuo 2020 m. gegužės 25 d. UAB ,,Kauno grūdai“ vienašališkai nutraukia 2016 m. gegužės 26 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį Nr. 1385-KM. Taigi ieškinio metu šalis tarpusavyje saistė tik 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartis Nr. KM-1390 su savo vėlesniais pakeitimais ir priedu. Sutarties Nr. KM-1390 1.3.1 punkte nustatyta, kad AB ,,Kauno grūdai“ įsipareigoja per kalendorinį mėnesį pristatyti UAB ,,Aluonos grūdai“ ne mažiau kaip 900 tonų kokybę atitinkančių grūdų, o šios sutarties 6.1 punktas nustato, kad AB ,,Kauno grūdai“, nepateikusi 1.3.1 punkte nurodyto malimui grūdų kiekio, sumoka UAB ,,Aluonos grūdai“ 30 procentų netesybas nuo negautų pajamų. 2017 m. gruodžio 6 d. šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutarties Nr. KM-1390-KM, kurio 7.8 punktas nustato, kad jei atsakovė per mėnesį užsako ieškovei sumalti mažiau negu 1 250 tonų grūdų, atsakovė ieškovei pareikalavus įsipareigoja sumokėti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą per 3 dienas nuo ieškovės reikalavimo pateikimo dienos. Ieškovė tokį pareikalavimą pateikė 2020 m. gruodžio 8 d., į kurį atsakovė atsakė 2020 m. gruodžio 18 d. Atsakovė atsakė ir laikėsi pozicijos, kad su jokiais mokėjimais ji nesutinka ir laiko sutartį pasibaigusia. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pareikalavimą pateikė 2020 m. gruodžio 8 d., todėl bauda skaičiuotina ir teismo prašoma priteisti suma už paskutinius šešis mėnesius. Vertinant tai, kad bauda skaičiuojama iki tol, kol tęsiamas teisės pažeidimas, o taip pat atsižvelgiant į baudų, delspinigių ir kitų analogiškų mokėjimų senaties terminus, ieškinyje reikalavime priteisti baudą už paskutinių 6 mėn. laikotarpį iki teisme buvo pradėta civilinė byla, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. kovo 3 d. (5 000 Eur x 6 mėn. = 30 000 Eur). Šalims 2017 m. pasirašius naują grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį, senoji, t. y. 2016 m. sutartis, nustojo galios, t. y. natūraliai viena sutartis buvo pakeista kita, šiuo atveju – 2017 m. sutartimi. Kadangi pastaroji sutartis buvo nuolat tęsiama, o tai buvo daroma, jei ne raštu, tai bent konkliudentiniais veiksmais, tarp šalių vyko bendradarbiavimas, todėl teigti, kad šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai niekuo nepagrįsta. Tai, jog šalis siejo sutartiniai santykiai ir bendra veikla, liudija tai, kad atsakovė pagal 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį pristatinėjo grūdus ieškovei perdirbti iki pat 2020 m. vidurio, perdirbamiems grūdams buvo rašomi gamybos aktai pagal 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartį Nr. KM 1390, be to, ieškovė išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė jas apmokėdavo. Ieškovė ieškinio patikslinime patvirtino, kad ieškiniu nereikalauja priteisti delspinigių ar netesybų pagal teismui pateiktą 2018 m. spalio 16 d. sąskaitą faktūrą, bei netesybas, nurodytas 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitose faktūrose.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Kauno grūdai“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai. 2016 m. gegužės 26 d. tarp šalių sudaryta grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartis Nr. 1385-KM buvo nutraukta 2020 m. gegužės 25 d. Jokių pretenzijų atsakovė iš ieškovės pagal nurodytą 2016 m. gegužės 26 d. sutartį negavo. Pagal tarp šalių sudarytą 2017 m. gruodžio 6 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutarties Nr. 1390-KM, ši sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 31 d., todėl ji yra negaliojanti. Nuo 2020 m. gegužės mėnesio, nesant galiojančios tarp šalių sudarytos sutarties, šalys vedė derybas dėl naujos sutarties sudarymo. Priešingu atveju, esant galiojančiai sutarčiai, šalys galėjo tartis nebent tik dėl sutarties pakeitimo sąlygų, bet ne dėl naujos sutarties sudarymo. Šalims nepavykus surasti bendro sutarimo ir sudaryti naujos sutarties, ieškovė pradėjo teigti, kad 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartis Nr. 1390-KM yra galiojanti, tačiau vien teiginys, jog šalių sudaryta sutartis galioja, nedaro sutarties galiojančia. Atsakovė ieškovei ne kartą buvo nurodžiusi tiek raštu, tiek žodžiu, kad jos teiginys yra neteisingas, kadangi abi šalys aiškiai raštu susitarė dėl sutarties galiojimo laikotarpio. Ieškovė naudojasi papildomo susitarimo nuostatomis taikydama baudą, tačiau ignoruoja papildomo susitarimo 7.1 punktą, kuris aiškiai nustato sutarties pabaigą – 2018 m. gruodžio 31 d. 2017 m. sutartyje nėra jokios sąlygos, nustatančios, kad naujai sudaryta sutartis (2017 m.) pakeičia senąją (2016 m.) sutartį. Nesant tokio šalių susitarimo, negalima daryti išvados, kad „natūraliai“ seną sutartį pakeitė naujai sudaryta sutartis. Šalių suderintos valios keisti sutarties galiojimo terminą ir / ar jį pratęsti nebuvo ir priešingai ieškovė neįrodė, dėl to laikytina, kad susitarimas dėl 2017 m. sutarties pratęsimo nebuvo sudarytas. PVM sąskaitose faktūrose nurodyti sumaltų grūdų kiekiai, patvirtina tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. atsakovė per kalendorinį mėnesį nepristatydavo ieškovei 1 250 tonų malimui grūdų (išskyrus kelis mėnesius per visą laikotarpį), tačiau ieškovė jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Be to, minėtu laikotarpiu ieškovei buvo teikta daug pretenzijų dėl nekokybiško paslaugos vykdymo. Tai, kad atsakovė iki pat 2020 m. vidurio pristatinėjo ieškovei grūdus, savaime nepatvirtina 2017 m. sutarties galiojimo, o analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras – yra darytina neabejotina išvada, kad šalys 2017 m. sutarties nebevykdė, nes šalių santykiai visiškai neatitiko 2017 m. sutarties nuostatų. Gamybos aktai – tai ieškovės vienašališkai surašytas dokumentas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 5,51 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5.       Teismas nurodė, kad atsakovei nereikalaujant taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų priteisimo, svarstyti ieškinio senaties termino taikymo klausimą teismas neturi pagrindo.

6.       Teismas konstatavo, kad sprendžiant, ar ieškovė turi teisę į ieškiniu reikalaujamas priteisti netesybas (baudą), būtina nustatyti, kiek ir kokių sutarčių šalys sudarė, kiek iš jų galiojo bylai aktualiu laikotarpiu, ar jos pasibaigė ir kada pasibaigė, taip pat tinkamai teisiškai kvalifikuoti šalių santykius.

7.       Teismas priėmė išvadą, kad šalys susitarė dėl konkretaus rezultato – nustatyto kiekio ir kokybės miltų ir sėlenų pagaminimo iš atsakovės pateiktos medžiagos (grūdų). Toks susitarimas atitinka rangos sutarties esmę, todėl šalių santykiams taikė, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644-6.671 straipsnių nuostatos.

8.       Teismas, byloje nesant raštiško pageidavimo nutraukti 2016 m. sutartį, pateikto likus dviem mėnesiams iki sutarties termino pabaigos – 2016 m. gruodžio 31 d., taikant 2016 m. sutarties 7.1 punkto nuostatą, laikė, kad ši sutartis buvo pratęsta tomis pačiomis sąlygomis iki atskiro šalių raštiško sutarimo. Teismas byloje nustatė, kad šalys tokį šiame sutarties punkte minimą atskirą raštišką susitarimą sudarė – jos 2017 m. sausio 2 d. pasirašė 2017 m. sutartį, kurios objektas ir esminiai šalių įsipareigojimai liko tie patys, kaip ir 2016 m. sutartyje, ir konstatavo, jog taikant 2016 m. sutarties 7.1 punktą, laikytina, jog ši sutartis galiojo iki 2017 m. sausio 2 d., t. y. iki 2017 m. sutarties įsigaliojimo.

9.       Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog, nutraukus 2017 m. sutartį, atsakovė būtų panorėjusi grįžti prie 2016 m. sutartyje numatytos kainodaros. Todėl teismas iš esmės sutiko su ieškovės dublike nurodytu argumentu, jog, šalims pasirašius naują sutartį, senoji sutartis nustojo galios, t. y. natūraliai viena sutartis buvo pakeista kita, šiuo atveju sutartimi Nr. 1390-KM, ir nesutiko su ieškovės atstovų teismo posėdyje išsakyta pozicija, neva galiojant 2017 m. sutarčiai, lygiagrečiai galiojo ir 2016 m. sutartis kaip „budinti“ sutartis; pastaroji pozicija prieštarauja minėtam dublike nurodytam argumentui. Taigi, teismo vertinimu, nuo 2017 m. sausio 2 d. šalis siejo ne dvi savarankiškos rangos sutartys, o viena.

10.       Teismas, byloje nesant raštiško pageidavimo nutraukti 2017 m. sutartį, pateikto likus vienam mėnesiui iki sutarties termino pabaigos – 2018 m. birželio 1 d., – todėl, taikant 2017 m. sutarties 7.1 punkto nuostatą, laikė, kad ši sutartis buvo pratęsta tomis pačiomis sąlygomis papildomam 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Teismas nustatė, kad šalys bendradarbiavo ir po 2018 m. gruodžio 1 d., atsakovė tiekė grūdus malimui ieškovei, o ieškovė juos sumaldavo, pagamindavo miltus ir pristatydavo atsakovei, tačiau kitokiais kiekiais ir kitokiomis kainomis, nei nustatyta 2017 m. sutartyje ar 2016 m. sutartyje, ir konstatavo, jog šios aplinkybės pakanka konstatuoti, kad šalis ir toliau siejo rangos santykiai, tačiau nepakanka išvadai, jog šalys tokiais savo konkliudentiniais veiksmais susitarė pratęsti 2017 m. sutarties 7.1 punkte nustatytą sutarties galiojimo terminą bei įsipareigojo laikytis visų šioje sutartyje raštu įtvirtintų sąlygų, tarp jų ir sąlygų dėl netesybų.

11.       Teismas konstatavo, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. nustojus galioti rašytinei 2017 m. sutarčiai, šalių tolesniems santykiams taikytinos ne jų sudarytų rašytinių sutarčių nuostatos, o bendrosios CK nustatytos rangos sutarčių nuostatos bei šalių konkliudentiniais veiksmais sutartos sąlygos (pavyzdžiui, dėl kainos, darbų apimčių ir pan.), todėl sprendė, kad 2020 m. gegužės 20 d. pranešimu nuo 2020 m. gegužės 25 d. vienašališkai buvo nutraukta vienintelė nerašytinė šalis tuo metu siejusi rangos sutartis (rašytinė sutarties forma rangos sutarčiai neprivaloma), nežiūrint to, kad pranešimo tekste nurodyta jo surašymo dieną nebegaliojusi 2016 m. sutartis.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai: 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitos faktūros delspinigiams ir netesyboms, grūdų priėmimo-perdirbimo aktai, išrašyti laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., kuriuose nurodyta, jog grūdai perdirbimui siunčiami pagal 2017 m. sausio 2 d. sutartį Nr. 1390-KM, yra vienašaliai aktai, išrašyti pačios ieškovės, suinteresuotos bylos baigtimi, atsakovės nepasirašyti, todėl jų nepakanka aplinkybei, jog šių dokumentų surašymo metu šalis siejo rašytinis susitarimas dėl netesybų, įrodyti.

13.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Aluonos grūdai“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės 30 000 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Liudytojas I. G. patvirtino, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o tai yra esminė aplinkybė, o būtent šios aplinkybės teismas nepaminėjo skundžiamame sprendime.

14.2.       Šalys labai aiškiai nustatė ieškinio ribas ir vienintelis klausimas, kuris liko teismui nustatyti: kuri sutartis (2016 ar 2017 m.) aktualiu laikotarpiu galiojo. Teismas gi akivaizdžiai išėjo už ieškinio ribų ir nustatė, kad negaliojo nei viena sutartis, o galiojo bendrosios CK nustatytos rangos sutarčių nuostatos.

14.3.       Vertinant ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad teismui tinkamai nustačius tai, jog 2016 m. sutartis pasibaigė pasirašius 2017 m. sutartį, o šalims tęsiant bendradarbiavimą iki pat 2021 m. birželio 7 d., galiojo 2017 m. sutartis, kurią atsakovė nutraukė, atsiųsdama 2021 m. birželio 7 d. raštą, t. y. pranešimą dėl bet kokių sutartinių bei ikisutartinių santykių nutraukimo (teismui pateiktas 2021 m. rugsėjo 28 d. kaip priedas Nr. 10). Pastebėtina ir tai, kad teismas šį dokumentą ignoravo ir dėl jo nieko nepasisakė.

14.4.       Teismas iškraipė liudytojo I. G. parodymus, kuris ne tik patvirtino, kad buvo deramasi dėl naujos sutarties, bet ir tai, kad iki sutarties nutraukimo šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kurie buvo nusistovėję iki jam pradedant dirbti. Tai, kad šalis siejo sutartiniai santykiai ginčo nebuvo. Tai, kad nebuvo pasirašyta nauja sutartis – savaime nereiškia, jog automatiškai nutrūko ir 2017 m. sutartis. Net vertinant ankstesnius šalių santykius – dar galiojant 2016 m. sutarčiai, šalys derėjosi dėl naujų jos sąlygų ir natūraliai vienus sutartinius santykius pakeitė kiti, o būtent – 2017 m. sutartis. Vėliau atsirado jos papildymai. Taigi visiškai natūralu, kad vienus sutartinius santykius keičia kiti, kaip prieš tai buvusieji nebuvo nutrūkę. Tiesa, vertinant to paties liudytojo parodymus, būtų galima įtarti, kad sutartiniai santykiai tarp šalių pasibaigė ieškovei gavus 2020 m. gegužės 20 d. pranešiną dėl sutarties nutraukimo, tačiau čia taip pat reikšminga pastebėti, kad šiame pranešime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog yra nutraukiama konkreti 2016 m. sutartis. Atsakovė nei atsiliepime, nei priešieškiniu net nebandė įrodinėti, kad siųsdama šį raštą ji siekė nutraukti 2017 m. sutartį, todėl nebuvus net tokios reikalavimo teigti priešingai negalima, kaip ir teigti, kad ypač iki šios dienos tarp šalių buvę sutartiniai santykiai būtų pasibaigę (jei tikėti teismo logika, kad ,,2018 m. gruodžio 1 d. nustojus galioti rašytinei 2017 m. sutarčiai, šalių tolesniems santykiams taikytinos ne jų sudarytų rašytinių sutarčių nuostatos, o bendrosios CK nustatytos rangos sutarčių nuostatos“ – būtina paaiškinti, kaip tada vertinti ne tik 2021 m. birželio 7 d. raštą, bet ir 2020 m. gegužės 20 d. atsakovės pranešimą. Teismas to nepadarė, nors turėjo ir privalėjo aiškiai pagrįsti savo sprendimą ir pasisakyti dėl visų ieškinio argumentų).

14.5.       Teismas visiškai susipainiojo, kadangi būtent jo nurodyta kainodara ir patvirtina, kad iki pat 2021 m. galiojo 2017 m. sutartis. Teismas nieko nepasisakė dėl laiškų, kurie liudijo ieškovės auditą atsakovės iniciatyva, o tai akivaizdu, taip pat išplaukė ir buvo ne kas kita kaip 2017 m. sutarties vykdymas.

14.6.       Teismas netinkamai paskirstė ir įrodinėjimo naštą, kadangi atsakovei ne tik, kad įrodžius ir pateikus tame tarpe ir elektroninius susirašinėjimas bei raštą dėl kainos pakeitimo (2019 m. metų laiškas, kurį atsakovė priėmė ir pagal kurią buvo taikoma kainodara), būtent atsakovė privalėjo įrodinėti ar pateikti įrodymus, jog ji prieštaravo šiai kainodarai ir atitinkamo rašto nepriėmė arba kainodarą akceptavo dėl kitų motyvų. Taigi, atsakovei neatsikirtus ir nepateikus atitinkamus susirašinėjimus paneigiančių duomenų – būtent atsakovė privalėjo įrodyti, t. y. pateikti įrodymus, kad 2019 m. 2017 m. sutartimi buvo nesivadovaujama ir / ar ji buvo pasibaigusi.

14.7.       Teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartyje nutarė: ,,atkreipti atsakovės AB „Kauno grūdai“ dėmesį į tai, kad teismui nepateikta atsakovės ir jai teisines paslaugas teikusio advokato atstovavimo sutartis, ir nustatyti jai 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos šiam įrodymui pateikti, jeigu atsakovė manys tai esant reikalinga”. Nors atsakovė prieštaravo tokio dokumento pateikimui, kadangi pati šalis privalo įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, juo labiau, kad procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, jog bylą ves be advokato, advokatas taip pat nebuvo įstojęs į bylą, o buvo pateiktos tik sąskaitos faktūros, kurios visiškai nepagrindžia, kad atsakovė buvo atstovaujama advokato. Taigi, teismas, ,,pasufleravęs” atsakovei kokio dokumento trūksta ir ką ji turi pateikti, o vėliau – atsakovei pateikus atstovavimo sutartį – priteisęs ir bylinėjimosi išlaidas, sukėlė abejonių savo nešališkumu, kadangi aktyviai padėjo atsakovei gintis jai rekomenduodamas kaip reikia elgtis procese.

14.8.       Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė nepateikė sutarties su advokatu, o teisme nei vienas dokumentas neliudijo apie tai, kad atsakovė kaip nors būtų naudojusis atstovo paslaugomis (jei ne teismo priminimas ir patarimas – atsakovė šių dokumentų net nebūtų pateikusi). Taigi, vertinant tai, kad atsakovė pateikė išlaidas advokato, kuris neteikė konkrečių paslaugų šioje konkrečioje byloje – atitinkamai nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos.

15.       Atsakovė AB „Kauno grūdai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

15.1.       Ieškovė neteisingai nurodo, kad skundžiamu sprendimu turėjo būti nustatytas tik vienintelis klausimas – kuri 2016 ar 2017 m. sutartis aktualiu laikotarpiu galiojo. Skundžiamu sprendimu turėjo būti nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos bylos teisingam išsprendimui. Skundžiamu sprendimu turėjo būti tinkamai atskleista bylos (šalių ginčo) esmė, kas ir buvo padaryta. Ieškovė nepagrįstai pirmosios instancijos teismo atliktą šalių ginčo teisinį santykių kvalifikavimą laiko ieškinio ribų peržengimu ir tai patvirtina nurodytos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas iš esmės aiškinosi ginčo šalių tikruosius ketinimus, sudarant / vykdant sutartis, nustatinėjo, ko iš tiesų siekė šalys, kokia buvo jų valia, tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nustatė visas šalių ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančių duomenų visumą.

15.2.       Teisiškai nepagrįsti ieškovės argumentai, kad skundžiamu sprendimu buvo išeita už bylos nagrinėjimo ribų. Skundžiamu sprendimu nebuvo savo iniciatyva tirtos ir motyvuotos aplinkybės, faktai ar reikalavimai, kurie ieškiniu nebuvo pareikšti ar kurie nenurodyti atsakovės atsikirtimuose. Skundžiamu sprendimu buvo tinkamai išsiaiškinti tikrieji šalių ketinimai bei įvertinti byloje esantys įrodymai, patvirtinantys tikrąją ginčo šalių valią, todėl skundžiamu sprendimu visapusiškai įvertinus tikrąją šalių valią, iš esmės buvo padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, kad bet kokie šalių sutartiniai santykiai buvo vienašališkai atsakovės nutraukti nuo 2020 m. gegužės 25 d. ir to pasekoje priimtas teisingas ir pagrįstas skundžiamas sprendimas.

15.3.       Skundžiamu sprendimu buvo tinkamai nurodyti ir vertinti liudytojo parodymai, patvirtinantys byloje įrodinėjamas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad šalis iki 2020 m. gegužės 25 d. siejo sutartiniai santykiai. Sprendime buvo analizuojami šalių santykiai ir buvo labai aiškiai pasisakyta dėl šalis siejusių sutartinių santykių. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikdama liudytojo parodymų nuotrupas ir savo neteisingas interpretacijas, iškraipo tokių parodymų esmę.

15.4.       Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu aiškiai įrodinėjo, kad 2017 m. sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 1 d. ir jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina jos pratęsimo ir / ar tolimesnio vykdymo, o bet kokie šalių sutartiniai santykiai buvo nutraukti 2020 m. gegužės 25 d. Ieškovės nurodomas 2021 m. birželio 7 d. atsakovės siųstas raštas ieškovei apskritai šioje byloje nei patvirtina, nei paneigia kokias nors įrodinėjamas aplinkybes, todėl yra nevertintinas.

15.5.       Skundžiamu sprendimu patvirtinta kainodara (pagal PVM sąskaitas faktūras) nepatvirtina 2017 m. sutarties pratęsimo ir / ar jos vykdymo, priešingai tik patvirtina aplinkybę, kad 2017 m. sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 1 d. Atsakovė niekada nepatvirtino jokių ieškovės kainų pasiūlymų ir tai yra aiškiai nurodyta atsakovės atsakyme į 2019 m. liepos 24 d. ieškovės siųstą raštą, kuris yra pačios ieškovės pateiktas teismui kartu su 2019 m. liepos 24 d. raštu. Šiame rašte nurodyta kainodara visiškai neatitinka tos, kuri buvo patvirtina skundžiamu sprendimu (pagal kartu su tripliku pateiktas PVM sąskaitas faktūras).

15.6.       Nei elektroninis šalių susirašinėjimas, nei PVM sąskaitos faktūros, nei gamybos aktai, nei audito ataskaitos, nei pats grūdų pristatymo atsakovei faktas nepatvirtina 2017 m. sutarties vykdymo ir priešingai, visi byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad 2017 m. sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 1 d.

15.7.       Vien tik ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje neaptarė visų ieškovės ieškinyje išdėstytų ar teismo posėdžio metu nurodytų teiginių, savaime nereiškia, jog sprendimas yra netinkamai motyvuotas arba kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų bei ieškovės nurodytų argumentų. Vien tik ieškovės nesutikimas su skundžiamu sprendimu padarytomis ieškovei nepalankiomis išvadomis savaime nesuponuoja išvados, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ir buvo priimtas nepagrįstas skundžiamas sprendimas.

15.8.       Įstatymas nenumato teisines paslaugas teikusio advokato atstovavimo sutarties kaip privalomai, kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamo dokumento. Atsakovė pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, pasirašytą advokato, PVM sąskaitą faktūrą bei jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (mokėjimo nurodymą). Jeigu teismui atsakovės iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktų įrodymų nepakako įsitikinti, ar teisinės paslaugos buvo suteiktos advokato (nors byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtino šią aplinkybę), teismas, siekdamas visapusiškai ir teisingai išsiaiškinti šį faktą, galėjo paprašyti / nurodyti, o nagrinėjamu atveju juo labiau tik pasiūlė atsakovei, pateikti atstovavimo sutartį, kurią atsakovė pateikė, nepažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalies, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Iš atsakovės kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui pateiktų dokumentų buvo matyti esminiai bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą patvirtinantys duomenys.

15.9.       2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir to priežastis – ieškovės ieškinio pagrindo ir dalyko tikslinimas. Ta pačia nutartimi, pirmosios instancijos teismas taip pat pasiūlė atsakovei pateikti teisines paslaugas teikusio advokato atstovavimo sutartį. Taigi, pirmosios instancijos teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė turėjo procesinę teisę teikti papildomus įrodymus, todėl atsakovei pateikus papildomą įrodymą – atstovavimo sutartį, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

16.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18.       Ieškovė UAB „Aluonos grūdai“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) įrodinėja, kad atsakovė AB „Kauno grūdai“ (toliau – atsakovė) pažeidė 2017 m. sausio 2 d. grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartyje Nr. KM-1390 (toliau – 2017 m. sutartis), o taip pat jos priede ir papildyme numatytą įsipareigojimą pateikti ne mažesnį negu nustatytą grūdų kiekį, todėl privalo sumokėti ieškovei sutartyje numatytą baudą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007).

20.       Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas: nustatęs, jog negaliojo nei viena sutartis, peržengė ieškinio ribas; neįvertino visų įrodymų ir neteisingai vertino liudytojo I. G. parodymus; sukėlė abejonių savo nešališkumu, aktyviai padėjęs gintis atsakovei.

21.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus ir juos detalizuojančius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

22.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas). Būtent ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių privalo laikytis bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo ribų nustatymas yra viena asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantijų. Jis yra svarbus byloje dalyvaujantiems asmenims, nes apibrėžia šalių procesinių teisių įgyvendinimo ribas, pavyzdžiui, kokias aplinkybes jos turi įrodinėti byloje. Ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, atitinkamai į ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir pareikštą reikalavimą savo atsikirtimus formuluoja kita bylos šalis bei įrodinėja tokius atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

23.       Šalių į bylą teikti procesiniai dokumentai ir skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti netesybas ir tokį savo reikalavimą grindė 2017 m. sutartimi ir jos 2017 m. gruodžio 6 d. papildomo susitarimo Nr. 1 punktu 7.8. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad 2017 m. sutartis yra pasibaigusi 2018 m. gruodžio 1 d. o 2016 m. gegužės 26 d. tarp šalių sudaryta grūdų malimo, miltų fasavimo ir pristatymo paslaugų sutartis Nr. 1385–KM (toliau – 2016 m. sutartis) buvo nutraukta 2020 m. gegužės 25 d. pateikiant ieškovei pranešimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 30 000 Eur baudą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, jog šio reikalavimo ieškovė būtų atsisakiusi, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl baudos (ne)priteisimo, būtų peržengęs ieškinio ribas.

24.       Nors apeliantė argumentuoja, kad šalys labai aiškiai nustatė ieškinio ribas ir vienintelis klausimas, kuris liko teismui nustatyti: kuri sutartis (2016 ar 2017 m.) aktualiu laikotarpiu galiojo, ji pati pripažįsta, kad 2016 m. sutartis pasibaigė, pasirašius 2017 m. sutartį, kuri, pasak apeliantės, galiojo iki pat 2021 m. birželio 7 d. Atsakovė akcentavo, kad bet kokie šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2020 m. gegužės 25 d. Vadinasi, kokie teisiniai santykiai siejo šalis laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti netesybas, t. y. nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d.,  ir apibrėžė šios bylos nagrinėjimo ribas.

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, taip pat ir liudytojo parodymus pirmosios instancijos teismas vertino gana išsamiai, juos analizavo kompleksiškai, bylai reikšmingas aplinkybes susiedamas su byloje esančiais įrodymais. Teismo išvados, padarytos remiantis įrodymų pakankamumo taisykle, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., už kurį prašoma priteisti netesybas, apskritai neegzistavo jokios atsakovės sutarties (rangos darbų ar paslaugų), tad negalėjo būti ir jų pažeidimo, yra pagrįstos ir teisingos.

26.       Bylos duomenimis nustatyta, kad taikant 2016 m. sutarties 7.1 punktą, ši sutartis galiojo iki 2017 m. sutarties pasirašymo. 2017 m. sutarties 7.1 punktas nustatė sutarties galiojimą iki 2017 m. gruodžio 31 d. su galimybe ją pratęsti. Byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. gruodžio 6 d. sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. sutarties, kuriuo susitarė pakeisti šios sutarties 7.1 punktą ir išdėstyti jį tokia redakcija: „Sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem Šalims ir galioja iki 2018 m. birželio 1 d. Likus vienam mėnesiui iki Sutarties termino pabaigos nei vienai iš šalių nepateikus raštiško pageidavimo nutraukti Sutartį, Sutartis laikoma pratęsta tomis pačiomis sąlygomis papildomam 6 mėnesių laikotarpiui.“ Byloje nėra raštiško pageidavimo nutraukti 2017 m. sutartį, pateikto likus vienam mėnesiui iki sutarties termino pabaigos – 2018 m. birželio 1 d., todėl, taikant minėto 2017 m. sutarties 7.1 punkto nuostatą, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ši sutartis buvo pratęsta tomis pačiomis sąlygomis papildomam 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2018 m. gruodžio 1 d. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui teisingai konstatuoti, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. nustojus galioti rašytinei 2017 m. sutarčiai, šalių tolimesniems santykiams taikytinos ne jų sudarytos rašytinių sutarčių nuostatos, o bendrosios CK nustatytos rangos sutarčių nuostatos bei šalių konkliudentiniais veiksmais sutartos sąlygos. Tokiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė negali būti vertinama kaip sutartį pažeidusi (kaltoji) šalis, o apeliantė negali būti vertinama kaip nukentėjusi šalis, kuri patyrė nuostolių ir turi reikalavimo teisę į tokius nuostolius kompensuojančias, iš anksto sutartimi sulygtas netesybas – baudą.

27.       Prieš tai paminėtos išvados, kad 2017 m. sutartis pasibaigė 2018 m. gruodžio 1 d., teisingumo nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. Faktinės byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui teisingai spręsti, kad pasibaigus 2017 m. sutarčiai, šalys toliau bendradarbiavo, tačiau nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina (pavyzdžiui, 2019 m. liepos 24 d. rašte nurodyta kainodara, 2020 m. sausio, rugsėjo mėn. elektroniniai laiškai), kad toks bendradarbiavimas buvo tęsiamas pagal 2017 m. sutarties sąlygas. Tai, kad šalys bendradarbiavo ir po 2018 m. gruodžio 1 d., nesudaro pagrindo teigti, jog šalys savo konkliudentiniais veiksmais pratęsė 2017 m. sutartį visomis joje raštu įvirtintomis sąlygomis. Jau minėtu 2017 m. sutarties 7.1 punktu šalys aptarė sutarties galiojimo terminą ir galimybę ją pratęsti. Pagal 2017 m. sutarties 9.2 punktą, ši sutartis gali būti keičiama tik rašytiniu šalių susitarimu. Vadovaujantis minėta sutarties nuostata, šalys 2017 m. gruodžio 6 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2017 m. sutarties, kuriuo, be kitų sutarties pakeitimų, susitarė, kaip jau buvo minėta, kad sutartis galioja iki 2018 m. birželio 1 d.; likus vienam mėnesiui iki sutarties termino pabaigos nei vienai iš šalių nepateikus raštiško pageidavimo nutraukti sutartį, sutartis laikoma pratęsta tomis pačiomis sąlygomis papildomam 6 mėnesių laikotarpiui. Šiuo susitarimu šalys susitarė papildyti sutartį 1.4.5, 3.6, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 ir 7.9 punktais ir juos išdėstyti tokia redakcija; jų tarpe 7.8 punktu numatė, kad jei užsakovas (sutartyje AB „Kauno grūdai“) per mėnesį užsako vykdytojui (pagal sutartį vykdytojas UAB „Aluonos grūdai“) sumalti mažiau negu 1 250 tonų grūdų, užsakovas, vykdytojui pareikalavus, įsipareigoja sumokėti vykdytojui 5 000 Eur dydžio baudą per 3 dienas nuo vykdytojo reikalavimo pateikimo dienos.

28.       Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), ir nei liudytojo parodymai, nei atskiras vienos šalies raštas, kaip bando įtikinti apeliantė, nepatvirtina vėlesnio faktinio 2017 m. sutarties vykdymo visomis joje aptartomis sąlygomis, pasibaigus šios sutarties galiojimui 2018 m. gruodžio 1 d. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad ieškovės pateiktų dokumentų, t. y. 2018 m. spalio 16 d., 2019 m. sausio 31 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d. PVM sąskaitų faktūrų delspinigiams ir netesyboms; vienašaliai, pačios ieškovės išrašytų grūdų priėmimo–perdirbimo aktų laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 31 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., nepakanka aplinkybei, jog šių dokumentų surašymo metu šalis siejo rašytinis susitarimas dėl netesybų, įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, silpnos įrodomosios galios (fizinio asmens aiškinimas) ir suinteresuoto pagal bylos aplinkybes (atsakovės darbuotojas) liudytojo I. G. parodymai (išklausytas 2021 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas) nėra pakankami faktui, kad šalis siejo santykiai rašytinės sutarties pagrindu iki pat 2021 m., įrodyti (CPK 185 straipsnis). Minėtas liudytojas parodė, kad nuo 2019 m. nebuvo jokių rašytinių įsipareigojimų pristatomų grūdų kiekiems, nebuvo ilgalaikių įsipareigojimų. 2021 m. birželio 7 d. atsakovės siųstas sąlyginis pranešimas ieškovei dėl bet kokių sutartinių bei ikisutartinių santykių nutraukimo, dėl kurio, pasak apeliantės, nepasisakė pirmosios instancijos teismas, vienos šalies kitai šaliai buvo pateiktas jau vykstant šiam teisminiam ginčui ir taip pat nepatvirtina, kad iki jo pateikimo galiojo 2017 m. sutartis.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui nėra keliama pareiga detaliai pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Teismas vertina įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išdėstė sprendimo motyvus ir pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. 

31.       Šaliai neteikiant reikalingų įrodymų byloje, teismas turi pareigą pasiūlyti pateikti papildomus  įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis ), nes pareiga visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes ir suponuoja teismui šią pareigą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi atkreipė atsakovės dėmesį į tai, jog teismui nepateikta atsakovės ir jai teisines paslaugas teikusio advokato atstovavimo sutartis, ir nustatė jai 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos šiam įrodymui pateikti, jeigu atsakovė manys tai esant reikalinga, kuomet atsakovė pirmosios instancijos teismui kartu su 2021 m. gruodžio 8 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateikusi advokato pasirašytą suteiktų paslaugų ataskaitą, PVM sąskaitą faktūrą ir apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuteikia pagrindo priimti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsakovės atžvilgiu. Vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalies ir 227 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šioje byloje atsakovė turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir tripliką. Teisinių paslaugų ataskaita, pasirašyta advokato, patvirtina minėtų procesinių dokumentų rengimą. Atsakovė turėjo teisę byloje turėti atstovą. Atsakovės atlikti veiksmai pateikiant teismui nurodytus procesinius dokumentus ir naudojantis advokato paslaugomis atitiko sąžiningo procesinio elgesio reikalavimus. Todėl būtent ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu ir inicijuodama civilinį procesą atsakovei, lėmė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), pažymi, kad priteista šių išlaidų suma (1 800 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (pagal Rekomendacijų 8.2 punktą būtų 3 637 Eur (1 454,80 x 2,5 = 3 637), 8.3 punktą – 2 286,30 Eur (1 524,20 x 1,5 = 2 286,30), iš viso – 5 923,30 Eur).

32.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, iš esmės teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

35.       Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Atsakovei iš ieškovės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 610 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aluonos grūdai“, juridinio asmens kodas 302434870, atsakovei akcinei bendrovei „Kauno grūdai“, juridinio asmens kodas 133818917, 1 610 (vieną tūkstantį šešis šimtus dešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.