Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-12-15][nuasmeninta nutartis byloje][2-1747-178-2016].docx
Bylos nr.: 2-1747-178/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankr. ,,Serneta" 125327217 atsakovas
"Nekilnojamo turto valdymas" 300145575 atsakovas
AS "REVERTA" atsakovas
UAB "Ius Positivum" 302318410 atsakovo atstovas
"NIF Lietuva" 302462108 atsakovo atstovas
"Ius Positivum" atsakovo atstovas
"Istpro" 300713693 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl teisės į svetimus daiktus
dėl hipotekos (hipoteca):
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita

Civilinė byla Nr

    Civilinė byla Nr. 2-1747-178/2016

    Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01127-2013-2

     Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AS Reverta atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta dėl hipotekos pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo įkeisti turtą.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

  1. Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitimo pagrįstumo.
  2. Ieškovė UAB „Istpro“ pateikė ieškinį atsakovėms UAB „Serneta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta, prašydama pripažinti 2007 m. spalio 16 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarytus sutartinės hipotekos sandorius, identifikavimo kodas 02120070017346 ir 02120070017351, su visais pakeitimais negaliojančiais; įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamam UAB „Serneta“ prievolių pagal 2007 m. kovo 14 d. susitarimą įvykdymui įkeisti ieškovės nurodomą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones įrašą viešame registre: dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas vardu registruoto turto 0,48 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamųjų patalpų lošimo automatų salono, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv.m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv.m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); statinio (inžinerinio įrenginio) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
  4. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi civilinė byla sustabdyta iki Vilniaus miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-33539-808/2013.
  5. Atsakovė AS Reverta pateikė prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita įstatymų nustatyta tvarka antstoliui realizavus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas nuosavybės teise priklausantį Turtą, uždrausti antstoliui paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras 2015 m. gruodžio 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 812 659,86 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas nuosavybės teise priklausančio turto, esančio Naujakurių g. 31, Kaune. Vykdymo procese turtas buvo įvertintas 1 208 334 Eur, t. y. daugiau nei 10 kartų didesne verte nei yra ieškovės paskolinta suma UAB „Serneta“. Paaiškėjus, jog įkeisto turto vertė daugiau negu 10 kartų viršijo ieškovės reikalavimus, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios perleisti nuosavybės teises į visą turtą yra neproporcingos, pažeidžiančios tiek teisėto hipotekos kreditoriaus AS Reverta, tiek beveik 10 metų esančio teisėto turto savininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas teises ir teisėtus interesus. Teismui uždraudus perleisti nuosavybės teises į turtą didėja hipotekos kreditoriaus nepagrįstai negaunama palūkanų suma, vilkinamas skolos išieškojimas. AS Reverta teigimu, visų bylos šalių interesus atitiktų laikinoji apsaugos priemonė uždrausti antstoliui pardavus įkeistą turtą varžytynėse paskirstyti 163 843 Eur sumą iki teismo sprendimo įsiteisės. Toks laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas užtikrintų būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes patenkinus ieškinį, iš įkeisto turto pardavimo varžytynėse antstolio gautos ir nepaskirstytos lėšos galėtų būti laikomos įkeistomis ieškovės naudai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi prašymo netenkino.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašo teismo įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamam UAB „Serneta“ prievolių pagal 2007 m. kovo 14 d. susitarimą įvykdymui įkeisti Turtą. Todėl atsakovės prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės, teismo vertinimu, negarantuos būsimo teismo sprendimo realaus ir tinkamo įvykdymo.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

 

  1. Atsakovė AS Reverta (toliau ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas neišsamiai išanalizavo byloje esančias faktines aplinkybes, ieškinio tikslus bei reikalavimus, pažeidė laikinųjų apsaugos priemonių esmę bei tikslus, atsakovių teises ir interesus, pagrindinius teisės principus.
    2. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, esant ieškovei palankiam teismo sprendimui, jos teisės ir interesai nebūtų pažeisti, nes ieškovės, kaip kreditorės, tikslas yra atgauti paskolintas pinigines lėšas. Šie tikslai būtų pasiekti ir įgyvendinti, nes antstolis ieškovės reikalavimą patenkintų nedelsiant, pervesdamas pinigines lėšas ieškovei.
    3. Esant dabartinėms faktinėms aplinkybėms, kai apeliantė, kaip hipotekos kreditorė, kuriai įkeistas turtas, kurio vertė 10 kartų viršija ieškovės reikalavimą, negali patenkinti savo reikalavimų iš įkeisto turto. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neatitinka ekonomiškumo bei proporcingumo principų. Be to, teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros, todėl teismas privalo parinkti apeliantės teises mažiau varžančias laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai apeliantės prašymą atmetė, nes jos siūlomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti Turto hipotekas su visais jų pakeitimais negaliojančiomis bei įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ Turtą įkeisti ieškovės naudai. Ieškovė nereiškia reikalavimų dėl skolos priteisimo, o apeliantė, siekdama realizuoti ar perimti Turtą, klaidina teismą.
    2. Tuo atveju, jeigu teismas pakeistų galiojančią laikinąją apsaugos priemonę ta, kurios prašo apeliantė, atsirastų galimybė parduoti ar kitaip perleisti Turtą, dėl ko ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkėtų, tačiau apskritai taptų neįmanomas. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai dėl ekonomiškumo principo bei atsakovių interesų pažeidimo, nes jie buvo susieti su apeliantės klaidinančiai įvardijamu ieškinio reikalavimu.
    3. Apeliantės siūlomos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina net jos pačios įvardijamų ieškinio tikslų. Ieškovei palankiu teismo sprendimu nebūtų priteista jokia pinigų suma, todėl ieškovė tokio teismo sprendimo pagrindu neturėtų teisės reikalauti iš apeliantės ir juo labiau antstolio rezervuotos sumos jai pervedimo, todėl pinigų sumokėjimas priklausytų tik nuo pačios apeliantės valios. Apeliantė nėra ieškovės skolininkė, todėl apeliantė nebūtų suinteresuota padengti BUAB „Serneta“ įsiskolinimą ieškovei iš pinigų, gautų realizavus Turtą.
  3. Apeliantė nenurodė nei vienos pasikeitusios aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantė kvestionuoja pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą, kuris buvo patikrintas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi.
  4. Atsakovė BUAB „Serneta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktais bei į bylą pateiktais įrodymais.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

 

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl Turto nuosavybės teisės perleidimo. Apeliantė prašė pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita – įstatymų nustatyta tvarka antstoliui realizavus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį Turtą, uždrausti antstoliui paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašymo patenkinimo atveju, atsižvelgiant į ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, ieškovei palankaus sprendimo tinkamas įvykdymas realiai nebus garantuotas. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
  4. Teismų praktikoje iš esmės suformuluotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Tačiau kartu, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Bet kuriuo atveju laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo, proporcingumo principais, t.y.  jomis negalima taikyti didesnius suvaržymus nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą; turėtų būti įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėti interesai ir nė vienam iš jų nesuteiktas nepagrįstas prioritetas.
  5. Vertinant nagrinėjamo ieškinio dalyką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės prašoma taikyti pakeičiančioji laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas nėra tiesiogiai susiję, nes, tenkinus ieškovės reikalavimus, Turtas turėtų būti įkeistas jai. Turtą realizavus iki bylos išnagrinėjimo, tai padaryti gali būti nebeįmanoma arba tokios galimybės taptų (bent jau) komplikuotos. Todėl teismo išvada, turint omenyje paminėtas teisminės praktikos taisykles, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštais reikalavimais, atitinka tokią teismų praktiką. Šiuo aspektu pripažinti pagrįstais ir ieškovės atsiliepimo argumentai, kad apeliantės prašymo tenkinimo atveju pareikšti ieškinio formaliai nėra užtikrinami. Tačiau toks formalus ieškinio dalyko ir laikinųjų apsaugos priemonių sąsajų vertinimas faktinių bylos aplinkybių kontekste nelaikytinas lemiamu kriterijumi klausimo išsprendimui, nes sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo reikšmingas yra ir grėsmės ieškovės interesams kriterijaus įvertinimas.
  6. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovės galutinis tikslas, kaip ir nurodo apeliantė, yra atgauti paskolą (317 770 Lt) pagal 2006 m. rugsėjo 4 d. paskolos sutartį ir 2007 m. kovo 14 d. susitarimą.  Kitaip tariant, nagrinėjamo ieškinio reikalavimų patenkinimas yra tik tarpinė priemonė būtent šiam ieškovės tikslui pasiekti – susigrąžinti paskolą iš (ieškinio tenkinimo atveju) šiuo metu apeliantei įkeisto Turto. Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Tokio ieškinio tenkinimas lemia, kad pripažinus ieškinyje pareikštus sandorius negaliojančiais ir įkeitus Turtą apeliantei, tai sukeltų jai teisines pasekmes tik tiek, kiek būtina jos teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.), Turto hipoteka apeliantei taip pat suteiktų teisę tik patenkinti turimą skolos dydžio reikalavimą (CK 4.170 str.).
  7. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo. UAB „Serneta“ – skolininkui pagal paskolos sutartį – yra iškelta bankroto byla. Taigi, ieškovė - kreditorė pagal paskolos sutartį, reikalaudama skolos grąžinimo, galėtų reikšti kreditorinį reikalavimą BUAB „Serneta“ bankroto byloje. Jei nekiltų kliūčių tokio reikalavimo tvirtinimui, ieškovė, nesant jos reikalavimo užtikrinimo įkeitimu, būtų trečios eilės kreditorė. Tuo tarpu jei jos reikalavimai nagrinėjamoje byloje būtų tenkinti, ji galėtų tapti įkaito turėtoja, tačiau vis tiek  iš įkeisto Turto galėtų reikalauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo tik skolos dydžio apimtyje.
  8. Byla tęsiasi jau ilgą – daugiau kaip tris su puse metų - laiką ir šiuo metu tebėra sustabdyta. Tai, ar pareikštas ieškinys yra pagrįstas, paaiškės tik ją išnagrinėjus. Apeliantė, kaip šiuo metu esantis teisėtas hipotekos kreditorius, ilgą laiką negali gauti savo reikalavimo patenkinimo. Ji nurodo (ir tai patvirtina antstolio R. V. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymas), kad Turtas buvo įvertintas daugiau kaip septynis kartus didesne verte nei skolos netgi su palūkanomis suma. Pastebėtina, kad teisminėje praktikoje pripažįstama ir tai, kad jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti (net) netaikomos, jei ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (žr. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Be to, CPK 148 straipsnio 2 dalis numato atvejus, jog laikinosios apsaugos priemonės apskritai gali būti netaikomos inter alia kai atitinkamos lėšos atsakovo yra sumokamos į teismo sąskaitą (šiuo atveju apeliantė siūlo jas palikti antstolio sąskaitoje iki sprendimo byloje įsiteisėjimo).  Dėl to bei pirmiau paminėtų aplinkybių įstatymų nuostatų bei teisminės praktikos taisyklių, nustatančių, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos įvertinant proporcingumo ir ekonomiškumo principus, kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad apeliantės siūlomas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būdas gali pakankamai adekvačiai užtikrinti ieškovės siekiamus galutinius tikslus, tik kuriuos ieškinio tenkinimo rezultate faktiškai ir turėtų užtikrinti teismo sprendimas, jei jis būtų palankus ieškovei.
  9. Įvertinus paminėtų aplinkybių ir motyvų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, nes pakankamu laipsniu subalansuoja šalių interesų pusiausvyrą – apeliantės patiriamos neigiamos pasekmės sumažinamos, ieškovės galutinio tikslo - negauti reikalavimo pagal paskolinius santykius patenkinimo iš Turto vertės grėsmė iš esmės yra minimizuojama. Iš dalies sutiktina su ieškove, kad ieškinio tenkinimo atveju, tenkinus apeliantės prašymą, ieškovė neturėtų teisės reikalauti iš apeliantės ar antstolio rezervuotos sumos pervedimo sprendimo šioje byloje pagrindu. Tačiau tai savaime nepaneigia prašymo pagrįstumo vertinimo. Visų pirma, pati ieškovė kažkodėl (neatmestina – sąmoningai) net nereiškė reikalavimo UAB „Serneta“ priteisti skolą, nors prievolės įvykdymo terminas seniai suėjęs. Antra, siekiant užtikrinti, kad ieškovės interesai būtų apsaugoti šiuo aspektu, tikslinga – ieškinio tenkinimo atveju draudimą antstoliui paskirstyti iš Turto pardavimo gautą lėšų dalį taikyti ne tik iki sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo, o ilgiau. Tokiu atveju, net jei po sprendimo įsiteisėjimo tarp šalių kiltų kokie nors ginčai dėl šios lėšų dalies, ieškovei, jei įstatymų nustatyta tvarka būtų konstatuota jos teisė į atitinkamas sumas pagal paskolinius santykius su UAB „Serneta“,  būtų sudaryta galimybė kitomis teisinėmis priemonėmis siekti savo teisių realizavimo išsaugant lėšas pas antstolį.
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas tenkinamas iš dalies (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti. Atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu registruoto turto – 0,48 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salono, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv.m. bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); statinio (inžinerinio įrenginio) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - Turtas) nuosavybės teisės perleidimo draudimo pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone – iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-603/2016 įsiteisėjimo, o ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo uždrausti antstoliui, įstatymų nustatyta tvarka realizavus Turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai.

Nutarties kopiją siųsti VĮ Registrų centras.

 

 

Teisėjas                                                                                                                                            Alvydas Poškus

 


Paminėta tekste:
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • CK6 6.66 str. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana)
  • CK4 4.170 str. Hipotekos sąvoka
  • CPK 148 str. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimas
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • 2-2113-603/2017