Byla Nr. TS-78-946/2020
Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00574-2007-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1;
(S)
2.5.14.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. liepos 24 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-343 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Nuteistasis A. L. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimą. Skunde nurodė, kad jis yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, todėl jam galima būtų taikyti lygtinio paleidimo įstatymą. 2019 m. birželio 17 d. atlikus nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jo nusikalstamumo rizika buvo 45 balai, tų pačių metų gruodžio 16 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ‚OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas buvo 38 balai, o 2020 m. gegužės mėnesį – 32 balai, kas sudaro pagrindą manyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis akivaizdžiai taisosi. Nors, Komisijos teigimu, jis anksčiau buvo baustas 12 kartų už įvairius vidaus tvarkos pažeidimus, tačiau paskutiniu laikotarpiu jis padarė išvadą, kad turi taisytis – šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, kas rodo, jog jis daro pažangą. Komisija neįvertino aplinkybės, kad jis buvo net 15 kartų skatintas už elgesį, mokymąsi, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu jis palaiko artimus ryšius su tėvais, sugyventine, dalyvauja pataisos įstaigos vykdomose programose, kas duoda pagrindo manyti, kad jo ketinimai sėkmingai integruotis į visuomenę išėjus į laisvę yra tikri. Jausdamas savo kaltę prieš nukentėjusiojo artimuosius, savo noru atlygino priteistą neturtinę žalą, taip pat yra įvykdęs visus Komisijos paskirtus įpareigojimus ir toliau juos vykdys. Be to, jis yra motyvuotas dabar ir ateityje gerai elgtis, kadangi nori išeiti į laisvę anksčiau laiko ir padėti auklėti dukrą, taip pat padėti senyvo amžiaus tėvams, kuriems reikalinga pagalba. Išėjęs į laisvę, iš karto turi galimybę susirasti darbą, uždirbti pinigų ir padėti artimiesiems.
Skundas atmestinas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 95-343 nutarta netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu aštuoniolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų dvylika kartų buvo baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. birželio 8 d., tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 32 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, taip pat egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisija konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 294 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirta 13 m. laisvės atėmimo.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 m. 9 d. (neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį skaičiuojant 2020 m. birželio 11 d.).
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimu netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. birželio 11 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo A. L. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, Išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. birželio 15 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą bausmės dalį.
Nuteistasis A. L. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, A. L. nustatoma žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.
Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, A. L. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už tris nusikalstamas veikas, taip pat už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas) veikiant bendrininkų grupe, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia A. L. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Teismas, spręsdamas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės, taip pat atsižvelgia į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net aštuoniolika pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirta dvylika drausminių nuobaudų, šešis kartus jo elgesys buvo apsvarstytas drausminėje komisijoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi tik nuo 2020 m. gegužės 8 d., ir šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju A. L. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoreguoja ir kas leidžia abejoti probacijos efektyvumu.
Šią išvadą, teismo įsitikinimu, taip pat betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, yra išskiriami A. L. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus A. L. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis, kuriam nustatomi kriminogeniniai veiksniai, supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos prisidėjęs, yra prieštaravimų; apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes; nors socialines situacijas vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Be to, nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo pirminio vertinimo sumažėjo nuo 38 balų, tačiau nors rizika pakartotinai nusikalsti yra žema, tačiau dinaminiai (galintys kisti) riziką nusikalsti didinantys balai sudaro net 14 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo A. L. skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-343 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 95-343 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Arūnas Purvainis