Civilinė byla Nr. e2A-399-603/2022

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12916-2020-2

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

                                                                                      2.6.8.12.;2.6.16.1.; 3.3.1.14.

                                                                                                                                                               (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“ ieškinį atsakovei L. K. dėl piniginių lėšų priteisimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Dizaino vėjas“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo R. K..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovė mažoji bendrija (toliau - MB) „Dizaino vėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. K., prašydama: 1) priteisti 2200,00 Eur sumokėtą ir negrąžintą užstatą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovės atliktą įskaitymą, minimą 2020 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 20/04/14 „Atsakymas į 2020-04-08 datuotą pretenziją kartu su priešpriešine pretenzija bei su pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“; 3) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad:

1.1.        ieškovė ir atsakovės sutuoktiniu R. K. 2018 m. balandžio 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovei buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2 metams, nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d. Mirus R. K., tarp ieškovės ir atsakovės R. K. teisių perėmėjos 2019 m. gegužės 5 d. sudarytas priedas prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Nuomos sutarties 5.2 punkto pagrindu ieškovė sumokėjo 2200,00 Eur užstatą, kuris turėjo būti grąžintas ieškovei sutarties 6.9-6.10 punktuose nustatyta tvarka, atlaisvinus nuomos patalpas ir priėmimo - perdavimo aktu grąžinus jas nuomotojui;

1.2.        ieškovei atlaisvinus patalpas ir perdavus raktų komplektus nuo patalpų, atsakovė nepateikė pretenzijų dėl patalpų būklės ar nuomos sutarties vykdymo, tačiau atsakovė atsisakė patvirtinti patalpų perdavimo - priėmimo aktą. Ieškovė 2020 m. balandžio 8 d. išsiuntė pretenziją grąžinti ieškovės sumokėtą 2200,00 Eur užstatą. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovei 4034,12 Eur nuostolius, sumokėti 1000,00 Eur baudą ir padengti 200,00 Eur defektinį aktą ir lokalinę sąmatą surašiusių specialistų išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnio pagrindu atliko įskaitymą ir į atsakovės patirtą nuostolio ir taikytos baudos sumą įskaičiuoja 2200,00 Eur sumokėtą depozitą, todėl po atlikto įskaitymo nuomotojo prievolė grąžinti depozitą pasibaigė. Savo ruožtu ieškovės prievolė atlyginti nuostolius ir sumokėti baudą sumažėjo iki 3024,12 Eur;

1.3.        atsakovės atsisakymas grąžinti užstatą yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi ieškovė atidavė patalpas tokias, kokios buvo priėmimo perdavimo dieną. Atsakovė, nesutikdama grąžinti užstatą ar jo dalį, turi pareigą pateikti įrodymus, kad konkretus daiktas buvo sugadintas ir buvo kitoks, nei jis buvo perduotas ieškovei;

1.4.        negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.2 punkte aptartas šalių susitarimas dėl sutarties įvykdymo užtikrinimo užstatu laikytinas nustatytu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Užstatas atliko negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo fakto patvirtinimo, jos termino laikymosi bei prievolių pagal šią sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. funkcijas, nebūdingas netesyboms. Todėl ieškovei įvykdžius savo prievoles, užstatas ieškovei turėtų būti grąžinamas nepaisant to, ar prievolių vykdymo eigoje buvo jų pažeidimų, ar ne, jeigu tik pastarieji yra ištaisyti arba atsakovei tokie pažeidimai nesukėlė neigiamų pasekmių. Priešingu atveju, užstatas atliktų baudinę funkciją, todėl pagal analogiją turėtų būti taikoma baudinių netesybų mažinimo taisyklė. Be to, patalpų nuomos laikotarpiu patalpoms nebuvo padaryta nuostolių. Apie tai, kad ieškovė subnuomos patalpas, atsakovė buvo informuota telefonu, atsakovė žodžiu sutiko. Iš atsakovės 2020 m. balandžio 14 d. atsakymo į pretenziją matyti, kad iš esmės jos netenkino tai, jog ieškovė nepratęsė nuomos sutarties.

2.       Atsakovė pateiktame priešieškinyje prašė priteisti iš ieškovės 2780,48 Eur sumą, kurią sudaro 1556,48 Eur nuostoliams atlyginti ir 1224 Eur negautos pajamos iš subnuomos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad:

2.1.        Ieškovė patalpas grąžino su defektais. Patalpų perdavimo-priėmimo aktas pasirašytas nebuvo, kadangi atsakovei buvo reikalingas papildomas laikas tiksliai nustatyti žalą. Atsakovė, pasinaudojusi specialistų pagalba, pateikė ieškovei iš savo pusės pasirašytą patalpų priėmimo-perdavimo aktą, nurodydama defektiniame akte nustatytus patalpų trūkumus. Paskaičiuota defektų šalinimo kaina sudarė 1556,48 Eur. Defektai buvo nustatyti patalpų apžiūros defektiniame akte, ši kaina yra mažesnė, nei buvo pateikta kartu su atsakymu į pretenziją, kadangi atsakovė atsisakė dalies defektų šalinimo išlaidų, tokių kaip radiatorių perdažymas;

2.2.         ieškovės padarytą žalą patalpoms sudaro: 1) stipriai įbrėžtas stiklo paketas iš vidinės pusės, keičiamas stiklo paketas; 2) paliktos metalinės ir medinės konstrukcijos, skirtos drabužių pakabinimui, priklausančios nuomininkei; 3) nuomininkui demontavus šviestuvus ir pasiėmus juos, lubose tvirtinimo vietose liko skylutės; 4) apgadintos vidaus fanerinės durys, jose yra skylutės iš abiejų pusių; 5) suklijuoti/atstatyti sugadintas 27 vnt. grindų plyteles, perglaistyti jų tarpus, sandūras užsandarinti silikonu; 6) sutaisyti sugadintas apsaugines žaliuzes; 7) išvežti susidariusį statybinį laužą, išnešti iš patalpų ir išvežti utilizavimui; 8) po atstatymo darbų atlikti postatybinį visų dangų valymą;

2.3.         priteisti 1000 Eur baudos nereikalauja. Jos reikalautų tuo atveju, jei padaryta žala patalpoms būtų mažesnė už šalių aptartas netesybas;

2.4.        sutikimo subnuomoti patalpas niekada nebuvo davusi, o apie subnuomą jai tapo žinoma visiškai atsitiktinai. Taigi ieškovė be atsakovės sutikimo subnuomavo patalpas UAB „Zufio prekyba“, subnuomininkas patalpomis naudojasi mažiausiai nuo 2019 m. lapkričio mėnesio ar gruodžio mėnesio, iki pat nuomos sutarties pabaigos. Atsakovė neoficialiai sužinojo, kad subnuomininkas mokėjo didesnę subnuomos kainą, nei kad mokėjo nuomininkas nuomos mokestį. Tokiu būdu ieškovė nepagrįstai praturėjo atsakovės sąskaita, o atsakovė patyrė žalą. Visa ieškovės sutarties laikotarpiu neteisėta gauta iš subnuomininko nauda yra atsakovės, kaip nuomotojos nuostolis, kurį prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė už subnuomą gaudavo 1600,00 Eur plius PVM, t. y. 1938,00 Eur. Tuo tarpu ieškovė atsakovei mokėdavo 1294,00 Eur. Skirtumas tarp subnuomininko sumokėtos nuomos kainos ir nuomininko (ieškovės) sumokėtos nuomos kainos sudarė 306,00 Eur per mėnesį, o per keturis subnuomos mėnesius ši suma sudarė 1224,00 Eur;

2.5.        nesutinka iš paskaičiuotos sumos atimti ieškovės sumokėtos 1500,00 Eur plius PVM kainos už UAB „Centro klubas – Nekilnojamas turtas“ tarpininkavimo paslaugas nuomojant ginčo patalpas. Ieškovė tokias išlaidas prisiėmė savo rizika dar 2020 m. birželio 25 d. pasirašydama tarpininkavimo sutartį, nors remiantis patalpų nuomos sutarties sąlygomis tam turėjo gauti atsakovės sutikimą.

3.       Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad:

3.1.        tarp ieškovės ir atsakovės nėra pasiektas susitarimas dėl ieškovės atsakomybės, todėl tik esant suderintam ar įsiteisėjusiam teismo sprendimui galima būtų pripažinti, jog yra galiojanti ieškovės prievolė sumokėti atsakovei tariamai patirtą žalą 5234,12 Eur arba 1556,48 Eur;

3.2.        tarp šalių esant ginčui dėl atsakovės reikalavimo apibrėžtumo, atsakovė neturėjo pagrindo įskaityti ieškovės neginčijamą reikalavimą į atsakovės neapibrėžtą reikalavimą, todėl toks įskaitymas yra neteisėtas ir niekinis;

3.3.        atsakovė prašo priteisti 200,00 Eur neva patirtą žalą neteisėtos subnuomos pagrindu, tačiau nepateikti įrodymai, kad planavo gauti priešieškinyje aptariamas negautas pajamas, taip pat nepateikti detalūs skaičiavimai, kokios iš tikrųjų yra jos negautos pajamos ir ar jos iš tikrųjų yra realios. Atsakovė taip pat neįrodė, kad turėjo realią galimybę ir tikrai ketino išnuomoti patalpas UAB „Zufio prekyba“ 4 mėnesių laikotarpiui už 50,00 Eur didesnį nuomos mokestį. Tai, kad atsakovė negalėjo išnuomoti UAB „Zufio prekyba“ ar kitiems asmenims patalpų po to, kai gavo perduotas patalpas, įrodo, kad atsakovė nebūtų gavusi 50,00 Eur didesnių nuompinigių, nei gavo iš ieškovės;

3.4.        tam, kad galėtų mažinti nuostolius, patiriamus dėl patalpų nuomos, ir galėtų subnuomoti patalpas, ieškovė patyrė dideles išlaidas, kurių neketino patirti atsakovė. Ieškovė patyrė 1815,00 Eur išlaidų už tarpininkavimo paslaugas, t. y. pagalbą subnuomojant patalpas. Kadangi atsakovė nepatyrė nuostolių dėl tariamai negautų pajamų, todėl subnuomos faktas nereikšmingas;

3.5.        2019 m. gegužės 2 d. Priedo prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2 punkte ieškovės iniciatyva buvo įtraukta sąlyga, suteikianti teisę subnuomoti patalpas nuomininkui, taigi, jau tuo metu atsakovė buvo informuota apie ieškovės ketinimą subnuomoti patalpas. Siekiant išnuomoti patalpas jos buvo viešinamos internetiniame portale www.aruodas.lt. Subnuomojus patalpas, parduotuvė pakeitė pavadinimą, tai buvo daroma viešai ir atsakovei visą laiką šios aplinkybės buvo žinomos, o ji nereiškė jokių pretenzijų;

3.6.        atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. reikalavimu nepagrįstai reikalavo daug didesnių nuostolių atlyginimo, kadangi nurodė, jog patalpų atstatymas į pradinę būklę įvertintas 4023,12 Eur. Tuo tarpu priešieškiniu atsakovė beveik 3 kartus sumažino tariamų defektų šalinimo kainą iki 1556,48 Eur. Patalpos, kurias atsakovė išnuomojo ieškovei, nebuvo naujos ar naujai suremontuotos. Perduodant patalpas ieškovei nedideli defektai buvo laikomas natūraliu nusidėvėjimu, todėl šalys tokių trūkumų nefiksavo ir atskirai nepažymėjo;

3.7.        nesutiko su atsakovės teiginiais dėl stiklo paketo iš vidinės pusės įbrėžimo, kadangi lango viduje yra apsauginės plėvelės įbrėžimas, kuris jau buvo prieš ieškovei išsinuomojant patalpas iš atsakovės. Patalpose palikta įranga yra ta pati, kuri jau buvo nuomojantis patalpas. Medinės ir metalinės konstrukcijos ieškovei nepriklausė ir buvo sumontuotos prieš priimant patalpas nuomai. Grindys liko tokios, kokios buvo dar iki ieškovei perimant patalpas, tačiau ieškovės atstovai tokią grindų būklę laikė įprastu nusidėvėjimu;

3.8.        tarp šalių sudarytos sutarties 7.2 punktas negalioja ir bauda iš ieškovės atsakovei nepriteistina. Tuo atveju, jeigu atsakovė įrodytų, kad ieškovė perdavė atsakovei blogesnės būklės patalpas, nei jos buvo iki jų perdavimo ieškovei, patalpų trūkumai būtų neesminiai, todėl 1000,00 Eur baudos taikymas būtų neproporcingas ir neteisėtas;

3.9.        atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvių sąlygų, taikomų įskaitymui, todėl yra negaliojantis. Atsakovė priešieškinį reiškė dėl netiesioginių (realių) nuostolių, o dėl netiesioginių nuostolių reikalavimas nebuvo reiškiamas.

4.       Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime nurodo, kad:

4.1.        atsakovės žinioje esantį 2200,00 Eur užstatą patalpų savininkai privalėtų grąžinti tuo tveju, jeigu patalpos būtų grąžintos be defektų. Patalpos grąžintos su defektais, nurodytais defektiniame akte ir kurių dydis yra paskaičiuotas lokalinėje sąmatoje. Patalpų grąžinimo dieną dalyvavo priimant patalpas ir nurodė defektus, su kuriais ieškovės vadovė sutiko. Buvo siūloma defektus įvertinti ir paskaičiuoti jų pašalinimo kainą, tačiau ieškovės vadovė nurodė, kad atsakovės žinioje likusio užstato turi užtekti defektų šalinimui. Užstatą nurodė pasilikti, todėl nepageidavo dalyvauti nustatant defektų atlyginimo kainą;

4.2.        defektai - skylės grindyse, sienose, įbrėžimas lange ir apsauginių žaliuzių sugadinimas – atsirado ieškovės nuomos laikotarpiu, todėl perdavimo akte, kurį pasirašė ieškovės atstovė ir nėra nurodyta jokių defektų. Naujasis nuomininkas remonto metu nupoliravo stiklo įbrėžimą, pašalino defektus sienose, grindyse, lange, lubose, taip pat atliko papildomus patalpų įrengimo darbus pagal savo pageidavimą. Patys defektų nešalino dėl lėšų stokos. Naujasis nuomininkas darbus atliko už didesnę kainą, tačiau atsakovė reikalauja tik žalos, dėl kurios atlyginimo pareiškė priešieškinį;

4.3.         naujasis nuomininkas įskaitė defektų šalinimo išlaidas į nuomos kainą, todėl nuomos kaina sumažėjo 300,00 Eur/mėn., neskaitant mokėtino GPM;

4.4.        sutikimas subnuomoti niekada nebuvo duotas. Ieškovės vadovė bendravo tik su trečiojo asmens broliu Jurijumi, tačiau nei su pačiu juo, nei su atsakove dėl subnuomos bendrauta nebuvo ir nė vienas sutikimo subnuomai nebuvo davęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 29 d. sprendime ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

5.1.        priteisė iš atsakovės L. K. ieškovės MB „Dizaino vėjas“ naudai 1200 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1622,16 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5.2.        priteisė iš ieškovės MB „Dizaino vėjas“ atsakovės L. K. naudai 526,68 Eur bylinėjimosi išlaidų;

5.3.        kitos ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalies netenkino.

6.       Įvertinęs šalių sutartas 2018 m. balandžio 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas teismas nustatė, jog nuomotojas turi teisę pasilikti užstatą tik tuo atveju, jeigu sutartyje numatytais pagrindais sutartis nutraukiama prieš terminą (nuomininko iniciatyva ar nuomininkui netinkamai vykdant sutartį). Kadangi nuomos sutartis nebuvo nutraukta pries terminą, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei jos sumokėtą 2200 Eur užstatą (Sutarties 8.3 puntas).

7.       Pasisakydamas dėl atsakovės atlikto vienašališko įskaitymo teismas pažymėjo, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, turi būti nustatytos sąlygos įskaitymui atlikti (CK 6.130 straipsnis). Teismas sutiko su ieškove, kad įskaitymo atlikimo metu nesant aiškiai apibrėžto atsakovės reikalavimo, atsakovė atsakyme į pretenziją nepagrįstai nurodė apie tariamai atliktą įskaitymą. Teismo vertinimu, priešieškinio turinys pagrindžia, jog atsakovė vienašalio įskaitymo nebuvo taikiusi, o pareiškimas apie tariamai atliekamą įskaitymą vertintinas kaip bandymas sustiprinti savo derybinę poziciją. Nustatęs, kad atsakovės pranešimas apie atliktą įskaitymą kaip vienašalis sandoris turi valios trūkumų, jį laikė neįvykusiu sandoriu, o atsakovės veiksmus negrąžinant 2200 Eur depozito sumos kvalifikavo kaip atsakovės naudojimąsi sulaikymo teise (CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalys, 6.69 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas nurodė, kad atsakovei tenka procesinė pareiga įrodyti padarytos žalos dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir ieškovės kaltę. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai yra pakankami išvadai, kad patalpos perdavimo metu buvo prastesnės būklės – lubose liko skylės demontavus šviestuvus, sienose ir durų varčioje liko įdubos nuo metalinių ir medinių konstrukcijų tvirtinimo detalių, taip pat buvo pažeistos grindys, įbrėžtas stiklo paketas. Remdamasis teismų praktika teismas pažymėjo, kad dėl mechaninių pažeidimų padaryti patalpų trūkumai (grindų plytelių įdaužos, skylės grindų plytelėse, demontavus stelažus likusios skylės sienose, demontavus apšvietimo sistemą likusios skylės lubose, stiklo įbrėžimas) yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, juolab kad perimdama patalpas nuomai ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. perdavimo priėmimo akte nurodė gerą, be trūkumų patalpų būklę.

9.       Teismas nustatė, jog atsakovė patalpoms padarytą žalą įrodinėja dviem rašytiniais įrodymais - 2020 m. balandžio 9 d. Patalpų apžiūros defektiniu aktu ir lokaline sąmata Nr. S001, kurioje patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paruošiamieji, demontavimo darbai, atstatymo darbai ir kiti darbai sudaro 1556,48 Eur. Remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (ieškovės iš interneto portalų pateiktas archyvines nuotraukas, kuriose užfiksuotas renginys, vykęs iki nuomos su ieškove), padarė išvadą, jog aptariamas stiklo paketo įbrėžimas buvo dar iki patalpų perdavimo ieškovei ir už šį defektą ieškovė negali būti atsakinga. Aptardamas kai kurių įskilusių grindų plytelių defektą teismas pažymėjo, kad ieškovė, neaptarusi šio aspekto patalpų perdavimo – priėmimo akte, prisiėmė dėl tokių savo veiksmų kylančią riziką, o byloje nėra jokių duomenų, kad mechaniniai grindų pažeidimai atsirado iki patalpų perdavimo ieškovei momento. Teismas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nenustatė, jog ieškovė, demontavusi ir išsivežusi jai nepriklausančius šviestuvus (šiuos šviestuvus sumontavo ankstesnis nuomininkas vietoje buvusių nuomotojo šviestuvų), tinkamai sutvarkė patalpų lubas, užglaistė likusias skyles, jas perdažė.

10.       Teismas vertino, kad atsakovė nepatyrė tiesioginių išlaidų, susijusių su patalpų atstatymu, kadangi atsakovė pati ieškovės paliktų defektų nešalino, o šiuos darbus atliko naujas patalpų nuomininkas MB „ENZO Baltic“, patalpas pritaikydamas savo poreikiams. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendė, jog iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokią konkrečią įtaką nuomos kainai turėjo ieškovės paliktų patalpų defektų pašalinimas, o ne pritaikymas nuomininko poreikiams. Todėl atsižvelgdamas į ieškovės pareigos grąžinti patalpas ne blogesnės būklės nei buvo iki patalpų perdavimo nuomininkui, nevykdymą, bei patalpų natūralų nusidėvėjimą, teismas sprendė taikyti nuomos sutarties 7.2 punkte numatytas pasekmes – 1000 Eur baudą kaip preziumuojamus nuostolius. Kartu pažymėjo, kad nors ieškovė tikslindama priešieškinio reikalavimus, nurodė nereikalaujanti baudos dėl siekio didesnės sumos tariamų faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo, tačiau preziumuojamų nuostolių suma iš esmės atitinka ieškovės sąmatoje nurodytas sumas, atmetus stiklo paketo pakeitimo, socialinio draudimo, pelno, PVM ir kitas panašaus pobūdžio išlaidas.

11.       Teismas netenkino atsakovės reikalavimo priteisti negautas pajamas, kadangi nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodė nuomotojo negautų pajamų realumo, dydžio, priežastinio ryšio. Nors teismas, įvertinęs byloje esantį susirašinėjimą, nustatė, kad ieškovė patalpas subnuomojo neturėdama nuomotojo sutikimo, tačiau padarė išvadą, jog atsakovė dėl subnuomos fakto jokių nuostolių nepatyrė. Teismo nuomone, tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek nuomos sutarties 8.2 punktą, vienintelis nuomotojo teisių gynimo būdas esant subnuomos faktui be nuomotojo sutikimo yra teisė nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir teisė pasilikti užstatą kaip baudą dėl sutarties nutraukimo (Sutarties 8.3 punktas, 6.6. punktas). Kadangi atsakovė, trečiasis asmuo R. K. ir jų įgaliotas asmuo J. K. žinojo apie patalpų subnuomą, nuo 2019 m. gruodžio mėnesio turėjo teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą ir pasilikti užstatą kaip baudą. Nuomotojas pasirinko sutarties nenutraukti ir gauti nuomos mokestį, numatytą sutartyje, todėl tokius nuomotojo veiksmus teismas vertino kaip konkliudentiniais veiksmais duotą sutikimą subnuomai. Kadangi netenkino reikalavimo priteisti atsakovei skirtumą tarp nuomos ir subnuomos mokesčio, šalių argumentus dėl ieškovės patirtų 1500 Eur išlaidų už tarpininkavimo paslaugas surandant subnuomininką, laikė neturinčiais teisinės reikšmės.

12.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kiekviena iš šalių turi priešpriešinius reikalavimus – atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 2200 Eur depozitą, o ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 1000 Eur baudą. Todėl šalių priešpriešinius reikalavimus įskaitė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 143 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1200 Eur sumą. Taip pat tenkino ir reikalavimą dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

13.       Įvertinęs tenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 54 procentais, o priešieškinio reikalavimai patenkinti 36 procentais. Todėl ieškovei atitinkamai priteisė 1622,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteisė 526,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14.       Apeliantė MB „Dizaino vėjas“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas dėl 2200 Eur priteisimo tenkintas iš dalies pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės L. K. ieškovės MB „Dizaino vėjas“ naudai 2 200 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3004,00 Eur (tris tūkstančius keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1.       pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas ir neteisingai išsprendė bylos dalyvių ginčą dalyje dėl baudos priteisimo atsakovei iš ieškovės. Ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Patikslinusi priešieškinį atsakovė nurodė, jog nereikalauja priteisti iš ieškovės 1000 Eur baudos, o to reikalautų tik tokiu atveju, jeigu padaryta žala patalpoms būtų mažesnė už šalių aptartas netesybas. Be to, atsakovė nurodė, jog reikalaujama priteisti suma susideda iš 1556,48 Eur nuostolių atlyginimo ir 1224 Eur už negautų pajamų iš subnuomos (viso 2780, 48 Eur), motyvuose nenurodė baudos. Todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas baudos (netesybų) priteisimo klausimas. Taigi nesant pareikšto reikalavimo ir motyvų, teismas, spręsdamas baudos klausimą, išėjo už priešieškinio ribų, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas šioje byloje turėjo netenkinti priešieškinio reikalavimų, o baudos klausimo apskritai nespręsti;

14.2.       spręsdamas dėl baudos atsakovės naudai priteisimo teismas rėmėsi tarp pradinio patalpų nuomotojo R. K. ir atsakovės sudarytos sutarties 7.2 punktu, tačiau pagal materialinės teisės normas kreditoriaus reikalavimas priteisti netesybas ir kartu realiai įvykdyti prievolę yra neteisėtas. Todėl sutarties 7.2 punktas, nustatantis atsakovei teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ir kartu reikalauti netesybų, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Atsakovei pasirinkus savo teisių gynybos būdą (reikalauti nuostolių atlyginimo), sutartinė nuostata dėl netesybų prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir netaikytina;

14.3.       priteista 1000 Eur bauda neproporcingai per didelė, kadangi jei ir būtų patalpoms padaryti nuostoliai, jie nebūtų tokie dideli. Tuo atveju, jeigu būtų priteistos netesybos, jos turėtų būti mažintinos, kadangi dauguma veiksmų atlikti buvusio nuomininko, o ne ieškovės:

14.3.1.                       nepagrįstai remtasi atsakovės pateiktu defektiniu aktu ir sąmata. Atsakovė su atstovu iki išvažiuojamojo posėdžio tvirtino, jog stiklo defektui pašalinti reikalinga pakeisti visą stiklo paketą, kai tuo tarpu apžiūros metu nenustatytas stiklo paketo įbrėžimas ir jis nebuvo bei nebus keičiamas.

14.3.1.2.                       tiek priešieškinyje, tiek pirmosios instancijos teismo išvadose nepagrįstai nurodoma, kad paliktos metalinės ir medinės konstrukcijos yra patalpų trūkumai. Priimdama patalpas ieškovė negalėjo metalinių ir medinių konstrukcijų, kurios buvo sumontuotos iki ieškovei išsinuomojant patalpas, nurodyti kaip trūkumo, kadangi drabužių parduotuvėje tokios konstrukcijos yra privalumas, o ne trūkumas. Dėl nurodyto negalėjo tikėtis ir atsakovės reikalavimo nukabinti konstrukcijas. Visos šalys byloje ir liudytojai patvirtino, kad iki patalpas išnuomojant ieškovei jos buvo išnuomotos kitai drabužių parduotuvei DMJ, UAB, o nuotraukos ir liudytojas M. B., buvęs nuomininko DMJ, UAB, vadovas, patvirtino, kad konstrukcijas pakabino buvęs nuomininkas;

14.3.1.3.                      priešingai nei padaryta teismo išvada, ieškovė nėra atsakinga už skyles lubose, kurios atsirado nukabinant šviestuvus. Teismo posėdžio metu šalys ir liudytojai patvirtino, jog šviestuvus patalpose sumontavo buvę nuomininkai DMJ, UAB, o juos ieškovė įsigijo iš buvusių nuomininkų. Tai, jog šviestuvus pakabino buvęs patalpų nuomininkas, pripažino ir teismas. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog skylės lubose atsiranda ne nukabinant šviestuvus, o juos pakabinant. Atsakovė galėtų reikšti ieškinį tik dėl šviestuvų paėmimo, tačiau šviestuvai priklausė ieškovei;

14.3.1.4.                      pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų paaiškinimais ir nemotyvavo, kodėl liudytojų paaiškinimais, kurie nebuvo prieštaringi ir neprieštaravo kitiems įrodymams byloje, šioje byloje negalima remtis. Liudytojai patvirtino, jog kabliukus drabužių kabinimui pakabino įmonė DMJ, UAB, o grindų plytelės buvo blogos būklės prieš perimant patalpas ieškovei. Taip pat liudytojai patvirtino, kad žaliuzės neveikė dar prieš pradedant nuomoti ieškovei patalpas.

14.4.                      Teismas, peržengdamas ginčo ribas, nei vienai šaliai neprašant nepagrįstai taikė įskaitymą. Atsakovė patikslintu priešieškiniu neprašė priteisti palūkanų, todėl prievolė apmokėti piniginių lėšų sumą su priteistinomis palūkanomis nuo bylos iškėlimo (ieškinio priėmimo) dienos ir prievolė sumokėti pinigines lėšas neskaičiuojant nuo šios sumos palūkanų nėra lygiavertės. Teismui taikant įskaitymą ir ieškovei sumažinus priteistiną sumą, ieškovė neteko ir priteistinų palūkanų nuo sumažintos sumos, kuri, atsižvelgiant į ieškinio priėmimą (2020 m. gegužės 18 d.), yra gana ženkli;

14.5.                      teismo atliktas įskaitymas nulėmė ir neteisingai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pareikštas ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi, tuo tarpu priešieškinys tenkintas tik iš dalies, priteisiant 1000 Eur baudą iš ieškovės. Apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas teismas skaičiavimus atliko vienos šalies atžvilgiu iki teismo atlikto įskaitymo, o kitos šalies atžvilgiu po teismo atlikto įskaitymo. Tvirtindamas, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti 36 proc. (skaičiuodamas šią sumą iki teismo atlikto įskaitymo) ir galutiniu sprendimu iš ieškovės atsakovei priteisdamas 36 proc. bylinėjimosi išlaidų 526,68 Eur, teismas lygiai taip pat turėjo skaičiuoti ieškovės tenkintų / atmestų reikalavimų dalis iki teismo atlikto įskaitymo ir priteisti 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 3004 Eur, bet ne 54 proc. (1622,16 Eur).

3.                      Atsakovė atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

15.1. atsakovė įrodinėjo patalpoms padarytą žalą bei jos piniginę išraišką. Byloje pateiktas 2018 m. balandžio 10 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nuomininkė patvirtino, jog patalpos perduotos geros būklės ir jokių trūkumų patalpos neturi. Taigi patalpos buvo perduotos naudojimui geros būklės, o jei ieškovė priėmimo – perdavimo metu nepastebėjo tam tikrų defektų, apie tai galėjo informuoti atsakovę vėliau. Ieškovė jokių pretenzijų nepareiškė, todėl turi prisiimti visas neigiamas pasekmes;

15.2. teismas turėtų nesivadovauti ieškovės liudytojo M. M. parodymais, kadangi jis nėra susijęs su statybų verslu ir neturi specialių žinių patalpų defektams įvertinti. Be to, liudytojas nedalyvavo priimant patalpas ieškovei, todėl negali vertinti patalpų būklės priėmimo metu. Patalpų grąžinimo dieną ieškovės vadovė liudytojui J. K. priimant patalpas su defektais sutiko ir nurodė, kad atsakovės žinioje likusio užstato turėtų užtekti defektų šalinimui, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė. Ieškovės atstovai nepageidavo apžiūrėti patalpų po defektų nustatymo ir reiškiant šalims viena kitai pretenzijas, nors patalpos dar nebuvo suremontuotos ir buvo galimybė nustatyti padarytus defektus. Ieškovės atstovė bandė šalinti defektus lubose, užglaistydama skyles. Minėtos aplinkybės pagrindžia patalpoms padarytą žalą, o ne normalų nusidėvėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog grąžintos patalpos buvo prastesnės būklės, teisinga ir pagrįsta;

15.3. teismui padarius išvadą, jog nuomininkė grąžino patalpas prastesnės būklės nei priėmė, reikėjo nustatyti patalpoms padarytą žalą. Naujasis nuomininkas, pritaikęs patalpas savo poreikiams, kartu atliko ir patalpų remontą bei pašalino defektus, todėl naujajam nuomininkui sumažėjo nuomos kaina 300 Eur /mėn. Netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, todėl atsakovei neįrodžius didesnių nuostolių, juos teismas įvertino kaip minimalius 1000 Eur suma. Priteisdamas minimalius nuostolius teismas neišėjo už ginčo ribų, kadangi byloje visą laiką buvo įrodinėjama žala, jos dydis bei tai, ar patalpoms padaryti defektai buvo nuomos santykių pradžioje;

15.4. tiek ieškovės, tiek atsakovės prievolių įvykdymo laikas sutapo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko įskaitymą ir iš atsakovės priteisė tik skirtumą. Dėl nurodyto ieškovė palūkanų priskaičiavimo prasme nuostolių nepatyrė, kadangi palūkanos pagrįstai skaičiuojamos nuo skirtumo;

15.5. apskaičiuodamas bylinėjimosi išlaidas teismas aritmetinės klaidos nepadarė. Ginčo dėl 2200 Eur nuomos mokesčio dalies nebuvo, pagrindinis ginčas buvo kilęs dėl (ne)paliktų defektų patalpose ir jų šalinimo kainos, todėl teismas vien dėl to galėjo sumažinti priteistinas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.                      Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

5.                      Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

6.                      Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

7.                      Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria konstatavus, jog nuomojamos negyvenamosios patalpos grąžintos su defektais, nuspręsta taikyti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi sutartas pasekmes – baudą, atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8.                      Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog R. K. su ieškove MB „Dizaino vėjas“ 2018 m. balandžio 10 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu dviejų metų laikotarpiui (nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 10 d.) nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti už 1294 Eur užmokestį negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigojo išnuomotas patalpas naudoti drabužių, batų, aksesuarų ir/ar kitų prekių parduotuvei (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.1, 5.1 punktai). Šalys 2018 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktu prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties patvirtino, kad perduotos patalpos yra geros būklės, jokių trūkumų šios patalpos neturi, o patalpose esančios komunikacijų (šildymo, kanalizacijos, ventiliacijos, kondicionavimo, vandentiekio, šilumos tinklų, elektros tinklų, telekomunikacijų tinklų) apšvietimo sistemos, apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai atitinka šiems įrenginiams keliamus nustatytus reikalavimus. Iš byloje esančio pinigų perdavimo akto nustatyta, jog nuomotojui R. K. perduota 3300 Eur suma, kurią sudaro 1100 Eur suma už pirmą nuomos termino mėnesį ir 2200 Eur užstato dalis, lygi dviejų mėnesių patalpų nuomos kainos.

9.                      Ieškovė 2020 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku, adresuotu trečiajam asmeniui, nurodė, jog baigiasi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios ieškovė pratęsti nebeplanuoja, be kita ko informavo, kas pasirašius priėmimo perdavimo aktą, nurodys sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedamas depozitas.

10.                       Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pasibaigus 2018 m. balandžio 10 d. nuomos sutartyje numatytam terminui, ieškovė nuomos santykių tęsti nebepageidavo. Ieškovės atstovas pateikė atsakovei L. K. (nuomotojo R. K. teisių ir pareigų perėmėjai po nuomotojo mirties) 2020 m. balandžio 8 d. pretenziją dėl prievolių pagal nuomos sutartį vykdymo, reikalaudamas ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 10 d. patvirtinti ir ieškovei atsiųsti skenuotą patalpų perdavimo-priėmimo aktą, ir nurodė, kad atsisakius, ieškovė laikys, jog savo pareigą perduoti nuomotojui patalpas įvykdė, net ir nuomotojui atsisakius jas priimti ir formaliai tai užfiksuoti rašytiniu dokumentu, taip pat reikalavo ir nedelsiant, ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 12 d. grąžinti nuomininko sumokėtą 2200,00 Eur užstatą. Atsakovė 2020 m. balandžio 14 d. „Atsakymas į 2020-04-08 datuotą pretenziją kartu su priešpriešine pretenzija bei su pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo“ Nr. 20/04/14 nurodė, kad nors nuomininkas ir faktiškai perdavė nuomotojui patalpas, tačiau patalpų perdavimo priėmimo aktas iš nuomotojo pusės nebuvo pasirašytas dėl to, kad nuomininkas pateikė ydingo turinio patalpų priėmimo-perdavimo aktą, be to, nuomininkas neįvykdė sutarties 6.9 punkte numatytos pareigos grąžinti nuomotojui išnuomotas patalpas ne blogesnės būklės, kuri buvo iki jų perdavimo nuomininkui, atsižvelgiant į natūralų išnuomotų patalpų nusidėvėjimą, ko pasekoje nuomotojui buvo reikalingas papildomas laikas tiksliai nustatyti žalą patalpoms. Atsakovė nurodė, kad kaip baudos sumą įskaičiavo 2200,00 Eur sumokėtą depozitą, todėl po atlikto įskaitymo nuomotojo prievolė grąžinti 2200,00 Eur depozitą pasibaigė, o ieškovės prievolė atlyginti nuomotojui nuostolius sumažėjo iki 3034,12 Eur.

11.                      Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, konstatavo, jog atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei 2200 Eur užstatą, o pripažinęs atsakovės  atsakyme į pretenziją nurodą tariamai atliktą įskaitymą nepagrįstu, atsakovės veiksmus vertino kaip naudojimąsi sulaikymo teise. Dėl minėtų teismo išvadų ginčo byloje nekyla.

12.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, sprendė, kad negyvenamosios patalpos grąžintos prastesnės būklės nei kad buvo perduotos, tačiau vertino, jog atsakovė nepatyrė tiesioginių nuostolių dėl negyvenamųjų patalpų remonto, o iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokią dalį remonto sudarė defektų šalinimas, o ne pritaikymas naujo nuomininko poreikiams. Todėl teismas sprendė taikyti šalių Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punkte numatytas pasekmes – 1000 Eur baudą. Apeliantė nesutinka su tuo, jog grąžintų patalpų būklė prastesnė nei kad buvo perduotos 2018 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo aktu prie Negyvenamųjų patalpų nuomos, o pirmosios instancijos teismas, taikydamas savo iniciatyva Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punktą, peržengė ieškinio ribas.

Dėl ginčo esmės

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, visų pirma įrodinėja, jog nepagrįstai konstatuoti patalpoms padaryti nuostoliai, o jeigu nuostoliai ir padaryti, jie nėra tokie dideli, jog sudarytų 1000 Eur sumą, be to, dauguma darbų atlikti buvusio nuomininko. Taigi apeliantė visų pirma nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų, susijusių su grąžinamų patalpų būkle, vertinimu.

26. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovė negyvenamosioms patalpoms padarytą žalą įrodinėjo pateikdama 2020 m. balandžio 9 d. Patalpų apžiūros defektiniu aktą ir lokalinę sąmatą Nr. S001, iš kurios turinio matyti, jog nurodyti patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atlikti reikalingi darbai, o jų kaina sudaro 1556,48 Eur. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė pateiktuose dokumentuose nurodytus defektus ir jiems atlikti reikalingus darbus, pasisakydamas, jog už stiklo paketo įbrėžimą ieškovė nėra atsakinga, kadangi toks defektas jau buvo iki patalpų perdavimo. Kitus nurodytus defektus pirmosios instancijos teismas pripažino kaip padarytus ieškovės, pažymėdamas, jog ieškovė grąžino negyvenamąsias patalpas prastesnės būklės nei jas perėmė.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių argumentus pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nustatyti patalpų defektai nelaikytini įprastu patalpų nusidėvėjimu, patalpos atsakovei buvo grąžintos prastesnės būklės nei priimtos, o už patalpų defektus atsakinga apeliantė. Iš tiesų, byloje pateiktame 2018 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo-priėmimo akte prie Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ieškovės atstovė patvirtino, kad perduotos patalpos yra geros būklės, jokių trūkumų šios patalpos neturi, o patalpose esančios komunikacijų (šildymo, kanalizacijos, ventiliacijos, kondicionavimo, vandentiekio, šilumos tinklų, elektros tinklų, telekomunikacijų tinklų) apšvietimo sistemos, apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos įrenginiai atitinka šiems įrenginiams keliamus nustatytus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog apeliantė būtų informavusi nuomotoją apie pastebėtus trūkumus, taip pat nėra duomenų ir apie reikštas pretenzijas dėl patalpų būklės (CPK 178 straipsnis). Taigi, vadinasi 2020 m. balandžio 9 d. Patalpų apžiūros defektiniame akte nurodyti trūkumai atsirado apeliantei naudojantis patalpomis. Priešingai nei nurodo apeliantė, tai, jog defektiniame akte ir sąmatoje nurodytas stiklo įbrėžimas, kurį teismas pripažino buvus dar iki ieškovei įsikeliant į patalpas, nesudaro pagrindo laikyti tokių rašytinių įrodymų nepagrįstais ar juose nurodytų faktų apskritai nevertinti. Pažymėtina, kad apeliantė nepaneigė, jog kiti minėtame defektiniame akte ir sąmatoje užfiksuoti duomenys yra neteisingi, todėl jie pagrįstai buvo vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Nors apeliantė įrodinėja, kad metalinės ir medinės konstrukcijos jai perimant patalpas negalėjo būti laikomos trūkumu dėl ieškovės veiklos, tačiau pažymėtina, kad tokios konstrukcijos buvo naudojamos išimtinai ieškovės (ir prieš tai buvusio nuomininko) darbinėje veikloje, o byloje nėra duomenų apie tai, kad konstrukcijos atsakovei buvo reikalingos ir jas perėmė. Taigi nepritartina apeliantės argumentui, jog paliktos metalinės ir medinės konstrukcijos nagrinėjamu atveju nelaikytinos trūkumu. Teismas nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog nukabinant šviestuvus skylės lubose nelaikytinos trūkumu. Nors apeliantė įrodinėja, kad šviestuvus pakabino buvęs nuomininkas, tačiau pažymėtina, kad matomos neužtaisytos (ar netinkamai užtaisytos) skylės lubose atsirado būtent nukabinus šviestuvus. Todėl, po šviestuvų demontavimo tinkamai nesutvarkius lubų, ir jose atsiradusias skyles pirmosios instancijos teismas pagrįstai priskyrė prie patalpų defektų. Nepaneigtas ir pirmosios instancijos teismo argumentas dėl įskilusių grindų defekto, kadangi, perimant patalpas iš buvusio nuomininko, 2018 m. balandžio 10 d. Negyvenamųjų patalpų perdavimo - priėmimo akte toks defektas nebuvo nurodytas. Taigi apibendrinant pirmosios instancijos teismo motyvus skundžiamame sprendime, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, vertintina, jog apeliantė nepaneigė apylinkės teismo išvados, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.9 punkto nuostata grąžinti patalpas ne blogesnės būklės nei buvo iki patalpų perdavimo nuomininkui buvo vykdoma netinkamai.

28. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išėjo už priešieškinio ribų, kadangi atsakovei nekeliant priešieškinyje reikalavimo, sprendė taikyti Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 numatytas pasekmes.

29. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

28. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas iš netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 37).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad negyvenamosioms patalpoms padarytų defektų paruošiamieji, demontavimo darbai, atstatymo darbai ir kiti darbai sudaro 1556,48 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovė patalpų neremontavo, o defektus šalino naujasis nuomininkas, kartu patalpas pritaikydamas ir savo poreikiams, kad į tai atsižvelgiant nustatytas ir nuomos mokestis, tačiau tiksliai nėra galimybės nustatyti, kokią konkrečią įtaką nuomos kainai turėjo patalpų suremontavimas, sprendė priteisti šalių sulygtas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punkte netesybas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs netesybų teisinį reglamentavimą, šalių sulygtų netesybų paskirtį, nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas. Šalių sulygtos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje netesybos laikytinos minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kaip matyti, atsakovė įrodinėjo 1556,48 Eur nuostolius, nurodydama, jog patalpoms padarytų defektų pašalinimui reikalinga suma yra didesnė nei kad Negyvenamųjų patalpų nuomos nutartyje nurodyti minimalūs nuostoliai, todėl įrodinėjo didesnių nei minimalūs nuostolių sumą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės įrodymai nėra pakankami tokiam nuostolių dydžiui pagrįsti, todėl priteisė minimalius nuostolius, neviršijančius Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punktu sulygtų netesybų. Taigi vertintina, jog spręsdamas priteisti minimalius nuostolius, išreikštus Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punkte nustatytų netesybų forma, pirmosios instancijos teismas priešieškinio ribų neperžengė ir CPK 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, įtvirtinančių sprendimo priėmimą ginčo ribose, nepažeidė.

31. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantė taip pat kelia abejones, ar patalpoms nustatyti defektai ir jiems pašalinti reikalinga suma atitinka priteistą 1000 Eur baudą. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu netesybos priteistinos, jos turėtų būti mažintinos.

32. Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017 40, 43 punktus). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2008). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai (CPK 178 straipsnis).

33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena vertus, Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7.2 punktu sulygtos netesybos yra laikytinos minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kita vertus, apeliantė objektyviais rašytiniais įrodymais nepagrindė, jog nustatyti defektai ar jiems pašalinti reikalinga suma yra mažesni už minimalius nuostolius (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantės abejonės yra tik subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai, apeliantė nepagrindė, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl vertintina, jog nėra pagrindo šalių sulygtas netesybas mažinti.

34. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, peržengdamas šalių reikalavimus, įskaitė ieškovės ir atsakovės priešpriešinius reikalavimus.

35. Pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas priima priešieškinį, jeigu priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismui išsprendus ginčą ir sprendimu konstatavus kiekvienos iš šalių reikalavimo dydį, reikalavimas tampa galutinai išspręstas ir nebeginčytinas, todėl teismas, pripažindamas, kad ieškovas yra skolingas atsakovui, o atsakovas – ieškovui, „sudengia“ priešpriešinius reikalavimus ir priteisia skirtumą iš šalies, kurios reikalavimas nepadengia kitos šalies reikalavimo. Taigi, teismas ne pats ex officio (pagal pareigas) atlieka įskaitymą, o atlikdamas tokį procesinį veiksmą, pripažįsta atsakovo materialinio teisinio pobūdžio siekio, kad pasibaigtų ieškovo reikalavimo teisė, jo reikalavimą įskaičius į atsakovo reikalavimą, teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-684/2017).

36. Taigi, vertinant tiek teisinį reguliavimą, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės argumentai dėl priešpriešinių šalių reikalavimų sudengimo negalimumo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog tokią pirmosios instancijos teismo teisę numato ne tik priešieškinio, kaip teisinio instituto prigimtis, tačiau ji yra įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kiti apeliantės argumentai teisinės reikšmės neturi ir nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo.

    Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinio patenkinimo iš dalies atveju bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

38. Apeliantė (ieškovė) teikdama apeliacinį skundą nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai skaičiuotos, kadangi atlikdamas skaičiavimus teismas bylinėjimosi išlaidas vienos šalies atžvilgiu paskaičiavo iki teismo atlikto įskaitymo, o kitos šalies atžvilgiu po teismo atlikto įskaitymo.

39. Apeliacinės instancijos teismas, perskaičiavęs pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimą procentine išraiška, su apeliantės argumentais nesutinka. Matyti, jog skaičiuojant patenkintų / atmestų reikalavimų dalis taikytas vienodas principas. Taigi apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos vienai šaliai paskaičiuotos iki atlikto įskaitymo, o kitos šalies atžvilgiu po teismo atlikto įskaitymo. Todėl įvertinęs atmestus ir patenkintus reikalavimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

     Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimai netenkinti, apeliantė neįgijo teisės į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

41. Atmetus apeliantės reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos atsakovei. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, jas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas.

42. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, numatytų maksimalių priteistinų dydžių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į galimas darbo ir laikos sąnaudas rengiant atsiliepimą, į atsiliepimo turinį ir ginčo pobūdį, į civilinėje byloje keltus teisinius klausimus, į teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, jog atsakovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 600 Eur dydžio.

    Dėl civilinės bylos baigties

43. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista ar panaikinta apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            netenkinti apeliacinio skundo. 

          Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Dizaino vėjas“, juridinio asmens kodas 304828796, atsakovės L. K. naudai 600 Eur (šeši šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė