Civilinė byla Nr. e2A-1101-302/2020
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00099-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Radviliškio ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-544(12.27) „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimo Nr. 475730, pirkime „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“.
2. Ieškovė nurodė, kad viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Radviliškio ligoninė (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) 2020 m. kovo 3 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“, pirkimo Nr. 475730 (toliau – ir Pirkimas). 2020 m. balandžio 21 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis raštu Nr. S-506(12.27) pranešė, kad pirmoje vietoje pagal ekonominio naudingumo balus pasiūlymų eilėje yra UAB „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“, su kuria 2020 m. balandžio 29 d. 11 val. bus pasirašoma Pirkimo sutartis. 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. S-544(12.27) atsakovė nutraukė Pirkimo procedūras. Dėl minėto atsakovės sprendimo buvo pateikta pretenzija, kurią atsakovė atmetė.
3. Ieškovės teigimu, Pirkimo procedūros nutrauktos neteisėtai, kadangi nesusiklostė jokios svarbios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių Pirkimo procedūros galėjo būti nutrauktos. Poreikį gauti išorinio eksperto nuomonę dėl paprastojo remonto darbų projekto perkančioji organizacija ne tik galėjo, bet ir turėjo numatyti dar prieš pradėdama Pirkimo procedūras. Be to, aplinkybė, kad perkančiajai organizacijai paskelbus Pirkimo, kuris dėl to paties objekto (saulės elektrinės įrengimo darbų) buvo vykdomas jau trečią kartą, laimėtoją, prireikė atlikti projekto ekspertizę, nėra nulemta jokių objektyvių priežasčių, o tik pačios perkančiosios organizacijos subjektyvaus nenoro sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoja. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos poreikis Pirkimo objektu nėra išnykęs. Perkančioji organizacija nuo 2019 m. lapkričio 22 d. (kuomet buvo paskelbtas pirmasis viešasis pirkimas) iki šiol yra suinteresuota projektu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinio netenkino ir priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ginčo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos, nes iškilo poreikis atlikti statinio, ant kurio stogo bus atliekami saulės elektrinės įrengimo darbai, paprastojo remonto darbų projekto ekspertizę tam, jog Pirkimo procedūros būtų vykdomos remiantis teisės aktų reikalavimais.
6. Pirkimo sąlygų 9.3 papunktyje numatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas Pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo (preliminariosios) sutarties sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Pirkimo procedūras nutraukti privaloma, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.
7. Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, ar atliekant saulės elektrinės įrengimo darbus, statinio konstrukcijos nesikeis nesusilpnės ir pan., ar jos bus pertvarkomos, stiprinamos, pakeičiamos ir pan., ar nepasikeis statinio išorės matmenys: ilgis, plotis, aukštis ir pan. Byloje esantys duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina to, kad ekspertizė šiuo atveju yra nereikalinga. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju reikalinga įvertinti, ar įrengiant saulės elektrinę ant pastato stogo, įvertintas pastato ir jo stogo konstrukcijų atsparumas papildomoms apkrovoms ir pan., kas buvo akcentuota ir Projekte Nr. 2019-158-PRA-E, bei nustatyti papildomas aplinkybes, reikalingas Pirkimo įgyvendinimui.
8. Nors teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė nepakankamai išsamiai argumentavo savo sprendimo nutraukti Pirkimą priežastis, tačiau sprendė, jog tai nesudaro pakankamo pagrindo Pirkimo nutraukimą pripažinti neteisėtu.
9. Atsižvelgdamas į tai, kad perkančioji organizacija pagrindė ekspertizės būtinumą bei argumentavo priežastis, dėl kurių priimtas skundžiamas sprendimas nutraukti ginčo Pirkimo procedūras, teismas sprendė, jog skundžiamas sprendimas yra proporcingas (adekvatus) ir atitinkantis siekiamą tikslą.
10. Be to, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-410-236/2015, teismas nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog situacija, kai perkančioji organizacija jau Pirkimo procedūrų vykdymo eigoje padaro išvadą, kad Pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors ir rodo pačios perkančiosios organizacijos nepakankamą atidumą bei nepakankamą rūpestingumą rengiant Pirkimo sąlygas, be to, nevisiškai atitinka aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, sampratą, gali būti prilyginama naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Pirkimo eigoje paaiškėjimas, kad parengtos Pirkimo sąlygos neatitinka įstatymų reikalavimų, sudaro pagrindą nutraukti Pirkimą, kurį perkančioji organizacija laiko neteisėtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad paprastojo remonto darbų Projekto Nr. 2019-158-PRA-E ekspertizės atlikimas ginčo Pirkimo, kuris buvo vykdytas jau trečią kartą, atveju nėra privalomas pagal teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 34 straipsnio 2 dalis). Aplinkybę, kad saulės elektrinės įrengimo darbai yra paprastojo remonto darbai įrodo pačios atsakovės parengtas ir kartu su Pirkimo sąlygomis pateiktas Saulės elektrinės įrengimo darbų projektas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viešai paskelbtas išaiškinimas, jog saulės šviesos energijos elektrinių montavimas ant pastato išorinių konstrukcijų pagal galiojančius teisės aktus priskiriamas statinio paprastajam remontui. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė paprastojo remonto darbų projekto ekspertizės poreikį ne tik turėjo, bet ir objektyviai galėjo numatyti jau prieš pirmą kartą vykdytą pirkimą saulės elektrinei įsigyti. Atitinkamai aplinkybės, dėl kurių neva buvo nutrauktas ginčo Pirkimas, nėra ir negali būti laikomos nenumatytomis.
11.2. Teismas neįvertino ir to, kad pati perkančioji organizacija yra atsakinga už tinkamai parengtą paprastojo remonto darbų projektą, skirtą saulės elektrinės įrengimui, o perkančioji organizacija tokį projektą paskelbusi kaip Pirkimo dokumentų sudėtinę dalį, privalo prisiimti atsakomybę už paskelbto projekto duomenų teisingumą. Paprastojo remonto darbų projekte, kuris yra sudėtinė Pirkimo dokumentų dalis, buvo nurodyta, kad projektuotojas esant užsakovo pageidavimui prieš montavimo remonto darbus rekomenduoja atlikti pastato stogų konstrukcijų apkrovų atlaikymo vertinimą. Tai reiškia, kad atsakovė apie tokį galimą poreikį atlikti stogo konstrukcijų apkrovų vertinimą žinojo dar iki pradedant organizuoti visus tris vykdytus pirkimus, tačiau nieko nedarė, nors turėjo pareigą parengti kokybiškus Pirkimo dokumentus.
11.3. Pagal ginčo Pirkime priimtų sprendimų seką ir byloje surinktų įrodymų datas matyti, kad poreikį atlikti projekto ekspertizę dėl statinio, ant kurio bus įrengiama saulės elektrinė, stogo konstrukcijų apkrovų galimybių, atsakovė sugalvojo jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą (2020 m. gegužės 18 d. ieškinys pateiktas teismui; 2020 m. birželio 15 d. UAB „Pastatų konstrukcijos“ rašte, kuris pateiktas tik su tripliku, nurodoma, kad rekomenduojama atlikti stogo konstrukcijos tyrimą).
11.4. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią viešasis pirkimas negali būti nutraukiamas dėl aplinkybių, kurios visiškai priklauso nuo perkančiosios organizacijos valios ir elgesio ir kurias perkančioji organizacija turėjo ir (ar) galėjo numatyti.
11.5. Teismas nesilaikė viešųjų pirkimų praktikos dėl ikisutartinės šalių atsakomybės – atsakovei turi būti taikomas griežtos ikisutartinės atsakomybės standartas ir jos priimtas sprendimas nutraukti Pirkimą prieš pat sutarties pasirašymą su ieškove turi būti pripažintas neteisėtu.
11.6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Pirkimo objekto poreikis nėra išnykęs.
11.7. Atsakovė ikiteisminėje ginčo stadijoje savo kaip perkančiosios organizacijos pareigas vykdė netinkamai. Ieškovė nebuvo informuota apie ginčo Pirkimo nutraukimo priežastis. Tokias priežastis atsakovė galutinai suformulavo tik triplike, todėl, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (net ir ieškinio atmetimo atveju) teismas privalėjo priteisti ieškovei iš atsakovės.
12. Atsakovė VšĮ Radviliškio ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
12.1. Šiuo atveju svarbu ne tai, kada nenumatytos aplinkybės atsirado, o tai, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei ginčo Pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolimesnis Pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas.
12.2. Be ekspertinio vertinimo, kuris jau yra atliktas, tolesnis Pirkimo procedūrų vykdymas būtų prieštaravęs teisės aktų reikalavimams, dėl ko bet kokios vykdytos procedūros būtų galėjusios būti pripažintos neteisėtomis. Vien tai, kad panašus pirkimas vykdomas jau trečią kartą nepašalina atsakovės pareigos ginčo Pirkimo procedūras vykdyti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
12.3. Pastatas yra ypatingasis statinys pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus antro skirsnio 1 lentelės 4 punktą (pastato bendras plotas didesnis kaip 2 000 m2). Objekto statyba ir projektavimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagal Statybų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį projektų ekspertizė privaloma. Tyrimai ir skaičiavimai būtini, kad būtų tinkamai parinkti ir saugiai išdėstyti saulės elektrinės elementai, todėl Pirkimo procedūrų nutraukimas buvo objektyviai būtinas. Nors apeliantė akcentuoja tai, kad atsakovė pavėluotai nusprendė atlikti ekspertizę, tačiau tai negali paneigti atsakovės pareigos viešojo pirkimo procedūras atlikti laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.
12.4. Tai, kad apeliantei nepakako atsakovės argumentų, pagrindžiančių Pirkimo nutraukimo būtinumą, nėra ir negali būti pagrindu sprendimą nutraukti ginčo Pirkimo procedūras pripažinti neteisėtu.
12.5. Pirkimo eigoje paaiškėjus, kad pirkimo sąlygos prieštarauja teisės aktų reikalavimams, atsiranda pagrindas nutraukti pirkimo procedūras. Įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti pirkimą pagal, jos vertinimu, neteisėtas sąlygas būtų nelogiškas ir neatitiktų viešojo intereso viešuosius pirkimus vykdyti teisėtai.
12.6. Nei teismo proceso metu, nei ikiteisminėje stadijoje apeliantės teisė teikti savo poziciją dėl atsakovės veiksmų vertinimo nebuvo apribota. Apeliantė turėjo galimybę pateikti poziciją ir dėl ekspertizės atlikimo (ne)būtinumo, ir papildyti savo argumentus dėl ikiteisminio ginčo nagrinėjimo ir jo metu atsakovės pateiktų argumentų. Duomenys, kurie paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, nesąlygojo ieškinio atsisakymo, todėl atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip netinkami ir sudarantys pagrindą atsakovei neatlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl rašytinių paaiškinimų
14. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nenumatyta galimybė atsikirsti į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, taip pat nustatytas draudimas, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) skundą (CPK 323 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas tiek ieškovės rašytinių paaiškinimų, kuriais papildomi skundo argumentai, tiek atsakovės rašytinių paaiškinimų, kuriais atsikertama į ieškovės paaiškinimus, nepriima ir jame išdėstytų argumentų nevertina.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
16. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 3 d. VšĮ Radviliškio ligoninė CVP IS paskelbė viešąjį pirkimą „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“, pirkimo Nr. 475730. 2020 m. balandžio 21 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis pateikė raštą Nr. S-506(12.27) „Pirkimo procedūrų tęsimas toliau, pirkimo Nr. 475730“, kuriame nurodė, kad pasiūlymu eilė, vertinant ekonominio naudingumo balais, yra nekeičiama; pirmoje vietoje pagal ekonominio naudingumo balus pasiūlymų eilėje yra tiekėja UAB „Saulės elektriniu inžinerija ir ranga“, kuri yra skelbiama Pirkimo laimėtoja, su kuria 2020 m. balandžio 29 d. 11 val. bus pasirašoma Pirkimo sutartis.
17. 2020 m. balandžio 27 d. perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis pateikė raštą Nr. S-544(12.27) „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimo Nr. 475730“, kuriame nurodė, kad vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 9.1 papunkčiu „Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo (preliminariosios) sutarties sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti <...>“, nutraukia Pirkimo procedūras.
18. 2020 m. balandžio 29 d. ieškovė paprašė perkančiosios organizacijos paaiškinti Pirkimo nutraukimo priežastis. 2020 m. balandžio 30 d. Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis tiekėjui pateikė raštą Nr. S-563(12.27) „Atsakymas į paklausimą, pirkimo Nr. 475730“, kuriame nurodė, kad: „Pirkimo dokumentuose, saulės elektrinės projekte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti techniniai reikalavimai, kuriais konkurso vykdymo metu ligoninė (Perkančioji organizacija) vadovaujasi vykdydama pirkimą. Dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymuose techninių neatitikimų projekto reikalavimams, kylančių ginčų tarp konkurso dalyvių, gaunamų pretenzijų, kas trukdo priimti galutinį sprendimą dėl laimėtojo, Perkančioji organizacija, siekdama įsitikinti projekto tikslingumu, nusprendė kreiptis į nepriklausomą ekspertą dėl dalinio projekto vertinimo. Perkančioji organizacija vadovaudamasi Pirkimo dokumentų 9.1 punktu „Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras. Tai gali būti atliekama bet kuriuo metu iki pirkimo (preliminariosios) sutarties sudarymo, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti <...>“, nuoroda https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360001456525-Kada-galima-nutraukti-pirkim%C4%85-ir-prad%C4%97ti-nauj%C4%85- .“.
19. 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti sprendimą nutraukti Pirkimo procedūras ir atnaujinti Pirkimo procedūras. 2020 m. gegužės 11 d. perkančioji organizacija pateikė tiekėjui raštą Nr. S-617(12.27) „Atsakymas į pretenziją pirkimo Nr. 475730“, kuriuo ieškovės pretenzija buvo atmesta.
Dėl sprendimo nutraukti Pirkimą (ne)teisėtumo
20. Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų.
21. VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Pirkimo sąlygų 9.3 papunktyje.
22. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Minėtos VPĮ nuostatos formuluotė suponuoja, kad tam, jog būtų galima pirkimą nutraukti dėl paaiškėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi būti nustatytos šios dvi sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti.
23. Pirmoji sąlyga yra formali ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Tuo tarpu antroji sąlyga, t. y. ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, yra vertinamoji. VPĮ neatskleista viešojo pirkimo nutraukimo dėl nenumatytų aplinkybių taikymo kriterijų, todėl nenumatytos aplinkybės, kaip pagrindas viešajam pirkimui nutraukti, vertinamos teismo konkrečioje byloje.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neturi reikšmės, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai būtų pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgtina į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).
26. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad perkančiosios organizacijos naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra apribotas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Fracasso vs. Leitschutz, C-27/98).
27. Taigi nuostatos, susijusios su pirkimo pasibaigimu, nutraukiant pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, turėtų būti išimtinės ir objektyvios, daugiau priklausyti nuo faktinių aplinkybių, o ne nuo subjektyvaus jų vertinimo.
28. Pastebėtina, kad skundžiamame sprendime nutraukti ginčo Pirkimo procedūras perkančioji organizacija apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu, kad Pirkimo procedūros nutraukiamos remiantis Pirkimo sąlygų 9.1 papunkčiu. Vien dėl motyvacijos stokos toks perkančiosios organizacijos sprendimas, kaip apribojantis tiek ieškovės, tiek kitų suinteresuotų subjektų teisę gintis, vertintinas kritiškai.
29. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė detalizavo, kad Pirkimas buvo nutrauktas, kadangi, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, iškilo poreikis atlikti paprastojo remonto darbų Projekto Nr. 2019-158-PRA-E, ekspertizę ir su tripliku į bylą pateikė UAB „Pastatų konstrukcijos“ 2020 m. birželio 15 d. raštą, kuriame nurodoma, jog UAB „Pastatų konstrukcijos“ laimėjo statinio projekto ekspertizės paslaugų teikimo viešąjį pirkimą projektui „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino gatvė 9, Radviliškis paprastojo remonto aprašas“ (Projekto Nr. S-2019-158-PRA-E).
30. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).
31. Apeliantė nesutiko su atsakovės nurodoma priežastimi, sąlygojusia būtinybę nutraukti ginčo Pirkimą, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad paprastojo remonto darbų projektų ekspertizė šiuo atveju pagal teisės aktus nėra privaloma. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo su tokia apeliantės pozicija nesutikti.
32. Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ypatingojo statinio ir statinio, kurio projektavimas ir (ar) statyba finansuojama Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos biudžeto lėšomis, projektų ekspertizė privaloma. Kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos darbų projektų ekspertizės atlikimo privalomus atvejus nustato kultūros ministras, suderinęs su aplinkos ministru. Kitus statinio projekto ar atskirų statinio projekto dalių ekspertizės privalomus atvejus nustato aplinkos ministras. Statinio projekto ekspertizė neprivaloma krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose projektuojant nesudėtingąjį statinį, kurio projektavimas ir statyba finansuojama Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
33. To paties straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad 1 dalyje nurodytų statinių projektų ekspertizė atliekama dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų ir statinių projektų, kuriuose numatyti kultūros paveldo statinio tvarkomieji paveldosaugos darbai.
34. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu su pakeitimais patvirtintame statybos reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) numatyta, kad šiame reglamente nustatyta statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto) rengimo tvarka. Reglamento 69 punkte įtvirtinta, kad bendroji projekto ekspertizė ir dalinė projekto ekspertizė privaloma Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems statiniams. Kito statinio, nenurodyto reglamento 69 punkte, projekto ekspertizė neprivaloma. Statytojas turi teisę ją organizuoti savo iniciatyva. Jei projekto ekspertizė atliekama statytojo iniciatyva, jai taikomi visi reglamento reikalavimai kaip privalomai projekto ekspertizei. Atliekama nustatyta tvarka parengto ir nustatytos sudėties techninio projekto, techninio darbo projekto ekspertizė, supaprastinto projekto ekspertizė. (Reglamento 70 punktas).
35. Nepaisant to, kad pastatas, ant kurio stogo bus atliekami saulės elektrinės įrengimo darbai, yra priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai, saulės elektrinės įrengimo darbai yra paprastojo remonto darbai. Šią aplinkybę patvirtina pačios atsakovės parengtas ir kartu su Pirkimo sąlygomis pateiktas Saulės elektrinės įrengimo darbų Projektas Nr. 2019-158-PRA-E, kuriame aiškiai nurodyta, kad objektas – saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškyje, paprastojo remonto aprašas; statybos rūšis – paprastasis remontas.
36. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, bei atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nėra atliekama nei statinio, ant kurio bus įrengiama saulės elektrinė, rekonstrukcija, nei statinio kapitalinis remontas, nei tvarkomieji aplinkosaugos darbai, spręstina, jog Projekto Nr. 2019-158-PRA-E ekspertizės atlikimas, priešingai nei tvirtina perkančioji organizacija, šiuo atveju pagal galiojančius teisės aktus nėra privalomas.
37. Tiesa, nors paprastojo remonto darbų projekto ekspertizės atlikimas nagrinėjamu atveju ir nėra imperatyviai numatytas teisės aktuose, tačiau vien tai negali paneigti perkančiosios organizacijos teisės tokią ekspertizę organizuoti savo iniciatyva, bet tokia teisė turi būti įgyvendama laiku, nevilkinant viešojo pirkimo procedūrų.
38. Pastebėtina, kad pirmas viešasis pirkimas saulės elektrinės įrengimo darbams įsigyti (pirkimo Nr. 462329) buvo paskelbtas 2019 m. lapkričio 22 d. Analogiškas ginčo Pirkimui pirkimas jau yra organizuojamas trečią kartą. Atsakovės iš UAB „Solet technics“ įsigytas paprastojo remonto darbų Projektas Nr. 2019-158-PRA-E, su kuriuo preziumuojama, kad ieškovė turėjo būti susipažinusi jau nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, buvo naudojamas visuose trijuose pirkimuose. Minėto projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad projektuotojas, esant užsakovo pageidavimui, prieš montavimo remonto darbus rekomenduoja atlikti pastato stogų konstrukcijų apkrovų atlaikymo vertinimą. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad perkančioji organizacija apie paprastojo remonto darbų projekto ekspertizės poreikį, jeigu toks ir egzistuoja, ne tik turėjo, bet ir objektyviai galėjo numatyti dar prieš organizuodama pirmąjį viešąjį pirkimą saulės elektrinės įrengimo darbams įsigyti.
39. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad minėtas paprastojo remonto darbų Projektas Nr. 2019-158-PRA-E buvo paskelbtas kartu su Pirkimo sąlygomis, todėl jis laikytinas sudėtine Pirkimo sąlygų dalimi. Atsakovė, būdama perkančiąja organizacija, pati ruošė ginčo Pirkimo sąlygas ir planavo ginčo Pirkimo procedūras, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad paprastojo remonto darbo projekto netikslumai, dėl ko kilo poreikis atlikti atsakovės nurodomą ekspertizę, buvo jai netikėti ir gali būti vertinami kaip aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 68 punktas).
40. Paprastai neigiami padariniai, kylantys dėl netinkamų pirkimo dokumentų, tenka būtent pačiai perkančiajai organizacijai.
41. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovės nurodomas tariamas poreikis atlikti paprastojo remonto darbų projekto ekspertizę negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, dėl kurios galėjo būti nutrauktos ginčo Pirkimo procedūros.
42. Perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo vertinimui taip pat svarbus ir perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).
43. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė paskelbė naują analogišką ginčo Pirkimui viešąjį pirkimą „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“ (pirkimo Nr. 501173), kas suponuoja išvadą, kad perkančiosios organizacijos interesas ginčo Pirkimo objektu vis dar egzistuoja.
44. Taigi, atsižvelgiant į sprendimų nutraukti pirkimo procedūras išimtinį pobūdį, į tai, kad atsakovė nepagrindė, jog šiuo konkrečiu atveju egzistavo nenumatytos aplinkybės VPĮ 29 straipsnio 3 dalies prasme, ir tai, kad vis dar egzistuoja perkančiosios organizacijos suinteresuotumas Pirkimo objektu, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo panaikinti atsakovės 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-544(12.27) „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimo Nr. 475730, pirkime „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“.
45. Panaikinus atsakovės sprendimą, kuriuo ginčo Pirkimo procedūros buvo nutrauktos, šalys grąžinamos į iki pažeidimo buvusią padėtį, o Pirkimo procedūros turės būti tęsiamos perkančiajai organizacijai atliekant jos kompetencijai priklausančius veiksmus VPĮ nustatyta tvarka.
46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, todėl dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad, netenkindamas ieškinio, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė perkančiosios organizacijos teisę nutraukti pirkimą reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-544(12.27) „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimo Nr. 475730, pirkime „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
48. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą (jo dalį), turi būti perskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
49. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir į nurodytą teisinį reglamentavimą, spręstina, kad ieškovė UAB „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ įgyja teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
50. Bylos medžiaga patvirtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 500 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 3 064,93 Eur teisinės pagalbos išlaidos.
51. Atsižvelgiant į tai, kad teisinės pagalbos išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jos visa apimtimi (3 064,93 Eur) priteistinos ieškovei iš atsakovės.
52. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 4 564,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
53. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas 1 500 Eur žyminis mokestis, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis ir 2 292,95 Eur teisinės pagalbos išlaidos (apeliacinio skundo rengimas, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimas, rašytinių paaiškinimų rengimas).
54. Kadangi ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tinkamai pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių, jos ir už apeliacinį skundą bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėti žyminiai mokesčiai priteisiami ieškovei iš atsakovės. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės rašytinius paaiškinimus buvo atsisakyta priimti, teisinės pagalbos išlaidos už šių paaiškinimų rengimą ir pateikimą teismui, ieškovei neatlygintinos.
55. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 3 480,06 Eur (1 538 Eur žyminiai mokesčiai ir 1 942,06 Eur teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovės 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-544(12.27) „Dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, pirkimo Nr. 475730, pirkime „Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo Gedimino g. 9, Radviliškis įranga ir paprastasis remontas“.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės elektrinių inžinerija ir ranga“ (juridinio asmens kodas 304521263) iš atsakovės viešosios įstaigos Radviliškio ligoninės (juridinio asmens kodas 171448341) 8 044,99 Eur (aštuonis tūkstančius keturiasdešimt keturis Eur 99 cnt) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Romualda Janovičienė
Kazys Kailiūnas