Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-307-493/2013
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00974-2012-2
Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.; 45.10.; 79.; 79.1.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutarties E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresniojo patrulio 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu E. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubaustas 600 (šešių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams. Šį nutarimą E. V. apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui, kuris 2013-01-30 nutartimi skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko galioti.
E. V. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pagal bylos medžiagą ir pagal liudytojų parodymus matyti, jog E. V. manevravimas privertė kitą vairuotoją A. Š. stabdyti transporto priemonę siekiant išvengti eismo įvykio. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto parodymai vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės, o liudytojos A. Š. parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi ji davė tikslius parodymus ir neturi pagrindo apkalbėti apeliantą. Skundo autorius pažymi, kad nustačius LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą turi būti nurodyta, kokius konkrečius Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus iš eilės ar vienu metu pažeidėjas padarė. Tačiau apelianto tariamai padaryto pažeidimo esmė aiškiai neišdėstyta nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime paskirti administracinę nuobaudą. Kaltinime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad dėl apelianto veiksmų kiti vairuotojai turėjo staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Pažymėtina, kad byloje yra duomenys tik apie vieną vairuotoją, A. Š., kuri dėl neva apelianto pavojingų manevrų turėjo stabdyti. Apie jokius kitus vairuotojus duomenų nėra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad vairuotoja A. Š. dėl tariamų pavojingų manevrų būtų keitusi važiavimo kryptį. Be to, inkriminuotame kaltinime vairavimo pavojingumo pobūdis iš viso nedetalizuojamas. A. Š. nurodyto lenkimo negalima laikyti pavojingu manevravimu ir juo labiau – pavojingu manevravimu. Skundo autorius pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atlikti lenkimo ar ruošimosi lenkti manevrai būtų pažeidę KET reikalavimus. Kaltė buvo nustatinėjama remiantis vien tik liudytojos A. Š. parodymais. Pažymima, kad A. Š. nuomonė dėl apelianto vairavimo aplinkybių, negali būti laikoma neginčijamai kaltę patvirtinančiu įrodymu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo vertinamas įrodymų pakankamumas, jų prieštaravimai. Būtent dėl šių pažeidimų, apelianto nuomone, nutartis yra nepagrįsta.
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-01-30 nutarimą palikti nepakeistą, o E. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, apelianto nurodytos aplinkybės paneigtos ištirtais įrodymais.
E. V. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.
Pagal LR ATPK 30211 straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalį. E. V. nesutinka, kad padarė minėta administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad nėra jokių pažeidimo padarymo faktą patvirtinančių objektyvių duomenų. Apeliantas pažymi, kad sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą buvo remiamasi išimtinai liudytojos A. Š. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog E. V. vairavo transporto priemonę nesilaikydamas KET reikalavimų.
LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu arba paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tai pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tiek Institucija nutarime, tiek teismas nutartyje konstatavo, kad E. V. kaltė padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga. Su tokia išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apie daromą KET pažeidimą policijos pareigūnus informavo liudytoja A. Š.. Minėta liudytoja betarpiškai matė daromus KET pažeidimus ir apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Nors apeliantas teigia, kad remtis liudytojos paaiškinimais negalima, aukštesnės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Apygardos teismas sutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, kad jo kaltė dėl LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo iš esmės grindžiama tik liudytojos paaiškinimais, tačiau nesutinka, kad šis įrodymų šaltinis nepatvirtina jo kaltės padarius minėtą pažeidimą. Paaiškinime Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkui (b. l. 27-31) A. Š. išsamiai, detaliai ir nuosekliai aprašė administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. veiksmus, nurodė E. V. vairuojamos transporto priemonės valstybinį numerį, modelį bei spalvą. Paaiškinime nurodytas aplinkybes A. Š. patvirtino apklausiama teisme ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad netikėti liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi nenustatyta, jog A. Š. turėtų suinteresuotumą pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui ar būtų suinteresuota bylos baigtimi. A. Š. nurodė, kad pažeidėjo niekada anksčiau nėra mačiusi, jo nepažįsta, jokie santykiai jų nesieja. Šios aplinkybės neneigė ir pats apeliantas. Be to, A. Š. nurodytas aplinkybes, nors ir netiesiogiai, patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Iš įvykių registravimo ataskaitos (b. l. 25) matyti, kad 2012-05-04, 12.28 val. buvo gautas pranešimas apie tai, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), mieste važiuoja labai dideliu greičiu, sudarinėja avarines situacija, aplenkė pranešėją ir važiuoja (duomenys neskelbtini) kryptimi. Apie pažeidimą pranešė fizinis asmuo Š.. Patrulio D. T. tarnybiniame pranešime (b. l. 20) nurodyta, kad patruliuodamas 2012-05-04, 12.28 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu važiuoja, manevruoja, sukelia avarines situacijas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastebėtas, tačiau sustabdyti intensyviame eisme nepavyko, vairuotojas padidino greitį ir dingo. Apeliantas aplinkybės, kad buvo liudytojos nurodytu laiku ir nurodytoje, taip pat neneigia, tačiau teigia, kad liudytojos nuomonė apie jo vairavimo stilių negali būti įrodymų sprendžiant, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Aukštesnės instancijos teismas akcentuoja, kad E. Š. pažeidėjo niekada nebuvo mačiusi, jokios asmeninės subjektyvios nuomonės apie jį nebuvo susiformavusi, todėl teigti, kad ji, visiškai nepažinodama asmens, apie jį policijai pateiktų išgalvotus duomenis, yra nelogiška ir neįtikinama. Nagrinėjamu atveju bet koks liudytojos ir E. V. ryšys buvo paneigtas, todėl netikėti pašalinio asmens pateikta informacija apie daromą pažeidimą teismas neturi jokio pagrindo. Apelianto nurodyta pozicija, kad jis vairavo nepažeisdamas KET reikalavimų, rodė įspėjamuosius posūkio signalus, greičio neviršijo, avarinių situacijų nesukėlė, pirmos instancijos teismo pagrįstai laikyta pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apelianto nurodytos versijos, be kita ko, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Tuo tarpu liudytojos A. Š. nurodytos aplinkybės patikrintos įstatymo nustatyta tvarka ją apklausiant teismo posėdyje, kuriame ji patvirtino, kad paaiškinime policijai nurodyti duomenys yra teisingi. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, kad A. Š. nurodytos aplinkybės, užfiksuotos jos paaiškinime policijai bei apklausiant teisme, kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, jog E. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje padarė LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Skundo autorius taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, kadangi pažeidimo esmė jame suformuluota neaiškiai nedetalizuojant kokiais konkrečiais veiksmais E. V. pažeidė KET reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad šis apeliacinio skundo motyvas neįrodytas ir nepagrįstas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad paprastai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai teismas konstatuoja, jog yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veikos kvalifikacija, kas lemia papildomą aplinkybių tyrimą ar veikos kvalifikavimo keitimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1818/2007, 2008 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-305/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-1111/2008 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju asmeniui administracinis kaltinimas, pareikštas pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už KET pažeidimą, sukėlusį avarines situacijas, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, minėta norma yra blanketinė, nukreipianti į KET. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyta, jog E. V., be kita ko, kaltinamas pažeidęs KET 4, 9, 106 punktų reikalavimus. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui inkriminuoto pažeidimo sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai ir asmens galimybės gintis nuo jam pareikšto kaltinimo nebuvo apribotos. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo detaliai aprašyta pažeidimo esmė, savaime nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-764/2012). Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas bei Institucijos nutarimas buvo surašytas remiantis liudytojos A. Š. paaiškinime detaliai aprašytais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais, sudarančiais LR ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Su minėtame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis E. V. turėjo galimybę susipažinti, todėl jo teiginys, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo jam neaiški pareikšto kaltinimo esmė, laikytinas nepagrįstu.
Remiantis aukščiau aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas išsamiai išyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje nesančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Teisėjas Arūnas Paštuolis