Administracinė byla Nr. I-1410-624-2011

(Proceso Nr. 3-61-3-03511-2010-6)

Procesinio sprendimo kategorija 6.8; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo D. Č. atstovui Laimonui Jakui, atsakovės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovui Vincui Zaliauskui, nedalyvaujant pareiškėjui D. Č., trečiojo suinteresuotojo asmens Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Karo prievolės administravimo tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

pareiškėjas D. Č. skunde prašo teismo: 1) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) kanclerio 2010-11-15 sprendimą Nr. 12-01-1877 „Dėl atsargos vyr. ltn. D. Č.“. Nurodo, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT prie KAM) viršininkui 2010-08-16 pateikė prašymą „Dėl tėvystės atostogų bei atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, suteikimo“. Tarnybos metu nebuvo išnaudojęs kasmetinių atostogų, dėl to prašė: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir LR DK) 1711 str. 1 d., suteikti tėvystės atostogas nuo 2010-08-16 iki 2010-09-14 įskaitytinai; LR DK 174 str. 1 d. 2 p., likusią kasmetinių atostogų dalį perkelti į kitą dieną po tėvystės atostogų pabaigos, t. y. į 2010-09-15; LR DK 180 str. 1 d., suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, t. y. 2010-10-04 iki 2013-08-15; LR DK 174 str. 1 d. 2 p., likusią kasmetinių atostogų dalį perkelti į kitą dieną po atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos. Laikinai einantis KPAT prie KAM viršininko pareigas mjr. G. V. 2010-08-16 įsakymu Nr. A-206 „Dėl vyr. ltn. D. Č. tėvystės atostogų“, patenkino tik vieną iš 2010-08-16 prašyme pateiktų reikalavimų - suteikė tėvystės atostogas nuo 2010-08-16 iki 2010-09-14 dienos įskaitytinai. 2010-10-08 gavo KPAT prie KAM viršininko 2010-10-06 sprendimą Nr. IS-799 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“, Nesutikdamas su šiuo sprendimu, 2010-10-27 krašto apsaugos ministrei pateikė skundą. KAM kancleris L. B. 2010-11-15 sprendimu Nr. 12-01-1877 „Dėl atsargos vyr. ltn. D.Č.“ atmetė jo 2010-10-27 skundą. Su tokiu sprendimu nesutinka. KAM su juo sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kuri galiojo iki 2012-03-01. Krašto apsaugos ministrė 2010-06-30 įsakymo Nr. P-853 „Dėl vyr. ltn. D. Č. išleidimo į atsargą“ 2 punktu nutraukė su juo profesines karo tarnybos sutartį ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą 2010-06-29, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną į kitą dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos. Taip pat nurodo, kad atostogos vaikui prižiūrėti turi būti suteiktos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos,  Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo  tarnybos įstatymo  (toliau – ir KASOKTĮ) bei LR DK nuostatomis. Profesinės tarnybos kariams įstatymų nustatytomis sąlygomis gali būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo, vaikui prižiūrėti, mokymosi, nemokamos atostogos. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu, kol vaikui sukaks treji metai, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Suteikus šias atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogų terminui karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas. LR DK 180 str. nustatyta, kad pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui, kol jam sueis treji metai, prižiūrėti. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Per šį laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucija, KASOKTĮ ir LR DK garantuoja Lietuvos Respublikos piliečiui teisę gauti atostogas vaikui prižiūrėti iki jam sukaks treji metai. Tik profesinės karo tarnybos karys gali spręsti, kada ir kaip jam pasinaudoti Konstitucijos ir įstatymų garantuojamomis teisėmis. Niekas negali ir neturi teisės kvestionuoti asmens konstitucinių teisių. Nesutinka su ginčijamame sprendime nurodytu argumentu, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Karo tarnybos įstatymas) 59 str. 6 d. nustatyta, kad atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Šiame sprendime kancleris nurodo, kad KAM neturi teisės keisti tiesioginio vado (t. y. KPAT viršininko) sprendimo, bet toks norminių aktų aiškinimas yra neteisingas. KPAT prie KAM viršininkas T. P. 2010-10-06 sprendime Nr. IS-799 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“ nenurodė, kad atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo dieną su juo sutartis nutraukta. KAM su juo sudarė terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį, kuri galiojo iki 2012-03-01. Taigi, atostogų suteikimo dieną, jis buvo profesinės karo tarnybos karys su galiojančia profesinės karo tarnybos sutartimi. Atsisakant jam suteikti atostogas vaikui prižiūrėti ir motyvuojant tuo, kad sutartis yra nutraukiama, KAM elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai. KPAT prie KAM viršininkas privalėjo suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kaip to reikalauja įstatymas, bet tai nebuvo padaryta. Žemesnio vado neteisėtą įsakymą privalėjo atšaukti aukštesnis vadas, šiuo atveju krašto apsaugos ministrė, ir perduoti klausimą dėl atostogų vaikui prižiūrėti spręsti iš naujo KPAT prie KAM viršininkui. To taip pat nebuvo padaryta. Mano, kad KAM kanclerio sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis jo konstitucines, įstatymų ir Tarptautinių konvencijų garantuojamas teises ir laisves, todėl turi būti panaikintas, o klausimas dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo turi būti perduotas nagrinėti iš naujo KPAT prie KAM viršininkui (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad tuo metu, kai pareiškėjas teikė prašymus, jis buvo profesinės karo tarnybos karys, buvo atostogose.

Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodo, kad KAM kanclerio 2010-11-15 rašte Nr. 12-01-1877 išdėstyta pozicija yra pagrįsta, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų atsakovė nepažeidė. Vadovaujantis krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P-853 „Dėl vyr. ltn. D. Č. išleidimo į atsargą“ 2 p. atsakovė nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną į kitą dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos. Atsakovė nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį prieš sutartyje numatytą terminą, kadangi atsirado faktinis ir teisinis pagrindas - Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau - Karo tarnybos įstatymas) 38 str. 2 d. 2 p., kuriame nustatyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Šio įstatymo 31 str. 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą. Be to, pareiškėjo profesinės karo tarnybos sutarties 6 p. nustatyta, kad Karo tarnybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka sutartis gali būti nutraukta nepasibaigus nustatytam laikotarpiui. Pareiškėjas 2010-08-16 pateikė KPAT prie KAM viršininkui prašymą „Dėl tėvystės atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai suteikimo“, kuriame, vadovaudamasis LR DK 1791 str. 1 d., 180 str. 1 d. ir 174 str. 1 d. 2 p. prašė suteikti tėvystės atostogas nuo 2010-08-16 iki 2010-09-14, likusią kasmetinių atostogų dalį perkelti į kitą dieną po tėvystės atostogų pabaigos, suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai nuo 2010-10-04 iki 2013-10-03 ir likusią kasmetinių atostogų dalį perkelti į kitą dieną po atostogų vaikui prižiūrėti. KPAT prie KAM viršininkas, atsakydamas į minėtą pareiškėjo prašymą, priėmė sprendimą (2010-10-06 raštas Nr. IS-799) nesuteikti atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, kadangi krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymo Nr. P-853 2 p. profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju nutraukiama. Šis KPAT prie KAM viršininko sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu 2010-10-06 ir pats pareiškėjas skunde krašto apsaugos ministrui nurodė, kad jį gavo 2010-10-08. Pareiškėjo skundžiamas KAM 2010-11-15 raštas Nr. 12-01-1877, pasirašytas ministerijos kanclerio L. B., yra atsakymas į pareiškėjo 2010-10-27 skundą „Dėl KPAT viršininko sprendimo nesuteikti vaikui prižiūrėti atostogų“ adresuotą krašto apsaugos ministrui. Šį raštą (atsakymą) KAM kancleris pasirašė vadovaudamasis šios ministerijos darbo reglamento 67 p., kuriame nustatyta, kad kancleris pasirašo atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus pagal nustatytas administravimo sritis. Krašto apsaugos ministro 2009-06-09 įsakymo Nr. V-496 „Dėl krašto apsaugos viceministrų veiklos sričių, ministerijos kanclerio ir gynybos štabo viršininko administravimo sričių nustatymo“ 1.4.1 p. ir 1.4.2 p. nustatyta, kad ministerijos kancleris administruoja Krašto apsaugos ministerijos veiklą, įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijų (išskyrus AOTD) vadovų administravimą, koordinuoja ir kontroliuoja KPAT veiklą. Be to KPAT prie KAM nuostatų 5 p., kad KPAT yra juridinis asmuo, kuris pavaldus Krašto apsaugos ministerijos kancleriui. Taigi ministerijos kancleris pagal suteiktą kompetenciją pasirašė ginčijamą atsakymą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu į atsakovą 2010-10-27 per įgaliotą asmenį kaip civilis (fizinis) asmuo. KPAT prie KAM su pareiškėju visiškai atsiskaitė 2010-10-25 ir tai patvirtina KPAT viršininko 2010-10-20 įsakymas Nr. P-382 „Dėl atsiskaitymo su vyr. ltn. D. Č.“, Lietuvos kariuomenės 2010-10-28 pažyma apie gautas pajamas, pavedimas per banką. Taigi, pareiškėjo profesinės karo tarnybos santykiai su krašto apsaugos sistemos institucija visiškai pasibaigė ir su juo buvo galutinai atsiskaityta 2010-10-25. Taigi, atsakovas negalėjo nagrinėti pareiškėjo skundo kaip numatyta Lietuvos kariuomenės drausmės statuto VIII sk., nes pareiškėjas neturėjo kario statuso skundo pateikimo ministrui metu. Taip pat pažymėjo, kad Karo tarnybos įstatymo 59 str. 6 d. nustatyta, kad atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu, kol vaikui sukaks treji metai, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Pagal šią įstatymo nuostatą sprendimą suteikti vaiko priežiūros atostogas priima tiesioginis vadas (viršininkas), t. y. šiuo atveju KPAT prie KAM viršininkas. Vadovaudamasis Karo tarnybos įstatymo 59 str. 6 d., KPAT prie KAM viršininkas priėmė sprendimą nesuteikti pareiškėjui vaiko priežiūros atostogų ir apie tai pranešė jam 2010-10-06 raštu Nr. IS-799 „Dėl atostogų vaikui prižiūrėti“. Taigi, šiuo atveju Karo tarnybos įstatymas (59 str. 6 d.) nustato sprendimo priėmimo teisę dėl vaiko priežiūros atostogų priimti KPAT prie KAM viršininkui, o ne krašto apsaugos ministrui ir ne ministerijos kancleriui. Mano, kad KPAT prie KAM viršininko sprendimas (2010-10-06 raštas Nr. IS-799) yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus sprendimas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. per vieną mėnesį nuo jo įteikimo (supažindinimo) dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atkreipė dėmesį, kad įstatymuose tokiu atveju nenumatyta jokia galima ar privaloma tokio sprendimo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka. Mano, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo atstovo skundo krašto apsaugos ministrui ir priimti sprendimą - panaikinti arba nepanaikinti KPAT prie KAM viršininko priimtą sprendimą - nesuteikti pareiškėjui vaiko priežiūros atostogas. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodo teisinių pagrindų nagrinėjamoje skundo dalyje, kuriais remiantis atsakovas privalėjo nagrinėti jo skundą ir priimti sprendimą. Todėl mano, kad skundžiamas ministerijos raštas yra motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisės arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Pareiškėjas skunde nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nepatvirtino įtikinamais įrodymais, tiesioginiais įrodymais, jog atsakovo ginčijamas raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas (b. l. 56-58). 

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo KPAT prie KAM atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad LR krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymu Nr. P-853, be kita ko, Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariui vyr. lnt. D. Č. suteiktos nepanaudotos kasmetinės atostogos nuo 2010-06-30 iki 2010-09-22, nutraukta su vyr. lnt. D. Č. sudaryta profesinė karo tarnybos sutartis ir jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą 2010-06-29, nukeliant atleidimo iš tarnybos dieną į kitą dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos (b. l. 63). Pareiškėjas D. Č. 2010-08-16 pateikė Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininkui prašymą, kuriuo prašė: suteikti jam tėvystės atostogas nuo 2010-08-16 iki 2010-09-14; likusią kasmetinių atostogų dalį perkelti į kitą dieną po tėvystės atostogų pabaigos; suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, nuo 2010-10-04 iki 2013-10-03; likusią kasmetinių atostogų dalį perkelti į kitą dieną po atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, pabaigos (b. l. 66). Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininkas 2010-08-16 įsakymu Nr. A-206 suteikė pareiškėjui D. Č., Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariui, tėvystės atostogas nuo 2010-08-16 iki 2010-09-14 (b. l. 5), o 2010-10-06 sprendimu, įformintu raštu Nr. IS-799, atsisakė suteikti pareiškėjui Dariui Černiavskiui atostogas vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai, motyvuodamas tuo, kad LR krašto apsaugos ministro 2010-06-30 įsakymu Nr. P-853 profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju yra nutraukta (b. l. 6, 67).  Karo prievolės administravimo tarnybos viršininko 2010-10-06 sprendimą, įformintą raštu Nr. IS-799, pareiškėjas D.Č., atstovaujamas jo atstovo pagal pavedimą L. J., 2010-10-27 pateiktu skundu, kuriuo prašė panaikinti minėtą sprendimą, suteikti vaiko priežiūros atostogas ir nukelti jo atleidimo į atsargą datą į pirmąją darbo dieną po vaikui prižiūrėti skirtų atostogų paskutinės dienos, apskundė LR krašto apsaugos ministrei (b. l. 72-73). 2010-10-28 gavusi šį skundą, 2010-11-15 sprendimu, įformintu raštu Nr. 12-01-1877, atsakovė LR karšto apsaugos ministerija iš esmės atsisakė jį nagrinėti motyvuodama tuo, kad neturi teisinio pagrindo jo nagrinėti, kadangi pagal LR krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas profesinės karo tarnybos kariams atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado sprendimu, kuris pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nuostatas per 1 mėnesį nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o  LR krašto apsaugos ministrės 2010-06-30 įsakymo Nr. P-853, kuriuo su pareiškėju nutraukta profesinė karo tarnybos sutartis ir jis išleistas į atsargą, pagrįstumas ir teisėtumas nagrinėjami Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-311-189/2010 (b. l. 60).

Pareiškėjas D. Č. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, pasirašytą jo atstovo L. J., kuriuo prašė: 1) panaikinti Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. IS-799; 2) panaikinti Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 12-01-1877; 3) panaikinti Krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-853 2, 3, 4, 5 ir 6 punktus bei grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, priteisiant tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. spalio 26 d., butpinigius ir maistpinigius; 4) perduoti klausimą dėl vaiko priežiūros atostogų nagrinėti iš naujo Karo prievolės administravimo tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos (b. l. 1-3). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-12-13 nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Krašto apsaugos ministerijos kanclerio 2010-11-15 sprendimo Nr. 12-01-1877 panaikinimo. Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atsisakė priimti (b. l. 13-14). Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamam karo prievolės administravimo tarybos prie Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimui apskųsti įstatymai nenumato ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl skundą dėl šio sprendimo pareiškėjas privalėjo paduoti tiesiogiai teismui per Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą 1 mėnesio terminą, t. y. iki 2010-11-08. Kadangi skundas teismui paduotas praleidus minėtą terminą, prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nepareikštas, šį reikalavimą, taip pat ketvirtąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, kuris yra išvestinis iš pirmojo, teismas priimti atsisakė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą, paduotą jo atstovo L. J., 2011-03-18 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-12-13 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 50-54). 

Šios bylos ginčo dalykas – atsakovės LR krašto apsaugos ministerijos 2010-11-15 sprendimo, įforminto šios ministerijos kanclerio 2010-11-15 raštu Nr. 12-01-1877, teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. ar ginčijamu sprendimu atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti jai pateiktą pareiškėjo D. Č. 2010-10-27 skundą dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininko 2010-10-06 sprendimo, įforminto raštu Nr. IS-799. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. LR administracinių bylų teisenos įstatymo 26 str. 1, 3-4 d. numato, kad, jeigu įstatymai nenumato kitaip, administracinius ginčus ne teismo tvarka nagrinėja savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šiame įstatyme nustatyta tvarka. Mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai. Atskiroms administracinių ginčų kategorijoms įstatymai gali nustatyti ir kitas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas. Jeigu atitinkamos kategorijos byloms nėra nustatyta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kaip nustato LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotais šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo D. Č. atskirąjį skundą, 2011-03-18 nutartyje išaiškino, kad keliamas ginčas dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. IS-799, kuriuo pareiškėjui D. Č. atsisakyta suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai, pagal savo pobūdį nepatenka nei į vieną iš aukščiau aptartų karo tarnybos ginčų kategorijų, kurioms turi būti taikoma privaloma žinybinė ar  išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos išvados, jog teisės aktai nenumato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dėl minėto pobūdžio sprendimo panaikinimo, todėl skundui dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimo paduoti taikytinas bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Kadangi tiek šioje byloje priimtose Vilniaus apygardos administracinis teismo 2010-12-13 nutartyje ir  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-18 nutartyje jau pasisakyta, kad ginčas dėl Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos 2010 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. IS-799, kuriuo pareiškėjui D. Č. atsisakyta suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai, pagal savo pobūdį nepatenka į karo tarnybos ginčų kategorijas, kurioms turi būti taikoma privaloma žinybinė ar  išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, atsakovė LR krašto apsaugos ministerija 2010-11-15 sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti skundą dėl šio sprendimo nagrinėti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi sprendimas, kuriuo pareiškėjui D. Č. atsisakyta suteikti atostogas vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai, buvo galiojantis, atsakovė LR krašto apsaugos ministerija atitinkamai neturėjo pagrindo svarstyti ir skundo prašymo, betarpiškai susijusio su minėtu 2010 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. IS-799, dėl pareiškėjo išleidimo į atsargą datos perkėlimo po vaiko priežiūrai skirtų atostogų pabaigos. 

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo D. Č. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškėjo D. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                        Arūnas Dirvonas