Baudžiamoji byla Nr. 1-83-806/2013

     Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00841-2007-1

        Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 3 d.

Vilnius

         Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Inesai Kovaliukienei,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, Mindaugui Taškūnui, Neringai Pačėsaitei,

kaltinamajam G. M.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Virbickui,

nukentėjusiesiems E. K., A. D.,

nukentėjusiojo A. D. atstovei advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

specialistams Sigitui Kaušui, Vilijui Bernotui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Kaltinamasis G. M. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelės žalos, o būtent:

kaltinamasis G. M. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-17 nutarimu Nr. 1209 patvirtintų „Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų“ (duomenys neskelbtini), 2004-09-30 nutarimu Nr. 1232 patvirtintų „Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų“ (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002-07-01 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą laikantis įstatymų, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-23 nutarimu Nr. 927 patvirtintos „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai - ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarkos“ 9 ir 24 punktų reikalavimus perkančiajai organizacijai, kurios vardu jis buvo įgaliotas veikti, sudaryti nuolatinę ar laikinąją pirkimo komisiją, turinčią parinkti tinkamą perkamų prekių tiekėją, parinktam tiekėjui pasiūlyti sudaryti pirkimo sutartį ir taip užtikrinti, kad perkamos bei į Lietuvos Respubliką importuojamos prekės yra geros kokybės, atitinka privalomus techninius ir saugos reikalavimus, tokios komisijos nesudarė, 2004-09-07 Lietuvos Respublikos ginklų fondui be privalomos sutarties ir atitikties saugumo reikalavimams sertifikato įsigyjant 200 nesaugių ir netinkamų naudoti detonatorių, G. M., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-10-17 nutarimu Nr. 1209 patvirtintų „Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų“ (duomenys neskelbtini) numatytą pareigą sudaryti su detonatorių tiekėju Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-07-23 nutarimu Nr. 927 patvirtintoje „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai - ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarkoje“, numatytą pirkimo sutartį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002-07-01 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą pareigą užtikrinti, kad vykdant (duomenys neskelbtini) pavestus uždavinius būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, žinodamas, kad minėti detonatoriai yra įgyjami nesudarius su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo sutarties, o taip pat, kad įgyjami detonatoriai importuojami į Lietuvos Respubliką be Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 str. 2 d. numatyto privalomo atitikties sertifikato, 2004-09-07 davė nurodymą apmokėti kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ už įsigyjamus detonatorius, neužtikrino, kad tik sertifikuoti ir saugūs naudoti importuoti detonatoriai būtų perduodami naudojimui, šių detonatorių nepašalino iš apyvartos, nesikreipė į detonatorių pardavėją kad būtų pateiktas detonatorių atitikties saugumo reikalavimams sertifikatas, po ko šie detonatoriai 2004-11-23 Lietuvos Respublikos ginklų fondo buvo perduoti tolimesniam naudojimui, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 str. 1 d., 6 d. reikalavimus, šių pažeidimų nepašalino iki 2007-11-20, ko pasekoje 2007-08-31, apie 07.20 val., (duomenys neskelbtini) A. D. dirbant su LR Ginklų fondo perduotais neatitinkančiais saugumo reikalavimų detonatoriais, įvyko savaiminis detonatorių sprogimas - savaime sprogus ne mažiau kaip 9 detonatoriams, A. D. buvo padaryta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke su svetimkūniu odoje, abiejų ausų akustinė - baro trauma su būgnelių plyšimais, abiejų plaštakų sprogmeninės daugybinės žaizdos su dešinės plaštakos II - IV pirštų bei kairės plaštakos II - V pirštų galų trauminėmis amputacijomis bei dešiniojo I piršto naginio pirštakaulio lūžiu, dėl ko nesunkiai sutriko A. D. sveikata. Be to, 2007-11-20, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) E. K. dirbant su LR Ginklų fondo perduotais nesaugiais detonatoriais, įvyko savaiminis detonatoriaus sprogimas, dėl ko E. K. buvo padaryta daugybiniai paviršiniai skeveldriniai dešinės rankos plaštakos ir pirštų sužalojimai, dėl ko nežymiai sutriko E. K. sveikata.

Dėl tokių G. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) vardas, iškraipytos valstybinės institucijos - (duomenys neskelbtini) funkcijos ir veiklos principai, sudarytos sąlygos nukentėti tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, numatyti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. l d. Taip pat didelės neturtinės žalos patyrė A. D. ir E. K., kadangi neteisėtų G. M. veiksmų pasekoje tarnybines pareigas atliekantiems A. D. buvo padarytas nesunkus, o E. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

G. M. kaltinamas padarę neatsargų nusikaltimą, kuris baigtas 2007-11-20. BK 229 str. sudėtis yra materiali, dėl ko nusikalstama veika laikoma baigta nuo tada, kai kaltininko veika sukelia didelę žalą. Šiuo atveju pagal bylos aplinkybes didelė žala padaryta atitinkamai 2007-08-31 ir 2007-11-20, todėl nusikalstama veika baigta 2007-11-20. BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Senaties terminas aukščiau minėtai kaltinamojo veikai yra penkeri metai. Penkerių metų  senaties terminas baigėsi 2012-11-20.

BPK yra numatyta galimybė teismui tuo atveju, kai tam tikra aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, paaiškėja nagrinėjimo teisme metu, baigti nagrinėti bylą (BPK 3 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis G. M. prašė tęsti procesą, siekdamas, kad jo atžvilgiu būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taigi siekiant nustatyti ar nėra aplinkybės nurodytos LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kuomet teismas priima išteisinamąjį nuosprendį (BPK 301 str. 5 d. 1 p.), byla buvo baigta nagrinėti, pilnai.

Apklaustas teisme G. M. kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, jog 2004 m. kreipėsi(duomenys neskelbtini) atstovai į Ginklų fondą dėl pigių detonatorių įsigijimo. Tuo metu pasirodė, kad labai brangu būtų detonatorius atvežti atskirai. Jie, t.y. Ginklų fondas pabandė padėti Policijos departamentui dėl įsigijimo detonatorių. Lietuvos kariuomenei buvo užsakyta du lėktuvai prekių. Policijos departamentui reikėjo atsivežti detonatorių. Todėl Ginklų fondas tiesiog prie dviejų lėktuvų krovinio pridėjo dar dvi dėžes detonatorių, kurių prašė policijos departamentas. Pagal jų, t.y. Ginklų fondo darbo pobūdį, Ginklų fondas turi išskirtinę teisę teikti šias paslaugas. Turėjo išskirtinę teisę aprūpinti šaudmenimis Lietuvos statutines įstaigas. Ginklų fondas nurodė kainą 1 vnt. – 1 Lt. Policijos departamentas žinojo, kad detonatoriai yra pigūs. Savo rašte Policijos departamentas nurodė būtent kokių detonatorių jiems reikia. Ginklų fondas nurodė už kokią kainą. Ginklų fondas parsivežė tuos detonatorius į Ginklų fondą, susitvarkė dokumentus ir tie detonatoriai buvo paimti. Tai vyko 2004 metais. Tris metus tie detonatoriai buvo nenaudoti. Pasak kaltinamojo, nėra aišku, kokiomis sąlygomis detonatoriai buvo laikomi. Kaltinamajame akte nurodoma, kad Ginklų fondas turėjo patikrinti atvežtus detonatorius, tačiau nėra tokios praktikos, kad atidaryti tarą ir patikrinti joje esančias prekes. Kaltinamojo teigimu, atsakingi darbuotojai atidarę tarą galėjo patikrinti ar nurodyti, kad galiojimo laikas pasibaigęs. Ir jei detonatoriai būtų gražinti, nebūtų buvę problemų. Kaltinamasis paaiškino, kad ši produkcija nėra gauta iš gamintojo. Firma „(duomenys neskelbtini)“ yra perpardavinėtojai ir Ginklų fondas dirba su šia  įstaiga. „(duomenys neskelbtini)“ jau ne kartą tiekė Ginklų fondui produkciją. Jei kažkas būdavo ne taip, tai „(duomenys neskelbtini)“ produkcija priimdavo atgal be jokių problemų. Kai Lietuva tapo NATO nare, produkcijos buvo perkama labai nedaug. Tačiau vėliau buvo visiškai atsisakyta, nes ta produkcija neatitiko NATO standarto. G. M. paaiškino, jog šios produkcijos didelis kiekis buvo nupirktas ir Lietuvos kariuomenei. Pastarieji tą produkciją naudojo ir nebuvo nei vieno nelaimingo atvejo. G. M. parodė, kad jis kaip (duomenys neskelbtini) direktorius yra atsakingas už savo pavaldinius. Pasak G. M., jis pasirašė vieną ar du kartus ir tikrai neįsivaizdavo, kad gali būti, kad bus sužaloti žmonės. Pasak kaltinamojo, nėra jokių motyvų, kad jis galėtų prisipažinti kaltu. Kaltinamasis paaiškino, jog išimtinę teisę aprūpinti šaudmenimis ir pan. statutines įstaigas turi ir Krašto apsaugos ministerija, maždaug tą laikotarpį, nes Vyriausybėje ir kitose institucijose vėliau apie 2009 metus tokią teisę aprūpinti šaudmenimis ir pan. įgijo ir Lietuvos kariuomenė. Policija tokios teisės neturėjo, nes visus pirkimus susijusius su karine ar kita technika, šaudmenis aprūpindavo Ginklų fondas. Vadovaujasi Ginklų fondo įstatymu. Yra Vyriausybės nutarimai, kuriais vadovaujasi tiekdami ginklus ir kitą techniką. Kaltinamasis paaiškino, kad Ginklų fondas gauna suinteresuotos institucijos prašymą, pasirašytą institucijos vadovo, kurioje nurodoma, kokia produkcija, kiekis  ir pan. Jis kaip įstaigos vadovas rašo pavedimą tarnybai parašyti užklausą į užsienį norint sužinoti prekės kainą ir pristatymo galimybes. Tada parengia raštą institucijai, kur nurodo prekes kiekį ir kartais preliminarią kainą. Preliminarią, nes neaiškūs prekės pervežimo kaštai. Tada laukia institucijos svarstymo. Paprastai institucija sutinka su prekės gavimo sąlygomis. Tada pasirašo tarptautinę sutartį ir persiunčia faksu. Jei sąlygos tinka, tai siunčia gamintojui sutarties originalą ir gavus informaciją informuoja pirkėją, kada bus gauta prekė. Tada suderinus su Policija ar Kariuomene prekės kraunamos į jų sandelius. Praktiškai sutartys sudaromos. G. M. paaiškino, jog šiuo atveju sutartis nebuvo sudaryta, nes buvo pavėluotai gautas užsakymas ir tos prekės buvo pridėtos prie užsakymo. Dokumentai buvo taroje. Priėmimo-perdavimo aktai buvo. Dėl produktų naudojimo, tai specialistai žino, kas tai per dalykas. Pačio sertifikato nei buvo reikalaujama, nei jis buvo. Gaminys buvo pagamintas seniai ir nežinia ar buvo apskritai toks kaip sertifikatas. Nebuvo reikalaujama jokio garantinio dokumento. Tai yra specifinė prekė. Su civiline preke būtų paprasčiau. Pasak G. M., jie atliko tarpininko funkciją. Ginklų fondas kaip tarpininkai net negali atidarinėti taros ir žiūrėti ar tikrinti kas ten yra. Šiuo atveju Ginklų fondas papildomai užsakė prekę ir tada paprašė, kad papildomai pridėtų dar ir tą prekę - detonatorius. Privalomumo sudaryti sutartį nėra. Užsieniečiams svarbiausia gauti pinigus. Kaltinamasis parodė, kad tai yra karinės paslaugos prekė ir tuo metu perkančioji pusė nepareiškė reikalavimo, kad jiems reikia kokybės sertifikatų ir kitų dokumentų. Ginklų fondui kaip institucijai reikalingos sutartys. Bet ta sutartis buvo, kai pardavė prekę policijai. Sutartys neprivalomos. Pavedimą apmokėti priima vadovas. Šiuo atveju pavedimą apmokėti priėmė jis, t.y. G. M.. G. M. paaiškino, jos ši produkcija jau buvo nebegaminama, detonatoriai buvo laikoma sandėliuose. Pagal kilmę būtent tie detonatoriai yra Rusijos ar buvusio pakto valstybių narių gamybos. 2004 metais karinės paskirties produktas gali būti įvežamas be sertifikato. Kaltinamasis parodė, kad pirkėjas sertifikato neprašė, o tais laikais tokiai produkcijai nebuvo sertifikatų, kaip senos gamybos produkcijai. Jis, G. M. žino, kad tokiai produkcijai galioja 1975 m. standartas. Prie bylos yra paklausimas kur parašyta, kad reikia EDP-r detonatorių. Jis, G. M. sakė, kad būtent ši produkcija atėjo vakuuminėje pakuotėje, tokioje kaip užkonservuotoje taroje, hermetiškoje. Minėtų detonatorių negalima laikyti atvirai. Pasak G. M., šiuo konkrečiu atveju Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas netaikomas, nes tai yra karinės paskirties produktas.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. D. parodė, kad nuo 1994 metų dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Iš pradžių dirbo kovinėje grupėje ir tada perėjo į išminuotojus. Dirbo Kaune, po to perėjo dirbti į Vilnių. Į jo, A. D. darbus įeina paieškos ir neutralizavimo darbai, savadarbių ir specialių sprogmenų neutralizavimas. Darbas – pamaininis, poromis, kas ketvirtą parą. Reikėjo priduoti ir priimti pamainą, sutikrinti dokumentaciją ar yra visi sprogmenys. Sprogmenų nedidelis kiekis būdavo kabinete ir reikėjo sutikrinti ar viskas tvarkoje. A. D. parodė, kad tą dieną darbe buvo po 7 val. ir eilės tvarka viską susitikrino. Jam, A. D. tiesiog reikia sužinoti ar visi detonatoriai vietoje ar nedingo. Pamainą jis, A. D. perėmė iš A. V.. A. V. buvo vadovaujantis. A. V. pasirašytinai perdavė pamainą, jis, A. D. pasirašytinai priėmė. Atėjus laikui jis, A. D. tikrino detonatorius, atlikęs saugumo reikalavimus. Saugumo reikalavimai yra tokie, jog reikia įsižeminti. Saugumo reikalavimai yra nurodyti Kario vadovėlyje, tai standartiniai reikalavimai. Minėti reikalavimai yra žinomi iš mokymo kursų. Kad leistų prie mokymų reikia žinoti tuos saugumo reikalavimus ir reikia išlaikyti egzaminus. A. D. parodė, jog buvo labai daug apmokymų. Pasak A. D., detonatoriai gali sprogti nuo elektrostatinio krūvio, todėl reikia įsižeminti. Konkrečiai šiuo atveju jis, A. D. įsižemino prie radiatoriaus. Išminuotojas turi žinoti, kokie dalykai turi mažiausią potencialą. A. D. įsižemino, atidarė dėžę, suskaičiavo kiek yra detonatorių. Vienas detonatorius buvo giliau pagrūstas ir jam reikėjo patikrinti ar ten detonatorius, ar laidai. Jis, A. D. patraukė ir tuo metu įvyko sprogimas. Jis, A. D. buvo su medvilniniais rūbais. Speciali apranga yra ir jie, išminuotojai ją turi, tačiau ji naudojama vykdant išminavimo darbus, o ne perskaičiuojant detonatorius. Pasak A. D., iš nuotraukų byloje matosi, kad detonatoriai sprogo dėl cheminės reakcijos. Jie, išminuotojai gali nustatyti tik detonatoriaus tiltelį ir ar detonatorius oksidavęsis ar ne, o daugiau negali nustatyti pažeidimų. Detonatoriai atrodė, kaip ką tik iš gamyklos, jokio pažeidimo nebuvo ir nesimatė nieko. Nesimatė jokių korozijos vietų. Jei jis, A. D. būtų žinojęs, kad sprogmenys pasenę, būtų informavęs vadovybę arba elgtųsi kaip su savadarbiais sprogmenimis. Pamaina keičiasi kiekvieną parą, jis, A. D. pamainą perima kas ketvirtą pamainą. Detonatoriai perskaičiuojami, kad įsitikinti ar niekas nedingo, nesulaužyta per A. V. pamainą. Kai įvyko sprogimas A. V. dalyvavo. Detonatoriai buvo laikomi metalinėje transportavimo dėžėje.  Jį, A. D. įgalino patikrinti instrukcija, kurioje nurodyta, kad turi patikrinti kokybę ir kiekį visko kas jam perduodama. Kiekį jis, A. D. sužinojo išimdamas detonatorius. Jis, A. D. yra pasirašęs saugumo taisykles. Liudininkai gali patikslinti, kad jis, A. D. įsižemino, A. V. buvo prie kompiuterio, o radiatorius, prie kurio jis įsižemino yra už jo. V. turėjo jausti, kad jis, A. D. užėjo už nugaros ir pastovėjo prie radiatoriaus, bet galėjo ir nematyti ar tikrai jis, A. D. įsižemino. R. G. matė, nes buvo atsisukęs į jų pusę. A. D. paaiškino, jog jam rūbai buvo išduoti medvilniniai, tačiau jis buvo su savo medvilniniais rūbais ir nepersirengė. Pagrindas yra tai, kad detonatoriai buvo laikomi sausai, drėgmės ten nėra. Policijos departamento yra surašyta kiek laiko ir kokiose patalpose turi būti laikomi detonatoriai. Kaip specialistas jis, A. D. gali pasakyti, jei patalpa drėgna, tai paprastai detonatoriuje vyksta cheminė reakcija, jei patalpa sausa detonatoriai pasidaro jautrūs. A. D. nuomone, kuo didesnė drėgmė, tuo didesnis reakcijos laikas, o kai per sausa jis gali sprogti. Mano, kad patalpos drėgnumas neturi įtakos būtent šiems EDP-r tipo detonatoriams, nes į detonatorius dedasi ne guminis, o plastikinis įlietas kamštelis ir todėl oras į detonatorių nepatenka, todėl detonatorių EDP-r galima sprogdinti ir po vandeniu. A. D. mano, kad šiems detonatoriams neturi įtakos patalpos drėgnumas, pagrindinė problema yra laikas. Ta dėžė, kuriuose buvo detonatriai, nėra vakuuminė, tai paprasta transportavimo dėžė. Dėl laidelio patraukimo, tai gamintojas tuos laidelius bando 2 kg svoriu, todėl tai ne jėgos klausimas. Esmė tame, kad jis tik vos vos palietė. Detonatorius yra inicijuojanti priemonė ir jį galima laikyti ir sprogmenimis. Šie detonatoriai yra darbo priemonė su kuriais vykdomas išminavimas. A. D. paaiškino, jog mokymus atliko Amerikoje inžinerijos mokykloje, kursuose su švedais, buvo visokie kursai dirbti su įranga. Darbuotojai kursuose buvo su medvilniniais rūbais. Apmokymuose buvo skirti kombinezonai. Rūbų esmė, kad nekauptų krūvio. Tos dėžės, kuriuose buvo detonatoria jie nematė, nes tai daro sandėlininkas. A. D. nežino kada aprūpino ,, (duomenys neskelbtini)“ pareigūnus specialiais drabužiais. Spec. rūbai reikalingi vykdant paiešką ir išminuojant, t.y. vykdant išminavimo ir paieškos darbus išvykus į užduotį. Darbe, pasak A. D., nėra pavojaus ir jam nereikia spec. drabužių. Nėra instrukcijos, kad perimant pamainą reikia apsirengti specialia uniforma. Kiek A. D. atsimena, tai apklausoje minėjo, kad buvo liudytojai R. G. ir A. V.. A. D. paaiškino, kad jam reikia prieš vykdant išminavimo darbus pasitikrinti detonatorių. Šiuo atveju nespėjo patikrinti detonatoriaus, įvyko sprogimas. Detonatoriai tikrinami vizualiai, tačiau jokie žurnalai nevedami. Yra bendra tvarka saugumo reikalavimų. Šalia sprogmenų neturi būti jokių elektrinių prietaisų. Prieinant prie detonatorių telefonas yra padedamas.

Nukentėjusysis A. D. teismo posėdyje palaikė pateiktą civilinį ieškinį dėl 200 000 litų neturtinės žalos priteisimo ir paaiškino, kad po sprogimo jis, A. D. viena akimi nematė, ausyse spengė. Pasižiūrėjęs į rankas pagalvojo, kad nieko su rankomis daryti nebegalės. Pasak A. D., jis jautėsi tikrai nekaip. Kolegos iškvietė greitąją ir nunešė jį, A. D. iki greitosios automobilio. Ligoninėje jam, A. D. darė tris operacijas. Chirurgas vis sakydavo, kad dar rankos jam, A. D. nepjaus. Pats negalėjo nei pavalgyti, nei į tualetą nueiti. Po įvykio miegodavo po valandą per parą. Reikėjo ir unitazą keisti ir tokie buitiniai dalykai. Gijimas sunkus, nes reikalingos ir rankų operacijos. Jo, A. D. rankose liko daugybe skeveldrų, kurios išeidinėja iš kūno ir sukelia skausmus. Yra daug tokių smulkmenų, kurios sudaro nepatogumų. Po įvykio, pasak A. D. jis prarado daug draugų,  automobilį reikėjo pakeisti, negali dirbti išminavimo darbų, t.y. nebegali dirbti to darbo, kuris jam patinka ir turi sėdėti kabinete, pasikeitė darbo pobūdis. Jo, A. D. pareigų pavadinimas liko tas pats. A. D. ieškinį palaiko, ieškinio suma tokia dėl jau paminėtų dalykų, pirštai jam A. D. neataugs ir klausa prastesnė. A. D. paaiškino, kad jis pasiruošęs, kad gali žūti išminuojant, tačiau ne tada, kai sproginėja darbo įrankiai.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. K. parodė, kad nuo 1994 m. dirba (duomenys neskelbtini), o nuo 1998 m. (duomenys neskelbtini). 1998 m. buvo kursuose Amerikoje, buvo mokymai pas kariškius švedus ir vidiniai mokymai. E. K. paaiškino, jog gavo iškvietimą, datų neatsimena. Važiavo jis ir kolega P. Neprisimena, kur buvo iškvietimas. Važiavo į Rokų poligoną naikinti sprogstamojo daikto. Pasiėmė sprogmenis ir paėmė detonatorius, dėžutėje dėl saugumo būdavo tik du detonatoriai. Tada jis, E. K. įsižemino ir paėmė vieną detonatorių. Vykstant į vietą jiems duoda tik du detonatorius. E. K. paaiškino, kad prieš sprogdinant daiktą, kurį reikėjo sunaikinti detonatorius sprogo. E. K. parodė, jog jis buvo užsidėjęs pirštines ir vos padėjus detonatorių ant žemės įvyko sprogimas. Tada jis, E. K. vėl įsižemino išėmus kitą detonatorių. Detonatorių laidai yra susukti. E. K. paaiškino, jog paėmė antrą detonatorių ir išvyniojęs laidus patikrino detonatoriaus varžą. Tame detonatoriuje nebuvo varžos. Tada jis, E. K. paskambino savo vadovui ir pasakė, kad nebeturi detonatorių ir grįžo. E. K. parodė, kad darbiniai drabužiai yra forma, su kuria jie važiuoja į išminavimo vietą. Įsižeminimas yra atliekamas - palieti žemę ir pasisveikini su kolega. Jis, E. K. pirštines turėjo savo, jos paprastos darbinės pirštinės, tiesiog, kad neišsitepti rankų. Detonatoriai vežami metaliniame transportavimo konteinerį. Vežant šiaip savaiminis sprogimas negalimas. Jis, E. K. kaip specialistas turi atlikti darbą ir todėl po detonatoriaus sprogimo tęsė darbą toliau. Jam, E. K. sužalojimai buvo tokie, kad buvo daug skeveldrų, kurios pataikė į ranką. Jis, E. K. su nukentėjusiuoju A. D. dirba viename darbe. Jokios informacijos iš valdžios pusės, kad yra problemos su tais detonatoriais jis, E. K. negavo. E. K. paaiškino, kad yra tokia mašinėlė į kurią įkišus laidus rodoma varža. Varžą nustatinėjama tik įvykio vietoje, nes netikslinga kiekvieną kartą išvynioti laidų ir tikrinti varžą. E. K. negali pasakyti, ar detonatorius pasiėmė iš rūsio ar iš kabineto. Pasak E. K., jei detonatorius sprogsta tai gal ir galima laikyti tai sprogmeniu, tačiau jie detonatorius laiko inicijuojančia medžiaga. E. K. negali pasakyti kada juos aprūpino specialia apranga. E. K. paaiškino, kad detonatorius galima pasiimti ir iš rūsio, nes ten yra didesnė patalpa.

Apklaustas teisme liudytojas L. D. parodė, kad tai seni laikai, todėl smulkmenų neprisimena. L. D. parodė, kad buvęs (duomenys neskelbtini), buvo įstaiga, aprūpinanti policijos įstaigą šaudmenimis ir t.t. (duomenys neskelbtini) gaudavo finansavimą. (duomenys neskelbtini) pagal gautą sumą, klausdavo ką įstaiga už tą sumą nori įsigyti. Tuo metu, jis L. D. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2005 m. iki 2009 m. Ankščiau jis vadinosi (duomenys neskelbtini). Iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta paraiška, ką jie nori pirkti už tą sumą. Dėl to, ko (duomenys neskelbtini) neturėjo leidimo pirkti, kreipdavosi į kitas įstaigas, kurios tas prekes galėjo tiekti. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Ginklų fondą dėl prekės. Ginklų fondas pristatė prekę, t.y. detonatorius. Tie sprogdikliai buvo perduoti „(duomenys neskelbtini)“, nes (duomenys neskelbtini) negali jų laikyti. Pasak L. D., tiksliau gali papasakoti ponas S., kuris tiesiogiai dalyvavo pirkime ir tyrime tų sprogdiklių. Iki to nelaimingo atsitikimo (duomenys neskelbtini) negavo jokių pretenzijų. Tuo laiku, kai buvo perkami detonatoriai jis, L. D. dirbo (duomenys neskelbtini). Perkančioji įstaiga nurodydavo kokių prekių reikia priklausomai nuo prekės, skyrėsi ir pateikiamų reikalavimai. Kiekviena institucija duodavo reikalavimus ne konkrečiai prekei, bet funkcijai atlikti. Būdavo tik bendriniai reikalavimai - sprogdikliai ir kiekis. Pasak L. D., siuntė Ginklų fondui, tik tas paraiškas, kurių (duomenys neskelbtini) negalėdavo aprūpinti. Būdavo sudaromos sutartys ir prekių paėmimo-atidavimo aktai. Prekes (duomenys neskelbtini) pateikdavo Ginklų fondas. Prekės ateidavo su važtaraščiais į sandelius. Priklausomai nuo prekių be važtaraščių būdavo pateikiami kitokie dokumentai. L. D. paaiškino, kad jie neturėjo teisės žiūrėti, kas yra viduje, sutikrindavo kiekį, bet kitų dokumentų netikrino. Pagal įstatymą prekės kokybe turi pasirūpinti pirkėjas. Šiuo atveju, pasak L. D., pirkėjas yra Ginklų fondas. (duomenys neskelbtini) yra tik tarpininkas, kuris užsako, gauna ir sandėliuoja. L. D. paaiškino, kad kokybę kontroliuoja gavėjas, nes jie turi specialistus, kurie gali tą kokybę patikrinti. (duomenys neskelbtini) kokybę kontroliavo tik tų prekių, kurių kokybę galėjo tikrinti. (duomenys neskelbtini) buvo tik du žmonės, bet jie ne specialistai. Buvo nurodyta, kad nesidubliuotų funkcijos ir todėl (duomenys neskelbtini) sprogmenų specialistų neturi. L. D. neprisimena ar šiuo konkrečiu atveju, buvo gauti kokybės sertifikatai. Prašydavo įvairiais klausimais papildomų dokumentų. Žino tik apie vieną įvykį, kai skaičiuojant sprogdiklius įvyko sprogimas. Ginklų fondas buvo ir tiekėjas, ir išduodavo leidimus, ir turėjo kontroliuoti prekių kokybę. (duomenys neskelbtini) buvo tik pirkėjas, nes jis apmokėjo 100 procentų avanso. Kiek, L. D. pamena visi pirkimai iš Ginklų fondo buvo apmokami 100 procentų avansu. (duomenys neskelbtini) neturi teisės tikrinti tokio pobūdžio prekių kokybės. Reikėtų kelti dokumentus ir apklausti poną S. Sprogdiklius perdavė „(duomenys neskelbtini)“. Atidavę „(duomenys neskelbtini)“ sprogdiklius (duomenys neskelbtini) du metus negavo jokių pretenzijų, kad kažkas ne taip. Kokybė turėtų būti patikrinama iškarto gavus prekes. (duomenys neskelbtini) atsakė už prekės saugojimą pas save sandeliuose. Tokius reikalavimus (duomenys neskelbtini) įvykdė. „(duomenys neskelbtini)“ saugomų prekių jie neturi teisės kontroliuoti, kaip jos laikomos ir naudojamos.

Apklaustas teisme liudytojas R. S. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) pareigas jis atėjo nuo 2005 m. Pirkimai prasidėdavo, kai buvo gaunamos paraiškos. Paraiškos buvo gaunamos iš visų jėgos struktūrų. Gavę paraiškas kreipdavosi į gamintoją su nurodyta kaina ir pateikimo terminu. Gavę atsakymą pateikdavo jį užsakovui. Tada jei užsakovą tenkindavo  sąlygos pasirašydavo sutartį ir tada užsakydavo prekes. Tas prekes tiekdavo pas save į Ginklų fondo sandėlius arba tiesiai užsakovui. Užsakovas priimdavo prekes pagal perdavimo-priėmimo aktą. Paraiška būdavo paprasta „prašome pateikti už tokią kainą, tokią prekę“. Sutartyse būdavo nurodoma kokia tai prekė. Būdavo ilgalaikės ir neilgalaikės sutartys. Sutartis ruošia Ginklų fondo teisės skyrius. Sutartyse nurodoma, kokia prekė, jos pateikimo terminai, kaina ir pridedami dokumentai. R. S. paaiškino, jog jo pareigos pasikeitė, tačiau dabar kitaip yra, nes pasikeitė įstatyminė bazė ir pirkimui yra organizuojami konkursai. Konkursus rengia užsakovai, o Ginklų fondas juose dalyvauja. Šiuo metu dalyvaudami konkurse įsigydami prekes vadovaujasi Ginklų fondo įstatymu ir Viešųjų pirkimų gynybos ir saugumo srityje įstatymu. Jis, R. S. archyve nerado prašomų dokumentų dėl tų konkrečių detonatorių įsigijimo. Pasak R. S., kiti visi dokumentai dėl kitų 8 pozicijų, buvo archyve, o būtent šių sertifikatų nerado. Kokybės sertifikatą išrašo gamintojas konkrečiai prekei. Jei gauna prekę, tai gauna su sertifikatu. R. S. negali pasakyti, kas detonatorių gamintojas, gali būti Bulgarija, gali būti Rusija. R. S. paaiškino, kad dabar jie vadovaujasi Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymu. Srogmenų apyvartos kontrolės įstatyme numatyta, kad jis negalioja jėgos struktūroms, bet Ginklų fondas perka ne tik jėgos struktūroms. Dabar vadovaujasi Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymu, nes to nori užsakovas. Procedūrą tada vykdė A. Š.. Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymu vadovaujasi priklausomai nuo subjekto. Jei pirkimas vyksta jėgos struktūrai, tai jie ginklų kontrolės įstatymo netaiko, civiliniams pirkimams jis taikomas. Jei jėgos struktūrai, Ginklų fondas vadovaujasi jų paraiška.

Apklaustas teisme liudytojas M. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio (duomenys neskelbtini). Jo, M. R. pareigos buvo sutarčių rengimas. Viršininkas buvo E. B.. Teisės personalo skyrius rengdavo sutartis. Rengdavo sutarties projektus, juos derindavo su Įsigijimų skyriumi. Derindavo visas sąlygas, pvz. pristatymo terminus, prekių apibrėžtumus ir pan. Sutartis pasirašoma ir tada vykdoma. Už patį sutarties vykdymą atsakingas Įsigijimų skyrius. M. R. neprisimena konkrečiai šio įvykio, nes jis buvo ką tik pradėjęs dirbti ir vyko supažindamas. M. R. paaiškino, kad rengiant sutartis pagrindinis teisės aktas - Civilinis kodeksas. Sutartyse yra numatomi garantiniai terminai. Jie rengia tiktai sutartis, nors gal gali būti, kad pats tiekėjas atsiunčia įsipareigojimą su parašais.2004 m. Sprogmenų apyvartos įstatymas negaliojo, nes tas įstatymas įgyvendina direktyvą 1993 metų, kuri yra dėl sprogmenų naudojimo civilinėje apyvartoje, todėl valstybinėms įstaigoms, spec. statuso institucijoms vienareikšmiai šis įstatymas negaliojo. Dabar yra nauja redakcija Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo, kurioje aiškiai nurodytos institucijos. Perkant spec. paskirties prekes ne civilinei apyvartai buvo nutarimas, kuris reglamentavo pirkimus, kurie sudaro valstybės paslaptį ir kitas ginklų šaudmenų įsigijimo taisyklės. Šiuo metu yra priimtas specialus įstatymas. Sutartys sudaromos su užsienio subjektais ir su valstybės subjektais, kam jie perka. Šiuo nutarimu ir kitu, kurio pavadinimo dabar nepasakys, vadovavosi Įsigijimų skyrius. A. R. negali pasisakyti dėl sutarčių privalomumo ar jos yra privalomos visais atvejais. Teisės skyrius gaudavo dokumentus, tai rengdavo sutartį, bet jei dokumentų negaudavo, tai ir negalėjo žinoti apie vykdomus pirkimus. Kiekvienas skyrius turi savo funkcijas ir kiekvienas darbuotojas turi pareigybių aprašymą pagal kurį dirba ir direktorius visų smulkmenų žinoti negali, todėl kiekvienas darbuotojas turi atsakyti už savo funkcijas. Kiekvienas turi pareigybes aprašymą ir pagal tai ir veikia, o vadovas visko sutikrinti negali. M. R. paaiškino, kad kalbant būtent apie apyvartą tokių norminių aktų nėra. Kiekviena institucija nustato savo tvarką. Apyvartą kontroliuoja vietiniai lokaliniai teisės aktai. Tokio teisės akto, kuris nurodo, kad privaloma sudaryti sutartį su užsienio subjektu nėra. M. R. negali atsakyti už kiekvieną subjektą ar reikia rengti sutartį ar ne. Nėra tokio teisės akto, kuris įpareigotų sudaryti sutartį. Sutarties gali ir nebūti, jei gamintojas atsiunčia būtent tokią prekę. Pasak M. R., sutartis reikalinga apibrėžti prekei, terminams ir kitiems įsipareigojimams.

Apklaustas teisme liudytojas R. B. parodė, kad jo pamaina prasidėjo rugpjūčio 30 d 8 val. ryte ir baigėsi rugpjūčio 31 apie 7.30 val. Atvyko A. D.. Pasisveikino ir aptarė darbinius reikalus. A. D. pradėjo tikrinti daiktus kas yra kabinėte. Jis, R. B. tuo metu buvo kabinete ir žiūrėjo, kaip A. D. tikrino detonatorius. Tada įvyko sprogimas. A. D. išbėgo į koridorių. Jie dar A. D. gaudė, tada iškvietė greitąją. A. D. prieš tikrindamas detonatorius įsižemino. R. B. tuo metu stovėjo tarp spintų. Tada A. D. nuėjo prie seifo, kur buvo detonatoriai ir apžiūrėjo detonatorius, įvyko sprogimas. Kaip A. D. buvo apsirengęs R. B. nematė. R. B. paaiškino, kad kai keičiasi pamaina, pamainą priimantis asmuo pasižiūri ar yra 10 detonatorių, pasižiūri ar laidai sujungti ir kad nebūtų pažeidimų. Atsidarius dėžę reikia kiekvieną apžiūrėti. R. B. paaiškino, kad telefonus jie visada palieka ant spintutės. Dėžėje laikomi tik sprogdikliai ir sprogmenys. Sprogmenys laikomi dėžutėje, kuri yra uždaryta. R. B. paaiškino, kad paties sprogimo momento jis  neprisimena, R. B. sprogimą gavo šonu ir krito ant žemės. Sprogdiklius D. buvo išėmęs. Skaičiuojant detonatorius juos pasidėti galima ant seifo. R. B. paaiškino, kad kiekvieną pamainą patikrinimas yra daromas. R. B. nežino ar yra kokia instrukcija, kaip reikia pamainą priimti. Pasak R. B., pamainą priėminėjo ne jis, o O. V.. Pamainos vyresnysis yra atsakingas už pamainą. Užsienyje jis, R. B. nėra baigęs kursų. R. B. negali atsakyti į klausimą, ar buvo sudedami sprogdikliai, ne jis juos skaičiuodavo. R. B. mano, kad sprogdiklių ir sprogmenų laikyti kartu negalima. Sprogdikliai ir sprogmenys laikomi dėžėje ne kartu. Vyresnysis tuo metu buvo kabinete, už kokių trijų metrų prie kompiuterio. Kiek R. B. pamena, Vyresnysis buvo nusisukęs sprogimo metu.

Apklaustas teisme liudytojas A. V. parodė, kad jie tą dieną dirbo su R. B.. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ išminavimo padalinyje. Jis, A. V. su R. B. baiginėjo pamainą. Atvažiavo A. D.. Jis, A. V. buvo kairiame kabineto krašte, o R. B. buvo dešiniame. A. D. nuėjo į kitą patalpą, pasidėjo telefoną. Tada atėjo A. D. ir pasiklausinėjo apie įvykius. A. V. parodė, kad tada A. D. pastovėjo už jo, A. V. prie radiatorių ir nusižemino. A. D. paklausė, ar jie naudojo sprogmenis. Tada A. D. pasiėmė detonatorių dėžę ir pradėjo skaičiuoti detonatorius. Tuo metu jis, A. V. nusisuko į kompiuterį. A. V. paaiškino, kad perdavimas vyksta pagal dokumentaciją, suskaičiuoja kiek yra detonatorių ir vizualiai apžiūri. Apžiūri detonatorius ar neapsioksidavę, ar viskas gerai. Pasak A. V., saugumo priemonės - saugūs drabužiai, reikia įsižeminti, kad nebūtų telefonų šalia. A. V. paaiškino, kad pamainą priiminėja kas ketvirtą parą. Jei detonatoriai keltų įtarimą, jie detonatorius iš karto išimtų. Detonatoriai  buvo kaip nauji, gražūs. Detonatoriuose reikia patikrinti,           kad nebūtų laidai pažeisti. A. V. paaiškino, kad nežinojo, jog detonatoriai pasenę. Jie su pasenusiais detonatoriais nedirbtų, vadui rašytų pranešimą. Priimant detonatorius, tikrina kiek jų turi būti ir apžiūri, ar jie nepažeisti. Pasak A. V., jie mokyti šitaip tikrinti detonatorius. Pareiginėse nuostatose nėra parašyta, kaip turi atrodyti detonatorius. Yra Kario vadovėlis, kursai Amerikoje, parodo apsaugos priemones. A. V. paaiškino, jog jie tuo momentu dirbo su savais rūbais, nes tuo metu spec. drabužių nebuvo. Naudojasi savo taisyklėmis ir nesivadovavo Krašto apsaugos ministerijos taisyklėmis dirbti su detonatoriais. Tų taisyklių pavadinimo neprisimena. Perimdamas pamainą nieko įtartino nepastebėjo. Jam, A. V. nesakė, kad A. D. matė užlindusius laidus. A. V. paaiškino, kad apsirengti galima įvairiai, jei naminiai drabužiai turi sintetikos, tada reikia persirengti medvilnine uniforma. A. V. paaiškino, kad po sprogimo A. D. telefoną jis paėmė iš kitos patalpos. Kombinezonai yra skirti važiuoti į įvykį. Kabinetiniam darbui skirti saugūs rūbai be sintetikos. Kabinetinis darbas ir važiavimas į įvykį yra netapatūs saugumo atžvilgiu. Kombinezonas yra tik nedegi medžiaga, o dėl mechaninio poveikio jis neturi reikšmės apsaugai.

Apklaustas teisme liudytojas P. P. parodė, kad tuo metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Tą dieną buvo operacija Kaune. Buvo minosvaidžio mina. Buvo sprendimas ją naikinti. Susisiekė su kariškiais, kad galėtų naikinti poligone sprogmenį. Nuvykus užsidėjo drabužius, akinius, šalmus, iškasė duobę. Patikrino detonatorių. Prijungė prietaisą ir pažiūrėjo ar yra grandinė. Atliko visus veiksmus. Prieš imant detonatorių įsižemino. Jis, P. P. tik deda ranką ir E. K. įsižemina papildomai į žemę. Tada, pasak P. P., E. K. paėmė detonatorių ir jungė į grandinę. Buvo tamsu ir jis, P. P. apžiūrinėjo teritoriją, kad nebūtų pašalinių. P. P. paaiškino, kad jis buvo už 10 metrų. Po 5 sekundžių P. P. išgirdo šūvio ar sprogimo garsą. Atsisuko ir pamatė, kad išvyniojant laidus įvyko sprogimas. P. P. matė, kad E. K. sužalota ranka. Jis, P. P. ir E. K. nutarė naudoti antrą detonatorių. Vėl įsižemino ir patikrinus pamatė, kad nėra grandinės. Tada paskambino viršininkui ir pasakė apie situaciją. Buvo priimtas sprendimas tą sprogmenį transportuoti į bazę ir jį susprogdinti vėliau. P. P. paaiškino, kad jie turi kovinį komplektą ir jį papildo atsakingas asmuo, kuris išduoda detonatorius. Su ometru detonatorius nebuvo tikrintas, o vizualiai jie buvo kaip nauji. Saugumo priemonės yra standartinės ir taikomos visiems.

Apklausta teisme liudytoja V. P. parodė, kad dabar tų detalių neprisimena. Kiek pamena prekės buvo gautos, užpajamuotos ir apmokėtos. Daugiau nelabai prisimena. Teisėjai pagarsinus V. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu BPK 276 str. nustatyta tvarka, V. P. patvirtino, jog jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu V. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1994 metų. Pagal Ginklų fonde nusistovėjusią tvarką, ginkluotės pirkimo sutarties projektas suderinamas su ja, kaip Finansų ir ūkio skyriaus vedėja. Sutarties projekte ji patikrina, kokios yra apmokėjimo sąlygos, patikrina, kad viskas atitiktų su pardavėjo pateiktu pasiūlymu. Kalbant apie elektrinių detonatorių pirkimą 2004 metais, tai galėjo būti tokia situacija, kad pirkimo sutartis dėl šių detonatorių pirkimo nebuvo sudaryta. Pagal Ginklų fonde nusistovėjusią praktiką, jei perkamų prekių vertė yra iki 10 000 litų, tuomet sutartis gali būti nesudaryta, tačiau galioja tokia sąlyga, kad tuomet nebūna išankstinio apmokėjimo ir už prekes atsiskaitoma tik gavus prekes. Kaip matyti iš 2004-08-31 Ginklų fondo rašto Nr. 3 GF-525, adresuoto Bulgarijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, matomai atsirado poreikis papildomai pirkti ginkluotę, kadangi paprastai paraiškos yra paduodamos kovo - balandžio mėnesiais. Bulgarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateikė (duomenys neskelbtini) dėl prekių, tarp kurių buvo ir 200 elektrinių detonatorių EDP. Sąskaitoje nurodyta apmokėjimo suma 1710 eurų, nurodoma, kad apmokėjimas turi būti atliktas per 15 dienų nuo prekių gavimo. Šioje sąskaitoje yra (duomenys neskelbtini) G. M. rezoliucija „2004-09-07 V. P. apmokėti“. Apmokėjimas ir buvo atliktas tik pagal (duomenys neskelbtini) be pirkimo sutarties, po prekių gavimo. Gavėjui už prekes buvo apmokėta 2004-11-25 banko tarptautiniu pavedimu, pervedant 142 131,80 Lt. Į šią sumą įėjo ne tik apmokėjimas pagal (duomenys neskelbtini), bet ir pagal kitus Invoice, nes 2004 metų rudenį Ginklų fondas gavo didelę ginkluotės siuntą. (3 t., b.l. 38-39)

Be to teismo posėdyje V. P. paaiškino, kad tada buvo tokia tvarka, kad jei prekių suma mažesnė kaip 10000 Lt, tai sutartis gali būti nesudaryta. Kiekvienu atveju sutartys jai, V. P. buvo pateikiamos dėl finansinės pusės. Jie vizuodavo prieš pasirašant, žiūrėdavo kiekį, sumą ir pinigus. Labai reti atvejai, kai nebūdavo sutarties. Kai prekės gaudavo, tada apmokėdavo, nes nebūdavo išankstinio apmokėjimo. Mokėdavo tik po prekių gavimo, kai gaudavo prekes su dokumentais. Pasak V. P., šiuo atveju buvo direktoriaus rezoliucija. Visos sąskaitos buvo su direktoriaus rezoliucija, kad buhalterija galėtų apmokėti. Buhalterijai neįdomu ar yra sertifikatai ar ,,Gost“. Prekė ateina į Ginklų fondą centrinį sandėlį, kur viskas sutikrinta. Jei ateina iki buhalterijos, tai visi dokumentai turi būti. V. P. negali pasakyta ar vadovas eidavo į sandelį. Sandelyje dirbo žmonės, kurie ir kompetenciją turėjo dirbti su tokiomis prekėmis. Ji, V. P. dirbo daugiau su finansais. Tokios praktikos, kad vadovas nevizuotų apmokėjimo V. P. neprisimena.

Apklaustas teisme liudytojas A. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1997 m. iki 2005 m., buvo (duomenys neskelbtini). Skyriaus pavadinimo, kuriame dirbo neprisimena. Tuo metu jo, A. Š. pareigos buvo surinkti informaciją, kas ką perka, tada surinkti duomenis, juos apibendrinti, tada išsiųsti užsakovams. Paraiškas jis, A. Š. gaudavo ginklams, šaudmenims. A. Š. parodė, kad buvo iš Policijos paraiška. Tokiose paraiškose būna nurodytas pavadinimas, kiek tokių daiktų reikia ir jei svarbu - pristatymo terminas. A. Š. prisimena, kad 200 detonatorių užsakė Policijos logistikos centras. Dažniausiai būdavo parašyta „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau kartais net nebuvo rašoma rezoliucija, nes tik jis, A. Š. vienas užsakinėdavo prekes, todėl visi žinojo, kad jis, A. Š. turi atlikti tą darbą ir paraiškas nešdavo iškarto jam. Šiuo atveju A. Š. neprisimena ar buvo rezoliucija. Jei direktoriaus nebūna, tai būna, kad be rezoliucijos. A. Š. paaiškino, kad gavęs paraišką, seka kam ko reikia ir kiek reikia, subendrina informaciją ir tik tada vykdo paiešką. Pasak A. Š., jokios komisijos nebuvo sudaromos. A. Š. viską darydavo vienas. A. Š. parodė, kad jis susirašė visą informaciją ir tada rašė atsakymus institucijoms. Būtent šiai įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“ ir rašė užklausimą detonatoriams, nes daug kas nenaudoja. Visi puikiai žino, kad tokie detonatoriai nebenaudojami NATO šalyse. Jie yra pagaminti Bulgarijoje. Kitose šalyse jau seniai naudoja nuotolinio valdymo, o ne elektrinius detonatorius. Jis, A. Š. asmeniškai kokybės nederina. Kokybės klausimai turi būti aptarti sutartyje. A. Š. bulgarams nusiuntė paklausimą ar turi detonatorius. Pastarieji parašė, kad turi už kokią kainą ir koks kiekis. Tada, pasak A. Š., jis rašo Policijai, kad yra tokie detonatoriai už tokią kainą ir toks kiekis. A. Š. paaiškino, kad visada rašė raštus, kad būtų oficialu. Tada Centras priima sprendimą, kad jiems tinka ir tada ruošia sutartį Ginklų fondas. Tada gavęs sutikimą gal M., gal M. jis, A. Š. perduoda informaciją ir jie jau rengia sutartis. Sutartys turėjo būti daromos visais atvejais. Pasak A. Š., buhalterijai reikėjo sutarties, nes kitaip negalėjo būti apmokėjimo. A. Š. paaiškino, kad darbe vadovavosi praktika, nes pradėjo dirbti 1997 metais ir tada pradėjo kurti visą sistemą. Ginklų kontrolės įstatymas ir Ginklų, šaudmenų kontrolės įstatymas buvo dar nepriimtas, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas turėjo būti priimtas, tačiau juo A. Š. nesivadovavo. A. Š. mano, kad sutartyje turi būti aptarta kokybė. Pasak A. Š., jis buvo atsakingas už kiekį, kainą ir pristatymą. Kai biudžetinės įstaigos gauna lėšas, tada įmonės siunčia paklausimus. Prašymai būdavo nuo kovo mėnesio, ankščiausiai ir iki vasaros vidurio, stengdavosi viską susitvarkyti. Būdavo paraiškos ateidavo paskutiniu momentu. Tada, pasak A. Š., žiūrėdavo ar turi kažką sandėliuose arba žiūrėdavo ar kas gali greitai pristatyti prekę. „(duomenys neskelbtini)“ yra įmonė prekiaujanti ginklais. A. Š. neprisimena ar jis turi pareigines nuostatas ir jas pasirašinėjo. Užsakovas pasakydavo, kokių reikia prekių, bet iš kur jas pageidauja gauti, niekada. A. Š. paaiškino, kad Policijai jau buvo nusiųstas raštas, kad gali užsakyti detonatorius iš tos firmos ir kiek kainuos ir tada policija galėjo tą raštą atsiųsti. Tokio krovinio lėktuvas nepriimtų, nebent spec. automobilį paleisti. Pasak A. Š., geriausiu atveju tuos detonatorius reikėtų pridėti prie kito krovinio, nes kitaip jų kainą pasidarytų „auksinė“. Tokius detonatorius pirko ne tik Policija, bet ir kiti. Dėl sertifikatų neturėjo jokių pretenzijų. A. Š. paaiškino, kad daug kas supranta, kad tokiam daiktui sertifikato gali ir negauti, nes jie Europoje nenaudojami. A. Š. tikrai netikrino, ar prekė sertifikuota. Jis tik vykdė užsakymą. Prekės arba važiuoja tiesiai pas užsakovą arba jei mažas kiekis tai patalpinamos sandėlyje. Vienintelis dokumentas, kai gauni popierių, kad užsakymas patvirtintas. A. Š. parodė, kad jeigu nori direktorius viską gali patikrinti. Jis, A. Š. turėjo priimti iš pirkėjų paraiškas, surasti prekes, pasiūlyti pirkėjui prekes ir atiduodi dokumentus sutarčiai ruošti. Pirkėjai kaip specialistai žino, ką užsako.

Apklaustas teisme liudytojas V. S. parodė, kad 2004 metais jis buvo (duomenys neskelbtini). Jo pareigos iš esmės nepakito, keitėsi tik įstaigos pavadinimai. Tada situacija buvo tokia, kad gavo „(duomenys neskelbtini)“ paraišką, kurioje buvo nurodyta, kokios ginkluotės „(duomenys neskelbtini)“ reikia. Jos pagrindu kreipėsi į Ginklų fondą, nes taip parašyta Ginklų fondo įstatyme. Juos tai įpareigojo kreiptis į Ginklų fondą. „(duomenys neskelbtini)“ paraiškoje buvo nurodyta, kad reikia 200 vnt. elektrinių detonatorių. Iš Ginklų fondo gavo detonatorius jau su nurodytu pavadinimu EDP-r. Tada parašė, kad sąlygos geros, paprašė pateikti sutarties projektą. Jo, V. S. buvo pasirašyta ir vizuota viršininko. Prekės buvo pristatytos ir perduotos „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, ar prekės buvo su dokumentais ar be jų. Kaip priėmėjas pasirašė A. G.. O patį perdavimo aktą pasirašė jis, V. S. ir A. G.. V. S. paaiškino, kad Policijos ginkluotės apskaitos tvarka buvo tokia, kad įsigyjama ginkluotė tikrinama pagal kiekius ir išoriškai. Jei yra ginklai ar kitos prekės, kurias galima išpakuoti ir pažiūrėti vizualiai, tai jie taip ir padaro. Pasak V. S. šiuo atveju jie neturėjo leidimo dirbti su ginklais, tai jie neišpakavo ir detonatoriai buvo pateikti tokie, kokie yra. Šiuo atveju buvo pasitikėta Ginklų fondu, nes jie vieninteliai turi teisę atvežti ginklus į Lietuvą. Šiaip jei trūksta dokumentų, tai (duomenys neskelbtini) kreipiasi dėl papildomų dokumentų gavimo. V. S. paaiškino, kad šiuo atveju pasitikėjo Ginklų fondu, nes neturi teisės lįsti į sprogmenų pakuotę. V. S. parodė, kad kitas užsakymas tų detonatorių buvo 2007 metais,  atrodo, kad prekių pristatymas buvo po incidento ir jie jau reikalavo dokumentų. Buvo atliktas apžiūros aktas tų sprogdiklių ir ten buvo neaiškus datų parašymai. Tada (duomenys neskelbtini) prašė dokumentų ir tiems susprogusiems ir tiems, kurie nauji užsakyti. Sutartis yra, tik ji yra su žyma ,,Riboto naudojimo“. Pasak V. S., kadangi Ginklų fondas turi išimtinę teisę, tai jie sprendė, kad Ginklų fondas yra viską patikrinę. V. S. pažymėjo, kad Sutarties 13 punkte numatyta, kad prekės turi atitikti visas technines sąlygas. Kaip minėjo sprogdiklių jie neatidarinėjo ir netikrino ir per tris mėnesius nebuvo pareikšta pretenzijų. Dirbti su sprogmenimis nei jis, V. S., nei kolega neturi teisės. Dirbti su tara jie gali, tačiau negali atidarinėti. Jie sprogdiklius atidavė „(duomenys neskelbtini)“ ir laukė iš „(duomenys neskelbtini)“ pretenzijų. Pasak V. S., transportavimo taroje tie sprogmenys yra saugūs, bet tos taros jie negali atidarinėti. Neturi teisės atidaryti. Buvo pasikvietę Ginklų fondo atstovą, buvo jis, V. S. ir jo kolega. Jie ir dabar gavę sprogmenis perduoda juos „(duomenys neskelbtini)“ transportavimo taroje. Ginklų fondas kontroliuoja visą ginklų pirkimą Lietuvoje. Dėl sprogmenų tai yra specifinė prekė, kurios kokybės jie, (duomenys neskelbtini) tikrinti negali. Jei neklysta, visi dokumentai, kurie buvo nurodyti sutartyje jie buvo pateikti. Sutartyje apie sertifikatus nebuvo šnekos. Liudytojas V. S. paaiškino, 2007 m. kilo abejonių, kad sprogdikliai nekokybiški ir tada kilo poreikis papildomiems dokumentams, tai ir prašė kokybės sertifikatų. Į „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė baigus 3 mėnesių laikotarpiui. Jis, V. S. nežinojo, kad tie detonatoriai nebenaudojami. Negavo dokumentų iš kurių gali spręsti apie detonatorių kokybę. Negali ardyti ir žiūrėti, ar detonatoriai kokybiški ar ne. Pasak V. S., Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas yra netobulas, jame nenurodyta kokių dokumentų reikia.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2007 metais dirbo (duomenys neskelbtini). Pas juos yra tam tikra struktūra. Yra sprogmenų neutralizavimo padalinys ir visi pareigūnai pagal savo instrukcijas ir pareigybes turi savo atsakomybę. A. G. parodė, kad jis gali ne viską prisiminti. Kiek pamena tuo metu nebuvo jokių įpareigojimų, kad būtų paruoštos vidaus saugos taisyklės. Jei būtų 1997 metai, kai išminavimas pradėtas kaip funkcija, tai tada kiltų abejonių. Po 1997 metų visi jų darbuotojai praėjo tikrai daug ir tarptautinių kursų ir tiksliai žinojo kaip reikia elgtis ir kokie yra reikalavimai. Pasak V. G., 2007 vasarą ar rudenį, nepasakys tiksliai, buvo išduota speciali apranga, tačiau žmonės tikrai žinojo, kaip reikia elgtis su sprogmenimis. Krašto apsaugos instrukcijos jų įstaigai neturi jokios įtakos. Yra bendri reikalavimai taikomi sprogmenų laikymui, yra išdėstomi kursuose ir tos sąlygos labai varijuoja. Pasak V. G., jis tiksliai nepasakys, bet, jei neklysta, kai kuriuos  sprogmenis galima laikyti net atvirame ore. Jei neklysta, buvo įsakymas, kad iki 100 kg gali būti laikoma ir kabinete. Yra tam tikri principai, kurie duodami per kursus, kai kurie principai išdėstyti ,,Kario vadovėlyje“, kai kurie reikalavimai darbui su sprogmenimis buvo išversti iš amerikiečių. Tie standartai yra nenutolę vienas nuo kito. V. G. paaiškino, kad kiek jis žino visą laiką sprogdiklių buvo tikrinama varža ir jie tikrai negalėjo siųsti ekspertizei. Kiek pamena įvykis įvyko rytinėje pamainoje, kai perskaičiuojami detonatoriai, tada įvyko sprogimas. Atleistas nukentėjęs asmuo negalėjo būti, jis, kiek atsimena, kaip nukentėjusysis gydėsi ir tada grįžo į tarnybą. V. G. paaiškino, kad nežino tokio dalyko, kad būtų liepiama dirbti su tokiais detonatoriais ir po liepos mėnesio įvykio. V. G. negali tiksliai pasakyti kokie buvo atliekami formalumai po įvykio. Jei vyksta ikiteisminis tyrimas, tai tarnybinis tyrimas sustabdomas. Šiuos klausimus reikėtų spręsti su  išminavimo skyriaus vadu, kuris yra specialistas. Nukentėjusysis yra praėjęs medicinos komisiją, kuri pasakė, pagal kokią skiltį gali asmuo dirbti. Pirkėjas buvo monopolizuotas, t.y. tik Ginklų fondas. Tokiu atveju pirkėjas atsako už prekę, kurią perka. Departamentas tik priėmė prekę Ginklų fondo, o jie perėmė iš departamento. V. G. paaiškino, kad kalbant apie detonatorius, tai jie yra ilgalaikio naudojimo, jei neklysta apie 20 metų. Kai ,, (duomenys neskelbtini)“ gauna prekę, jie gali tik vizualiai apžiūrėję įvertinti jos kokybę. V. G. negali tiksliai pasakyti, bet pagaminimo metai nesipjovė su galiojimo laiku. Prekę departamentas nuperka ir ,, (duomenys neskelbtini)“ perduoda naudoti, jie naudotojai. Detonatoriai tikrinami taip, kad patikrinamas detonatorių veiksnumas, kiek V. G. žino, ar yra grandinė tikrinama.

Teisme apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad 2007 metais buvo (duomenys neskelbtini), pareigos priklausomai nuo pareigybių skirdavosi. D. M. paaiškino, kad su šiais detonatoriais buvo tokia situacija, kad įvykiai su detonatoriais kartojosi dar kelis kartus. Po įvykių su D. ir K. ,, (duomenys neskelbtini)“ nusprendė šiais detonatoriais nesinaudoti. Konkrečiai dėl šio įvykio D. M. paaiškino, kad tuo metu už materialines gerybes jis buvo atsakingas ne taip seniai. Buvo tvarka, kad amuniciją ,, (duomenys neskelbtini)“ gaudavom iš ginkluotės grupės. Pasak D. M., buvo tvarka, kad gavę detonatorius jie turi vizualiai apžiūrėti kokybę, kad atitiktų pakuotę, atitiktų kiekį. Jiems 200 vnt. yra nemažas kiekis. Paimant detonatorius jis, D. M. atvyko ir perdavimo metu iš specialisto S. perėmė sprogstamąsias medžiagas. Jis, D. M. apžiūrėjo, suskaičiavo ir nunešė į sandėlį. Detonatorius gavo, nepamena, ar medinėje dėžėje, ar metalinėje. D. M. paaiškino, kad jis apžiūrėjo ir atidarė cinką, vieną vaškuoto popieriaus pakuotę ir išėmęs suskaičiavo, vizualiai apžiūrėjo ir pamatavo varžą. Tada juos priėmė į apskaitą. Tai EDP-r tipo detonatoriai ir apie juos jie turi daug žinių, nes, pasak D. M., visas mokymas buvo apie juos. D. M. žinojo, kad jų galiojimo laikas buvo apie 18 metų. Tai karinio tipo detonatoriai ir yra labai saugūs. D. M. nematė, kada tie detonatoriai buvo pagaminti. EDP-r detonatoriai turi ir slėgius, kuriuos galima pritvirtinti prie minų. Kadangi nebuvo jokio pranešimo kada jie pagaminti, jie padarė prielaidą, kad jie yra pirkti iš gamintojo. D. M. paaiškino, kad jie turėjo tik pirkimo laiką ir nuo to laiko skaičiavo 18 metų. Kai gavo pranešimą apie įvykį, jis D. M. vyko į darbą. Atvažiavęs prie įstaigos į viršų pakilo su greitosios pagalbos medikais. Pamatė A. gulintį visą kruviną. Skyriaus vadas buvo atostogose, todėl jis D. M. dirbo už skyriaus vadą. Visų pirma jis, D. M. paklausė, kur nukentėjusiojo dokumentai. Kiek jam yra žinoma įvykis įvyko pamainos priėmimo–perdavimo metu, kai vizualiai tikrinamas detonatorių kiekis ar kokybė. Priėmimas -perdavimas pamainos nepriskiriami prie pavojingų darbų. Pavojingi darbai yra sprogdinimo ar išminavimo darbai. Mažiems kiekiams kariuomenė nekuria papildomų instrukcijų.  D. M. paaiškino, kad EDP-r tipo detonatoriai iš kur ankščiau buvo pirkti jis negali pasakyti. Kai jie užsakinėja prekę nenurodo kokios markės reikia detonatorių, nurodo, kad reikia elektrinių ir pavyzdžiui tuos su kuriais galima dirbti po vandeniu, nes jie yra saugesni. Pasak D. M., po pirmo sprogimo jie buvo sąmyšyje ir nežinojo, dėl ko įvyko sprogimas. Tie detonatoriai, kurie buvo susprogę tai jie nieko negalėjo padaryti, kadangi sekė kasdieninis darbas, reikėjo paimti naujų 10 detonatorių kasdieniniam darbui. Naujus 10 detonatorių jie apžiūrėjo vizualiai. Buvo patikrinta grandinė. Grandinė buvo ir jie buvo paimti į kovinį komplektą. Po antrojo sprogimo pasidarė labai neramu ir jie tų detonatorių nebenaudojo. Ant dėžučių nebuvo jokių etikečių. D. M. parodė, kad 2004 metais raštiško reglamentavimo kaip jis turi priimti sprogstamąsias medžiagas nebuvo, išskyrus pareigines instrukcijas, kai priiminėja ginklus ir kitą techniką. Duomenų turėjo ir iš kursų Amerikoje, kurie jam, D. M. pasirodė tinkami. Atitikties sertifikato prašymo nebuvo nei vienuose mokymuose, nes policijos įstaigos visose šalyse gauna kokybišką produkciją. Po to buvo raštiškai kreiptasi, nes kilo abejonių dėl produkcijos kokybės. Sertifikato neprašo, nes mano, kad (duomenys neskelbtini) pateikia kokybišką ginkluotę ir techniką. D. M. paaiškino, kad nereglamentuota , kad jis turi  patikrinti ir jis nefiksavo apie ometro parodymus. Jei būtų kažkas negerai, D. M. turėtų surašyti tarnybinį pranešimą savo vadui. Pasak liudytojo, visi užrašai sprogmenų yra ant dėžės viršaus, jis tikrai nežinojo, kad užrašo reikia ieškoti dėžės dugne. Su karine amunicija buvo susidūręs ir ankščiau. 2007 metais amunicijos saugojimą ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėliuose reglamentavo bendras departamento išleistas teisės aktas, kuriame nurodoma kaip turi būti saugoma amunicija ir t.t. Kalbant apie sprogmenis tame teisės akte yra nurodoma, kaip turi būti laikomi ir sprogmenys. Partijos išeina įvairios: vienos geresnės, kitos blogesnės, vienų saugojimo sąlygos skiriasi nuo kitų.  D. M. paaiškino, kad cinkai-kur būna supakuojami detonatoriai. Atidarius hermetiškumas pažeidžiamas. Atidarius į pakuotę patenka oras. Tie 10 detonatorių, kurie sprogo, jų hermetiška pakuotė buvo atidaryta 2007 metais. Duomenys apie pagaminimą, pasak D. M.,  dažniausiai būna įspaudžiami į hermetišką pakuotę. 2004 metais ,, (duomenys neskelbtini)“ gavo detonatorius, kuriose nurodyta vienintelė data-perdavimo data.

Teisme apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad negali konkrečiai prisiminti 2004-03-11 dokumento. Jo, L. B. pareigos (duomenys neskelbtini) tokios, kad jis turi ruošti (duomenys neskelbtini) dokumentus ir todėl ten turi būti jo parašas. Pirkimo–pardavimo sutarčių jis, L. B. nesudarinėja ir negali komentuoti. Kadangi prekės buvo priimtos be pastabų  ir jokių pretenzijų nepareikšta, kad tie sprogdikliai nenauji, nors apie tai turėjo būti žinoma. Kolega, jam L. B. atrodo, nurodė, kad tie sprogdikliai nenauji, bet tiksliai pasakyti negali, nes daug metų praėjo. Kokius dokumentus jis, L. B. gauna ir lygiai tokius pačius dokumentus jis perduoda pirkėjui. Yra laikas, per kurį galima pareikšti pretenzijas, jei neklysta 3 mėnesiai. Nei viena, nei kita pusė pretenzijų nepareiškė, todėl, pasak L. B., viskas buvo įvykdyta gerai. Jis, L. B. nėra sprogmenų specialistas ir negali atidarinėti pakuočių. Tokie patys sprogdikliai su sertifikatais nėra gaunami. Buvo gaunama sprogdiklių ir su sertifikatais, kai ateina tiesiai iš gamintojo. L. B. paaiškino, kad jo pareigos yra (duomenys neskelbtini). Skyrius veikla yra aprūpinimas civilių gyventojų ir jėgos struktūrų ginklais. Tiksliau perdavimas. Jam, L. B. reikia gautas prekes perdavimo metu perduoti. Pasak L. B., teisėtumas reiškia, kad, jei priėmė prekes tai, vadinasi, tas perdavimas teisėtas. Teisėtumas tai, kad pateikia dokumentus, bet ar tie dokumentai reikalingi ar ne, tai ne jo, L. B. reikalas. L. B. paaiškino, kad atsakingas tas, kas atsakingas už tiekimą, nes derina ir su tiekėju, ir su užsakovu. Liudytojas nežino ar tie detonatoriai gali būti naudojami ir civilinėje apyvartoje, nežino, ar buvo pridėti dokumentai. L. B. nuomone, tuo laiku nebuvo praktikos, kad nurodinėti priedus, todėl prie perdavimo akto priedai galėjo būti ir nenurodyti.

Apklaustas teisme specialistas Sigitas Kaušas parodė, kad su EDP-r jam neteko dirbti. Panevėžio kolegos dirbdavo su tais detonatoriais, jie statydavo vadinamus kleimarus „mon 50“. Jie pagrinde dirba su elektrodetonatoriais, padegamaisiais detonatoriais. Dabar iš švedų gauna su padegamaisiais vamzdeliais detonatorių. Dėl saugumo reikalavimų tai pagal kariuomenės vado V525 tikrinant detonatorių reikia būti po priedanga. Tai yra, kad ištempi laidus ir tikrini varžą po priedanga. Tai čia toks reikalavimas. Jei detonatoriaus galiojimo laikas pasibaigęs, turi būti sudaroma komisija, sustatomas defektinis aktas ir turi būti išimami ir sunaikinami. Nustatyti ar pasibaigęs galiojimo laikas galima pagal tų pačių taisyklių G priedą, kuriame  nurodyta, kad imdamas medžiagas turi žinoti koks galiojimo laikas ir technines-taktines charakteristikas. Tai vykdo sandėlininkas. Sandėlininkas išduodamas detonatorius turi pasakyti koks yra galiojimo laikas. Jei yra nustatoma, kad galiojimas baigėsi, jie turi būti išimami ir sunaikinami. Kai baigėsi galiojimo laikas draudžiama naudotis, tada nusižengiama taisyklėms. Jei bus pasenusio detonatoriaus cheminiai ar mechaniniai pažeidimai, tai jie išoriškai matysis, jei vidiniai pažeidimai tai nepamatys. Į klausimą, jei cheminė reakcija, ar tai matosi? Atsakė, kad tai yra oksidacija. Jei oksidacija išorėje tai matosi, jei viduje tai nesimatys. Kariuomenėje yra tokia tvarka. Pasiimi detonatorių iš sandelio eini į tamborą ir pasižiūri. Jie dirba su kitais detonatoriais. Tie detonatoriai yra kartoninėje dėžutėje ir jei yra pažeista pakuotė, tada jie irgi skaičiuoja detonatorius, bet tambore. Sudeda atgal į dėžutę, į cinką ir į seifą. Jie nenaudoja spec. aprangos. Viską daro su karine uniforma. Sprogdinimo ar neutralizavimo darbų vadovas nurodo vietą, kur galima matuoti varžą. Jis su detonatoriumi nueina į šoną, kad būtų pačiam saugu, pasislepia už medžio ar už maišo, įkiša pirštus, kad sprogimo metu negautų skeveldrų ir nusisukęs tikrina. Jie sertifikatų nemato. Tai yra logistika, pirkimai. Jie ta grandis vartotojai. Bet sertifikatai turi būti, nes jei yra 16 punktas, kad turi žinoti galiojimo laiką tai sertifikatai turi būti. Jo skyriaus vadas turi žinoti galiojimo datą, nes ima medžiagas. Jiems duoda važtaraščius. Skirtingų detonatorių yra skirtingas galiojimo laikas. Sveikas, nepažeistas detonatorius negali sprogti savaime, nes nėra iniciavimo šaltinio: akumuliatoriaus arba sprogdinimo mašinėlės. Perskaičiuojant sprogti detonatorius negali, jei detonatorius sveikas. Sprogdinimo priemonės nuo visų elektros įtaisų turi būti 50 metrų. Nešant detonatorius tarp jų atstumas gali būti mažiausiai 5 metrai. Lauko sandėliuose sprogdinant ne mažiau nuo šaltinio turi būti 25 metrai. Į klausimą, jei detonatoriaus galiojimo laikas pasibaigęs ir jis stovi šalia kompiuterio, ar tai gali įtakoti sprogimą? Atsakė, kad eksperimentų jie nedarė. Nuo elektros įtaiso detonatorius turi būti 50 metrų, bei pagal kariuomenės vado įsakymą patalpoje iš vis negalima laikyti detonatorių, tam yra saugojimo sandeliai. Vadovaujasi 2008 m. V525 taisyklėmis. Į klausimą, jei 10 detonatorių laikomų vienoje dėžėje kartu su sprogstama medžiaga ir jei 10 detonatorių detonuotų, ar detonuotų ta SM medžiaga? Atsakė, kad neturėtų detonuoti. Turi būti prigludę vienas prie kito. Jei bus mažiausias tarpas, tai nedetonuos. Į klausimą, ar saugu kartu laikyti? Atsakė, kad tam yra reikalavimai, 1993 metų saugojimo taisyklės kaip saugoti. Savo sandeliuose laiko ir virš 100 kg sprogmenų. Į klausimą, ar yra saugių atstumų skirtumas 50 metrų atstumo ar tie darbai atliekami lauke ar patalpoje? Atsakė, kad neparašyta ar viduje 50 metrų ar lauke. Tiesiog atstumas nuo elektrinių įtaisų. Ir naudoti, ir laikyti mobilių telefonų ir elektros įtaisų. Į klausimą, jei detonatoriai laikomi laikantis visų reikalavimų, net pasibaigus jų galiojimo laikui ar galimas savaiminis sprogimas? Atsakė, kad jei gerai laikome negali sprogti ir pasibaigus galiojimo laikui negali sprogti, nes nėra iniciavimo šaltinio. Jei gerai laikoma ir geras detonatorius negali savaime sprogti. Pasibaigus galiojimo laikui detonatorius negali būti grąžinamas į sandelį ir turi būti naikinamas. Į klausimą, kaip jis kaip specialistas gali pakomentuoti tokį darbą, kai yra tokios laikymo sąlygos kabinete, šalia kompiuteris, metalinė dėžė, įsižeminimas prie radiatoriaus. Atsakė, kad antistatiniai veiksmai turi būti. Jis vykdomas prisiliečiant prie žemės ar prie geležies ar žmogui ranką paduoti. Laikymo sąlygų negali spręsti, nes tai yra nustatyta tvarka. Jie dirba pagal kariuomenės vado įsakymą. Į klausimą, ar saugu detonatorius perduodant pamainą pagal tvarkas išiminėti iš pakuotės, tikrinti laidus ir tai daryti kiekvieną parą? Ar tai turi įtakos detonatoriams? Atsakė, kad jis privalo patikrinti detonatorių, jei yra tokia instrukcija. Jie detonatorius tikrina taip, eina į tamborą, atsidaro išsiėmę ir cinko dėžutę ir suskaičiuoja. Jie laidukų nečiupinėja, nes matosi. Tada atgal uždaro ir atgal į seifą užantspauduotus deda. Jie visus darbus daro su karine uniforma ir papildomų kostiumų neturi. Į klausimą, ar laikymo sąlygos tam nepritaikytose sandėliuose įtakoja detonatoriaus būklę? Atsakė, kad turi įtakos detonatoriams laikymo sąlygos. Jei didelė drėgmė ir detonatoriai gauna tiesioginį santykį su drėgme - tai detonatoriai rūdys. Į klausimą, ar naudoja išminuotojai sprogdinimo mašinėlę detonatoriaus varžai matuoti? Atsakė, kad su varža matuoti KPM negalima. Ne, nenaudoja sprogdinimo mašinėlių. Naudoja ometrus ir jais matuoja. Į klausimą, ar yra galimybė nustatyti šio įvykio priežastį? Jis negali atsakyti į klausimą. Dėl  kokių priežasčių ekspertizė nebuvo atlikta, nežino.

Teisme apklaustas specialistas Vilijus Bernotas patvirtino savo specialisto išvadas pateiktas byloje. Specialistas paaiškino, kad kiekvieni detonatoriai turi savo galiojimo laiką. Kiekvienai markei gamintojas nustato ir galiojimo laiką, pvz. pagal „GOST“, kuris buvo sukurtas EDP-r markės detonatoriams buvo nustatytas 18 metų galiojimo terminas, su galimybe jį pratęsti dar vieneriems metams, jei atitinka tam tikrus reikalavimus. Garantinių terminų tikslas-garantuoti, kad galutinis naudotojas būtų užtikrintas prekių kokybe. Ir jei yra garantinis laikotarpis, tai gamintojas pagal gamybos technologiją gamybos procesus yra numatęs senėjimo faktorius, dėl kurių tas naudojimo terminas yra baigtinis. Specialistas paaškino, kad pasibaigus galiojimo terminui detonatoriams yra numatyta, kad turi būti atliktas patikrinimas mažiausiai pagal du punktus t.y.  apžiūrima išoriškai, vizualiai ir matuojama elektros grandinės varža (pasipriešinimas elektrai). Jei tai atitinka gamintojo numatytoms sąlygoms ir reikalavimams, tai garantinis terminas gali būti pratęsiama dar metams. Praktikoje kariškiai visą produkciją sandėliuoja iki penkių metų, po to grąžina arba keičiama naujomis partijomis, o kas lieka yra sunaikinama. Bet tai neoficialu. Varža matuojama su ometru. Specialistas paaiškino, kad pagal standartines procedūras, siekiant užtikrinti saugumą numatytas tam tikras veiksmų eiliškumas tikrinant detonatorius. Iš pradžių atliekamas vizualinis išorinis patikrinimas, vėliau matuojami galimi parametrai. Šiuo atveju elektros tiltelio pasipriešinimas, specialisto nuomone, ženkliai viršijo gamintojo deklaruojamus parodymus. Todėl buvo daromi sekantys veiksmai, t.y. daroma intervencija į vidų, buvo perpjautos sienelės. EDP-r markės detonatoriai, gamintojas deklaruoja, turi būti visiškai hermetiškas produktas, tai išoriniai veiksniai neturėjo įtakoti vidinei korozijai. Kaip specialistas paaiškino, kad jei būtų buvusios netinkamos detonatorių saugojimo sąlygos, tai būtų matyti ant pakuotės. Ant pakuotės nei drėgmės, nei cheminio pažeidimo nebuvo aptikta. Todėl kalbėti apie netinkamas saugojimo sąlygas nereikėtų. Šių detonatorių išbandymai atlikti +- 50 0 C ir tai neturi įtakoti gaminio savybių. Kaip specialistas gali teigti, kad buvo pažeistas gamybos technologinis niuansas. „GOST“ pateikti produktų scheminiai brėžiniai. Iš tyrimo matosi, kad tvirtinamas tiltelis buvo lydimas kietuoju būdu. Pagal „Gost“ galutinis produktas neatitinka „GOST“ pateiktų brėžinių. Gal gamintojas pasitvirtino kažkokį vidinį dokumentą. Šiuose detonatoriuose panaudotas standus tvirtinimas. Bėda yra, kad standžiam tvirtinimui panaudota geležis padengta variu. Erozija prasidėjo dėl degaus mišinio sąlyčio su standžiuoju tvirtinimu. Paaiškino: geležis ir varis yra skirtingų valentingumų metalai. Jei yra elektrolito, tai pradeda gamintis, grubiai sakant, elektra, tai reakcija per metalą- koroziją, liaudiškai sakant–puvėkai, ką ir turim t.y. korozines apnašas. Grįžtant produktas naudojamas povandeniniams darbams turi būti hermetiškas. Turėtume eliminuoti tą galimybę, kad iš išorės gali pritekėti vandens. Techniškai tai neįmanoma. Vėl gi grįžtam prie išvados, kad problemos prasidėjo gamybos procese, kažkur kažkas nesueina. Specialistas patvirtino, kad kokybiški detonatoriai negali savaime suveikti. Šiuo atveju svarbu, kiek stipriai pažengęs erozijos procesas gaminio viduje. Būtent tie visi veiksniai, kurie vyko viduje, t.y. cheminės reakcijos, erozija, korozija, būtent tai įtakoja. Specialistas mano, kad dregmė detonatoriuje susiformavo gamybos procese, bet tai asmeninė nuomonė, kurią susidarė pagal tai ką jis matė. Gamintojas suteikdamas gaminiui garantinį laikotarpį, siekia ne save apsaugoti, o apsaugoti nuo galimo nenumatyto įvykio galutinį vartotoją. Laikas cheminiams procesams turi reikšmės, kuo ilgesnis laikas tuo pakitimai didesni. Laikas galėjo turėti įtakos „pabaigti daryti savo juodą darbą“.

Teismo med. specialisto išvadoje Nr.G5510/07(01) nurodyta, kad A. D. padaryta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke su svetimkūniu odoje, abiejų ausų akustinė – baro trauma su būgnelių plyšimais, abiejų plaštakų sprogmeninės daugybinės žaizdos su dešinės plaštakos II-IV pirštų bei kairės plaštakos II-V pirštų galų trauminėmis amputacijomis bei dešiniojo I piršto naginio pirštikaulio lūžiu, galimai aplinkybėse nurodytu (2007-08-31) sprogus sprogmeniui. Sužalojimai galėjo gautis vieno sprogimo pasekoje. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl akustinės ir plaštakos traumos sveikata sutriko ilgam (virš 10 d.) (1 t., b.l. 130).

Specialisto išvadoje Nr. G-1210/08(01)  atlikus papildomą teismo medicininį tyrimą, nes A. D. gydymas buvo tęsiamas, specialisto išvada nepakito. Išvadoje sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl akustinės ir plaštakos traumos sveikata sutriko ilgam (virš 10 d.) (1 t. b.l. 139).

Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G431/10(01) nurodyta, kad E. K. padaryti daugybiniai paviršiniai skeveldriniai (galimai sprogdintiniai) dešinės rankos plaštakos ir pirštų sužalojimai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 75-77).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas sprogimo aplinkybių tyrimas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(9664)-ISI -1158, Nr. 140-(9665)-1159 nurodyta, kad ant mikrodalelių mėginių, paimtų sprogimo vietoje, yra padidinto galingumo brizantinės medžiagos-heksogeno (RDX) pėdsakų. Įvykio vietoje įvyko ne mažiau kaip 9 „EDP-r“ markės elektrinių detonatorių sprogimas. Sprogimo centras buvo įvykio vietoje, ant metalinės spintelės, kabinete Nr. 18. Nurodytomis aplinkybėmis galėjo įvykti nekontroliuojamas „EDP-r“ markės detonatorių sprogimas, apie tai leidžia teigti nesprogusių analogiškos markės ir partijos elektrinių detonatorių tyrimų rezultatai: tirti pateikti „EDP-r“ markės elektriniai detonatoriai naudojimui yra netinkami, t.y. dėl cheminių reakcijų detonatorių viduje iš esmės pakito jų pirminės charakteristikos, dėl ko juos naudoti pagal pirminę paskirtį yra itin pavojinga sveikatai ir gyvybei, t.y. galimas nekontroliuojamas jų sprogimas (1 t., b.l. 25-29).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(10890)-IS1-1856 nurodyta, kad elektrinių detonatorių korpusai yra cilindro formos, apie 7 mm skersmens, pagaminti iš šviesiai pilkos spalvos metalo; detonatorius yra apie 60 mm ilgio. Viename objektų gale yra po du žiedinius apspaudimus, kurie laiko polietileninį kamštį su dviem bimetalo laidais. Laidai yra padengti žalios spalvos izoliacine danga. Detonatorių dugneliuose yra kūgio formos įdubimai. Panaudojant gaubtelius  ant detonatorių yra užtvirtintos movos su išoriniais sriegiais. Detonatorių elektros tilteliai yra standaus tvirtinimo, tvirtinimo vietoje laidininkai yra apgaubti popieriaus plokštelė, o iš išorinės pusės apspausti pilkos spalvos metalo plokštele, kuri yra padengta medžiaga, panašia į varį. Ant elektrinio tiltelio yra užlieta degi medžiaga, kurios apatinė riba kontaktuoja su minėta apspaudimo plokštele. Ant degios medžiagos ir dalies apspaudimo plokštelės yra užmauta juodos spalvos izoliacinė mova. ,,EDP-r“ markės detonatoriai yra hermetiški-galimas naudojimas vandenyje įvairiuose gyliuose.  Šios rūšies detonatoriuose yra apie 1,5 g padidinto galingumo brizantinės sprogstamosios medžiagos ir nežymūs kiekiai inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos. Šio tipo detonatoriai yra skirti įvairių sprogstamųjų medžiagų užtaisams sprogdinti elektriniu būdu. Kokybiškų sprogmenų, tame tarpe ir įvairių detonatorių, savaiminis sprogimas negalimas. Nekokybiškų sprogmenų nekontroliuojamo sprogimo prevencija – jų sunaikinimas. Sprogmenų, tame tarpe ir įvairių detonatorių, saugojimo terminas turėtų būti nurodytas gamintojo ant gaminio pakuotės ir/ar gaminio informaciniame lape. A. D. nurodytomis aplinkybėmis elektrinių detonatorių saugojimo terminas yra nežinomas, kadangi nerasta nei gamintojo, nei tiekėjo informacijos apie gaminio galimo saugojimo laikotarpį. Nustatyta, kad detonatoriai buvo pagaminti 1982 m. Įvairių gamintojų analogiškos konstrukcijos detonatorių rekomenduojamas garantinis saugojimo terminas yra nuo 2 iki 10 metų. Tai leidžia teigti, kad tiriamų elektrinių detonatorių saugojimo terminas buvo kelis kartus viršytas (1 t., b.l. 34-36).

2007-08-31 Įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) įvykio vieta (1 t. b.l. 10-11), prie Įvykio vietos apžiūros protokolo pridedamas priedas fotolentelės (1 t. b.l. 12-16).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas nustato, kad jų visuma patvirtina, jog G. M. būdamas valstybės tarnautoju, dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė ir didelės žalos patyrė fiziniai asmenys.

LR BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus, nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų. Tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu. Darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 straipsnyje, pareigūnas ar jam prilygintas asmuo pažeidžia teisės aktus (įstatymus, nuostatus, instrukcijas ir kt.), apibrėžiančius jo kompetenciją. Taigi būtina nustatyti: kokių konkrečių pareigų neatliko ar jas netinkamai atliko kaltinamas asmuo; kokie teisės aktai ir atitinkami jų reikalavimai pagrindžia tokio veikimo ar neveikimo tarnyboje neteisėtumą.

Byloje nustatyta, kad G. M. – (duomenys neskelbtini) – yra BK 229 straipsnio subjektas. G. M. nuo 2003 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) ir kaltinime nurodytu aktualiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Ginklų fondas yra Vyriausybės įsteigta Vyriausybės įstaiga, aprūpinanti valstybės institucijas, juridinius ir fizinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, specialiosiomis priemonėmis ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos ginklų fondo įstatymo 2 straipsnis 2004 m. birželio 1 d. Nr. IX-2259 redakcija). (duomenys neskelbtini)

Pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 Lietuvos Respublikos ginklų fondas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, turinti išimtinę teisę aprūpinti valstybės institucijas ir kitus juridinius asmenis ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika ar specialiosiomis priemonėmis, taip pat išimtinę teisę parduoti fiziniams asmenims pistoletus (revolverius) savigynai ir šių ginklų šaudmenis (1 p.). (duomenys neskelbtini)

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1232 patvirtintų Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų (duomenys neskelbtini)

Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtos pareigybės aprašymas nėra G. M. pasirašytos, tačiau iš (duomenys neskelbtini) aprašymo patvirtintos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002-07-01 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos įsigalioja ir vykdytinos nuo jų paskelbimo. Be to kreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal minėtus Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 užtikrina, kad būtų laikomasi Ministro Pirmininko potvarkių. Todėl tai, kad G. M. minėtų pareigybių aprašymo šiuo atveju aktualiu laikotarpiu nebuvo supažindintas, neatleidžia pastarojo nuo pareigos jas vykdyti ir jų laikytis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad elektrinius „EDP-r“ markės detonatorius Ginklų fondas iš Bulgarijos kompanijos „(duomenys neskelbtini) įsigijo 2004 m. rugsėjo 7 dieną. Iš byloje esančios Bulgarijos firmos (duomenys neskelbtini) dėl prekių tarp kurių buvo ir 200 vnt. detonatorių EDP yra (duomenys neskelbtini) G. M. rezoliucija ,,2004-09-07 V. P. apmokėti“.

LR Vyriausybės 2001-07-23 nutarimu Nr. 927 patvirtinta „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarka“ (toliau-Tvarka). Ši tvarka reglamentuoja perkančiųjų įmonių, įstaigų, organizacijų, kurios yra paslapčių subjektai (toliau vadinama – perkančioji organizacija), atliekamus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, susijusius su Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr.105-3019) nustatytomis valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimis. Paslapčių subjektai – Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės steigiamos institucijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, jų steigiamos įmonės ir įstaigos, kurių veikla yra susijusi su informacijos įslaptinimu ir išslaptinimu, įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga 2 str. 8 p. (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas  (įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d. Nr. IX-1908)). Tvarkos 9 ir 24 punktų reikalavimai numato, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems vykdyti sudaro nuolatinę arba laikinąją pirkimo komisiją (toliau vadinama – komisija), nustato jai užduotis ir suteikia įgaliojimus vykdyti šias užduotis. Perkančioji organizacija tvirtina komisijos reglamentą. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu ne mažiau kaip iš 3 asmenų. Komisija veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal šiuo sprendimu jai suteiktus įgaliojimus. Komisija raštu praneša galutinai pasirinktam tiekėjui (rangovui), kad jam siūloma sudaryti pirkimo sutartį, ir nurodo laiką, iki kurio reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.

Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. M., (duomenys neskelbtini),  nesudarė aukščiau minėtiems įsigyjamų detonatorių pirkimams organizuoti ir vykdyti nuolatinės ar laikinosios pirkimo komisijos, kuri turėjo pasirinkti tiekėjus (rangovus) perkamiems detonatoriams ir pasirinktiems tiekėjams pasiūlyti sudaryti pirkimo sutartį, taip pažeisdamas minėtos Tvarkos 9 ir 24 punktų reikalavimus ir tuo pačiu užtikrinti, kad perkamos bei į Lietuvą importuojamos prekės, šiuo atveju elektriniai EDP-r detonatoriai būtų geros kokybės, atitiktų kokybės ir saugumo reikalavimus. 2004-09-07 Ginklų fondui be privalomos sutarties ir atitikties saugumo reikalavimams sertifikato įsigyjant 200 vnt. detonatorių G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų fondo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1209 aukščiau aptartą (duomenys neskelbtini) numatytą pareigą sudarytą su detonatorių tiekėju LR Vyriausybės 2001-07-23 nutarimu Nr. 927 patvirtinta „Prekių, paslaugų ir darbų, susijusių su valstybės, o kai pirkimus atlieka operatyvinės veiklos subjektai – ir tarnybos paslaptimi, pirkimų tvarka“ numatytą pirkimo sutartį, pažeidė (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtintos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2002-07-01 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini).

LR sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1315) 9 str. 1 p.  numato, kad visi importuojami ar tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami sprogmenys, taip pat visi Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodami sprogmenys turi būti sertifikuoti, o jų importuotojai, vežėjai ir pardavėjai turi turėti paskelbtosios įstaigos išduotą atitikties sertifikatą patvirtinantį, kad importuojami ar tranzitu gabenami, taip pat parduodami sprogmenys atitinka jiems keliamus saugos reikalavimus. Pagal minėto įstatymo 9 str. 6 d. ar sprogmenys, tiekiami į šalies rinką atitinka šiame straipsnyje nustatytus saugos ir ženklinimo reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarkas prižiūri valstybinės rinkos priežiūros institucijos. Tokia institucija yra Ginklų fondas, todėl pastarasis privalo užtikrinti, kad tik sertifikuoti ir atitinkantys saugos reikalavimus detonatoriai būtų perduoti naudojimui. LR sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas (2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1315) nereglamentuoja sprogmenų apyvartos, kurią vykdo Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, jų valdymo sričiai priskirtos valstybės institucijos, taip pat kai šią apyvartą, įgyvendindami tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių uždavinius, vykdo įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykę užsienio valstybių kariniai vienetai. Tačiau minėtus detonatorius iš užsienio firmos pirko būtent Ginklų fondas,. kuriuos vėliau perdavė (duomenys neskelbtini), todėl Ginklų fondo veikla įsigyjant sprogmenis negali būti laikoma aukščiau minėtų ministerijų ar jų valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų vykdoma veikla. Nepagrįstas G. M. teiginys, kad LR Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas šiuo atveju netaikomas ir dėl to, kad buvo įsigyjamas karinės paskirties prekė. 2003 metų rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1029 LR Vyriausybės patvirtinta ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kitų karinės paskirties prekių pirkimo tvarka. Tačiau ši patvirtinta tvarka taikoma tuomet, kai perkami ginklai, šaudmenys, sprogmenys, skirti Lietuvos kariuomenei ar kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Šiuo atveju detonatoriai buvo perkami ne kariuomenei ir ne kitoms krašto apsaugos sistemos institucijoms. Teismas vertina, kad LR Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas ir reglamentavo tvarką Ginklų fondui importuojant elektrinius detonatorius ir tai, kad į Lietuvos Respubliką būtų importuojami tik saugūs naudojimui sprogmenys.

Iš bylos medžiagoje esančios (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ginklų fondo, (duomenys neskelbtini) G. M., toliau sutartyje vadinamas Pardavėju  ir (duomenys neskelbtini), atstovaujamo (duomenys neskelbtini) L. D., toliau sutartyje vadinamas Pirkėju matyti, kad pardavėjas parduoda, o Pirkėjas perka žemiau nurodytas prekes, tarp kurių nurodyta ir elektriniai detonatoriai EDP 200 vnt. Pardavėjas įsipareigoja šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminu perduoti nurodytas prekes Pirkėjui nuosavybėn (2 p.). Sutartyje yra nustatyti reikalavimai prekių kokybei. Sutarties 13 p. numato, kad parduodamų prekių kokybė turi atitikti šioms prekėms nustatytas technines sąlygas. Pretenzijas dėl netinkamos prekės kokybės ar nustatytų defektų Pirkėjas turi teisę pareikšti per 3 mėnesius nuo prekių perdavimo- priėmimo akto pasirašymo.

Ginkluotės apyvartos policijos įstaigose instrukcijos ((patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu nr. 444 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 03 d. įsakymas Nr. V-251 redakcija) 7 p. numato, kad įsigyta ginkluotė pristatoma į LPAPC sandėlį, kur ją skaičiuoja ir patikrina sandėlio vedėjas, sandėlių viršininkas ir LPAAPC Ginkluotės poskyrio atsakingas asmuo. Apie priimtą ginkluotę trimis egzemplioriais surašomas priėmimo aktas, kurį tvirtina LPAPC Ginkluotės poskyrio vadovas. Vienas akto egzempliorius lieka sandėlyje, vienas perduodamas LPAPC ginkluotės poskyriui ir vienas-LPAPC finansų grupei. Nustačius neatitikimus pagal sutartyse nurodytus kiekis, kokybės reikalavimus, išvaizdą ar komplekto sudėtį surašomas defektų ištaisymo aktas, kuriame reikalaujama, kad tiekėjas panaikintų trūkumus.

Iš byloje esančio 2004-11-23 prekių priėmimo-perdavimo akto matyti, kad prekių perdavimo-priėmimo komisija sudaryta iš L. B. ((duomenys neskelbtini)) ir A. G. ((duomenys neskelbtini)) pagal 2004-09-17 sutartį, patikrinus visų pateiktų prekių kiekį bei įpakavimus, Ginklų fondas perdavė, o (duomenys neskelbtini) priėmė prekes, tarp kurių buvo ir elektriniai detonatoriai EDP. Kaip matyti jokių lydinčių dokumentų patvirtinančių perduodamos prekės gerą kokybę, technines sąlygas neperduota.

Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų investicijų planavimo ir tecninės plėtros valdybos 2010-08-13 rašte Nr. 5-7-S-132 nurodyta, kad į Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro sandėlį 200 vnt. detonatorių 2004-11-22 pristatė Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Ginklų fondas) (duomenys neskelbtini) L. B. ir sandėlyje, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) B. T. ir (duomenys neskelbtini) A. G. juos perdavė (duomenys neskelbtini) J. L.. Priėmimas ir perdavimas buvo įformintas Ginklų fondo parengtu prekių priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2S-31RN ir Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro Pajamų orderiu Nr. 2004037. Tuo metu (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo J. L.. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo R. S.. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo V. S.. Priimant detonatorius visi dalyvavę asmenys apžiūrėjo transportavimo tarą. Ant transportavimo dėžės buvo užrašai: EDP-R, 1-04, 200 pcs. Atidarius dėžę joje rastos penkios metalinės aklinai uždarytos dėžės. Metalinės dėžės nebuvo atidaromos, kadangi (duomenys neskelbtini) B. T. nustatė, kad esamos sąlygos neatitinka darbo su sprogmenimis reikalavimų. Kadangi metalinės dėžės buvo standartinės, kaip įprasta, ir įvertinus tai, kad esamose patalpose nėra galimybės saugiai patikrinti metalinių dėžių turinį, bendru visų dalyvaujančių asmenų sutarimu buvo nutarta, kad metalinės dėžės bus atidarytos ir sprogdikliai bus suskaičiuoti nuvežus juos į (duomenys neskelbtini). 2004-11-23 Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro važtaraščiu Nr. 2004234 prekės ir čia minimi detonatoriai buvo perduoti (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui R. S., po ko (duomenys neskelbtini) atstovas informavo, kad detonatorių kiekis atitinka nurodytą kiekį, po ko buvo užbaigti priėmimo ir perdavimo procedūros formalumai. Atitikimą kokybės reikalavimams išoriškai nėra galimybės nustatyti, galima tik išbandžius jų veikimą ir tai galėjo atlikti tik (duomenys neskelbtini) sprogmenų specialistai. Nusiskundimų dėl kokybė (duomenys neskelbtini) iki nelaimingo atsitikimo nepareiškė. Detonatorių išorinė išvaizda (duomenys neskelbtini) sprogmenų specialistams tikriausiai įtarimų nesukėlė, nes dėl išvaizdos nusiskundimų nebuvo gauta. Ant pakuotės niekur nebuvo CE ženklo. Ant detonatorių CE ženklo nebuvo taip pat. Kadangi detonatorius importavo ir (duomenys neskelbtini) pardavė Ginklų fondas, o Ginklų fondas vykdo sprogmenų apyvartos ir importo kontrolę, buvo tikri, kad Ginklų fondas perduoda (duomenys neskelbtini) visus Lietuvos Respublikos reikalavimus atitinkančius detonatorius, nes kitu atveju, Ginklų fondas privalėjo tokių sprogmenų importą uždrausti.Jokių išorinių detonatorių defektų nustatyta nebuvo, jeigu ir buvo kokie nors defektai jie galėjo būti tik detonatoriaus viduje – nematomi.

              Liudytojas V. S. teisme paaiškino, kad  2004 metais jis buvo (duomenys neskelbtini). Policijos ginkluotės apskaitos tvarka buvo tokia, kad įsigyjama ginkluotė tikrinama pagal kiekius ir išoriškai. Jei yra ginklai ar kitos prekės, kurias galima išpakuoti ir pažiūrėti vizualiai, tai jie taip ir padaro. Pasak V. S., šiuo atveju jie neturėjo leidimo dirbti su ginklais, tai jie neišpakavo ir detonatoriai buvo pateikti tokie, kokie yra. Šiuo atveju buvo pasitikėta Ginklų fondu, nes jie vieninteliai turi teisę atvežti ginklus į Lietuvą. Dėl sprogmenų tai yra specifinė prekė, kurios kokybės jie, (duomenys neskelbtini) tikrinti negali.

(duomenys neskelbtini) 2010-08-25 rašte Nr. 137-S-388 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2004 ir 2007 metais atsakingas asmuo už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 444 „Dėl ginkluotės apyvartos policijos įstaigose instrukcijos“ įgyvendinimo kontrolę paskirtas nebuvo, kadangi to nenumato minėtoji instrukcija. (duomenys neskelbtini) 2004-11-23 ir laikotarpiu nuo 2007-08-31 iki 2007-11-20 atsakingu už ginkluotę buvo (duomenys neskelbtini) A. G.. 2004-11-23 iš (duomenys neskelbtini) gautus detonatorius „EDP“ apžiūrėjo ir patikrino jų kiekį (duomenys neskelbtini) B. T. ir (duomenys neskelbtini) D. M.. Buvo patikrinta: bendras detonatorių skaičius - atsitiktine tvarka buvo atidaryta viena iš metalinių dėžių (cinkas) ir vizualiai apžiūrėti detonatoriai bei patikrintas jų skaičius. Detonatorių skaičius sutapo su detonatorių skaičiumi nurodytu 2004-11-23 Lietuvos policijos aptarnavimo paslaugų centro važtaraštyje Nr. 2004234; detonatorių stovis - apžiūrėjus detonatorius, išorinių defektų (korozijos, apnašų, mechaninių pažeidimų ir t.t.) pastebėta nebuvo; detonatorių elektros grandinė - atsitiktine tvarka buvo patikrinta dešimties detonatorių elektros grandinė. Prietaisas parodė, kad visų detonatorių elektros grandinės nėra nutrūkusios. 2004 m. lapkričio 23 d. iš (duomenys neskelbtini) (važtaraštis Nr. 2004234) gautų detonatorių „EDP“ apžiūros metu defektų ar trūkumų nustatyta nebuvo.

              Liudytojas D. M. teisme paaiškino, kad tuo metu už materialines gerybes jis buvo atsakingas ne taip seniai. Pasak D. M., buvo tvarka, kad gavę detonatorius jie turi vizualiai apžiūrėti kokybę, kad atitiktų pakuotę, atitiktų kiekį. Paimant šiuos detonatorius jis, D. M. atvyko ir perdavimo metu iš specialisto S. perėmė sprogstamąsias medžiagas. Jis, D. M. apžiūrėjo, suskaičiavo ir nunešė į sandėlį. Detonatorius gavo, nepamena, ar medinėje dėžėje, ar metalinėje. D. M. paaiškino, kad jis apžiūrėjo ir atidarė cinką, vieną vaškuoto popieriaus pakuotę ir išėmęs suskaičiavo, vizualiai apžiūrėjo ir pamatavo varžą. Tada juos priėmė į apskaitą. Tai EDP-r tipo detonatoriai ir apie juos jie turi daug žinių, nes, pasak D. M., visas mokymas buvo apie juos. D. M. žinojo, kad jų galiojimo laikas buvo apie 18 metų. Tai karinio tipo detonatoriai ir yra labai saugūs. D. M. nematė, kada tie detonatoriai buvo pagaminti. Kadangi nebuvo jokio pranešimo kada jie pagaminti, jie padarė prielaidą, kad jie yra pirkti iš gamintojo. D. M. paaiškino, kad jie turėjo tik pirkimo laiką ir nuo to laiko skaičiavo 18 metų.

              Taigi nustatyta, kad 2004-11-23 detonatorius perėmė atsakingi asmenys iš (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) instrukcijos matyti, kad priimdamas budėjimą, pamainos vyresnysis iš perduodančiojo turi priimti be kita ko ir sprogmenis ir sprogdinimo priemones (jų stovį ir kiekį).

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini). Tą dieną darbe buvo po 7 val. ir eilės tvarka viską susitikrino, jam A. D. tiesiog reikia sužinoti ar visi detonatoriai vietoje ar nedingo. Pamainą jis, A. D. perėmė iš A. V.. Atėjus laikui jis, A. D. tikrino detonatorius, atlikęs saugumo reikalavimus. Saugumo reikalavimai yra tokie, jog reikia įsižeminti, nes detonatoriai gali sprogti nuo elektrostatinio krūvio. Konkrečiai šiuo atveju jis, A. D. įsižemino prie radiatoriaus. A. D. įsižemino, atidarė dėžę, suskaičiavo kiek yra detonatorių. Vienas detonatorius buvo giliau pagrūstas ir jam reikėjo patikrinti ar ten detonatorius ar laidai. Jis, A. D. patraukė ir tuo metu įvyko sprogimas. Jis, A. D. buvo su medvilniniais rūbais.

Apklaustas teisme nukentėjusysis E. K. parodė, kad nuo 1998 m. dirba (duomenys neskelbtini). E. K. paaiškino, jog gavo iškvietimą, datų neatsimena. Važiavo jis ir kolega P. Neprisimena, kur buvo iškvietimas. Važiavo į Rokų poligoną naikinti daikto. Pasiėmė sprogmenis ir paėmė detonatorius. Tada jis, E. K. įsižemino ir paėmė vieną detonatorių. Vykstant į vietą jiems duoda tik du detonatorius. E. K. paaiškino, kad prieš sprogdinant daiktą, kurį reikėjo sunaikinti detonatorius sprogo.  E. K. parodė, jog jis buvo užsidėjęs pirštines ir vos padėjus detonatorių ant žemės įvyko sprogimas. Tada jis, E. K. vėl įsižemino išėmus kitą detonatorių. Detonatorių laidai yra susukti.  E. K. paaiškino, jog paėmė antrą detonatorių ir išvyniojęs laidus patikrino detonatoriaus varžą. Tame detonatoriuje nebuvo varžos. Tada jis, E. K. paskambino savo vadovui ir pasakė, kad nebeturi detonatorių ir grįžo. E. K. parodė, kad darbiniai drabužiai yra forma, su kuria jie važiuoja į išminavimo vietą.

Teismo med. specialisto išvadoje nurodyta, kad A. D. padaryta kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke su svetimkūniu odoje, abiejų ausų akustinė – baro trauma su būgnelių plyšimais, abiejų plaštakų sprogmeninės daugybinės žaizdos su dešinės plaštakos II-IV pirštų bei kairės plaštakos II-V pirštų galų trauminėmis amputacijomis bei dešiniojo I piršto naginio pirštikaulio lūžiu, galimai aplinkybėse nurodytu (2007-08-31) sprogus sprogmeniui. Sužalojimai galėjo gautis vieno sprogimo pasekoje. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl akustinės ir plaštakos traumos sveikata sutriko ilgam (virš 10 d.) (1 t., b.l. 130).

Specialisto išvadoje Nr. G-1210/08(01)  atlikus papildomą teismo medicininį tyrimą, nes A. D. gydymas buvo tęsiamas, specialisto išvada nepakito. Išvadoje sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl akustinės ir plaštakos traumos sveikata sutriko ilgam (virš 10 d.) (1 t. b.l. 139).

Teismo med. specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. padaryti daugybiniai paviršiniai skeveldriniai (galimai sprogdintiniai) dešinės rankos plaštakos ir pirštų sužalojimai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 75-77).

Įrodinėjant šio nusikaltimo sudėtį, kartu su kitais nusikaltimo sudėties požymiais būtina nustatyti ir privalomąjį objektyvųjį BK 229 straipsnyje esančio nusikaltimo požymį, kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryšys. Būtinojo priežastinio ryšio nustatymas yra reikalingas, nes tik toks ryšys turi baudžiamąją teisinę reikšmę. Teismas aukščiau aptarė kokius norminius aktus pažeidė G. M. reglamentuojančius jo pareigas.  Bet byloje būtina nustatyti ar būtent G. M. pareigų netinkamas atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė aukščiau aptartos didelės žalos atsiradimą, ar tai lėmė kiti veiksmai ar įvykiai.

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą vertina, jog (duomenys neskelbtini) neatliko aukščiau aptartų tarnybinių pareigų, kurias jis privalėjo atlikti pats, tačiau to nepadarė, G. M. pareigų neatlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas sprogimo aplinkybių tyrimas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(9664)-ISI -1158, Nr. 140-(9665)-1159 nurodyta, kad ant mikrodalelių mėginių, paimtų sprogimo vietoje, yra padidinto galingumo brizantinės medžiagos-heksogeno (RDX) pėdsakų. Įvykio vietoje įvyko ne mažiau kaip 9 „EDP-r“ markės elektrinių detonatorių sprogimas. Sprogimo centras buvo įvykio vietoje, ant metalinės spintelės, kabinete Nr. 18. Nurodytomis aplinkybėmis galėjo įvykti nekontroliuojamas „EDP-r“ markės detonatorių sprogimas, apie tai leidžia teigti nesprogusių analogiškos markės ir partijos elektrinių detonatorių tyrimų rezultatai: tirti pateikti „EDP-r“ markės elektriniai detonatoriai naudojimui yra netinkami, t.y. dėl cheminių reakcijų detonatorių viduje iš esmės pakito jų pirminės charakteristikos, dėl ko juos naudoti pagal pirminę paskirtį yra itin pavojinga sveikatai ir gyvybei, t.y. galimas nekontroliuojamas jų sprogimas (1 t., b.l. 25-29).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(10890)-IS1-1856 nurodyta, kad kokybiškų sprogmenų, tame tarpe ir įvairių detonatorių, savaiminis sprogimas negalimas. Nekokybiškų sprogmenų nekontroliuojamo sprogimo prevencija – jų sunaikinimas. Sprogmenų, tame tarpe ir įvairių detonatorių, saugojimo terminas turėtų būti nurodytas gamintojo ant gaminio pakuotės ir/ar gaminio informaciniame lape. A. D. nurodytomis aplinkybėmis elektrinių detonatorių saugojimo terminas yra nežinomas, kadangi nerasta nei gamintojo, nei tiekėjo informacijos apie gaminio galimo saugojimo laikotarpį. Nustatyta, kad detonatoriai buvo pagaminti 1982 m. Įvairių gamintojų analogiškos konstrukcijos detonatorių rekomenduojamas garantinis saugojimo terminas yra nuo 2 iki 10 metų. Tai leidžia teigti, kad tiriamų elektrinių detonatorių saugojimo terminas buvo kelis kartus viršytas (1 t., b.l. 34-36).

Teismo posėdyje apklaustas specialistas V. B. nurodė galintis teigti, kad šiuo atveju buvo pažeistas gamybos technologinis niuansas. Buvo viršytas garantinis laikotarpis. Laikas galėjo turėti įtakos „pabaigti daryti savo juodą darbą“. Šiuo atveju buvo svarbu, kiek stipriai pažengęs erozijos procesas gaminio viduje. Būtent tie visi veiksniai, kurie vyko viduje, t.y. cheminės reakcijos, erozija, korozija, būtent tai įtakoja nekontroliuojamą jų sprogimą.

Atitikties sertifikatas – pagal sertifikavimo taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuotas produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikrą normą. (Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas 2 str. 1 d.), nesant tokio dokumento sudaroma situacija nekokybiškai prekei patekti į rinką. Kaip minėta kokybiškų sprogmenų, tame tarpe ir įvairių detonatorių, savaiminis sprogimas negalimas. Nekokybiškų sprogmenų nekontroliuojamo sprogimo prevencija – jų sunaikinimas. Sprogmenų, tame tarpe ir įvairių detonatorių, saugojimo terminas turėtų būti nurodytas gamintojo ant gaminio pakuotės ir/ar gaminio informaciniame lape. Nustatyta, kad detonatoriai buvo pagaminti 1982 m. Įvairių gamintojų analogiškos konstrukcijos detonatorių rekomenduojamas garantinis saugojimo terminas yra nuo 2 iki 10 metų. Tai leidžia teigti, kad tiriamų elektrinių detonatorių saugojimo terminas buvo kelis kartus viršytas (specialisto išvada 1 t., b.l. 34-36). Pagal GOST 6.2 punktą, EDP-r detonatorių garantinis laikymo terminas - 18 metų nuo jų pagaminimo dienos. Pasibaigus garantiniam detonatorių laikymo terminui, atlikus reikiamą patikrinimą, juos galima leisti naudoti dar vienerius metus nuo patikrinimo dienos (GOST 8.1 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, EDP-r detonatoriai buvo pagaminti 1982 m., taigi jų garantinis laikymo terminas suėjo 2000. Po šios datos turėjo būti atliktas šių detonatorių patikrinimas arba jie turėjo būti sunaikinti. Pirkti šių detonatorių 2004 metais be reikiamos dokumentacijos nebuvo galima. Būtent (duomenys neskelbtini) G. M. žinodamas, kad iš Bulgarijos ,, (duomenys neskelbtini)“ įgijami detonatoriai be privalomos sutarties su tiekėju ir privalomo atitikties sertifikato, davė nurodymą ,,2004-09-07 V. P. apmokėti“ kompanijai ,, (duomenys neskelbtini) “ už įsigyjamus detonatorius, ir taip neužtikrino, kad tik sertifikuoti detonatoriai būtų perduoti naudojimui, nesikreipė į pardavėją, kad būtų pateiktas atitikties sertifikatas, nepašalino jų iš apyvartos iki 2007-11-20 ir taip sudarė sąlygas kilti padariniams. Kaltinamasis teigė, kad Ginklų fondas neturi galimybės ir pareigos tikrinti perkamų prekių kokybės. Tačiau kaip aukščiau nustatyta gavus įstatymiškai privalomą detonatorių atitikties sertifikatą Ginklų fondas būtų tinkamai atlikęs savo pareigą - pareikalavęs sertifikato, o sužinojęs, kad perkamų detonatorių garantinis terminas pasibaigęs, būtų pareikalavęs detonatorių patikrinimo dokumentų, ir taip nebūtų įsigyti pasenę, todėl nekokybiški detonatoriai ir nebūtų įvykęs šių detonatorių savaiminis nekontroliuojamas sprogimas. Sertifikato nebuvimas sukūrė situaciją, kuomet buvo nupirkti EDP-r detonatoriai, kurie pirkimo metu negalėjo egzistuoti.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad dėl tokių G. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi buvo diskredituotas valstybės tarnautojo - (duomenys neskelbtini) vardas, iškraipytos valstybinės institucijos - Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės funkcijos ir veiklos principai, sudarytos sąlygos nukentėti tarnybines pareigas vykdantiems policijos pareigūnams, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, skaidrumo principai, numatyti Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. l d. Taip pat didelės neturtinės žalos patyrė A. D. ir E. K., kadangi neteisėtų G. M. veiksmų pasekoje tarnybines pareigas atliekantiems A. D. buvo padarytas nesunkus, o E. K. nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas tyrė galimą aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), dalis šiuo atveju aktualių pavestų funkcijų ir uždavinių yra perduoti kitiems (duomenys neskelbtini) pavaldiems darbuotojams. Tačiau apklausus liudytojus (M. R., A. Š., L. B., susipažinus su pastarųjų ir kt. (duomenys neskelbtini) aprašymais) nenustatyta, kad tokios funkcijos būtų pavestos kitiems darbuotojams. Teismas vertina, kad būtent (duomenys neskelbtini) neatliko aukščiau aptarų tarnybinių pareigų, kurias jis privalėjo atlikti pats, tačiau to nepadarė.

Kadangi (duomenys neskelbtini) aptariami detonatoriai Ginklų fondo buvo perduoti be atitikties saugumo reikalavimams sertifikato, minėto centro atsakingas asmuo neturėjo galimybės sutikrinti pateiktų detonatorių atitikimo kokybės reikalavimams. Perkelus naštą Policijos aptarnavimo centrui ar perkančiąjai organizacijai kiekvieną kartą nesant pateiktiems kokybę lydintiems dokumentams jų prašyti susidarytų nelogiška situacija, kad Ginklų fondas būtų išviso neatsakingas už perkamų šiuo atveju detonatorių kokybę patvirtinančių lydinčių dokumentų būvimą, jeigu to neprašo perkančioji institucija, tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos esant netinkamai produkcijai kiekvieną kartą nukentėti pareigūnams. Tačiau tokia pareiga Ginklų fondui atsakyti už perkamų detonatorių kokybė kaip aukščiau minėta yra nustatyta.

Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nenustatė, kad dėl sprogusių detonatorių padarytos žalos yra atsakingi už ginkluotės apyvartą (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys, nes būtent (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad iš Bulgarijos ,, (duomenys neskelbtini)“ įgijami detonatoriai be privalomo atitikties sertifikato, davė nurodymą ,,2004-09-07 V. P. apmokėti“ kompanijai ,, (duomenys neskelbtini)“ už įsigyjamus detonatorius, neužtikrino, kad tik sertifikuoti detonatoriai būtų perduoti naudojimui, nesikreipė į pardavėją, kad būtų pateiktas atitikties sertifikatas, nepašalino jų iš apyvartos iki 2007-11-20, taip sudarė sąlygas kilti padariniams. Po ko kaip minėta 2004-11-23 priėmimo perdavimo aktu perdavė detonatorius tolimesniam naudojimui, pažeidžiant minėto LR sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 str. 1 ir 6 d.

Be to, teisme ištyrus įrodymus, nebuvo nustatyta, kad minėtus detonatorius naudoję (duomenys neskelbtini) pareigūnai būtų pažeidę kokių nors teisės aktų reikalavimus, naudodami minėtus detonatorius. Byloje teismas nenustatė (liudytojų V., B., P. parodymai, specialistų išvada ir paaiškinimai teisme), kad policijos pareigūnai A. D. ir E. K. netinkamai elgėsi su sprogmenimis, teismui nekilo jokių abejonių dėl minėtų pareigūnų kompetencijos ir kvalifikacijos, t.y., kad pačių nukentėjusiųjų veiksmai sąlygojo ar įtakojo  sprogimus. 2008-04-28 Policijos departamento pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, kad patikrinimo metu nenustatyta jokių požymių, kad įvykio metu A. D. elgėsi neatsargiai ar neapdairiai su sprogmenimis ir sprogdinimo priemonėmis. Pasak nukentėjusiojo A. D., detonatoriai atrodė, kaip ką tik iš gamyklos, jokio pažeidimo nebuvo ir nesimatė nieko. Nesimatė jokių korozijos vietų. Aplinkybė, kad ant detonatorių pakuočių buvo nurodyta jų pagaminimo data ir ją matė detonatorius naudoję (duomenys neskelbtini) pareigūnai, įtakos G. M. veikos kvalifikavimui neturi, kadangi dėl aukščiau aptartų reikalavimų konkretus detonatorių galiojimo terminas turi būti nurodytas kartu su detonatoriais pateikiamuose gamintojo dokumentuose, kurie nebuvo pateikti, o už tai, už pateikiamų detonatorių kokybę buvo atsakingas Ginklų fondas.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) priimant aptariamus detonatorius, buvo laikomasi įprastinės tvarkos, jie pasirinktinai buvo patikrinti ometru, apžiūrėti vizualiai. Kadangi jokių įtarimų dėl detonatorių būklės nekilo, jie buvo priimti. Paaiškino, kad jei vyksta ikiteisminis tyrimas, tai tarnybinis tyrimas sustabdomas.

Teismas tyrė ir tą aplinkybę ar detonatoriai EDP-r po jų perdavimo (duomenys neskelbtini) buvo saugomi tinkamai. Specialistas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino dėl kilusių abejonių dėl saugojimo sąlygų, kad jei būtų buvusios netinkamos detonatorių saugojimo sąlygos, tai būtų matyti ant pakuotės. Ant pakuotės nei drėgmė, nei cheminio pažeidimo nebuvo aptikta. Todėl kalbėti apie netinkamas saugojimo sąlygas nereikėtų. Šių detonatorių išbandymai atlikti +- 50 0 C ir tai neturi įtakoti gaminio savybėms. Be to specialisto išvadoje nustatyta, kad jų savaiminis sprogimas galėjo įvykti ne dėl jų netinkamo naudojimo, o pateiktų detonatorių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, jie nebuvo tinkami naudojimui ir dėl ko galėjo įvykti savaiminis nekontroliuojamas detonatorių sprogimas.

Teismas vertina, kad būtent (duomenys neskelbtini) neatliko aukščiau aptarų tarnybinių pareigų, kurias jis privalėjo atlikti pats, tačiau to nepadarė, G. M. pareigų neatlikimas nulėmė didelės žalos atsiradimą. Veika tinkamai kvalifikuotina pagal LR BK 229 str.

Tačiau kaip minėta aukščiau G. M. kaltumo klausimas jau nebegali būti sprendžiamas ir jo atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis) – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, negali būti nuteistas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies  2 punkto nuostatą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Tokiu atveju pagal BPK 254 straipsnio 4 dalį, nagrinėjimo teisme metu byla nutrauktina teismo nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje 2K-434/2008). Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki

nuosprendžio priėmimo dienos. Kaip minėta G. M. kaltinamas padarę neatsargų nusikaltimą, kuris baigtas 2007-11-20. BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. numato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Senaties terminas kaltinamojo veikai yra penkeri metai ir jis skaičiuojamas nuo 2007-11-20. Penkerių metų  senaties terminas baigėsi 2012-11-20, todėl teismas daro išvadą, kad suėjus senaties terminas byla nutrauktina.

              Nukentėjusysis A. D. byloje teismui pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš kaltų dėl jo patirtų sužalojimo asmenų 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

              Pažymėtina, kad civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Pagal teismų praktiką, BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodytas reikalavimas  nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės -  jo patenkinimas ar atmetimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-260/2006).

              Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – polietileninis maišelis su polietileno ir popieriaus skiautėmis, saugomas Vilniaus miesto 5 PK (1 t., b.l. 41), 9 elektrinių detonatorių liekanos, saugomos Vilniaus miesto VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje (1 t., b.l. 44), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 3 p., 94 str., 235 str. 1 d., BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp., teismas

n u t a r ė:

              baudžiamąją bylą dėl kaltinimo G. M. pagal LR BK 229 straipsnį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

              A. D. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

              Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – polietileninį maišelį su polietileno ir popieriaus skiautėmis, saugomą Vilniaus miesto 5 PK (1 t., b.l. 41), 9 elektrinių detonatorių liekanas, saugomas Vilniaus miesto VPK Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugykloje (1 t., b.l. 44), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

              Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėja                                                Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė