Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-60-693/2018

                                Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01841-2017-6

                                Procesinio sprendimo kategorija 16.9.11.

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Vytauto Masioko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. A. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. A. administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimu K. D. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį 1200 Eur dydžio bauda, pagal 427 straipsnio 1 dalį – 1400 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir automobilio „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams ir automobilio „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. K. D. A. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.44 val. Kaune, ties Juodelynės g. ir Senosios Obels g. sankryža, vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, nepraėjus vieneriems metams nuo paskutinės paskirtos nuobaudos įvykdymo (už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje nustatytą pažeidimą), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. 

2.       Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimas. K. D. A. už administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams su automobilio „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio K. D. A., konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, K. D. A. paskirta galutinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams su automobilio „Renault Laguna“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio K. D. A., konfiskavimu. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. A. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta. 

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nesilaikė non reformatio in peius (draudimo priimti blogesnį sprendimą) principo, jį iš esmės pažeidė, ir tai lėmė neteisingų nuobaudų K. D. A. paskyrimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimo dalį dėl pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskirtą baudą sušvelnino iki 1300 Eur. Atitinkamai sušvelnino ir galutinę subendrintą nuobaudą. 

         III. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.        Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui. Teismai, pažeisdami ANK 566 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principus, nesilaikė ANK 567, 569 straipsnių nuostatų, neištyrė reikšmingų bylos aplinkybių, o teismų sprendimuose įrodymų vertinimo nepagrindė visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, dėl to padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Minėti pažeidimai lėmė netinkamą ANK 424 straipsnio 4 dalies ir 427 straipsnio 1 dalies taikymą. Teismai netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, nes nuobaudą skyrė kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemonę, nors jis tokios teisės neturėjo (nebuvo susigrąžinęs vairuotojo teisių įstatymo nustatyta tvarka). 

5.2.        ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytas pažeidimas padaromas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (arba vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo) asmens, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones ar neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio straipsnio pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 1100 Eur iki 1500 Eur ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. O pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį nustatytas pažeidimas padaromas tada, kai transporto priemonė pakartotinai vairuojama neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojo, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Taigi atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį kyla tik asmenims, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemones arba kuriems atimta tokia teisė, o pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla vairuotojams, turintiems teisę vairuoti transporto priemonę, kuriems nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo (tai reiškia, kad turi būti įvykdyta paskirta nuobauda, tačiau padarytas administracinis nusižengimas per vienerius metus nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo) arba kurie turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jie padarė neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodami transporto priemones. Atribojimas taikyti atsakomybę pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir ANK 427 straipsnio 1 dalį yra asmens teisės vairuoti transporto priemones turėjimas (ANK 427 straipsnio 1 dalis) arba neturėjimas (ANK 424 straipsnio 4 dalis).

5.3.        Teismai nustatė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nuobaudą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį paskyrė kaip asmeniui, turinčiam tokią teisę (apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, nors asmuo, neturintis tokios teisės, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį gali būti baudžiamas bauda nuo 1100 Eur iki 1500 Eur su galimybe konfiskuoti transporto priemonę). Teismų nustatyta, kad vairuotojo teisės jam nėra grąžintos neįvykdžius nuobaudos reikalavimų, todėl negali būti taikomas vienerių metų nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo terminas, kaip tai nurodyta ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Be to, jis neturi nepanaikinto ar neišnykusio teistumo už nusikalstamą veiką, kurią būtų padaręs neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas transporto priemonę. Toks teismų sprendimas prieštarauja protingumo principui ir elementariai logikai, nes negali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones asmeniui, kuris tokios teisės neturėjo. Teismų nustatyta, kad vairuotojo teisės jam nėra grąžintos neįvykdžius nuobaudos reikalavimų, vadinasi, teismų nustatyta, jog jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Todėl kyla klausimas, kaip gali būti atimta iš asmens teisė vairuoti transporto priemones, jei teismų nustatyta, kad jis tokios teisės neturi. Skundžiamas teismo nutarimas prieštarauja ir non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką) principui, nes iš esmės už tą pačią veiką yra baudžiamas kelis kartus pagal skirtingas veikas kvalifikuojančius straipsnius, t. y. atimama teisė vairuoti transporto priemones, nors tokios teisės neturėjo, skiriama bauda, kuri gali būti skiriama tik asmenims, turintiems teisę vairuoti transporto priemones, ir privalomai konfiskuojamas automobilis, nors iš neturinčių teisės vairuoti asmenų automobilis gali būti konfiskuojamas tik teismui nusprendus, bet ne privalomai, kaip tai nurodyta įstatyme.

5.4.        Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 427 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, nes jame privaloma administracinė nuobauda teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Be to, šis straipsnis įtvirtina pakartotinumą už vairavimą neblaiviam tik turintiesiems teisę vairuoti. ANK nenurodo atskiro straipsnio už pakartotinį vairavimą išgėrus, jeigu pirmu atveju buvo vairuota neturint teisės vairuoti. Įstatymų leidėjas ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje tam ir yra nurodęs, kad pirmuoju atveju už administracinį nusižengimą skiriama bauda ir gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, o antruoju atveju už administracinį nusižengimą nustatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Iš esmės tokia teisinė pozicija atsispindi ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 punkte, kuriame įstatymų leidėjas yra nurodęs, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Vadinasi, nėra galimas joks teismo sprendimu specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Ir toks asmuo gali susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones ne anksčiau kaip po vienerių metų, bet ne po trejų metų, kaip yra nusprendęs teismas skundžiamame nutarime. Teismai, aiškindami galiojančius teisės aktus, negali kurti naujų teisės normų, kurios konkuruotų ar net išplėstų įstatymo leidėjo valią. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismai nepagrįstai išplėtė ANK 427 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, nes tariamai jo padaryta veika atitinka tik ANK 424 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažeidimą.

5.5.        ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. Atsižvelgiant į tai, kad teismai jam netinkamai inkriminavo ANK 427 straipsnio 1 dalį, nes tariamas pažeidimas atitinka tik ANK 424 straipsnio 4 dalies sudėtį, jie privalėjo palikti galioti tik pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskirtą administracinę nuobaudą – 1200 Eur. Negalėjo iš esmės būti skirta ir 1300 Eur bauda bei konfiskuota transporto priemonė, nes priešingu atveju toks aiškinimas reikštų jo padėties pabloginimą, nes teismai už ANK 424 straipsnio 4 dalį yra paskyrę 1200 Eur. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas ir sugriežtindamas apeliantui skiriamas nuobaudas, pažeidžia non reformatio in peius principą. Atsižvelgdamas į tai, kad veikos kvalifikacija nepakito, o visi procesai byloje apeliacinės instancijos teisme vyko tik pagal jo apeliacinius skundus ir padarytoje veikoje nėra ANK 427 straipsnio 1 dalyje nurodytų sudėties požymių, sprendžia, kad buvo pažeistas non reformatio in peius principas, nes galėjo būti paskirta tik 1200 Eur dydžio bauda be jokios transporto priemonės konfiskavimo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. 

5.6.        Šiuo atveju nebuvo jokio faktinio atsakomybės pagrindo, nes jis transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo, o tik sėdėjo keleivio vietoje ir laukė iš parduotuvės grįžtančio draugo V. P. (vairuotojo). Teisme buvo būtina apklausti neva įvykį mačiusią J. Z., patikrinti jos tapatybę, siekiant išsiaiškinti, ar toks asmuo apskritai egzistuoja, išsiaiškinti šio asmens ryšį su policijos pareigūnais (t. y. ar ši nedirba policijos sistemoje, ar nėra artima policijos pareigūnų giminaitė), ar nėra suinteresuota jo, kaip pilietiškai aktyvaus asmens, kuris skundžia policijos pareigūnus teismams ir Imuniteto tarnybai, bylos baigtimi. Abejonių, kad J. Z. yra išgalvotas asmuo, kelia ir tai, kad nors policijos išklotinėje ir yra nurodyti šio asmens duomenys (vardas, pavardė, telefonas), tačiau nėra adreso. Be to, paieškos sistemoje „Google“ įvedus šio asmens vardą ir pavardę, matyti, kad šio asmens paieškos sistema visiškai neranda ir jo nėra jokiuose socialiniuose tinkluose, o tai reiškia, jog toks asmuo galbūt apskritai neegzistuoja. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateikti teisiškai reikšmingi faktai apie tai, kad automobilio jis nevairavo, o automobilį vairavo jo draugas V. P.. Tiek policija, tiek teismas, būdami aktyvūs administracinio nusižengimo byloje, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų apklaustas V. P.. Tačiau tiek policija, tiek teismas nurodytas aplinkybes laikė tik gynybine pozicija. Neapklausus minėto asmens, nebuvo pakankamų įrodymų išvadai, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, todėl skundžiami teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad automobilyje, kuris buvo konfiskuotas, buvo jo asmeninių daiktų: automagnetola, registratorius ir kt., tačiau skundžiamame nutarime dėl to nerašoma, vadinasi, teismas konfiskavo ir šiuos daiktus, kurie nebuvo padaryto pažeidimo įrankis ar priemonė. Taip buvo pažeistos jo teisės, kurios privalo būti apgintos išsprendžiant šį klausimą nutartimi. 

6.   Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjas automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės, o tai patvirtina jo sąmoningą, priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų ir įžūliai viešai deklaruojamą nesilaikymą. Pareiškėjas privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas pasekmes, kurios, atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, yra jam žinomos. Pažeidėjas neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmes, tačiau tai jo nuo pažeidimo padarymo nesulaikė. Atsižvelgiant į byloje nurodytas aplinkybes, pažeidėjui Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis priimta teisėtai ir tenkinti jo prašymus nėra teisinio pagrindo.

IV.        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. A. prašymas atmestinas.

Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų

8.  Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytomis atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo teiginiai, kurie susiję su kaltės neigimu (pvz., transporto priemonės neblaivus nevairavo, kai K. D. A. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones) ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimuose jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.

       Dėl ANK 427 straipsnio 1 dalies taikymo, non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką) ir non reformatio in peius (draudimo priimti blogesnį sprendimą) principų pažeidimo

9.  Pareiškėjas K. D. A. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigia, kad teismai netinkamai kvalifikavo jo veiksmus pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, nes nuobaudą skyrė kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemonę, nors jis tokios teisės neturėjo. 

10. Tokie pareiškėjo teiginiai ir juos, jo manymu, pagrindžiantys argumentai nepagrįsti.

11. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę.

12. Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro apie K. D. A. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimu dėl administracinių teisės pažeidimų, nustatytų ATPK 126 straipsnio 4 dalyje (atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalį) ir 1241 straipsnio 8 dalyje, K. D. A. buvo paskirta subendrinta 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo 2015 m. liepos 21 d. Tačiau, kaip nustatė abiejų instancijų teismai, 2017 m. rugpjūčio 18 d., t. y. naujo pažeidimo padarymo dieną, K. D. A. paskirta 580 Eur bauda nesumokėta, specialioji teisė vairuoti transporto priemones nesugrąžinta. 

13. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, K. D. A. naujo pažeidimo padarymo dieną nebuvo įvykdęs paskirtos nuobaudos, o specialioji teisė vairuoti transporto priemones nebuvo sugrąžinta. Esant šioms aplinkybėms, K. D. A. veika laikytina padaryta pakartotinai, nes jo ankstesnė veika, kaip minėta, atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl teisingai kvalifikuota pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. 

14. Pareiškėjo argumentas, jog teismai nubausdami jį pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį pažeidė non bis in idem ir non reformatio in peius principus, yra nepagrįstas. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad K. D. A. nubaustas už viena veika padarytus du nusižengimus, nurodytus skirtinguose ANK straipsniuose (idealioji sutaptis): vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, kai buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Todėl jam administracinė nuobauda buvo paskirta už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai, o galutinė – pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, kartu paskiriant ir administracinio poveikio priemones, nustatytas už vieną iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis). Non reformatio in peius principo pažeidimą ištaisė apeliacinės instancijos teismas sumažindamas paskirtą baudą.

15. Pareiškėjo teiginiai, kad negalima teismo sprendimu atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių, taip pat nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018).

16. Pareiškėjas, bandydamas pagrįsti savo poziciją jog negalima atimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones iš asmens, neturinčio šios teisės, pateikia nuorodą į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostatą. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėto įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, net ir iš pareiškėjo nurodyto įstatymo, kurio nuostatomis grindžiamas ANK 427 straipsnio 1 dalies taikymo neteisėtumas ir su juo siejamo paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimas, matyti, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta.

17. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad K. D. A. veiksmai, be kita ko, atitinka ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai                                                                        Pranas Kuconis

                                                                        Dalia Bajerčiūtė

                                                                        Vytautas Masiokas