Administracinė byla Nr. AS-708-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono  (pranešėjas), Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 19 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė sugrąžinti jam visas teises į jam priklausančias lengvatas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinant skundo reikalavimus, atitinkamai nurodant jų pagrįstumą patvirtinančius argumentus, pagal suformuluotus reikalavimus nurodant ginčo šalis, pateikiant žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

Pareiškėjas 2015 m. vasario 9 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė patikslintą skundą, kuriuo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo, priteisti 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo S. Ž. skundą atsisakė priimti ir nutarė įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, jog iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus, kurių taikymas pareiškėjui tiesiogiai lėmė psichologinius, fizinius, emocinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Todėl atsirado pagrindas į žalos atlyginimą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalimi. Vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų).

Pareiškėjo ginčas kildinamas iš Seimo, Seimo narių veiksmų (Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų priėmimas), o tai reiškia, kad pagal savo pobūdį keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

III.

Pareiškėjas S. Ž. atskiruoju skundu prašo pareiškėjo skundą tenkinti teigiamai ir nešališkai.

Nurodo, kad į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų. Teigia, kad pažeidimus padarė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Seimo. Pažeidimai tiesiogiai lėmė psichologinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, bei padarė pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo S. Ž. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Tinkamai nurodyti skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, pagal juos nustatomos tinkamos proceso šalys ir t. t.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2015 m. sausio 19 d. išsiųstas skundas neatitiko minėtų ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies reikalavimų – iš jo turinio nėra aišku, nei kokios, nei kokiais veiksmais pareiškėjo teisės yra pažeistos, nei kokiu būdu jas prašoma ginti, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams – patikslinti skundo reikalavimus, atitinkamai nurodant jų pagrįstumą patvirtinančius argumentus ir t. t. – pašalinti.

Šalindamas šiuos trūkumus, pareiškėjas S. Ž. nustatytu terminiu pateikė 2015 m. vasario 9 d. skundą, kuriuo jau prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Seimo, priteisti 150 000 eurų neturtinės žalos, kurios atsiradimą sieja su Seimo priimtais teisės aktais, atlyginimą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d.  skundu teismo nėra prašoma tirti Seimo, Seimo narių veiklos (nėra prašoma pakeisti, panaikinti, pripažinti negaliojančiu teisės aktus ar pan.) – juo, kiek galima spręsti iš jo turinio, prašoma priteisti neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, atsirado Seimui priėmus teisės aktų (BVK, BPK) pakeitimus, kurie prieštarauja tarptautiniams teisės aktams ir dėl kurių jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl, motyvuojant ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsisakyti pareiškėjo skundą priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) nebuvo pagrindo.

Visgi, šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo 2015 m. vasario 9 d. pateikto skundo pagrindas buvo suformuluotas vėl netinkamai: pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Pareiškėjas nurodo, kad neturinę žalą patyrė, kaip galima suprasti, Seimui priėmus teisės aktų (BVK, BPK) pakeitimus, kurie prieštarauja tarptautiniams teisės aktams ir dėl kurių jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ar ją atlieka nepriimtinomis sąlygomis, tačiau skunde nenurodo, kokie tai teisės aktai, kokios jų nuostatos prieštarauja tarptautiniams teisės aktams, kaip šios teisės aktų nuostatos yra su juo susijusios. Pažymėtina, kad 2015 m. vasario 9 d.  pateiktame skunde minima, kad pareiškėjas neturinę žalą patyrė ir dėl neteisingo teisės aktų (BVK, BPK) taikymo, tačiau toliau šis teiginys nedetalizuojamas, todėl nėra aišku kaip Seimas, kuris priima (leidžia) teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 str.), yra susijęs su, pareiškėjo teigimu, netinkamu jų taikymu.

Taigi, 2015 m. vasario 9 d.  pateikto skundo pagrindas nebuvo suformuotas pakankamai konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Kadangi pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje nurodytų trūkumų, jo skundas turėjo būti laikomas nepaduotu.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis atitinkamai keistina.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. Ž. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjo S. Ž. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Arūnas Dirvonas

              Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė