Civilinė byla Nr. 2A-5-910/2021

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02919-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,

sekretoriaujant Daivai Jokūbaitytei, Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovams advokatams Daliui Boreikai, advokatei Aurelijai Puzinienei, atsakovui V. P., jo atstovui A. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. R., A. K., teismo ekspertui Sauliui Raslanui, nekilnojamojo turto vertintojai Irmantai Krikščiūnienei,   

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. ir atsakovo V. P. (V. P.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) ir atsakovo V. P. (V. P.) priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. P. (P. P.), A. K., K. R., I. K. (I. K.), išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti šalių santuoką dėl sutuoktinio kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą: vienam – 509 Eur, o kitam – 443 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 5 328 Eur išlaikymo įsiskolinimą; bendrą 48 367 Eur vertės turtą padalyti nukrypstant nuo lygių dalių principo: ieškovei priteisti 3/4 dalis bendro turto, atsakovui – 1/4 dalį; ieškovei priteisti natūra 52 132 Eur vertės ūkinį pastatą ir 900 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; atsakovui priteisti natūra 2 896 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastųjų akcijų; priteisti iš atsakovo 7 265 Eur kompensaciją už sumažintą bendrą turtą; 31 858 Eur dydžio skolą K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. vekselį, 1 178 Eur skolą A. K. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį, 24 136,70 Eur skolą I. K. pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 28 d. skolos raštelius pripažinti bendromis šalių prievolėmis; nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013 m. vasario 17 d., šalims pradėjus gyventi skyrium; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – P.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis dirba (duomenys neskelbtini), taip pat perpardavinėja automobilių priekabas. Ieškovės pajamos – 1 113 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius. Vienos dukters išlaikymui per mėnesį reikia 1 017 Eur, o kitos – 887 Eur. Šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovas nuo 2013 m. vasario 17 d., t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikams neteikė išlaikymo, todėl susidarė 5 328 Eur įsiskolinimas (po 333 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį už 8 mėnesis).

3.       Ieškovė nurodė, kad šalys santuokoje bendro nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą su statiniais. Šalys bendromis lėšomis ir darbu iš esmės pagerino vieną iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių – ūkinį pastatą, perstatydamos jį į gyvenamąjį namą. Ieškovė sutiko, kad šis pastatas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Rekonstruoto ūkinio pastato vertė – 52 131 Eur, tačiau dovanojimo metu šio pastato vertė buvo 8 978,22 Eur, jo rekonstrukcijai panaudota 8 398 Eur motinos dovanotų ieškovės asmeninių lėšų, dalytino turto vertė turi būti mažinama ieškovės asmeninio turto dalimi (17 376,22 Eur) ir turi būti dalijamas 34 755 Eur vertės nekilnojamasis turtas. Ieškovė prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir jai priteisti 3/4 dalis bendro turto, o atsakovui – 1/4 dalį, nes su ja lieka nepilnamečiai vaikai.

4.       Atsakovas pareiškė priešieškinį, prašydamas: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; palikti ieškovei santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina; priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, o jų lėšų valdytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę; nustatyti prašomą bendravimo su vaikais tvarką; rekonstruotą ūkinį pastatą, rekonstruotą gyvenamąjį namą, 0,53 ha ploto žemės sklypą su tvora, šuns voljeru ir malkine pripažinti bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe; bendrą turtą padalyti lygiomis dalimis ir atsakovui natūra priteisti: 1/2 dalį 8 109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 6 513 Eur vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 33 596 Eur vertės 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine; 174 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“; 30 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; ieškovei natūra priteisti: 1/2 dalį 8 109,36 Eur vertės rekonstruoto ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 6 513 Eur vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį 33 596 Eur vertės 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine; 1 739 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; 1 672,64 Eur vertės televizorių ir 3D akinius; 1 342 Eur vertės židinį; 811,59 Eur vertės šaldytuvą; iš ieškovės atsakovui priteisti 3 034,49 Eur kompensaciją už natūra negautą bendro turto dalį; priteisti iš ieškovės 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 3 034,49 Eur kompensaciją nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kreditoriaus įsipareigojimus P. P. pagal 2014 m. gegužės 28 d. skolų suderinimo sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti bendra šalių prievole; kreditoriaus įsipareigojimus K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. vekselį po santuokos nutraukimo palikti kaip asmeninę ieškovės prievolę.

5.       Atsakovas nurodė, kad ieškovė vengė grąžinti įmonės turtą, jos prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui uždrausta lankytis šeimos namuose, todėl atsakovas negalėjo vykdyti veiklos, neteko pajamų bei buvo priverstas sustabdyti įmonės veiklą. Atsakovo darbo užmokestis – apie 300 Eur. Atsakovas turėtas santaupas ir jo tėvo paskolintas bei padovanotas lėšas išleido namo statybai. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra daug didesnis, kitų pajamų atsakovas negauna. Pasak atsakovo, didžiąją dalį vaikų stovyklos išlaidų apmokėjo jo broliai ir tėvai, kai vaikai būna pas atsakovą, jis juos visiškai išlaiko. Vaikai neturi specialiųjų poreikių, todėl jų išlaikymui priteistina po 145 Eur.

6.       Atsakovas nurodė, kad ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe, nes santuokos metu pastatai buvo rekonstruoti ir iš esmės pagerinti, rekonstruojant pastatus žemės sklypas buvo sutvarkytas ir aptvertas nauja tvora su pamatais, įrengti vartai, malkinė ir didelis šuns voljeras. Pasak atsakovo, žemės sklypui sutvarkyti išleista apie 4 000 Eur, gyvenamajam namui pagerinti – apie 2 000 Eur, ūkiniam pastatui perstatyti į gyvenamąjį namą – apie 64 000 Eur; tvoros su šuns voljeru statybai išleista apie 6 000 Eur, malkinės statybai – apie 1 000 Eur. Be to, šis turtas pagerintas atsakovo asmeninėmis lėšomis (5 148 Eur).

7.       Atsakovas taip pat nurodė, kad jo tėvas P. P. 2007–2011 metais paskolino 65 000 Lt (18 841 Eur), šios lėšos panaudotos šalių namų ūkiui išlaikyti, stogui sutvarkyti ir įrengti, namo apdailai, žemės sklypui sutvarkyti. Skolos grąžinimo P. P. terminas nėra suėjęs, todėl abi šalys yra solidariai atsakingos šiam kreditoriui.

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – P.; nustatė nepilnamečių vaikų K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukterims – po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. lapkričio 29 d. iki vaikų pilnametystės, įskaitant laikino išlaikymo sumas, sumokėtas pagal 2013 m. vasario 5 d. teismo nutartį ir priteistas išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnametėms dukterims 4 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą; pavedė ieškovei vaikams skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise; ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; santuokoje įgytą turtą padalijo lygiomis dalimis – ieškovei ir atsakovui priteisė po 4 819,68 Eur vertės turtą; ieškovei natūra priteisė:  1/2 dalį 4 054,68 vertės ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 900 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“; 450 Eur vertės televizorių ir 3D akinius; 150 Eur vertės šaldytuvą; atsakovui natūra priteisė: 1/2 dalį 4 054,68 Eur vertės ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 30 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; priteisė iš ieškovės atsakovui 760 Eur piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį; prievoles A. K. pagal 2011 m. spalio 19 d. paskolos sutartį ir I. K. pagal 2014 m. spalio 3 d. ir 2015 m. sausio 28 d. skolos raštelius pripažino asmeninėmis ieškovės prievolėmis; prievolę K. R. pagal 2011 m. spalio 4 d. neprotestuotiną vekselį pripažino bendra ieškovės ir atsakovo prievole; prievolę P. P. pagal 2014 m. rugpjūčio 28 d. skolų suderinimo sutartį pripažino asmenine atsakovo prievole; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

9.       Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos už 8 mėnesius nuo 2013 m. vasario 17 d., kai  šalys pradėjo gyventi atskirai, teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog nurodytu laikotarpiu teikė išlaikymą vaikams, todėl priteisė iš jo išlaikymo skolą už 8 mėnesius, skaičiuojant po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, iš viso – 4 800 Eur.

10.       Dėl šalių turtinių santykių teismas pažymėjo, kad 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartimi ieškovei padovanotas nekilnojamasis turtas (0,53 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Atsakovas, prašydamas, kad ūkinis pastatas, gyvenamasis namas, žemės sklypas, tvora, šuns voljeras ir malkinė būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nurodė, kad šie objektai buvo pagerinti bendromis šalių lėšomis ir darbu. Ieškovė pripažino, kad ūkinis pastatas buvo pertvarkytas į gyvenamąjį namą abiejų sutuoktinių ir jų artimųjų lėšomis ir darbu, bei sutiko, jog šis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl to teismas priešieškinio reikalavimą iš dalies tenkino. Dėl kitų objektų teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog žemės sklypui sutvarkyti buvo išleista apie 4 000 Eur, ir nurodęs, kad buvo iškirsti krūmai, atvežta žemių sklypui išlyginti, neįrodė, kokią įtaką tai turėjo sklypo vertei, todėl šias išlaidas laikyti žemės sklypo esminio pagerinimo išlaidomis nėra pagrindo. Be to, išlaidų faktas pats savaime nereiškia turto pagerinimo ir ne kiekvienas pagerinimas didina turto vertę. Atsakovas, nurodęs, kad bendromis lėšomis ir darbu buvo rekonstruotas ir gyvenamasis namas, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo teiginiais dėl gyvenamojo namo pagerinimo, nurodė, kad namas yra apardytas ir paliktas stovėti, o šio namo plytos panaudotos ūkiniam pastatui rekonstruoti. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina paties atsakovo pateiktos statinių nuotraukos, kuriose užfiksuoti gyvenamojo namo būklės pokyčiai, ardant šį statinį. Teismas atmetė atsakovo reikalavimus dėl žemės sklypo su priklausiniais ir gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

11.       Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, pastatytas rekonstravus ūkinį pastatą, taip pat tvora su šuns voljeru, malkinė nėra pripažinti tinkamais naudoti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto – rekonstruoto į gyvenamąsias patalpas ūkinio pastato – vertės, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais statinio duomenimis ir nekilnojamojo turto ekspertize, atlikta 2014 m. gruodžio 9 d. UAB „Krivita“, ir nustatė, kad šio statinio vertė yra 8 109,36 Eur. Dėl šalių kilnojamojo turto teismas pažymėjo, kad televizorius ir šaldytuvas nėra nauji ir negali būti vertinami pagal įsigijimo kainas, todėl, nustatydamas jų vertę, vadovavosi ieškovės nurodytomis vertėmis.

12.       Teismas darė išvadą, kad šalių dalytiną turtą sudaro: 8 109,36 Eur vertės ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30 Eur vertės 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 900 Eur vertės automobilis „Volkswagen Golf“; 450 Eur vertės televizorius ir 3D akiniai, 150 Eur vertės šaldytuvas, viso dalytino turto vertė – 9 639,36 Eur. Teismas sprendė, kad bendras turtas šalims dalytinas lygiomis dalimis, kiekvienai priteisiant po 4 819,68 Eur vertės turto.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, būdama vienintelė ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, piktnaudžiavo teise, vengdama įregistruoti statinį ir užkirsdama kelią nustatyti tikrąją pastato vertę, bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą ūkinį pastatą padalijo šalims natūra lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad, šalims sutarus dėl kilnojamojo turto padalijimo, atsakovui priteisiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos (30 Eur vertės), o kiti daiktai (bendros 1 500 Eur vertės) – ieškovei, taip pat atsakovui iš ieškovės priteisiama 760 Eur kompensacija už natūra negautą bendro turto dalį.

14.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe ir jo padalijimo pakeitė: pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe; medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, esantiems (duomenys neskelbtini), statyti, pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe; santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui padalijo lygiomis dalimis; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); medžiagas, panaudotas tvorai, voljerui ir stoginei, statyti, automobilį „Volkswagen Golf“, televizorių ir 3D akinius, šaldytuvą; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; priteisė iš ieškovės atsakovui 30 935 Eur piniginę kompensaciją už natūra negauto turto dalį.

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo kasacinį skundą, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties dalį, kuria spręsti nekilnojamojo turto (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine) padalijimo ir kompensacijos priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimai, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, panaikino ir šią bylos dalį perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka; kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

16.       Kasacinis teismas, grąžindamas nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka bylos dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos CK 3.200 straipsniui taikyti reikšmingos aplinkybės, t. y. nenustatyta, nuo kurio momento atsakovas neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir nuo kada skaičiuotinas įsiskolinimas.

17.       Dėl turto, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir tokio turto padalijimo kasacinis teismas nurodė, kad teismai, nepripažindami, jog žemės sklypas buvo pagerintas, ir nevertindami, ar žemės sklypas buvo pagerintas iš esmės ir ar yra pagrindas šį žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, netinkamai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, jeigu nagrinėjant bylą iš naujo būtų nustatyta, jog žemės sklypas nebuvo iš esmės pagerintas, tai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už žemės sklypo atliktus neesminius pagerinimus (jeigu tokie būtų nustatyti) priteisimo atsakovui, taip pat dėl kompensacijos už atliktus gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) neesminius pagerinimus (jeigu tokie būtų nustatyti) priteisimo atsakovui. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, jog faktiškai esantys tvora su šuns voljeru, malkinė nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019 42 punktą). Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) tą aplinkybę, kad tam tikri objektai yra savavališka statyba ir negali būti įteisinti, turi įrodyti ieškovė.

18.       Kasacinis teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nurodė, kad naikintinos ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys, kuriomis pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.    

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies

Dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų

19.       Atsižvelgiant į tai, kad abiejų ginčo šalių paduotų apeliacinių skundų reikalavimų dalis galutinai išspręsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, šiuo atveju apeliacinio nagrinėjimo dalykas – tie apeliaciniuose skunduose iškelti klausimai, kuriuos kasacinis teismas grąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka: 1) dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. lapkričio 28 d.; 2) dėl turto, kuris yra asmeninė ieškovės nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tokio turto vertės nustatymo ir padalijimo; 3) dėl atsakovo iš jo tėvo gautų 18 825,30 Eur priskyrimo prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis atsakovas prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo.

20.       Ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose 2019 m. rugsėjo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose pareikštas prašymas peržengti nagrinėjamos bylos ribas ir išspręsti dar du reikalavimus – dėl sutuoktinių bendros skolos, kurią kreditorei K. R. grąžino viena ieškovė, 1/2 dalies (15 929,30 Eur) priteisimo iš atsakovo, ir dėl išlaidų, patirtų ieškovės įteisinant savavališką ūkinio pastato statybą, 1/2 dalies (1 550,74 Eur) priteisimo iš atsakovo – negali būti tenkinamas.

21.       CPK 312 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė bendrą solidariąją prievolę kreditorei įvykdė po to, kai jau buvo priimtas apeliacine tvarka peržiūrimas Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Kita vertus, šis reikalavimas išeina už santuokos nutraukimo ir sutuoktinių įgyto turto padalijimo ribų. Tai – buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, jau išsprendus santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą. Ieškovės reikalavimas dėl 15 929,30 Eur sutuoktinių bendros solidarios skolos, kurią kreditorei grąžino viena ieškovė, dalies priteisimo iš atsakovo yra bendrą sutuoktinių prievolę įvykdžiusio skolininko regresinis reikalavimas bendraskoliui.

22.       Ieškovės nurodomos 1 550,74 Eur išlaidos, įteisinant savavališką ūkinio pastato statybą, patirtos po nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, dalis jų – po apeliacine tvarka peržiūrimo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nepapildė ieškinio reikalavimų, prašydama priteisti tuo metu jau patirtų ginčo pastato įteisinimo išlaidų dalį. Apeliacinės instancijos teisme toks reikalavimas negali būti keliamas (CPK 312 straipsnis).

23.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, manydama, jog turi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų atsakovui, gali pasinaudoti įskaitymo institutu (CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsniai).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos

24.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi tuo, kad nuo 2013 m. vasario 17 d., kai atsakovas išsikraustė iš šeimos namų, iki 2013 m. lapkričio 29 d., kai ieškovės iniciatyva buvo iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, atsakovas 8 mėnesius neteikė išlaikymo nepilnametėms dukterims, prašo priteisti iš atsakovo 4 800 Eur išlaikymo skolos (skaičiuojant po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui).

25.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas teikė vaikams išlaikymą, ir priteisė iš jo 4 800 Eur išlaikymo vaikams skolą už 8 mėnesius, skaičiuojant po 300 Eur kiekvienam vaikui.

26.       Atsakovas tvirtina, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jis tinkamai vykdė savo nepilnamečių dukterų išlaikymo prievolę, ir tai patvirtina pateikti į bylą įrodymai (t. 2, b. l. 104; t. 10, b. 75-77; 117-140).

27.       Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog ginčo laikotarpiu jis tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigą išlaikyti dvi nepilnametes dukras (CPK 12, 178 straipsniai).

28.       Atsakovo pateikti įrodymai apie ginčui aktualiu laikotarpiu dukroms pirktus ledus, kitus skanėstus, pramogavimą UAB „Nuotykių miestas“, lankymąsi cirke, nuotraukos, kuriose užfiksuotas tėvo ir dukrų buvimas sodyboje, baidarių žygyje, patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovas, kaip skyrium gyvenantis tėvas, bendravo su vaikais, tačiau savaime neįrodo, kad teikė dukroms tokį išlaikymą, kuris būtinas jų kasdieniams būtiniems poreikiams patenkinti, ir kad tai darė nuosekliai kiekvieną ginčo mėnesį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su vaikais (CK 3.170 straipsnio 1 dalis) ir tėvo pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnis) yra dvi skirtingos pareigos, ir vienos iš jų vykdymas neatleidžia nuo kitos vykdymo. Sportinių batelių ar drabužių, sukamos kėdės, laikrodžio pirkimas taip pat nėra pakankami įrodymai, kurie pagrįstų tinkamą tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymą, nuosekliai užtikrinant kasdienius jų poreikius, o ne tik susitikimų su vaikais metu perkant tam tikrus daiktus ar dovanas tam tikromis progomis (CPK 176 straipsnio 1 dalis).     

29.       Atsakovas, teigdamas, kad 2013 metais visą vasarą dukros gyveno su juo, nepateikė įrodymų tokiai pozicijai pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad ieškovas su dukterimis 2013 m. birželio mėnesį buvo 7 dienas, liepos mėnesį – 1 dieną, rugpjūčio mėnesį – 2 dienas. Ieškovės pateiktais duomenimis, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 21 d. ji su vaikais  atostogavo, nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d. mažoji dukra lankė darželį (t. 10, b. l. 23).

30.       Pažymėtina tai, kad ieškovei, su kuria ginčo laikotarpiu gyveno šalių dvi nepilnametės dukros, teko gerokai didesnė rūpinimosi tiek mergaičių asmeniniais, tiek jų finansiniais poreikiais našta. Dėl to ta aplinkybė, kad atsakovas 2013 metų vasarą praleido su dukromis daugiau nei įprastai laiko, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog tris vasaros mėnesius jis vienas išlaikė dukras ir nebuvo išlaikymo skolos. Atsakovo teiginio, kad 2013 metų vasarą dukros gyveno su juo, nepatvirtina bylos įrodymų analizė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).  

31.       Nesutikdamas su pirmosios instancijos išvada dėl išlaikymo skolos, atsakovas nurodo, kad ieškovė dar 2013 m. spalio mėnesį kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo ir šiame prašyme nurodė, jog išlaikymo vaikams atsakovas neteikia nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-33309-239/2013). Tuo tarpu ieškovė tvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. data nurodyta per klaidą tuomečio ieškovės advokato, kuris supainiojo dviejų šalių konfliktų (2013 m. vasario 17 d. ir 2013 m. rugpjūčio 22 d.) datas, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė nuosekliai teigė, kad vaikams išlaikymo atsakovas neteikė nuo 2013 m. vasario 17 d., kai po kilusio konflikto išsikėlė gyventi atskirai.

32.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, pripažįsta, kad ieškovė laikėsi vienodos pozicijos, jog atsakovas būtent nuo 2013 m. vasario 17 d., kai išėjo gyventi atskirai, neteikė vaikams išlaikymo. Pavyzdžiui, 2013 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime policijai dėl galimos vagystės ieškovė, be kita ko, nurodė ir tai, kad su vyru nuo 2013 m. vasario 18 d. gyvena atskirus gyvenimus, šis nuo 2013 m. vasario 18 d. visiškai nepadeda ir neteikia išlaikymo mažamečiams vaikams, tik retkarčiais pasiima pas savo mamą į kaimą (t. 10 b. l. 24-25). Kreipdamasi su 2013 m. lapkričio 28 d. ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, ieškovė kartu pareiškė ir reikalavimą priteisti vaikų išlaikymo skolą, nurodydama, kad, šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nuo 2013 m. vasario 17 d. neteikia jokio išlaikymo vaikams (t. 1, b. l. 3). Vienintelį kartą kita data – 2013 m. rugpjūčio 22 d. – nurodyta būtent 2013 m. spalio mėnesį Trakų rajono apylinkės teismui teiktame pareiškime taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kuris surašytas ne pačios ieškovės, bet tuo metu jai atstovavusio advokato. Iš tiesų šalių konfliktų buvo ne vienas. Be 2013 m. vasario 17 d. konflikto, kai atsakovas išėjo gyventi atskirai, buvo ir 2013 m. rugpjūčio 22 d. Dėl to yra pagrindas tikėti, kad ieškovės advokatas neatskyrė dviejų konfliktų datų (CPK 176 straipsnio 1 dalis).              

33.       Atsakovas taip pat teigia, kad po to, kai 2013 m. vasario 17 d. išėjo gyventi atskirai, jis nuolat lankydavosi šeimos namuose iki 2013 m. gruodžio 5 d., kai Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojusios jį ten nesilankyti; visus 2013 metus mokėjo už elektros energiją, sunaudojamą name, kuriame gyvena ieškovė su vaikais.

34.       Pažymėtina tai, kad pats atsakovas pripažįsta, jog iki 2013 m. gruodžio 5 d., kai jam teismo nutartimi buvo uždrausta lankytis ieškovės ir nepilnamečių dukterų gyvenamojoje vietoje, jis į buvusius namus vykdavo dėl to, kad ten buvo jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė veiklos vieta, įmonės prekių sandėlis (t. 6, b. l. 14 (apeliacinio skundo 14 punktas). Atsakovas jo nurodomas elektros išlaidas dengdavo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir elektros tiekėjo sudarytą sutartį, t. y. kaip įmonės veiklos išlaidas (t. 9, b. l. 39 (kasacinio skundo 13 punktas). Apeliaciniame skunde paties atsakovo išdėstyti argumentai nesuponuoja išvados, kad, lankydamasis ginčo namų valdoje 2013 metais ir įmonės vardu apmokėdamas elektros išlaidas, jis tinkamai vykdė pareigą teikti vaikams išlaikymą (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

35.       Atsakovas taip pat teigia, kad išlaikymo dukroms teikimo faktą ginčo laikotarpiu patvirtina tai, jog iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, kurio jis iš ieškovės nereikalavo, manydamas, kad jam priklausančią pajamų dalį (556,50 Eur kas mėnesį) ieškovė panaudoja vaikų išlaikymui.

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo argumentai iš esmės reiškia atsakovo pripažinimą, kad po to, kai 2013 m. vasario 17 d. išėjo gyventi atskirai, iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo 2013 m. lapkričio 29 d. jis savo vaikams neteikė finansinio išlaikymo. Epizodinis bendravimas su dukromis, pavaišinant jas picomis ar kitais skanėstais, nuperkant dovanų ar tam tikrų daiktų, negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kad būtų patenkinti jų būtini kasdieniai, taip pat ugdymo ir lavinimo poreikiai, vykdymas.

37.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas netinkamai aiškina CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Tik tuo atveju, jeigu dėl santuokos iširimo kaltu pripažintas vienas iš sutuoktinių, kaltasis sutuoktinis negali reikšti prašymo dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo nuo faktinio santuokos iširimo dienos. Tuo tarpu kai dėl santuokos iširimo kaltais pripažįstami abu sutuoktiniai, toks prašymas gali būti reiškiamas ir tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-916/2015; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).        

38.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų, susijusių su atsakovo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametes dukras vykdymu nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., visumą, konstatuoja, kad atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ginčo laikotarpiu jis tinkamai vykdė savo kaip tėvo pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo 4 800 Eur dydžio išlaikymo skolą (CK 3.194 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).

39.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir po to, kai teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo atsakovą mokėti vaikams laikiną išlaikymą, atsakovas šios pareigos tinkamai nevykdė – antstolio pateiktais duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo skola vaikams išlaikyti – 26 187,48 Eur (t. 10, b. l. 26).                

Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šio turto vertės nustatymo ir padalijimo

40.       Byloje nustatyta, kad ginčo šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Po 2013 m. vasario 17 d. įvykusio sutuoktinių konflikto jų santuoka faktiškai iširo, šalys pradėjo gyventi atskirai. Gyvendami santuokoje, ieškovė ir atsakovas rekonstravo ir tvarkė ieškovei jos motinos padovanotą asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), pritaikydami šią namų valdą šeimai gyventi, taip pat atsakovo komercinei veiklai vykdyti.

41.       Nurodytą namų valdą, kurią sudarė gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės motina A. K. (dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų), būdama 1/3 dalies šio nekilnojamojo turto savininkė, 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-1393 išsipirko iš bendraturčių (savo brolio ir sesers), už 2/3 dalis namų valdos statinių sumokėdama 11 585 Eur (40 000 Lt). 2008 m. vasario 21 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JK-1013 ieškovės motina iš valstybės įsigijo 0,500 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 500 Eur (1 728 Lt).

42.       2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartimi Nr. JK-1965 (toliau – dovanojimo sutartis) ieškovės motina A. K. ieškovei padovanojo 0,5000 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje žemės sklypas buvo įkainotas 26 065,80 Eur (90 000 Lt), o gyvenamasis namas su kitais pastatais – 7 530,12 Eur (26 000 Eur), visa namų valda – 33 595,92 Eur.

43.       Ieškovės iniciatyva 2013 m. lapkričio 29 d. iškelta santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo byla, kurioje pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia, kad visas pirmiau nurodytas ieškovės asmeninis turtas (žemės sklypas ir jame esantys statiniai) būtų pripažintas bendrąją jungtine nuosavybe. Atsakovas remiasi tuo, kad nuo 2007 m. kovo 22 d., kai ieškovės motina išpirko iš savo bendraturčių likusias šio turto 2/3 dalis, turtas buvo pagerintas iš esmės tiek bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu, tiek atsakovo asmeninėmis lėšomis ir jo paties bei jo artimųjų darbu, todėl visa namų valda pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip vientisas objektas. Tuo tarpu ieškovė laikosi pozicijos, kad iš esmės pagerintas buvo tik vienas pastatas – ūkinis pastatas, rekonstruotas įrengiant jame gyvenamąsias patalpas, o nei gyvenamasis namas, pertvarkytas į pagalbinio ūkio pastatą, nei žemės sklypas nebuvo esmingai pagerinti, todėl atsakovas neturi pagrindo pretenduoti į jų nuosavybę.

Dėl sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe kriterijų

44.       CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, jog santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

45.       Kasacinio teismo, aiškinant CK 3.90 straipsnio 1 dalį, yra nurodyta, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: 1) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; 2) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; 3) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015, kt.). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai – vertinamasis kriterijus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nustatytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt.). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Pagerinto turto vertės nustatymas yra viena reikšmingiausių aplinkybių, nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes, spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

46.       Esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo ir reikalavimo tokį turtą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo. Kasacinio teismo vienoje iš panašaus pobūdžio bylų pažymėta, kad turto įsigijimo kainos ir turto rinkos vertės, nustatytos bylos nagrinėjimo dieną, kai nuo atliktų pagerinimų yra praėję 9 metai, santykis neatspindi turto vertės pokyčių, kurie būtų nulemti atliktų pagerinimų, nes per tokį laikotarpį ginčo turto vertė galėjo pakisti dėl įvairių veiksnių, kaip antai turto nusidėvėjimo, pokyčių rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

47.       Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar šalių santuokos metu atlikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimai buvo esminiai, teikiantys pagrindą ginčo turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, analizuos byloje surinktus duomenis apie atliktų pagerinimų pobūdį ir vertę, lygindamas ginčo objektų vertę iki pagerinimų ir šių objektų vertę po pagerinimų, pasirinkdamas tą patį vertinimo momentą.

48.       Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka iš naujo, buvo paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, kokia yra kiekvieno iš ginčo objektų rinkos vertė po rekonstrukcijos, atsižvelgiant į šių objektų individualias savybes, ir kokia būtų iki rekonstrukcijos buvusios būklės šių objektų rinkos vertė tą pačią vertinimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 19 d. Teisėjų kolegijos nuomone, tik pasirinkus tą patį vertinimo momentą tiek esamos, tiek iki rekonstrukcijos buvusios būklės ginčo objektams įvertinti, galima tinkamai nustatyti, ar šio turto vertės pokyčiai nulemti santuokos metu atliktų pagerinimų, o ne kitų veiksnių, pvz., turto nusidėvėjimo, pokyčių rinkoje ir pan.

49.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo turto vertinimo data pasirinkta atsižvelgiant į šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimo apeliacine tvarka laikotarpį (2020 m. sausio 19 d.), o ta aplinkybė, jog ginčo turto tvarkymo darbai iš esmės baigti 2012 metais, įvertinta, teismo ekspertui apskaičiavus šio turto (statinių) fizinį nuvertėjimą vertinimo dienai (2020 m. Pakartotinės ekspertizės akto Nr. A/SKR 701 tiriamoji dalis, p. 88-102).                            

Dėl pagerinimų pradžios momento   

50.       Šalių pozicijos išsiskyrė dėl momento, nuo kurio turėtų būti vertinama atiliktų ginčo turto pagerinimų apimtis.

51.       Ieškovė, remdamasi tuo, kad ginčo nekilnojamasis turtas jos asmenine nuosavybe tapo 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu, šio turto pagerinimų pradžios momentu prašo laikyti datą, kai ginčo turtas tapo jos nuosavybe.

52.       Tuo tarpu atsakovas įrodinėja, kad ginčo objektu esantis turtas buvo pradėtas tvarkyti ir gerinti nuo 2007 m. kovo 22 d., kai jis visa apimtimi buvo įsigytas iš ieškovės motinos giminaičių, ir savo pozicijai pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus apie šio turto įsigijimo ieškovės motinos vardu aplinkybes, taip pat nuotraukas, kuriose fiksuota statybų eiga nuo 2007 m. kovo 31 d. (t. 10, b. l. 84-101).

53.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas vieno iš sutuoktinių (šiuo atveju – ieškovės) asmenine nuosavybe tapo 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu, skirdama pakartotinę teismo ekspertizę vadovavosi šiuo teisiniu faktu, susiedama su juo ginčo turto pagerinimų pradžios momentą. Teismo ekspertas, atlikdamas pakartotinę teismo ekspertizę, nustatė, kad žemės sklypo ir ūkinio pastato tvarkymo darbai pradėti dar iki 2008 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutarties sudarymo (2020 m. Pakartotinės ekspertizės akto Nr. A/SKR 701 tiriamoji dalis, p. 37-38). 

54.       Iš byloje esančių nuotraukų, kuriose fiksuota aptariamo turto tvarkymo pradžia, matyti, kad iš tiesų šis turtas pradėtas tvarkyti 2007 m. kovo 31 d., t. y. dar iki jo padovanojimo ieškovei 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutartimi (t. 2, b. l. 146-147; t. 10, b. l. 84-101, kt.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai (2007 m. gegužės 8 d. Valstybinio žemėtvarkos instituto sąskaita, 2007 m. gegužės 8 d. mokėjimo kvitas) patvirtina, kad atsakovas mokėjo už ginčo namų valdos sklypo projekto sudarymą (t. 2, b. l. 38-39). Ieškovės motina, dalyvaujanti byloje trečiuoju asmeniu, A. K. atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį, be kita ko, nurodė, kad, 2007 m. iš savo sesers ir brolio išpirkusi paveldėto turto dalis, nusprendė visą sodybą padovanoti dukrai (ieškovei), o namą, kuriame pati gyvena, palikti ieškovės broliui (t. 6, b. b. l. 9). Tokie ieškovės motinos paaiškinimai leidžia teigti, kad, jai 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš savo brolio ir sesers išpirkus visą ginčo sodybą, buvo sutarta, jog šioje sodyboje įsikurs gyventi ieškovės šeima.   

55.       Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad ginčo turto tvarkymo darbai buvo atliekami ne ieškovės ir atsakovo, bet kokių kitų asmenų užsakymu ir interesais. Nors ieškovė, prieštaraudama atsakovo pozicijai, nurodė, kad iki 2008 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutarties sudarymo šis turtas buvo tvarkomas jos motinos – trečiojo asmens šioje byloje – A. K. interesais ir lėšomis, tačiau jos argumentų nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi skiriant byloje pirmąją ekspertizę, užduotas klausimas dėl ginčo turto vertės 2007 m. kovo 31 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai skiriant byloje antrąją teismo ekspertizę, užduoti klausimai dėl ginčo turto vertės 2007 m. kovo 22 d. Ieškovė nereiškė prieštaravimų dėl ginčo turto vertės nustatymo atitinkamai 2007 m. kovo 31 d., 2007 m. kovo 22 d., t. y. kai šis turtas dar buvo ne jos, bet motinos nuosavybė. Tokia ieškovės pozicija ilgai trunkančio teismo proceso metu iš esmės patvirtina atsakovo įrodinėjamą aplinkybę, kad ginčo nekilnojamasis turtas sutuoktinių lėšomis ir darbu imtas gerinti dar iki jo padovanojimo ieškovei 2008 m. balandžio 4 d. sutartimi (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

56.       Atsakovo teisingai nurodyta, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog turto gerinimas vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu ar bendromis šeimos lėšomis iki turto perleidimo kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise momento yra galimas ir nėra pripažintinas sąlyga, užkertančia kelią taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalį (pripažinti tokį turtą jungtine sutuoktinių nuosavybe). Nustačius CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų visumą, turtas, nors ir pradėtas gerinti bendromis sutuoktinių lėšomis, vieno sutuoktinio lėšomis ar darbu iki perleidimo kitam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise momento, tačiau perleistas su atliktu pagerinimu ir po perleidimo toliau gerinamas sutuoktiniams gyvenant santuokoje (šeimos bendromis lėšomis ar vieno iš sutuoktinių lėšomis, darbu), gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012).

57.       Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad ginčo nekilnojamasis turtas ieškovės ir atsakovės buvo pradėtas tvarkyti nuo 2007 m. kovo mėnesio, kai jis dar buvo ieškovės motinos nuosavybė, ir 2008 m. balandžio 4 d. buvo perleistas ieškovės nuosavybėn su jau atliktais tam tikrais pagerinimais bei sutuoktinių buvo toliau gerinamas, daro išvadą, jog yra pagrindas ginčo turto pagerinimų pradžios momentu laikyti 2007 m. kovo 22 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl pagrindo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe visus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius turto objektus ir juos dalinti kaip vientisą objektą

58.       Atsakovas teigia, kad santuokos metu buvo pagerintas iš esmės visas pirmiau nurodytas ieškovės asmeninis turtas (žemės sklypas ir jame esantys statiniai), todėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažintina visa namų valda kaip vientisas objektas.

59.       Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, kai santuokos metu vieno sutuoktinio asmenine nuosavybės teise turėtas turtas (sodo pastatas, garažas, kiemo statiniai) buvo iš esmės pakeistas (statiniai perstatyti, sutvarkyta aplinka), tai nėra pagrindo atskirai vertinti kiekvieną nekilnojamojo turto vienetą, net ir turintį savarankišką numerį, nes visi šie objektai sudaro užbaigtą visumą ir negali būti realizuojami atskirai. Dėl to, siekiant teisingai nustatyti galutinę nekilnojamojo turto vertę, ginčo turtas eksperto pagrįstai vertintas kaip vientisas objektas ir nustatyta bendra jo vertė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 46 punktą).                 

60.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad iš esmės pagerintas buvo tik vienas iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų – ūkinis pastatas, kuris santuokos metu rekonstruotas į gyvenamąjį namą, ir sutinka, jog šis pastatas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalintas. Tuo tarpu žemės sklypas, gyvenamasis namas, pertvarkytas į pagalbinės paskirties pastatą, ieškovės įsitikinimu, nebuvo pagerinti iš esmės, todėl nėra pagrindo bendrąja jungtine nuosavybe pripažinti visą namų valdą, kaip vientisą kompleksą.

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimą, jog visi ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys ginčo turto objektai būtų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir įvertinti kaip vientisas objektas, apeliantas kėlė ir kasaciniame skunde. Kasacinis teismas atsakovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju ne visas ginčo nekilnojamasis turtas pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nepripažintas bendrąja jungtine nuosavybe), todėl nebuvo pagrindo nustatyti, kokia yra ginčo nekilnojamojo turto kaip vientiso objekto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 70 punktas).

62.       Nagrinėjant bylos dalį apeliacine tvarka iš naujo, atlikta pakartotinė ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad, rekonstruojant gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jo dalys 1A1/m(P) ir 2a1/p buvo nugriautos, o sienos užmūrytos, panaudojant išardytas plytas; pastato – gyvenamojo namo – plotas faktiškai sumažėjo beveik pusiau, nes namo medinė dalis iš rąstų, apmūrytų plytomis, nugriauta; šio pastato rinkos vertė iki ginčo šalių atliktų pertvarkymų buvo 4 400 Eur, po pertvarkymų – 3 800 Eur (abiem atvejais vertė nustatyta tuo pačiu išlaidų (kaštų) metodu, tai pačiai vertinimo dienai, t. y. 2020 m. sausio 19 d.) (Pakartotinės ekspertizės akto Nr. A/SKR 701 p. 96-97). Atlikus papildomą teismo ekspertizę, nustatyta, kad 2007 m. kovo 22 d. buvusios būklės gyvenamojo namo rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 19 d., būtų 6 000 Eur (nustačius ją lyginamojo ir išlaidų (kaštų) metodų deriniu) (Papildomos teismo ekspertizės akto Nr. A/SKR 709 p. 84).

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, skiriant papildomą teismo ekspertizę, atsakovo prašymu buvo užduotas klausimas dėl retrospektyvaus ginčo objektų vertinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar ginčo objektai buvo esmingai pagerinti, retrospektyvios (2007 m. kovo 22 d. buvusios) šių objektų vertės nustatymas teisiškai nereikšmingas, nes pagerinimams įvertinti turi būti remiamasi duomenimis apie ginčo objekto vertę iki pertvarkymo ir po pertvarkymo, nustatytais tai pačiai vertinimo datai (šiuo atveju – 2020 m. sausio 19 d.), o ne skirtingomis vertinimo datomis (kaip nurodo atsakovas – 2007 m. kovo 22 d. ir 2020 m. sausio 19 d.). Apie tai pasisakyta šios nutarties 48 punkte. Dėl to atsakovo argumentai, kad papildomos teismo ekspertizės metu nustatyta, jog gyvenamojo namo rinkos vertė 2007 m. kovo 22 d. buvo 3 300 Eur, taigi mažesnė už šio pastato rinkos vertę po rekonstrukcijos (3 800 Eur), vadinasi ir šis pastatas santuokos metu buvo pagerintas, atmestini kaip nepagrįsti.  

64.       Aptarti pakartotinės ir papildomos teismo ekspertizių duomenys patvirtina, kad, ginčo šalims santuokos metu gyvenamąjį namą pertvarkius į pagalbinio ūkio pastatą, šio pastato vertė ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamosios paskirties pastato didesnės kaip pusės dalies nugriovimas ir likusios dalies pertvarkymas į pagalbinio ūkio paskirties pastatą, be kita ko, naudojant nugriautos pastato dalies statybines medžiagas, negali būti laikomas esminiu ginčo pastato pagerinimu, teikiančiu pagrindą ir šį objektą pripažinti ieškovės bei atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

65.       Atsakovo atstovas teismo posėdyje prieštaravo pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatytai gyvenamojo namo rinkos vertei iki šio pastato pertvarkymo, remdamasis tuo, kad dr. A. J. 2019 m. spalio 24 d. Statinio konstrukcijų ekspertizės akte padaryta išvada, jog gyvenamasis namas buvo beveik visiškai susidėvėjęs, fizinio nusidėvėjimo procentas artimas 100 proc. (t. 11, b. l. 118-122), tuo tarpu teismo ekspertas, atlikdamas pakartotinę teismo ekspertizę, į nurodytą išvadą neatsižvelgė, todėl neteisingai nustatė iki gyvenamojo namo pertvarkymo buvusią šio pastato vertę.

66.       Pažymėtina tai, kad pakartotinę teismo ekspertizę atlikęs teismo ekspertas Saulius Raslanas teismo posėdyje nurodė, jog jis analizavo ir dr. A. J. 2019 m. spalio 24 d. Statinio konstrukcijų ekspertizės aktą, tačiau nevisiškai sutiko su šiame akte pateiktu gyvenamojo namo nusidėvėjimo procentu ir gyvenamojo namo vertę iki jo pertvarkymo į pagalbinio ūkio pastatą apskaičiavo pagal savo vertinimą, motyvuodamas jį teismo ekspertizės akte. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, pakartotinės ir papildomos teismo ekspertizių aktų tiriamąsias dalis, nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą abejoti pakartotinę ir papildomą teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto Sauliaus Raslano pasirinktais gyvenamojo namo vertės, buvusios iki ginčo šalių atliktų šio pastato pertvarkymų, nustatymo kriterijais ir šio pastato konstrukcijų nusidėvėjimo įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

67.       Atsakovas, nesutikdamas su pakartotinės teismo ekspertizės metu nustatyta gyvenamojo namo iki jo pertvarkymo rinkos verte, taip pat nurodė, kad teismo ekspertas turėjo šį pastatą vertinti pagal jo geriausią panaudojimą 2007 ar 2008 metais, t. y. kaip netinkamą naudojimui pagalbinį ūkio pastatą, kurio vertė yra neigiama, nes jo rekonstrukcija reikalauja papildomų karštų (t. 11, b. l. 199). Tokius atsakovo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Nustatydamas, kokia būtų iki pertvarkymo buvusios būklės gyvenamojo namo rinkos vertė, teismo ekspertas šį pastatą visiškai pagrįstai vertino kaip gyvenamąjį namą, nes būtent tokia buvo šio pastato paskirtis iki šalių sprendimo jį pertvarkyti.                          

68.       Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad gyvenamasis namas, pertvarkytas į pagalbinį ūkio paskirties pastatą, negali būti laikomas pagerintu iš esmės, todėl nėra pagrindo pripažinti jį bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

69.       Nurodytina ir tai, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo gauti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo namų valdoje esantys du statiniai – šuns voljeras ir tvoros dalis – pastatyti valstybinėje žemėje ir nėra galimybės jų įteisinti (t. 11, b. l. 52-54, . Taigi ir dėl šios priežasties atsakovo siekiui, kad žemės sklypas su statiniais būtų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir įvertinti bei padalinti kaip vientisas objektas, įgyvendinti nėra teisinės galimybės.

70.       Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovo pakartotinai kelti argumentai, kad visi ginčo nekilnojamojo turto objektai pripažintini jungtine sutuoktinių nuosavybe ir vertintini bei dalintini kaip vientisas objektas, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe spręstina analizuojant ir vertinant kiekvieno iš ginčo objektų pagerinimų pobūdį ir apimtį.

Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimų pobūdžio ir jų vertės nustatymo, bendrąja jungtine nuosavybe pripažintino ir dalintino turto vertės ar asmeninio turto pagerinimų kompensacijos nustatymo  

71.       Ginčo šalys nesutaria dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų pagerinimų pobūdžio (atlikti pagerinimai yra esminiai ar neesminiai), taip pat tiek dėl pagerinimų, tiek dėl pagerinto turto vertės.

72.       CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga reglamentuojama CK 3.100 straipsnyje.

73.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl dalijamo turto vertės momento nustatymo, yra išaiškinta, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia tik nutraukus santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4, 6 punktai). Pagal formuojamą teismų praktiką turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jeigu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

74.       Nagrinėjamu atveju šalių ginčas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo tęsiasi ilgą laiką, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinio teismo perduotą nagrinėti iš naujo bylos dalį ir paskirdamas pakartotinę bei papildomą ginčo turto vertinimo ekspertizes, ginčo objektų rinkos vertę prašė nustatyti pakartotinio turto vertinimo atlikimo dieną (CK 3.119 straipsnis, 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai).

75.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti, ar ginčo turto objektai ieškovės ir atsakovo santuokos metu buvo pagerinti iš esmės, nuspręsti, kurie iš šių objektų dėl atliktų esminių pagerinimų pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir dalintini, šalims nutraukus santuoką, būtina išsiaiškinti, pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, gyvenamojo namo rinkos vertę iki šių objektų rekonstrukcijos ir po atliktų jų pertvarkymo darbų, taip pat iki pertvarkymo buvusios būklės žemės sklypo rinkos vertę ir šio sklypo vertės pokytį būtent dėl šalių santuokos metu atliktų aptariamo žemės sklypo tvarkymo darbų.

76.       Byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad visi ginčo turto pagerinimo darbai buvo vykdomi vadinamuoju ūkio būdu, t. y. ieškovės ir atsakovo, taip pat jų giminaičių darbu ir technika. Tokiu atveju, sprendžiant dėl atsakovui priteistinos kompensacijos, nėra pagrindo į kompensacijos sumą įskaičiuoti teismo ekspertizės aktuose nurodytus mokesčius valstybei, kurių ginčo šalys nepatyrė.

Dėl įrodymų, sprendžiant dėl ginčo nekilnojamojo turto objektų pagerinimų pobūdžio (esminiai ar neesminiai) ir vertės

77.       Atsižvelgiant į tai, kad tiek pagerinimų pobūdžiui, tiek jų vertei, taip pat pagerinto turto vertei nustatyti reikalingos specialios turto vertinimo srities žinios, nagrinėjamoje byloje buvo atliktos kelios ginčo turto vertinimo teismo ekspertizės: 1) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertintoja, turinti teismo ekspertės kvalifikaciją, Irmanta Krikščiūnienė (t. 3, b. l. 35-36); 2) Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta teismo ekspertizė, kurią atliko turto vertintojas, turintis teismo eksperto kvalifikaciją, Darijus Grigas (t. 8, b. l. 65-142); 3) Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskirta pakartotinė teismo ekspertizė, kurią atliko nekilnojamojo turto vertintojas, turintis teismo eksperto kvalifikaciją, Saulius Raslanas; 4) 2020 m. spalio 28 d. nutartimi paskirta papildoma teismo ekspertizė, atlikta to paties teismo eksperto Sauliaus Raslano. Ieškovė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą, pateikė UAB „Kivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą dėl ūkinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis rinkos vertės, nustatytos 2017 m. kovo 18 d. išlaidų (kaštų) metodu ( (t. 6, b. l. 191-214). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme antrą kartą, ieškovė, nesutikdama su pakartotinės ir papildomos teismo ekspertizės išvadomis, pateikė nekilnojamojo turto vertintojos, turinčios teismo ekspertės kvalifikaciją, Irmantos Krikščiūnienės parengtą 2020 m. gruodžio 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę išvadą Nr. IK-25/2020 (toliau – 2020 m. gruodžio 9 d. Konsultacinė išvada) ir šios konsultacinės išvados papildymą (t. 13, b. l. 7-66, 97-112).

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis). Didesnė įrodomoji galia suteikta tik oficialiesiems rašytiniams įrodymams (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

79.       CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

80.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios. Tačiau ekspertizės akte esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010; )

81.       Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas vertina ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrina, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

82.       Kaip įrodymai gali būti naudojami rašytiniai aktai, kurie dėl savo prigimties yra ekspertinio pobūdžio, nes gaunami atlikus reikiamus tyrimus ir taikant specialias žinias. Jeigu tyrimas atliktas ne pagal teismo nutartį skirti byloje ekspertizę, toks rašytinis aktas atitinka kitą įrodinėjimo priemonę – rašytinį įrodymą, nes jame yra žinių apie bylai reikšmingas aplinkybes (CPK 197 straipsnis).    

83.       Nagrinėjamoje byloje dėl ginčo nekilnojamojo turto pagerinimų pobūdžio, apimties, vertės apeliacinės instancijos teismas spręs analizuodamas byloje surinktų duomenų visumą, vertindamas juos pagal civilinio proceso teisės normų nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles.                                                      

Dėl ūkinio pastato, pertvarkyto į gyvenamąjį namą, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo vertės nustatymo ir padalijimo

84.       Ieškovė nekvestionuoja, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, santuokos metu rekonstravus jį ir įrengus jame gyvenamąsias patalpas, buvo pagerintas iš esmės, todėl pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintinas. Tačiau ieškovė nesutinka su pakartotinės ir papildomos teismo ekspertizės išvadose nustatyta šio pastato rinkos verte. Ieškovė prašo remtis 2018 m. liepos 18 d. Nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akte Nr. DGE180718 (toliau – 2018 m. liepos 18 d. Teismo ekspertizės aktas) išlaidų (kaštų) metodu nustatyta šio pastato rinkos verte vertinimo dieną (2018 m. liepos 18 d.) – 63 100 Eur, atkreipdama dėmesį į tai, kad pats atsakovas yra nurodęs, jog ūkinio pastato rekonstravimui į gyvenamąjį namą išleista apie 64 000 Eur.

85.       Atsakovas, nesutikdamas su 2018 m. liepos 18 d. Teismo ekspertizės akte pateiktu ginčo pastato vertinimu, prašo vadovautis 2020 m. vasario 20 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pakartotinės ekspertizės akte Nr. A/SKR 701 (toliau – 2020 m. vasario 20 d. Pakartotinės teismo ekspertizės aktas) ir 2020 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo papildomos teismo ekspertizės akte Nr. A/SKR 709 (toliau – 2020 m. lapkričio 23 d. Papildomos teismo ekspertizės aktas) nustatyta šio pastato rinkos verte vertinimo atlikimo dieną (2020 m. sausio 19 d.), kuri, įvertinus lyginamojo ir išlaidų (kaštų) metodų deriniu, yra 114 400 Eur, o įvertinus išlaidų (kaštų)  metodu – 208 600 Eur.                                     

86.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, paskyrė byloje teismo ekspertizę ir 2018 m. liepos 18 d. Teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, dalinai naudojamo kaip gyvenamasis namas, rinkos vertė 2018 m. vasario 1 d. ir liepos 18 d., nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, yra 63 100 Eur.

87.       Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka iš naujo, siekdamas kiek galima tiksliau ir objektyviau išsiaiškinti ginčo objekto vertę po šalių santuokos metu atliktų esminių pagerinimų ir teisingai išspręsti šio bendrąja jungtine nuosavybe pripažintino pastato padalijimo klausimą, paskyrė byloje pakartotinę teismo ekspertizę. 2020 m. vasario 20 d. Pakartotinės teismo ekspertizės akte, vadovaujantis lyginamojo ir išlaidų (kaštų) metodų deriniu, atsižvelgus į individualias šio pastato savybes ir taikant prielaidą dėl geriausio vertinamo turto panaudojimo (gyvenamajai paskirčiai), padaryta išvada, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, rinkos vertė vertinimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) yra 114 400 Eur. Papildomai teismo ekspertizei uždavus klausimą dėl šio pastato atkuriamosios vertės, nustatytos išlaidų (kaštų) metodu, nustatyta, kad pagal šį vertinimo metodą šio pastato vertė vertinimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) būtų 208 600 Eur.

88.       Ieškovės pateiktoje 2020 m. gruodžio 9 d. Konsultacinėje išvadoje aptariamo pastato rinkos vertė, nustatyta lyginamojo ir išlaidų metodų derininiu, vertinimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) – 112 200 Eur.

89.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančių duomenų apie ūkinio pastato, šalių santuokos metu pertvarkyto iš esmės į gyvenamąjį namą, vertę po atliktos šio pastato rekonstrukcijos, daro išvadą, kad yra pagrindas remtis 2020 m. vasario 20 d. Pakartotinės teismo ekspertizės akte nustatyta rinkos verte – 114 400 Eur. Ši vertė nustatyta teismo ekspertui apžiūrėjus vertinamą objektą, išklausius abi ginčo šalis dėl jų akcentuojamų vertinamo turto individualių savybių, atsižvelgus į geriausią vertinamo turto panaudojimą (gyvenamajai paskirčiai), derinant du turto vertinimo metodus (lyginamąjį ir išlaidų (kaštų), padedančius tiksliau nustatyti individualaus turto rinkos vertę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 218 straipsnis).

90.       Nagrinėjamo ginčo atveju dėl ginčo šalių konfliktiškų santykių, nešvelnėjančių praėjus net aštuoneriems metams po to, kai šalys apsigyveno atskirai, taip pat dėl ginčo turto specifikos nėra pagrindo šį pastatą, pripažintą bendrąja jungtine nuosavybe, dalinti šalims natūra. Atsižvelgiant į ieškovės asmeninį ryšį su ginčo turtu (tai buvo jos močiutės sodyba, paveldėta ieškovės motinos ir padovanota ieškovei), šis pastatas paliktinas natūra ieškovei, o atsakovui priteistina kompensacija už jam tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

91.       Atsakovas, be kita ko, pareiškė prašymą, kad dėl ginčo turto pagerinimų vertės būtų sprendžiama neatimant 2007-2008 metais buvusios šio turto vertės.

92.       Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas jau pasisakė, kad, dalijant sutuoktinių turtą, aplinkybė, jog bendrąja jungtine nuosavybe dėl esminio pagerinimo pripažintas turtas iki santuokos priklausė vienam iš sutuoktinių, sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo to sutuoktinio naudai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 59–60 punktus). Taigi, kai turtas, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamas tokiu būdu, kad vienam sutuoktiniui šis turtas priteisiamas natūra, o kitam – kompensacija už jam tenkančią dalį, tai iš šio turto vertės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje gali būti atimama šio turto vertė iki pagerinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 69 punktas).

93.       Kasacinis teismas atmetė atsakovo kasacinio skundo argumentus dėl to, kad, dalijant bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, negali būti atimama iki pagerinimų buvusi šio turto vertė. Dėl to atsakovas nepagrįstai pakartotinai kelia šį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti šį klausimą iš naujo ir kitaip, negu išspręsta šią bylą nagrinėjusio kasacinio teismo (CPK 362 straipsnio 2 dalis).

94.       Nustatant atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, atsižvelgtina į tai, kad ginčo pastatas iki jo rekonstrukcijos buvo ieškovės asmeninė nuosavybė.          

95.       Pakartotinės teismo ekspertizės akte, atsakant į klausimą apie 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu buvusios būklės šio pastato rinkos vertę, padaryta išvada, kad tokios būklės, kokios buvo dovanojimo ieškovei metu, ginčo pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, vertinimo atlikimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) būtų 8 400 Eur. Tačiau kartu nurodyta, kad šio pastato rekonstrukcijos darbai pradėti dar iki jo padovanojimo ieškovei 2008 m. balandžio 4 d. Šioje nutartyje jau pasisakius, kad ginčo turto pagerinimų pradžios momentu laikytina ne jo padovanojimo ieškovei 2008 m. balandžio 4 d. sutartimi data, bet 2007 m. kovo 22 d., kai ginčo šalys faktiškai ėmėsi aptariamo turto rekonstrukcijos darbų, sprendžiant, kokia ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto vertė iki atliktų jo pagerinimų, vadovautinasi teismo eksperto nustatyta 2007 m. kovo 22 d. buvusios būklės šio turto rinkos verte.

96.       2020 m. gruodžio 3 d. Papildomos teismo ekspertizės akte nustatyta, kad 2007 m. kovo 22 d. buvusios būklės šio pastato, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip ūkinis pastatas, rinkos vertė vertinimo atlikimo dieną (2020 m. sausio 19 d.), nustatyta lyginamojo ir išlaidų (kaštų) metodų deriniu, būtų 1 000 Eur.

97.       2020 m. gruodžio 9 d. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu buvusios būklės šio pastato rinkos vertė 2020 m. sausio 19 d. būtų 4 500 Eur, o šios išvados papildyme – kad 2007 m. kovo 22 d. buvusios būklės šio pastato rinkos vertė 2020 m. sausio 19 d. būtų taip pat 4 500 Eur.

98.       Išanalizavus byloje esančias aptariamo pastato nuotraukas iki jo rekonstrukcijos, nėra pagrindo abejoti Papildomos teismo ekspertizės akte nustatyta šios pastato rinkos verte iki jo pertvarkymo darbų – 1 000 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

99.       Dėl to, dalijant šalių bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą pastatą, teismo ekspertizės metu nustatyta šio pastato rinkos vertė mažintina 1 000 Eur suma, ir konstatuotina, kad už atsakovui tenkančią 1/2 dalį, ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 56 700 Eur piniginę kompensaciją (114 400 Eur – 1 000 Eur) : 2).  

Dėl gyvenamojo namo, pertvarkyto į pagalbinį ūkio pastatą, pagerinimų                             

100.       Atsakovas teigia, kad gyvenamasis namas, pertvarkytas į pagalbinį ūkio pastatą, taip pat pagerintas: namas išardytas (tam naudota atsakovo tėvo technika), pašalintos senos supuvusios medinės konstrukcijos, jos pakeistos nauja mediena, padaryta nauja perdanga, stogas, iš statybose buvusių plytų sumūrytos naujos sienos; šiai rekonstrukcijai papildomai pirkta cemento, vinių, varžtų. 

101.       Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo, svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tik tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

102.       Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo pertvarkymo į pagalbinį pastatą darbai pradėti jau po 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo.

103.       Pakartotinės teismo ekspertizės akte padaryta išvada, kad gyvenamojo namo rinkos vertė 2020 m. sausio 19 d., nustatyta atsižvelgus į geriausią jo panaudojimą (pagalbinio ūkio paskirčiai) lyginamojo ir išlaidų metodų deriniu, – 3 800 Eur. Tuo tarpu pagal 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu buvusią būklę šio pastato rinkos vertė 2020 m. sausio 19 d. būtų 4 400 Eur. Atlikus papildomą teismo ekspertizę, nustatyta, kad 2007 m. kovo 22 d. buvusios būklės gyvenamojo namo rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 19 d., būtų 6 000 Eur (nustačius ją lyginamojo ir išlaidų (kaštų) metodų deriniu) (Papildomos teismo ekspertizės akto Nr. A/SKR 709 p. 84).

104.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tvarkant šį objektą atliktų darbų pobūdį, tai, kad šis pastatas pertvarkytas, be kita ko, naudojant išardžius jo dalį likusias medžiagas, po pertvarkymo aptariamo pastato vertė ne tik nepadidėjo, bet dar sumažėjo, daro išvadą, jog ginčo pastatas ne tik nebuvo pagerintas iš esmės, bet ir neatlikta tokių neesminių pagerinimų, kurie teiktų pagrindą priteisti atsakovui tam tikrą piniginę kompensaciją.

105.       Išdėstytų motyvų pagrindu už santuokos metu atliktus gyvenamojo namo pertvarkymo į pagalbinio ūkio pastatą darbus atsakovui nepriteistina piniginė kompensacija.  

Dėl žemės sklypo pagerinimų pobūdžio ir vertės

106.       Atsakovas, apibūdindamas ginčo žemės sklypo pagerinimus, nurodė, kad 0,5349 ha ploto žemės sklypas buvo pertvarkytas iš pagrindų: išvalytas, išlygintas, panaikinti nereikalingi medžiai, krūmai, panaikintas statinys (kiemo rūsys), išvežtos šiukšlės, apie 0,40 ha sklypo aptverta aukšta tvora su pamatais, įrengti vartai, malkinė ir didelis šuns voljeras, vietoje seno šulinio 2010 m. birželio mėnesį įrengtas naujas 24 metrų gylio vandens gręžinys (mažiausia įrengimo kaina būtų 2 565,20 Eur), dėl ko iš esmės išaugo šio sklypo vertė (t. 4, b. l. 106; t. 6, b. l. 108; t. 10, b. l. 73-74).

107.       Ieškovė dėl žemės sklypo pagerinimo pažymėjo, kad sklypui sutvarkyti pinigų nereikėjo; tai buvo gyvenama sodyba, kurioje gyveno ieškovės močiutė; buvo pašalinti seni medžiai, kuriuos neatlygintinai išrovė kaimynas su savo traktoriumi; buvo atvežtos 5 mašinos smėlio, sumokėta po 20 Lt už kiekvieną. Ieškovės įsitikinimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės sklypas pagerintas iš esmės, ir pripažinti jį bendrąja jungtine nuosavybe.

108.       Ieškovė taip pat nurodo, kad šalių santuokos metu buvo įsigytas 0,50 ha žemės sklypas, o papildomas 0,0349 ha plotas įsigytas ieškovės 2014 m. liepos 14 d., t. y. jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl 0,0349 ha žemės sklypo dalis negali būti ginčo objektas nagrinėjamoje byloje.

109.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių santuokos metu faktiškai sutvarkytas 0,5349 ha žemės sklypas, todėl, sprendžiant dėl šio sklypo pagerinimų, nėra pagrindo nevertinti ieškovės nurodomo 0,0349 ha ploto, kuris de jure ieškovės įsigytas jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

110.       Atsakovas, prašydamas skirti papildomą teismo ekspertizę, tvirtino, kad žemės sklypo pagerinimo darbai pradėti iš karto po 2007 m. kovo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ieškovės motina ginčo turtą išpirko iš savo giminaičių, sudarymo. Tačiau 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. gruodžio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad žemės sklypas iš esmės buvo pagerintas po jo padovanojimo ieškovei (2008 m. balandžio 4 d.); dovanojimo metu jis buvo neaptvertas, jo aplinka – nesutvarkyta, aplinkos darbai vyko iki pat 2012 m. (sklypas išlygintas, išardytas ir panaikintas nereikalingas rūsys, išardyta sena tvora, po to apie 0,40 ha sklypo aptverta nauja tvora, pasėta veja, įrengtas vandens gręžinys, nuotekų šalinimas, nuo įvažiavimo vartų iki pat pastatų išklota akmens skalda, pastatytas šuns voljeras ir malkinė, įveisti želdynai) (t. 10, b. l. 74).

111.       Byloje esančių duomenų visumos analizės teikia pagrindą daryti išvadą, kad esminiai žemės sklypo tvarkymo darbai vykdyti po 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties sudarymo (žr. inter alia Pakartotinės teismo ekspertizės tiriamąją dalį, p. 88). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2007 m. kovo 22 d. sutarties sudarymo iki 2008 m. balandžio 4 d., kai ginčo namų valda de jure perduota ieškovės nuosavybėn, dar nebuvo atlikta tokių žemės sklypo tvarkymo darbų, dėl kurių būtų pakilusi šio žemės sklypo rinkos vertė. Tokią išvadą patvirtina ir pakartotinės bei papildomos teismo ekspertizių išvados.

112.       Pakartotinės teismo ekspertizės akte nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. dovanojimo sutarties metu buvusios būklės žemės sklypo vertė vertinimo atlikimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) būtų 25 300 Eur, o rinkos vertė, atsižvelgiant į po 2008 m. balandžio 4 d. atliktus šio žemės sklypo tvarkymo darbus, vertinimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) yra 32 100 Eur. Papildomos teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, pasisakant dėl 2007 m. kovo 22 d. buvusios būklės ginčo namų valdos (žemės sklypo ir jame buvusių statinių) rinkos vertės vertinimo dieną (2020 m. sausio 19 d.), remiamasi pakartotinės ekspertizės akte nustatyta žemės sklypo rinkos verte – 25 300 Eur (Papildomos teismo ekspertizės akto p. 77).

113.       Pakartotinės teismo ekspertizės akte prie žemės sklypo pagerinimų priskirta: gyvenamojo namo dalies, kiemo rūsio išardymas, atliekų išvežimas į šiukšlyną, žemės sklypo lyginimas. Tvora ir voljeras vertinti atskirai, jie nepateko į žemės sklypo vertę (Pakartotinės teismo ekspertizės akto p. 87-88).

114.       Papildomos teismo ekspertizės akte, atsakant į klausimą apie ginčo žemės sklype po 2007 m. kovo 22 d. atliktų pagerinimų atkuriamąją vertę, nustatytą išlaidų (kaštų) metodu, padaryta išvada, kad vertinimo dieną (2020 m. sausio 19 d.) pagerinimų vertė būtų 21 800 Eur. Prie žemės sklypo pagerinimų priskirta: 1) ūkinio pastato sutvarkymas, nes pastato stogas buvo apgriuvęs (sulūžęs) ir, prieš pradedant rekonstrukciją, reikėjo pašalinti statinio griuvėsius (pagal 2007 m. ūkinio pastato griuvėsių pašalinimo sąmatą išlaidos – 1 483,17 Eur); 2) gyvenamojo namo dalies, rūsio išardymas, atliekų išvežimas į sąvartyną, žemės sklypo lyginimas (2012 metų kainomis tokios žemės sklypo sutvarkymo išlaidos – 6 780 Eur); 3) tvoros ir voljero dalių, esančių žemės sklypo ribose (neskaičiuojant šių statinių dalių, patenkančių į valstybinę žemę), atkuriamoji vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, – 11 350 Eur; stoginės (malkinė) rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, – 2 150 Eur.

115.       Teisėjų kolegija šio konkretaus ginčo atveju kaip ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimus vertintina: 1) ūkinio pastato griuvėsių sutvarkymą prieš pradedant šio pastato rekonstrukciją (pagal 2007 m. ūkinio pastato griuvėsių pašalinimo sąmatą išlaidos – 1 483,17 Eur); 2) gyvenamojo namo dalies, rūsio išardymą, atliekų sutvarkymą, žemės sklypo lyginimą (2012 metų kainomis tokios žemės sklypo sutvarkymo išlaidos – 6 780 Eur). Tvora ir voljeras, kurių dalys patenka į valstybinę žemę, šiuo atveju nevertintini kaip žemės sklypo pagerinimo darbai, nes šie objektai iš dalies privalės būti nugriauti, o dėl likusios šių objektų dalies spręstina atskirai. Dėl stoginės taip pat pasisakytina kaip dėl atskiro objekto, sukurto ginčo šalių darbu ir lėšomis jų santuokos metu.

116.       Aptarti pakartotinės ir papildomos teismo ekspertizių duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad dėl ginčo šalių santuokos metu atliktų ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo tvarkymo darbų šio sklypo vertė padidėjo apie 8 283 Eur (1 483,17 Eur + 6 800 Eur). 

117.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo žemės sklypo vertės padidėjimą dėl ginčo šalių santuokos metu atliktų šio sklypo sutvarkymo darbų, daro išvadą, kad atlikti pagerinimai negali būti pripažinti esminiais ir neteikia pakankamo pagrindo pripažinti šį žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

118.       Kartu pripažintina, kad šalių santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas dėl pirmiau atliktų šio sklypo ir jame buvusių senų statinių sutvarkymo darbų, buvo pagerintas, todėl už atliktus neesminius pagerinimus atsakovas turi teisę reikalauti kompensacijos.    

119.       Vertinant teismo eksperto apskaičiuotą pirmiau nurodytų žemės sklypo pagerinimų vertę, nagrinėjamo ginčo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio sklypo tvarkymo darbai šalių atlikti ūkio būdu, todėl, sprendžiant dėl atsakovui už pagerinimus priklausančios kompensacijos, nėra pagrindo atsižvelgti į sąmatose nurodytus tam tikrus valstybei mokėtinus mokesčius, kurių ginčo šalys nemokėjo, taip pat tokio pobūdžio išlaidas, kurių šiuo konkrečiu atveju nebuvo patirta, nes šalys, gerindamos ginčo turtą, tam tikrų išlaidų neturėjo.

120.       Bylos duomenimis, išardytos gyvenamojo namo dalies statybinės liekanos palaidotos po žeme tame pačiame žemės sklype (inter alia atsakovo paaiškinimai 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdyje).  

121.       Iš Papildomos teismo ekspertizės priede Nr. 9 pateiktos Ūkinio pastato stogo griuvenų sutvarkymo pašalinimo lokalinės sąmatos neskaičiuotina: soc. draudimo išlaidos (9,74 Eur) (darbai atlikti ūkio būdu, toks mokestis valstybei neturėjo būti mokamas), statybvietės išlaidos (89,45 Eur), pridėtinės išlaidos (113,76 Eur), pelnas (59,85 Eur) – tokių išlaidų šalys, atlikdamos ūkio pastato griuvėsių sutvarkymo darbus savo ir artimųjų jėgomis, nepatyrė. Be to, teismo proceso metu nepateikta jokių duomenų, kad šalys, tvarkydamos statybos atliekas, turėjo sąvartyno mokesčio išlaidų (sąmatoje – 368,64 Eur (357,90 + 10,74 Eur)).

122.       Išanalizavus Papildomos teismo ekspertizės priede Nr. 9 pateiktos Ūkinio pastato stogo griuvenų sutvarkymo pašalinimo lokalinės sąmatos duomenis, pripažintina, kad kompensuotina pagerinimo išlaidų suma apskaičiuotina pagal 544,33 Eur užmokestį už darbą (be mokesčių valstybei, kurie, vykdant darbus ūkio būdu, nemokami), ir 71,15 Eur mechanizmų kainą (be PVM, kuris nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo mokėtas). Taigi kompensacijai už atliktus ginčo turto tvarkymo darbus apskaičiuoti pagrįsta pripažintina 615,48 Eur suma.    

123.       Iš Pakartotinės teismo ekspertizės akto priede Nr. 10 esančios gyvenamojo namo dalies, rūsio išardymo, atliekų išvežimo į sąvartyną, žemės sklypo lyginimo išlaidų 2012 metų kainomis sąmatos neskaičiuotina: 2 372,29 Eur sąvartyno mokestis, 1 176,60 Eur PVM, nes tokių išlaidų nagrinėjamu atveju nebuvo patirta. Taigi kompensacijai už atliktus ginčo turto tvarkymo darbus apskaičiuoti pagrįsta pripažintina 3 230,59 Eur (6 779,48 Eur – 2 372,29 Eur - 1 176,60 Eur).

124.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog dalis tvoros ir šuns voljero pastatyti valstybinėje žemėje, todėl turės būti nugriauti. Dėl to valstybinėje žemėje esančių griautinų objektų dalių nėra pagrindo vertinti kaip žemės sklypo pagerinimų ir kompensuoti atsakovui jų vertę, nes šie objektai valstybinėje žemėje neteisėtai pastatyti santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis ir darbu, taigi jiems abiem tenka neigiami tokių veiksmų padariniai.

125.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčo šalių santuokos metu atlikti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimai nevertintini kaip esminiai, kurie būtų pakankamas pagrindas šį žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tačiau konstatavus, kad sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu ieškovės asmenine nuosavybe esantis žemės sklypas buvo pagerintas, yra pagrindas spręsti dėl piniginės kompensacijos už neesminius pagerinimus priteisimo atsakovui.

126.       Teisėjų kolegija aptartų ginčo žemės sklypo pagerinimų (neesminių) pagrįsta verte šiuo konkrečiu atveju pripažįsta 3 846,07 Eur sumą (615,48 Eur + 3 230,59 Eur). Iš ieškovės, kurios asmeninis turtas pagerintas, atsakovui priteistina 1 923 Eur dydžio piniginė kompensacija.

Dėl stoginės (malkinės), tvoros ir voljero

127.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypą juosiančios tvoros dalis ir jame esančio voljero didžioji dalis (apie 73 proc.) patenka į valstybinę žemę, priskirtą valstybinės reikšmės kelio zonai, ir negali būti įteisinti, o turi būti nugriauti (Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus 2018 m. kovo 30 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-18-(14.46.73), 2020 m. kovo 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 46ŽN-2-(14.46.78), Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. birželio 30 d. raštas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2020 m. balandžio 8 d. raštas, 2020 m. balandžio 30 d. raštas (t. 11, b. l. 207-208; t. 12, b. l. 35-37, 38, 40-41, 42-47, 48-53, 55-56). Esant tokiems bylos duomenims darytina išvada, kad ginčo šalių santuokos metu ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatyti tvora ir voljeras, kurių dalys užima apie 188 kv. m valstybinės žemės, negali būti pripažinti teisėtai sukurtais bendrosios jungtinės nuosavybės objektais ir dalijami. 

128.       Ieškovė, remdamasi tuo, kad didžiąją dalį tvoros ir voljero reikės griauti, šių objektų pašalinimo iš valstybinės žemės išlaidos bus didelės, taip pat nesutikdama su Pakartotinės teismo ekspertizės akte apskaičiuotomis tiek tvoros ir voljero medžiagų ir darbų kainomis, stoginės (malkinės)  verte, prašo nurodytus ginčo objektus padalinti šalims natūra arba šį turtą natūra priteisti atsakovui, kuris, išardęs ginčo objektus, jų statybines medžiagas galbūt sugebės dar panaudoti (t. 12, b. l. 14-15).

129.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo objektų dalies padalijimas natūra ieškovės siūlomu būdu šiuo atveju yra negalimas.

130.       Stoginė (malkinė) pastatyta teisėtai, ji lieka ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pakartotinės teismo ekspertizės akte apskaičiuota stoginės (malkinės) rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu (2 150 Eur). Taigi už šį objektą, sukurtą bendromis sutuoktinių lėšomis ir pripažintiną bendrąja jungtine nuosavybe, liekantį natūra ieškovei, atsakovui gali būti kompensuota pinigais.

131.       Tvoros dalis, nepatenkanti į valstybinės žemės sklypą, gali likti stovėti ieškovei priklausančiame žemės sklype, o už šiai tvoros daliai panaudotas statybines medžiagas ir darbą ją pastatant atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija. Dėl ginčo objektų dalies, patenkančios į valstybinę žemę, pažymėtina tai, kad gali būti dalijamos šiai objektų daliai naudotos statybinės medžiagos. 

132.       Pakartotinės teismo ekspertizės akte nustatyta, kad vertinimo atlikimo dieną (2020 m. sausio 19 d.), įvertinus tvoros ir voljero fizinį nuvertėjimą nuo jų pastatymo 2010 metais, šių objektų statybai panaudotų statybinių medžiagų ir darbo užmokesčio rinkos vertė būtų: 1) tvoros – 13 790 Eur (iš jų: tvoros statybai panaudotų statybinių medžiagų rinkos vertė – 9 550 Eur, darbo užmokesčio rinkos vertė – 4 240 Eur); 2) voljero – 1 300 Eur (iš jų: voljero statybinių medžiagų rinkos vertė – 720 Eur, voljero statybos darbo užmokesčio rinkos vertė – 580 Eur). 

133.       Taip pat nustatyta, kad valstybinėje žemėje esančios tvoros  dalies statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertės dalis būtų 6 870 Eur (iš jų: tvoros statybai panaudotų statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 5 560 Eur, darbo užmokesčio rinkos vertės dalis – 1 310 Eur; 2) voljero – 940 Eur (iš jų: voljero statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 520 Eur, voljero statybos darbo užmokesčio rinkos vertės dalis – 520 Eur). 

134.       Taigi ginčo žemės sklypo ribose esančios tvoros dalies statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertės dalis būtų 6 920 Eur (iš jų: tvoros statybai panaudotų statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 3 990 Eur (9 550 Eur - 5 560 Eur), darbo užmokesčio rinkos vertės dalis – 2 930 Eur (4 240 Eur - 1 310 Eur). Ginčo žemės sklypo ribose esančios voljero dalies statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertės dalis būtų 260 Eur (iš jų: voljero statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 200 Eur (720 Eur -  520 Eur), voljero statybos darbo užmokesčio rinkos vertės dalis – 60 Eur (580 Eur - 520 Eur). 

135.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad tvoros dalis, nepatenkanti į valstybinės žemės sklypą, gali likti stovėti, sprendžia, jog už žemės sklypo ribose pastatytą tvoros dalį iš ieškovės atsakovo naudai priteistina piniginė kompensacija, apskaičiuota pagal šiai tvoros daliai tenkančią panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertės dalį, kuri, kaip nurodyta nutarties 134 punkte, būtų 6 920 Eur, iš jų: tvoros statybai panaudotų statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 3 990 Eur (9 550 Eur - 5 560 Eur), darbo užmokesčio rinkos vertės dalis – 2 930 Eur (4 240 Eur - 1 310 Eur). Atsakovui priteistina ne tik šiai tvoros daliai tenkanti statybinių medžiagų rinkos vertė, bet ir šiai daliai apskaičiuota darbų vertė, nes atsakovui turi būti kompensuota ir už darbą.

136.       Išdėstytų motyvų pagrindu iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3 460 Eur (6 920 Eur : 2) dydžio piniginė kompensacija už žemės sklypo ribose pastatytą tvoros dalį, kurios griauti nėra būtinybės.

137.       Ieškovė, remdamasi tuo, kad tvoros ir voljero pašalinimo iš valstybinės žemės kaštai yra itin dideli, teigia, jog dėl to atsakovui nepriteistina jokia kompensacija.

138.       Iš byloje esančio eksperto Dariaus Kalibato 2017 m. liepos 3 d. vertinimo akto matyti, kad už sklypo ribų esančių objektų demontavimo darbų kaštai – 8 175 Eur (t. 7, b. l. 28-39); pagal ieškovės pateiktus rangovų pasiūlymus – apie 10 000 Eur (t. 11, b. l. 55-57).    

139.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo objektai valstybinėje žemėje pastatyti šalių santuokos metu, statyba vykdyta abiejų šalių sutarimu, taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas turi prisiimti savo neatsakingo elgesio neigiamus padarinius.

140.       Teismo proceso metu nepateikta įrodymų, kad ginčo tvoros dalis ir voljeras yra pašalinti iš valstybinės žemės, todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant kompensacijų klausimą, nėra galimybės paskirstyti šalims šių objektų pašalinimo iš valstybinės žemės išlaidas, kurios dar nepatirtos ir kurių realus dydis neaiškus. Tvoros ir voljero dalims, esančioms valstybinėje žemėje, tenkanti statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 6 080 Eur (5 560 Eur + 520 Eur). Taigi tuo atveju, jeigu šalys neturėtų prisiimti neteisėtos statybos šalinimo kaštų, už dalintinas statybines medžiagas ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 3 040 Eur. Tačiau pagal byloje esančius duomenis apie galimus neteisėtų statinių pašalinimo iš valstybinės žemės (mažiausi kaštai pagal Dariaus Kalibato 2017 m. liepos 3 d. vertinimo aktą – 8 175 Eur) matyti, kad galimų kaštų dalis, tenkanti atsakovui (mažiausiai – 4 000 Eur), viršija jam apskaičiuotą piniginę kompensaciją už statybines medžiagas, panaudotas neteisėtoms statinių dalims statyti (3 040 Eur).

141.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nepriteisia atsakovui 3 040 Eur piniginės kompensacijos už statybines medžiagas, panaudotas neteisėtoms statinių dalims statyti.

142.       Voljero dalies, nepatenkančios į valstybinę žemę, statybai panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų rinkos vertės dalis – 260 Eur (iš jų statybinių medžiagų rinkos vertės dalis – 200 Eur, darbo užmokesčio rinkos vertės dalis – 60 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad iš 2,55 m pločio voljero valstybinėje žemėje yra net 1,85 m pločio voljero dalis, t. y. apie 73 proc. voljero, nėra galimybės išsaugoti šio objekto dalies (kaip tvoros atveju), jis turės būti išardytas visas.

143.       Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje esančius įrodymus neteisėtų statinių dalių pašalinimo iš valstybinės žemės galimų kaštų atsakovui tenkanti dalis (mažiausiai – 4 000 Eur) viršija jam apskaičiuotą 3 040 Eur piniginę kompensaciją už statybines medžiagas, panaudotas neteisėtoms statinių dalims statyti, į tai, kad iš esmės teks ardyti visą voljerą, atsakovui nepriteistina 260 Eur kompensacija už voljero daliai, kuri nėra valstybinėje žemėje, tenkančią panaudotų statybinių medžiagų ir atliktų darbų dalį.

144.       Iš ieškovės atsakovo naudai taip pat priteistina 1 075 Eur (2 150 Eur : 2) dydžio piniginė kompensacija už santuokos metu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytą stoginę. Šio statinio rinkos vertė Pakartotinės teismo ekspertizės akte nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tinkamiausias, siekiant teisingai kompensuoti atsakovui už jo indėlį (tiek lėšomis, tiek darbu), sukuriant šį objektą, pripažintiną bendrąja jungtine nuosavybe.

145.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 3 460 Eur kompensacija už žemės sklypo ribose pastatytą tvoros dalį ir 1 075 Eur piniginė kompensacija už ieškovei natūra liekančią stoginę (malkinę).

Dėl atsakovo iš jo tėvo gautų 5 148 Eur ir 18 825,30 Eur sumų kaip atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis atsakovas prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo

146.       Kasacinis teismas, grąžindamas šią bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita, nurodė, kad svarstytina, ar nėra pagrindo atsakovo iš jo tėvo gautus 18 825,30 Eur priskirti prie atsakovo asmeninių lėšų, kuriomis atsakovas prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 80 punktas).

147.       Teisėjų kolegija šį klausimą sprendžia analizuodama ir vertindama byloje surinktų duomenų visumą, vadovaudamasi civilinio proceso teisės normų nustatytomis ir kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis; inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

148.       Visų pirma pažymėtina tai, kad iš atsakovo tėvo P. P., dalyvaujančio byloje trečiuoju asmeniu, nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas 65 000 Lt (18 825,30 Eur) pinigų sumos perdavimas atsakovui (sūnui) laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 21 d. iki 2011 m. spalio 31 d., nėra galimybės nustatyti, ar trečiojo asmens įvardytos pinigų sumos buvo perduotos atsakovui: pateikti dokumentai įrodo tik tai, kad trečiasis asmuo iš savo banko sąskaitų pasiimdavo tam tikras sumas, gaudavo tam tikras sumas už parduotus galvijus (t. 1, b. l. 126-127, 132-152). Taip pat nėra konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad atsakovas (jeigu gavo iš tėvo įvardytas lėšas), panaudojo jas būtent ginčo turto gerinimui (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokioms konkrečiai medžiagoms ar kokiems konkretiems ginčo turto tvarkymo darbams atsakovas panaudojo gautas iš tėvo lėšas (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas priešieškinyje nurodė, jog, 2010 metais įsteigus UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo lėšų ne tik patalpų pritaikymui verslo poreikiams, bet ir apyvartinių lėšų veiklai vystyti, todėl jo tėvas paskolino įmonei 20 000 Lt (5 797 Eur), papildomus įnašus darė ir pats atsakovas (t. 4, b. l. 108). Trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose, be kita ko, nurodė, kad pinigus skolino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai (t. 1, b. l. 126; t. 3, b. l. 48).

149.       Atsakovo ir jo tėvo skolų suderinimo aktas sudarytas 2014 m. gegužės 28 d., t. y. jau nagrinėjant šalių ginčą teisme (t. 1, b. l. 129-131), todėl negali būti laikomas patikimu įrodymu.

150.       Byloje nesant net netiesioginių įrodymų, iš kurių teisėjų kolegija galėtų spręsti, kad atsakovo tėvas perdavė atsakovui 18 825,30 Eur sumą ir kad šios lėšos buvo panaudotos ginčo nekilnojamajam turtui rekonstruoti ar kurti, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo nekilnojamajam turtui gerinti atsakovas skyrė 18 825,30 Eur asmeninių lėšų ir šia suma padidinti jam iš ieškovės priteistiną piniginę kompensaciją (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

151.       Kartu nurodytina ir tai, kad tuo atveju, jeigu byloje būtų pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo tėvas perdavė 18 825,30 Eur sumą ginčo turtui rekonstruoti, nebūtų pagrindo šių lėšų pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Trečiasis asmuo, duodamas paaiškinimus 2016 m. liepos 27 d. teismo posėdyje, nurodė, kad pinigus davė vaikams, taigi ieškovei ir atsakovui. Jų grąžinimo ėmė reikalauti po to, kai iširo šalių santuoka. Tokie paties trečiojo asmens paaiškinimai, kvalifikuojant juos teisiškai, reiškia, kad pinigai buvo dovanoti ne sūnui asmeniškai, bet jo šeimai. Ta aplinkybė, kad šalių santuoka iširo, nėra pagrindas spręsti dėl kitokios atsakovo tėvo (trečiojo asmens) valios būtent ginčo lėšų dovanojimo metu. Dėl to pripažinti šių lėšų asmenine atsakovo nuosavybe nėra teisinio pagrindo (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktą).

152.       Atsakovas taip pat prašo jam tėvo padovanotą 5 148 Eur (17 760 Lt) sumą vertinti kaip jo asmenines lėšas, kuriomis atsakovas prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo.   

153.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovo tėvas (šioje byloje – trečiasis asmuo) 2006 m. vasario 8 d. pervedė antstolių kontorai 17 760 Lt už perkamą iš varžytynių butą (t. 2, b. l. 21). Šis butas buvo įsigytas ginčo šalių kaip bendroji jungtinė nuosavybė – tai nurodyta notaro patvirtintoje 2007 m. balandžio 13 d. šio buto pirkimo-pardavimo sutartyje (CPK 197 straipsnio 2 dalis), kuria ieškovė ir atsakovas aptariamą butą pardavė už 19 000 Eur (t. 2, b. l. 27-30).

154.       Esant tokiems bylos duomenims, yra pagrindas daryti išvadą, kad 5 148 Eur (17 760 Lt) sumą už perkamą iš varžytynių butą atsakovo tėvas perdavė ne atsakovui asmeniškai, bet jo šeimai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), už šias lėšas įsigytas butas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 50 punktą). Pardavus aptariamą butą sutuoktinių gautos lėšos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to atsakovo prašymas 5 148 Eur (17 760 Lt) sumą pripažinti jo asmeninėmis lėšomis ir nustatyti, kad jis didesne dalimi prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo, atmestinas kaip neįrodytas (CK 3.89 straipsnis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

155.       Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad nenustatyta pagrindo pripažinti, jog atsakovas asmeninėmis lėšomis didesne dalimi prisidėjo prie bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto pastato rekonstrukcijos ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo turto pagerinimo (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).          

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo

156.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, pareiškė prašymą, dalijant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti jai didesnę bendro turto dalį.

157.       CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais.

158.       Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, sąrašas (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės). Šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes.

159.       Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo sutuoktinių lygių dalių principo nagrinėjamu atveju nukrypta ieškovės naudai, atsižvelgus į bendrąja jungtine nuosavybe pripažinto pastato vertę iki jo rekonstrukcijos, ir šia verte sumažinta dalintino turto vertė. Kitų aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą dar didesne dalimi nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

160.       Pripažinus neįrodytais atsakovo reikalavimus dėl iš tėvo gautų 5 148 Eur ir 18 825,30 Eur sumų pripažinimo asmeninėmis lėšomis, kuriomis jis didesne dalimi prisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto pagerinimo, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo atsakovo naudai.  

Dėl procesinės bylos baigties

161.       Išnagrinėjus apeliacine tvarka iš naujo bylos dalį dėl iš atsakovo reikalaujamos nepilnamečių vaikų išlaikymo skolos, atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas ir paliekama nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista 4 800 Eur dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 18 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.

162.       Išnagrinėjus apeliacine tvarka iš naujo bylos dalį, kuria spręsti nekilnojamojo turto (ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,53 ha ploto žemės sklypo su tvora, šuns voljeru ir malkine) padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimai, ieškovės ir atsakovės skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pakeičiamas, nustatant, kad: 1) ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, žemės sklype esanti stoginė (malkinė) pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir, nutraukus santuoką, padalijami šalims lygiomis dalimis: a) ūkinis pastatas su gyvenamosiomis patalpomis priteisiamas natūra ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 56 700 Eur piniginė kompensacija už natūra negautą šio turto dalį; b) stoginė (malkinė) priteisiama natūra ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 075 Eur piniginė kompensacija už natūra negautą šio turto dalį; 2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlikti šio sklypo tvarkymo darbai, pastatyta tvora pripažintini ieškovės žemės sklypo pagerinimais, atliktais bendromis ginčo šalių lėšomis bei darbu, ir atsakovui iš ieškovės priteistina 5 383 Eur (1 923 Eur už žemės sklype buvusių senų statinių sutvarkymą +  3 460 Eur už tvoros dalį) dydžio piniginė kompensacija už ieškovės asmeninės nuosavybės pagerinimą; 3) voljero, kurio didžioji dalis yra valstybinėje žemėje, ir tvoros dalies, esančios už ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, pastatymas nepripažįstami žemės sklypo pagerinimais ir už nurodytų objektų statybai panaudotas statybines medžiagas, darbus atsakovui kompensacija nepriteisiama; 4) atsakovo reikalavimai dėl 5 148 Eur ir 18 825,30 Eur sumų pripažinimo asmeninėmis lėšomis ir jų kompensavimo atmetami. 

Dėl atsakovo prašymo priteisti procesines palūkanas

163.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš naujo, atsakovas, be kita ko, pareiškė prašymą priteisti jam iš ieškovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą kompensacijos sumą nuo teismo sprendimo padalinti bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

164.       Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių palūkanų už piniginę kompensaciją, padalijus santuokoje įgytą turtą, priteisimo klausimą atsakovas buvo iškėlęs kasaciniame skunde. Pabrėžtina tai, kad kasaciniame skunde atsakovas rėmėsi ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1909-614/2015, pateikta pozicija, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo padalijus santuokoje įgytą vienam iš buvusių sutuoktinių priteisiama piniginė kompensacija, kitas buvęs sutuoktinis įgyja piniginę prievolę sumokėti teismo nustatyto dydžio sumą, ir buvęs sutuoktinis, kuriam priteista pinginė kompensacija, nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo turi teisę reikalauti priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

165.       Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje jau pasisakė dėl atsakovo prašymo priteisti jam iš ieškovės procesines palūkanas už atsakovui tenkančią piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Bylose dėl santuokinio turto padalijimo vienas sutuoktinis nėra kito sutuoktinio skolininkas dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo tol, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl santuokinio turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos neegzistuoja vieno sutuoktinio piniginė prievolė, kurios jis geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kito sutuoktinio teises; vieno sutuoktinio piniginė prievolė kitam sukuriama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, bylose dėl santuokinio turto padalijimo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už vienam sutuoktiniui iš kito sutuoktinio priteistą kompensaciją už didesnę natūra šiam sutuoktiniui tenkančią dalijamo turto dalį nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 84 punktas).

166.       Pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo.

167.       Kasaciniam teismui nagrinėjamoje byloje atsakovo argumentus dėl procesinių palūkanų už ieškovės atsakovui mokėtiną piniginę kompensaciją, padalijus bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, priteisimo pripažinus atmestinais, atsakovas nepagrįstai kelia šį klausimą iš naujo. Dėl nurodytų motyvų procesinės palūkanos už padalijus bendrąja jungtine nuosavybe pripažintą turtą atsakovui iš ieškovės priteistą piniginę kompensaciją atsakovui nepriteistinos (CPK 362 straipsnio 2 dalis). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių dukterų K. P. ir M. P. naudai priteista 4 800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) išlaikymo skola (nepilnamečių dukterų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise – R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo (dabar – Vilniaus regiono apylinkės teismas) 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį, kuria spręsti nekilnojamojo turto (ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5349 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su tvora, šuns voljeru ir malkine) padalijimo ir kompensacijos priteisimo klausimai, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

,,Pastatą – pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinį – stoginę (malkinę), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalinti juos taip: 

1)       ieškovei R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti pastatą – pagalbinį ūkio pastatą su gyvenamosiomis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinį – stoginę (malkinę), esančius (duomenys neskelbtini).

2)       iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 56 700 Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų eurų) piniginę kompensaciją už natūra negautą pagalbinio ūkio pastato su gyvenamosiomis patalpomis dalį ir 1 075 Eur piniginę kompensaciją už natūra negautą stoginės (malkinės) dalį.

Iš ieškovės R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui V. P. (V. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 383 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,5349 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbus“.

Teisėjai                                                                                                            Asta Pikelienė 

                                                                                                                        Laima Ribokaitė

                                                Tomas Venckus