Baudžiamoji byla Nr. 1-752-890/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08256-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.2.14.1.1; 1.2.18.2;1.2.18.3; 1.2.20.6; 2.3.6.4.5

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 9 d.

Klaipėda

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, 

sekretoriaujant Robertai Idzelytei- Baniulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,

kaltinamojo gynėjui advokatei Audronei Matiukienei,

nukentėjusiesiems J. K. ir P. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iki sulaikymo gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 236 str. 1 d., padarymu,-

n u s t a t ė:

R. M. pagrobė svetimą turtą: jis, laikotarpyje nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, būdamas svečiuose pas J. K., bute (duomenys neskelbtini), pagrobė papuošalų dėžutę 3 Eur vertės, auksinę grandinėlę 204 Eur vertės, auksinę grandinėlę 130 Eur vertės, sidabrinę  grandinėlę 30 Eur vertės, širdelės formos auksinį pakabuką 87 Eur vertės,  auksinį vestuvinį žiedą 75 Eur vertės, varveklio formos auksinius auskarus 150 Eur vertės, eglutės formos auksinius auskarus 130 Eur vertės, auksinį žiedą su rožinės spalvos akute 600 Eur vertės, auksinį graviruotą žiedą 600 Eur vertės,  rombo formos su  rožinės spalvos akutė pakabuką 400 Eur vertės, geltono metalo grandinėlę 14 Eur vertės, sidabrinį mėnulio formos žiedą 12 Eur vertės, sidabrinį sraigės formos žiedą  8 Eur vertės, paprastą pailgos formos žiedą 18 Eur vertės, sidabrinį žiedą 30 Eur vertės, paauksuotą grandinėlę 8 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė J. K. priklausančio turto už  2499 Eur.

Be to,  R. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

jis, 2016-04-12, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) salone, esančiame prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo stalo pavogė P. L. priklausančią piniginę 10 Eur vertės ir joje buvusius 350 Eur, AB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas P. L. vardu. Tokiu būdu R. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė P. L. priklausančio turto už 360 Eur bei neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis,  finansinei operacijai inicijuoti.

R. M., 2016-04-12, 14.50 val. neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone - P. L. vardu išduota AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją AB „DNB“ banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą  iš sąskaitos išgryninti pinigų, įvedė neteisingą mokėjimo kortelės PIN kodą, todėl pinigų neišgrynino.

Be to, R. M. 2016-04-12, 15.28 val., neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone - P. L. vardu išduota AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, inicijavo finansinę operaciją kioske „Reitan K369“, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą atsiskaityti už įsigyjamas 2,50 Eur vertės prekes, tačiau neatsiskaitė, nes sąskaitoje nepakako lėšų.

Taip pat, R. M. 2016-04-12 15.46 val., neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone - P. L. vardu išduota AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, inicijavo finansinę operaciją parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už 1,88 Eur prekes.

Be to,  R. M. 2016-04-16 00.25 val., neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone - P. L. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją AB „Swedbank“  bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą  iš sąskaitos išgryninti pinigus, įvedė neteisingą PIN kodą, ko pasekoje bankomate mokėjimo kortelė buvo sulaikyta. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 00.26 val., tame pačiame bankomate, neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone - P. L. vardu išduota AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo finansinę operaciją, turėdamas tikslą  iš sąskaitos išgryninti pinigus, įvedė neteisingą PIN kodą, ko pasekoje bankomate mokėjimo kortelė buvo sulaikyta. 

Taip pat R. M., pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą: jis, 2016-04-18, 22.25 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnui atvykusiam pagal iškvietimą į pareiškėjo R. M. namus, esančius (duomenys neskelbtini), jis būdamas įspėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį  dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir tai patvirtinęs savo parašu, melagingai pranešė, kad 2016-04-18, apie 20 val. ties (duomenys neskelbtini) buvo užpultas trijų vaikinų, kurie jį sumušė bei iš striukės kišenės pagrobė piniginę.

Dėl J. K. turto vagystės

Kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 71-72, 78-81, 122-125, 132-134), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog iš J. K. buto per kelis kartus kaltinime nurodytu laikotarpiu pagrobė visus kaltinime nurodytus papuošalus ir papuošalų dėžutę. J. K. pažinojo apie 7 metus, kartu gyveno iki 2014-11-14. Žinojo, kad pas J. yra papuošalų ir kur jie laikomi. Po to, kai kartu nebegyveno, toliau pabendraudavo su J., būdavo, kad ji paprašydavo ką nors patvarkyti. 2015 m., laikotarpiu nuo spalio iki lapkričio mėn., tiksliai datos neprisimena, buvo likęs vienas kambaryje, negali pasakyti kur tuo metu buvo J., gal virtuvėje, papuošalai buvo kambaryje, komodos stalčiuje. Papuošalus pasiėmė per 3 kartus.  Pirmiausia pasiėmė auksinius auskarus ir grandinėlę, juos nunešė į lombardą, gavo apie 70 Eur, pinigus išleido maistui, nes tuo metu nedirbo. Nežino, kodėl antrą ir trečią kartą taip pat pasielgė. Papuošalai buvo dėžutėje, paėmė dėžutę su juose buvusiais papuošalais. Buvo auksinė grandinėlė, sidabrinis pakabukas ir grandinėlė, kadangi sidabro nepardavė, grąžino tyrėjai. Lyg buvo auksiniai varveklio formos auskarai. Papuošalus pardavė per kelis kartus, tiksliai negali pasakyti. Ėmė lyg du auksinius žiedus. Sidabrinis žiedas taip pat buvo dėžutėje, paėmė viską, kas buvo dėžutėje. Kaltinamajame akte teisingai nurodyti visi papuošalai, jei J. sakė, kad buvo dėžutėje. Grąžino 4 sidabrinius žiedus ir 2 grandinėles, taip pat pačią dėžutę. Visus auksinius papuošalus pardavė lombarde. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, su J. K. civiliniu ieškiniu sutinka ir jos atsiprašo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė, kad  J. K. buto esančio  (duomenys neskelbtini), kuriame ankščiau gyveno su J. K. , auksinius dirbinius bei papuošalus  pavogė per tris kartus, tuo laikotarpiu koks nurodytas įtarime, t.y. nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, tačiau tiksliu datų bei laiko nurodyti negali, nes nepamena. Pavogtus auksinius dirbinius jis pardavė lombarduose, esančiuose Klaipėdoje (t. 2, b.l. 71-72, 78-81, 122-125, 132-134).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje R. M. parodė, butą, (duomenys neskelbtini), iš kurio pavogė J. K. juvelyrinius dirbinius, bei lombardus, kuriuose realizavo pavogtus auksinius J. K. priklausančius dirbinius t.y.  (duomenys neskelbtini), kuriame 2015-10-20 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė auksinį žiedą, (duomenys neskelbtini), kuriame 2015-11-23 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė auksinę grandinėlę ir auksinį pakabuką su akute; (duomenys neskelbtini), kuriame 2016-11-27 pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė auksinę grandinėlę ir pakabuką. Be to R. M. parodė, kad lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) pardavė pavogtus J. K. priklausančius auskarus (t. 2, b.l. 83-91).

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su sūnumi M. K.. Prieš porą metų su jais kartu gyveno jos sugyventinis R. M.. Įvykio metu su R. M. negyveno, tačiau jis kartais ateidavo pas ją. 2016-02-13 būdama namuose, tvarkydama kambarius, aptiko, kad iš svetainėje esančios komodos, iš stalčiaus yra pavogti sidabriniai, auksiniai bei bižuterijos papuošalai. Papuošalai buvo sudėti į papuošalų dėžutes. Apžiūrėjusi stalčius aptiko, kad yra pagrobta: papuošalų dėžutė 3 Eur vertės, auksinė grandinėlė 204 Eur vertės, auksinė grandinėlė 130 Eur vertės, sidabrinė  grandinėlė 30 Eur vertės, širdelės formos auksinis pakabukas 87 Eur vertės,  auksinis vestuvinis žiedas 75 Eur vertės, varveklio formos auksiniai auskarai 150 Eur vertės, eglutės formos auksiniai auskarai 130 Eur vertės, auksinis žiedas su rožinės spalvos akute 600 Eur vertės, auksinis graviruotas žiedas 600 Eur vertės,  rombo formos su  rožinės spalvos akutė pakabukas 400 Eur vertės, geltono metalo grandinėlė 14 Eur vertės, sidabrinis mėnulio formos žiedas 12 Eur vertės, sidabrinis sraigės formos žiedas  8 Eur vertės, paprastas pailgos formos žiedas 18 Eur vertės, sidabrinis žiedas 30 Eur vertės, paauksuota grandinėlė 8 Eur vertės. Jai padaryta materialinė žala 2499 Eur. Įtaria, kad vagystę iš jos buto įvykdė buvęs sugyventinis R. M., tačiau kada tiksliai pasakyti negali. Paskutinį kartą papuošalus matė  2015 metais prieš Kalėdas, bet to tvirtinti negali. Papildomos apklausos metu J. K. parodė, kad kai kurie papuošalai jai yra grąžinti t.y. papuošalu dėžute, geltono metalo grandinėlė, sidabrinė grandinėlė, paauksuota grandinėlė,  sidabrinis mėnulio formos žiedas, sidabrinis sraigės formos žiedas, žiedas pailgos formos,  sidabrinis žiedas, todėl ji reiškia civilinį ieškinį 2376 Eur sumai (t. 1, b.l. 22-23, 24-25, 28-29, 32-35, 36-38, 42-43).

Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš du metus jo mama gyveno su sugyventiniu R. M., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015 metais rudenį, mama su R. M. išsiskyrė, jis iš  buto išėjo. Išeidamas iš buto jis pasiėmė jam priklausančius daiktus, tačiau ne visus. Pagal susitarimą, likusius daiktus žadėjo atsiimti vėliau. Pamena, jog po to R. M. pas juos buvo atėjęs 2015-12-24. Po to jis buvo atėjęs pas 2016-01-24, tuo metu jis buvo namuose, vienas. R. M. atėjo atsiimti vaizdo grotuvą, kuris buvo mamos kambaryje. Jis R. M. mamos kambaryje buvo palikęs vieną. Pasiėmęs vaizdo grotuvą, R. M. išėjo. 2015-02-13 vakare  mama, tvarkydama savo kambarį, aptiko, kad iš jos kambario ir ten stovinčios komodos dingo jai priklausantys auksiniai, sidabriniai dirbiniai bei papuošalai. Apie tai, kad mama minėtoje komodoje laikė savo papuošalus jis žinojo, tačiau jų niekada neapžiūrinėjo (t. 1,  b.l. 46-48).

2016-03-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2015-10-20 R. M. į lombardą pridavė žiedą (praba 583) (t. 1, b.l. 49-51). 2016-03-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2015-11-23 R. M. į lombardą pridavė grandinėlę, pakabuką (praba 583) (t. 1, b.l. 52-54). 2016-03-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB (duomenys neskelbtini) paimta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad 2015-11-27 R. M. į lombardą pridavė grandinėlę ir pakabuką (praba 585) (t. 1, b.l. 56-58). 2016-02-29 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš R. M. išimta: papuošalų dėžutė, geltono metalo grandinėlė, sidabrinė grandinėlė, paauksuota grandinėlė, sidabrinis mėnulio formos žiedas, sidabrinis sraigės formos žiedas, žiedas pailgos formos, sidabrinis žiedas (t. 1, b.l. 59-61). Apžiūros protokolu apžiūrėta papuošalų dėžutė, geltono metalo grandinėlė, sidabrinė grandinėlė, paauksuota grandinėlė, sidabrinis mėnulio formos žiedas, sidabrinis sraigės formos žiedas, žiedas pailgos formos, sidabrinis žiedas (t. 1, b.l. 62-66). Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolais užfiksuota, kad J. K. atpažino papuošalų dėžutę, geltono metalo grandinėlę, sidabrinę grandinėlę, paauksuotą grandinėlę, sidabrinį mėnulio formos žiedą, sidabrinį sraigės formos žiedą, žiedą pailgos formos, sidabrinį žiedą, kaip pavogtus iš jos buto, minėti daiktai nukentėjusiajai grąžinti pagal pakvitavimą (t. 1, b.l. 67-70, 71-77, 78-85).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. kaltė dėl J. K. turto vagystės visiškai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veiksmai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl P. L. turto vagystės bei neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių įgijimo bei jų duomenų panaudojimo

Kaltinamasis R. M. teisme savo kaltę dėl P. L. turto vagystės pripažino iš dalies, neneigė neteisėtai įgijęs elektronines mokėjimo priemones ir jas panaudojęs, tačiau nuosekliai neigė, jog pagrobtoje piniginėje buvo 350 eurų. Parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) salone, reikėjo laukti eilėje,  pamatė ant stalo piniginę, kurią pasiėmė ir išėjo. Piniginėje buvo 4,68 Eur. Piniginėje 350 Eur tikrai nebuvo. Piniginę parsinešė namo ir patikrino. Piniginėje buvo vairuotojo pažymėjimas, banko kortelės ir įvairios lojalumo kortelės. Piniginę su dokumentais laikė namuose. Pirmiausia patikrino „Šiaulių banko“ kortelę. Nuėjo prie DNB bankomato, pirmiausia galvojo pažiūrėti likutį. Bandė atspėti kortelės kodą, nurodė, kad neteisingas kodas. Bandė kioske nusipirkti cigarečių, pardavėja nurodė, kad nepakankamas likutis. Parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pasiėmė duonos ir dešros, sumos atsikaityti užteko, todėl atsiskaitė. Po keturių dienų nuėjo prie „Swedbank“ bankomato, norėjo pažiūrėti „Swedbank“  kortelėje esantį pinigų likutį, kodą pats sugalvojo. Bandė du kartus atspėti kodą, tada bankomatas nebeatidavė kortelės.  P. L. piniginėje popierinių pinigų tikrai nebuvo, buvo daug kortelių. Kai darė vagystę buvo blaivus. Piniginėje buvusius 4 eurus su centais išleido.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. M. taip parodė, kad 2016-04-12 apie 12.30 val.  jis atėjo į (duomenys neskelbtini) saloną, esantį  prekybos centre (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Į minėtą saloną buvo atėjęs dieną ankščiau ir susitaręs su vadybininke dėl sutarties sudarymo, todėl ir nuvyko. Būdamas salone, pamatė ant vadybininkės stalo piniginę, šalia  nieko nebuvo, todėl piniginę paėmė ir  įsidėjo į striukės kišenę. Po to, apie 10 minučių laukė susitikimo su vadybininke. Matė, kad piniginės savininkas - vyriškis,  ieško piniginės. Po to jis iš salono išėjo. Išėjęs iš  (duomenys neskelbtini), patikrino piniginės vidų, joje rado 4,70 eurų monetomis, 350 eurų nebuvo. Piniginėje buvo daug įvairių dokumentų, kurie jo  nedomino, t.y. mokėjimo kortelės, nuolaidų kortelės, asmens dokumentai. Po to jis, 2016-04-12 nuvykęs į turgų, esantį (duomenys neskelbtini), atėjęs prie AB „DNB“ bankomato į jį įsidėjo piniginėje buvusią AB" Šiaulių bankas" mokėjimo kortelę, spėliodamas surinko Pin kodą, kuris buvo neteisingas. Tada jis  išsiėmė bankomato kortelę bei nuvyko, į Debreceno g. prekybos centrą, į ten esantį  kioską. Atidžiau apžiūrėjęs bankomato kortelę, jis ant jos pamatė įspaustus keturis skaičiukus, tuo metu pagalvojo, jog tai galėjo būti kortelės Pin kodas. Kioske  norėdamas nusipirkti cigarečių už 2.50 Eur, atsiskaitant, jis į banko terminalą įdėjo mokėjimo kortelę bei surinko  minėtus skaičius.  Atsiskaitymo terminalas parodė, kad prisijungimas pavyko, tačiau kortelėje nepakanka lėšų. Tada jis nuvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) prekybos centre, parduotuvėje pasiėmė konservus ir batoną, bei už šias prekes atsiskaitė AB" Šiaulių bankas" banko mokėjimo kortele, surinkęs teisingą Pin kodą. Minėta kortelę vėliau pametė. Po to, 2016-04-16  vėlai vakare, bandė pasinaudoti  dviem AB „Swedbank“  banko mokėjimo kortelėmis, Debreceno gatvėje, į ten esantį AB „Swedbank“ bankomatą jis įdėjo pradžioje vieną kortelę, po to kitą kortelę ir jam surinkus neteisingus kortelių Pin kodus, bankomatas kortelių negražino. Patikslina, kad piniginę su joje buvusiomis nuolaidų kortelėmis, dokumentais jis laikė namuose iki kol minėtus daiktus pateikė ikiteisminiam tyrimui. Dėl vagystės labai gailisi (2 t., b.l. 99-102, 122-125, 132-134).

Nukentėjusysis P. L. teisme parodė, kad su savimi turėjo 430 eurų, „Lietuvos draudime“ už gyvybės draudimą sumokėjo virš 70 eurų, dar nusipirko cigarečių, buvo likę piniginėje 7 banknotai po 50 Eur, į (duomenys neskelbtini) saloną užėjo nusipirkti telefoną. 300 Eur turėjo vakare nuvežti mamai, pinigus buvo paėmęs iš seniau. (duomenys neskelbtini) salone apžiūrinėjo telefoną, tiek užtruko kad dingtų jo piniginė. Jis įsitikinęs, kad piniginėje buvo 350 Eur.  Telefonas (duomenys neskelbtini) salone kainavo 1 Eur. Pagrobtoje piniginėje buvo jo ir sūnaus asmens tapatybės kortelės, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracijos liudijimas,  bankų kortelės, įvairios nuolaidų kortelės. Dokumentai vėliau buvo grąžinti, piniginė ir nuolaidų kortelės taip pat grąžintos. Palaiko savo civilinį ieškinį. Be pavogtų pinigų, užblokavo visas bankų korteles, kainavo naujų kortelių išdavimas. Kitą dieną norėjo važiuoti išsiimti naują vairuotojo pažymėjimą, tuo metu paskambino ir pranešė, kad rado piniginę. Iš „Lietuvos draudimo“ iš karto užėjo į (duomenys neskelbtini) saloną. Buvo pasiėmęs 8 banknotus po 50 Eur, dar 20 ir 10 Eur, „Lietuvos draudime“  išsitraukė 50, 20, 10 kupiūras.  Likę pinigai buvo užsegamoje kišenėje ir iškristi negalėjo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. L. parodė, kad  2016-04-12 apie 12.20 val. jam būnant (duomenys neskelbtini) salone, esančiame  prekybos centre (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš jo buvo pavogta jam priklausanti tamsiai rudos spalvos piniginė, 10 Eur vertės. Piniginėje buvo 350 Eur, visos kupiūros buvo po 50 Eur. Be to piniginėje  buvo jo vardu išduoti dokumentai - asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio "VW-Caddy", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, trys  AB Swedbank banko kortelės - viena kreditinė auksinė, kitos dvi debetinės"Maestro" ir "Visa Eelectron" bei elektroninės bankininkystės kodų kortelė. SEB banko mokėjimo kortelė bei elektroninės bankininkystės kodų kortelė, banko "Nordea" mokėjimo kortelė bei elektroninės bankininkystės kodų kortelė, banko "Šiaulių bankas" mokėjimo kortelė bei elektroninės bankininkystės kortelė. Įvairios nuolaidų kortelės, kurių materialiai nevertina. 2016-04-19 jam buvo pranešta, jog rasta jo piniginė su kai kuriais  dokumentais, kortelėmis. Patikrinęs  piniginę nustatė, kad joje trūksta 350 Eur, dviejų Swedbank banko  kortelių, kurių materialiai nevertina, tačiau patikslina, kad naujos debetinės kortelės išėmimas kartu su kodų kortele jam kainavo 14,69 Eur, kreditinė Swedbank banko kortelė pakeista nemokamai. Patikslina, kad  SEB  banko mokėjimo kortelė su el. bankininkystės kodų kortelė jam yra grąžintos, tačiau po vagystės, jis jas užblokavo ir tai jam kainavo 10,14 Eur. Grąžinta  "Nordea" banko  mokėjimo kortelė su  el. bankininkystės  kodų kortele, kurias po vagystės jis užblokavo bei materialiai nevertina. Negrąžinta "Šiaulių" banko  debetinė kortelė, jis taip pat ją užblokavo, naujos kortelės išėmimas kainavo 10 Eur. Jam grąžinti automobilio "VW-Caddy", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, grąžinta  ir jo asmens tapatybės kortelė bei vairuotojo pažymėjimas, prekybos centrų "MAXIMA", "RIMI", "IKI", degalinių tinklų "Statoil", "Lukoil", "Nestė"  nuolaidų kortelės, kurių jis materialiai nevertina. Dėl įvykdytos vagystės patyrė  384.83  Eur žalą. Papildomai apklaustas parodė, kad ant Šiaulių banko mokėjimo kortelės, jokių įrašų nebuvo, t.y. Pin kortelės kodas nurodytas nebuvo. Paskutinį kartą "Šiaulių bankas" banko kortele naudojosi 2015 metų vasarą. Kas 2016-04-12 su jam priklausančia AB" Šiaulių bankas" mokėjimo kortelė, bandė atsiskaityti  kioske 15.28 val., po to atsiskaitė 15.46 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, mano, jog tai galėjo būti tas asmuo, kuris pagrobė jo piniginę (t. 1, b.l. 87-91, 103-106, 114-117, 121-123)

2016-04-25 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota 2016-04-12 P. L. piniginės vagystė. (t. 1, b.l. 125). Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip R. M. UAB (duomenys neskelbtini) salone, 2016-04-12 pavogė piniginę (t. 1, b.l. 126-128).

2016-04-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad R. M. pateikė piniginę, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, išduotą P. L. vardu, automobilio "VW-Caddy", valst.Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, SEB banko mokėjimo kortelę bei elektroninės bankininkystės kodų kortelę, banko "Nordea" mokėjimo kortelę bei elektroninės bankininkystės kodų kortelę, banko "Šiaulių bankas" elektroninės bankininkystės kortelę, prekybos centrų "MAXIMA", "RIMI", "IKI", degalinių tinklų "Statoil", "Lukoil", "Nestė" nuolaidų korteles. (t. 1, b.l. 130-132). Apžiūros protokolu minėti daiktai buvo apžiūrėti (t. 1, b.l. 133-146).

Iš 2016-06-30 AB „Swedbank“ bankas pažymos nustatyta, kad 2016-04-16 bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pasinaudota P. L. AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelėmis 00.25 val.  Nr. (duomenys neskelbtini), 00.26 val. Nr. (duomenys neskelbtini), kortelės sulaikytos  (t. 1, b.l. 170-171, 175).

Iš 2016-06-30 AB „Šiaulių bankas“ pažymos nustatyta, kad 2016-04-12  su P. L. išduota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), bankomate priklausančiame „DNB“ bankui, esančiame (duomenys neskelbtini), bandyta atlikti finansinę operaciją. 2016-04-12 15.28 val. bandyta atsiskaityti už prekes, Reitan K369 kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), po ko 2016-04-12, 15.46 val. atsiskaityta už prekes parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 195).

2016-07-08 AB „DNB bankas“ ikiteisminiam tyrimui pateikė 2016-04-12 14.50 val. įrašą bankomato, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 2).

Apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas AB „DNB banko“, kuriame užfiksuotas vyriškis, kuris bandė pasinaudoti P. L. priklausančia „Šiaulių bankas“ banko mokėjimo kortelė, nustatyta, kad tai R. M. (t. 2, b.l. 3-4).

R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., patvirtina tiek nuoseklūs paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo P. L. parodymai, vaizdo įrašai, jų apžiūrų protokolai, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūrų protokolai, bankų pažymos ir kiti rašytiniai bylos duomenys. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis  pagrobdamas  neteisėtai įgijo svetimas elektronines mokėjimo priemones finansinei operacijai inicijuoti bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobtas dvi svetimas mokėjimo priemones panaudojo: 2016-04-12, 14.50 val., 2016-04-12, 15.28 val., 2016-04-12, 15.46 val., bei  2016-04-16 00.25 val. bei 00.26 val., finansinėms operacijoms inicijuoti. Kaltinamojo R. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 214 str. 1 d. bei BK 215 str. 1 d. (keturios veikos).

Nors kaltinamajam R. M. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 178 str. 1 d. dėl 360 EUR vertės P. L. priklausančio turto vagystės, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog nėra įrodyta, jog buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis R. M. nuo pirmojo jam pareikšto įtarimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nuosekliai tvirtino, kad pagrobtoje P. L. piniginėje 350 eurų nebuvo, buvo tik 4 eurai ir 68 ct, kuriuos jis išleido savo reikmėms.

Nukentėjusysis P. L. taip pat kategoriškai tvirtino, kad pagrobtoje piniginėje 350 EUR buvo, visos kupiūros buvo po 50 EUR. Teisme P. L. papildomai nurodė, kad su savimi turėjo 430 eurų, „Lietuvos draudime“ už gyvybės draudimą sumokėjo virš 70 eurų, dar nusipirko cigarečių, todėl piniginėje buvo likę 7 banknotai po 50 Eur, pinigai buvo įdėti į užsegamą piniginės skyrių, į (duomenys neskelbtini) saloną užėjo nusipirkti telefoną, o 300 Eur turėjo vakare nuvežti mamai, pinigus buvo paėmęs seniau. (duomenys neskelbtini) salone apžiūrinėjo telefoną, kuris kainavo 1 Eur.

Nors ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kiek pinigų buvo pasiėmęs ir tą dieną išleido nukentėjusysis P. L. nenurodė, tačiau teismo jo paaiškinimai, kad vagystės metu piniginėje buvo 350 EUR neįtikino, nes nukentėjusysis teigė, kad 350 EUR turėjo iš anksčiau, jie nebuvo iš sąskaitos išimti pinigai, o 300 EUR turėjo vakare nuvežti mamai, už ką ir kodėl tokią sumą turėjo atiduoti mamai, teismui nepaaiškino. Be to, aplinkybę, jog pagrobtoje piniginėje tokios sumos nebuvo patvirtina ir tai, kad nepraėjus nė dviem su puse valandos nuo piniginės vagystės, R. M. pagrobtoje piniginėje buvusia AB „Šiaulių bankas“ išduota mokėjimo kortele inicijavo finansinę operaciją netoli esančiame DNB banko bankomate, siekdamas išsigryninti iš P. L. sąskaitos pinigų, o šiai operacijai nepavykus, ta pačia kortele po daugiau nei pusvalandžio R. M. ir vėl inicijavo finansinę operaciją kioske, norėdamas įsigyti prekių už 2,50 EUR, tačiau sąskaitoje nepakako lėšų, dar po beveik 20 min. minėta kortele jis atsiskaitė parduotuvėje (duomenys neskelbtini) už 1,88 EUR vertės prekes, nusipirkdamas maisto produktų. Tokios aplinkybės rodo, kad jeigu R. M. pagrobtoje piniginėje būtų radęs 350 EUR sumą, jis nebūtų tą pačią dieną net tris kartus bandęs inicijuoti finansinių operacijų ir atsiskaityti už mažavertes prekes tokiomis nedidelėmis sumomis. Be to, R. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, pripažino savo kaltę dėl bemaž septynis kartus didesnės vertės turto vagystės iš nukentėjusiosios J. K. ir su šios nukentėjusiosios ieškiniu sutiko, todėl ir ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad jo parodymai dėl piniginėje buvusių pinigų yra teisingi.

Šiuo atveju būtina vadovautis in dubio pro reo principu ir visas abejones, kylančias dėl kaltinamojo kaltės ir jo veiksmų atlikimo, aiškinti kaltinamojo naudai.  Byloje esančių duomenų nepakanka neabejotinai išvadai, jog R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Kadangi neįrodyta, jog padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. požymių, R. M. iš šio jam pareikšto kaltinimo išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Remiantis šiuo metu galiojančio BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo redakcija).

R. M. iš nukentėjusiojo P. L. pagrobtas 14,68 EUR vertės turtas, kurį sudaro pagrobta piniginė ir joje buvę 4,68 EUR grynųjų pinigų, nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyto minimalaus 3 MGL dydžio, nuo kurio atsiranda pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 str. 4 d., tačiau yra teisinis pagrindas R. M. pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50 straipsnį, todėl administracinio teisės pažeidimo teisenos klausimas paliktinas spręsti prokurorui.

Dėl melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą

Kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 111-114, 122-125, 132-134), tiek teisme savo kaltę, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog buvo neblaivus, ėjo pėstute nuo „Senojo turgaus“ link namų, pristojo trys vaikinai, jam įtrenkė, galvojo, kad ištraukė piniginę, bet piniginė buvo palikta kitoje striukėje. Ryte ją rado, nespėjo policijai pranešti. 

2016-04-19, 11.40 val. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2016-04-18  apie 20.00 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), neradęs savo piniginės, pamanė, kad ją kažkas pavogė, todėl paskambino į bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir pranešė apie nusikaltimą, kurio nebuvo, t.y., kad 2016-04-18 jam einant ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos m., prie jo  priėję trys vaikinai, paprašė cigaretės, jis cigaretės nedavė, nes neturėjo. Jo striukės užtrauktukas buvo suplyšęs, todėl sugalvojo versiją apie plėšimą. Dėl suplėšytos striukės galvojo, jog atrodys įtikinamai. Kai skambino į pagalbos centrą,  suvokė, kad meluoja, tačiau tikrai manė, kad jo piniginė pavogta. Vaikinai prie jo net nebuvo prisilietę, tik paprašė cigaretės. Kai pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, jis nurodė tą patį, tai yra, kad buvo apiplėštas. Rašydamas pareiškimą, pasirašė grafoje, kad yra įspėtas dėl melagingo įskundimo ar pranešimo apie nebūtą nusikaltimą. 2016-04-18 pareigūnų rašytame pareiškime jis nurodė, kad 2016-04-18 apie 20:00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu gavęs smūgį iš nugaros, nukrito ant žemės, po ko buvo apiplėštas, iš jo plėšimo metu buvo atimta piniginė (vyriška, juodos spalvos) su dokumentais. Kai pargriuvo, jam iš striukės kišenės ištraukė piniginę 15 eurų vertės. Piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, parduotuvių nuolaidų kortelės, apie 28 eurų. Plėšikai traukdami piniginę suplėšė jam striukės užtrauktuką. Striukę įvertino 100 eurų. Užpuolikai buvo trys apie 18-20 m. amžiaus. Vienas iš jų apie 170 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsiai rudos spalvos džinsus, mėlyna striukę, girdėjo kaip B. pavadino. Pamatęs B., galėtu jį atpažinti, kitų dviejų asmenų atpažinti negalėtų. Kai rašė pareiškimą policijai ir buvo apklausinėjamas pareigūno melavo, nes bijojo prisipažinti, kad pamelavo, galvojo, kad juo patikės ir nieko blogo nebus. Tai, kad piniginę jis buvo įsidėjęs į kitos striukės kišenę, suprato tik 2016-04-19 ryte, nes eidamas į miestą užsidėjo kitą striukę, kurioje ir buvo piniginė. 2016-04-19 apklausiamas liudytoju parodė, kad jokio plėšimo jo atžvilgiu nebuvo, aplinkybes nurodytas pareiškime išsigalvojo (t. 2, b.l. 111-114, 122-125, 132-134).

Iš 2016-04-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad R. M., būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 str. 1 d., už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, ką patvirtino savo parašu, Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. policijos komisariato pareigūnui R. P. pranešė, kad 2016-04-18 apie 20:00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu, buvo pargriautas ant žemės, sumuštas, iš striukės kišenės pavogta juoda piniginė, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, parduotuvių nuolaidų kortelės, apie 28 eurai (t. 2, b.l. 5-7, 10-11).

2016-05-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo buvo nutrauktas, kadangi nepadarytas nusikaltimas, numatytas BK 180 str. 1 d., panaikintas 2016-04-18 nutarimas pripažinti R. M. nukentėjusiuoju ir pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 str. 1 d. (t. 2, b.l. 20-21).

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Dėl to kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir nori, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-20-507/2015).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad R. M. suvokė, jog policijai pateikė žinomai melagingus duomenis apie neva jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (jo apiplėšimą), išgalvojo galimos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir davė apie tai melagingus parodymus, nors žinojo, kad jo niekas neapiplėšė, numatė, kad dėl to gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmuose yra tiesioginė tyčia ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 236 str. 1 d.

              Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino ir gailėjosi padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam  R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė du nesunkius ir penkis apysunkius tyčinius nusikaltimus, iki sulaikymo kaltinamasis nedirbo, nusikaltimais padarytos turtinės žalos neatlygino. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už nesunkius nusikaltimus paskyrus viešųjų darbų bausmes, o už apysunkius nusikaltimus arešto bausmes.

Kadangi kaltinamasis R. M. nuo 2016-11-11 suimtas, o jam skiriama galutinė bausmė yra areštas, į kurią įskaitytinas suėmimo laikas, siekiant užtikrinti bausmės įvykdymą, suėmimas paliekamas galioti iki arešto bausmės vykdymo pabaigos.

Dėl civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, proceso išlaidų

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo P. L. civilinis ieškinys dėl 384,83 EUR žalos atlyginimo, kurį, kaip nurodė teisme, sudaro pagrobtų pinigų – 350 EUR- suma bei 34,83 EUR už pagrobtų mokėjimo kortelių atblokavimą ir naujos kortelės išdavimą. Kadangi R. M. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad nepadaryta veika turinti minėto nusikaltimo požymių, P. L. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BKP 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiajam P. L. išaiškintina, kad jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam R. M. civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji J. K. byloje pareiškė 2376 eurų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo R. M. priteisti patirtą žalą, kurią sudaro pagrobtų daiktų vertė (t. 1, b.l. 39-41). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, ieškinys pagrįstas byloje surinkta rašytine medžiaga, todėl kaltinamąjį R. M. pripažinus kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, ieškinys tenkintinas ir iš jo nukentėjusiajai priteistina 2376  EUR patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - trys kompaktinės plokštelės, saugomos prie bylos 2-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą pažymą Nr. NTP-7-13486, patvirtinančią 108,04 EUR turėtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kaltinamajam R. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai kad kaltinamasis R. M. byloje buvo suimtas, kaltinamasis nedirba ir turto neturi, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

n u s p r e n d ž i a:

R. M. pagal BK 178 str. 1 d. dėl P. L. turto vagystės išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pranešti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei, kad R. M. veikoje galimai yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir jam paskirti:

• pagal BK 178 str. 1 d. (dėl J. K. turto vagystės) 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui;
• pagal BK 214 str. 1 d. - 25 paras arešto;
• pagal BK 215 str. 1 d. (už neteisėtą  svetimos mokėjimo priemonės panaudojimą 2016-04-12, 14.50 val.)– 15 parų arešto;
• pagal BK 215 str. 1 d. (už neteisėtą  svetimos mokėjimo priemonės panaudojimą 2016-04-12, 15.28 val.) – 15 parų arešto;
• pagal BK 215 str. 1 d. (už neteisėtą  svetimos mokėjimo priemonės panaudojimą 2016-04-12, 15.46 val.) – 15 parų arešto;
• pagal BK 215 str. 1 d. (už neteisėtą  svetimos mokėjimo priemonės panaudojimą 2016-04-16) - 15 parų arešto;
• pagal BK 236 str. 1 d. – 2 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., R. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti R. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 11 d. iki visiško paskirtos arešto bausmės atlikimo.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki arešto bausmės pabaigos. Atlikus arešto bausmę, R. M. iš suėmimo paleisti.

Nukentėjusiojo P. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios J. K. civilinį ieškinį tenkinti ir jai iš kaltinamojo R. M. priteisti 2376 EUR patirtos turtinės žalos atlyginimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles, saugomas prie bylos 2-ojo tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš R. M. 108,04 EUR valstybės naudai proceso išlaidų už jam bylos nagrinėjimo metu suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - per 20 dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                       Eglė Žakevičiūtė