Civilinė byla Nr. 2A-609-230/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00089-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija: 24.1; 24.2; 24.4.; 44.5.1; 52.3; 121.14; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3044-214/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Pramprojektas“, akcinei bendrovei „Montuotojas“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Industrijos garantas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovių 16 172,44 Lt turtinės žalos atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2011-02-10 vėjas sugadino birių trąšų sandėlio stogą, elevatorių bokštą, galerijas, grūdų tiesioginės krovos bokštą, stogelį prie kupolo. Įvykio metu sugadintas turtas ieškovės buvo perdraustas ieškovės bendrovėje proporciniu perdraudimu. UADB „Industrijos garantas“, apdraudęs nurodytą turtą, apžiūrėjo jį ir užfiksavo turtui padarytus sugadinimus. Ieškovė, vadovaudamasi UADB „Industrijos garantas“ pateikta žalos administravimo medžiaga bei Turto draudimo perdraudimo sutartimi, apskaičiavo turtui padarytus nuostolius ir išmokėjo draudimo išmoką. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį. 2003-01-28 Projektavimo–tyrinėjimo darbų sutartimi atsakovė AB „Pramprojektas“ įsipareigojo atlikti AB „Klasco“ birių produktų terminalo II eilė, trąšų terminalo techninį ir darbo projektą, konkursinę dokumentaciją, projekto priežiūrą, tačiau AB „Pramprojektas“ vykdydama statinio projektą nesivadovavo statybos techninio reglamento STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ reikalavimais, neredagavo projekto pagal minėto reglamento reikalavimus bei iki statybos pradžios nepranešė statytojai AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apie minėtame reglamente numatytus reikalavimus vėjo apkrovoms (pastatai turi atlaikyti 32 m/s vėjo poveikį), taip pat netinkamai vykdė statinio projekto vykdymo priežiūrą, kadangi rangovas statybos eigoje pažeidė statinio projekto sprendinius. 2003-11-18 Statybos rangos sutarties pagrindu atsakovė AB „Montuotojas“ pagamino birių produktų terminalo II eilė, birių trąšų sandėlio elevatoriaus bokšto ir laiptinės metalines konstrukcijas ir jas sumontavo. AB „Montuotojas“ statinį statė nesilaikydama statinio projekto sprendinių, t.y. stoglangio ilginius prie sijos Ss-1 jungiančiose metalinėse detalėse sutvirtino mažesniu nei numatyta projekte vinių skaičiumi – vietoje 4 vinių į ilginį ir 4 vinių į siją atitinkamai 3 ir 3 vinys. Dėl to buvo sugadintas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priklausantis turtas ir užfiksuoti vėjo padaryti apgadinimai.

                                          II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas byloje nustatė, kad Statybos rangos sutartimi 2003 m. (tiksli data nenurodyta) AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir AB „Montuotojas“ susitarė dėl „Birių produktų terminalo II eilės“, Birių trąšų sandėlio elevatoriaus bokšto ir laiptinės metalinių konstrukcijų gamybos ir montavimo. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2003-01-28 sudarė Projektavimo–tyrinėjimo darbų sutartį dėl birių produktų terminalo II eilės Trąšų terminalo techninio ir darbo projekto, konkursinės dokumentacijos, projekto priežiūros. Vykdytojas AB „Pramprojektas“ ir užsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pagal 2003-01-28 sutartį pasirašė užbaigto sutartinio darbo perdavimo priėmimo aktą Nr. 7325/2T. UAB „Ekspertika“ parengė 2003-07-25 šio objekto Bendrosios projekto ekspertizės akto Nr. 03-07/15 išvadą. Minėtas objektas 2004-07-07 aktu pripažintas tinkamu naudoti. AB Lietuvos draudimas 2013-12-02 pareiškė pretenziją AB „Pramprojektas“ dėl to, kad 2011-01-01 (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste stiprus vėjas apgadino birių trąšų terminalo pastatus, priklausančius AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai“. Minėtą pastatą buvo apdraudęs UADB „Industrijos garantas“, kuri šią riziką perdraudė AB „Lietuvos draudimas“, pastaroji išmokėjo draudėjui 16 172,44 Lt draudimo išmoką ir prašė šią sumą atlyginti AB „Pramprojektas“ ir AB „Montuotojas“.

Teismas sprendė, kad atsakovėms nekyla atsakomybė atlyginti ieškovės išmokėtą draudimo išmoką. Kadangi Projektavimo darbų sutartis buvo sudaryta 2003-01-28, kuri atlikta 2004-07-26 ir perduota užsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai“, todėl turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiais norminiais aktais, kuriais nustatyta vėjo apkrova skaičiuojama vėjo greičiui 25 metrai per sekundę, o reikalavimas, kad pastatas turi atlaikyti 32 metrų per sekundę vėjo greitį įsigaliojo 2003-07-01 ir taikomas nuo 2003-07-01 (LR Aplinkos ministro 2002-05-30, 2003-05-15 Nr. 233 įsakymai, STR 2.05.04:2003). Be to, ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas AB „Montuotojas“ atliko darbus objekte, kuriame 2011-02-10 vėjas sugadino birių trąšų sandėlio stogą, elevatorių bokštą, galerijas, grūdų tiesioginės krovos bokštą, stogelį prie kupolo, nes šių objektų statybos darbus atliko ne tik AB „Montuotojas“, bet ir kiti rangovai. Atsižvelgdamas į CK 6.696 str. 4 d. nuostatą, kad jeigu negalima nustatyti, dėl kurių konkrečiai iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų kaltės statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai, bei nustatęs, kad nuo vėjo apgadintą objektą statė ne vien AB „Montuotojas“, ir ieškovei neįrodžius atsakovų kaltės, teismas sprendė, kad solidarioji atsakomybė netaikytina. Už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą reiškia tik projektuotojui ir AB „Montuotojas“. Ieškovė taip pat teigia, kad avarija įvyko dėl paslėptų statybos defektų, kuriems taikomas 10 metų senaties terminas, tačiau byloje neįrodyta, kad 2011-02-10 vėjas sugadino birių trąšų sandėlio stogą, elevatorių bokštą, galerijas, grūdų tiesioginės krovos bokštą, stogelį prie kupolo dėl paslėptų  statybos defektų. Todėl, teismo nuomone, šiuo atveju taikytina CK 1.125 str. 10 d. kurioje numatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso 6 knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai ir ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, dėl ko neatskleista bylos esmė. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, neapibrėžė ginčo statybos rangos sutarties dalyko, kokybės reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti darbų rezultatas, nevertino, ar atsiradę sugadinimai reiškia statybos objekto defektą. Pagal 2004-07-07 AB „Klasco“ birių produktų terminalo II eilės trąšų terminalo pripažinimo tinkamu naudoti aktą AB „Montuotojas“ atliko metalinių konstrukcijų ir skardinės dangos montavimo darbus. Atsakovės AB „Montuotojas“ atliekamiems darbams reikalavimus inter alia nustatė statybos techninio reglamento Nr. STR 2.01.01 (1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ normos. Atsakovė AB „Montuotojas“ nesilaikė šio normatyvinio statybos dokumento reikalavimų garantuoti jos atliktų metalinių konstrukcijų ir skardinės dangos montavimo darbų mechaninį patvarumą ir pastovumą, todėl dėl atsakovės rizika, medžiagomis ir įrenginiais atliktų darbų buvo padaryta žala.
2. Teismas neįtraukė į bylą AB „Klasco“ birių produktų terminalo II eilės trąšų terminalo statybos procese dalyvavusio statybos darbų techninio prižiūrėtojo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustačius, jog ginčo statybos rangos sutarčių vykdyme dalyvavo rangovas, projektuotojas, statybos darbų techninis prižiūrėtojas, tai, sprendžiant dėl jų veiklos atitikties rangos sutarčių, normatyvinių statybos dokumentų bei jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šie asmenys CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą bendraatsakoviais ir priklausomai nuo jų veiksmų, jei jie lėmė žalos atsiradimą, (ne)teisėtumo spręstina dėl jų atsakomybės dydžio. Be to, pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, todėl jų draudikai taip pat CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą.
3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kadangi netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Remiantis CK 6.697 straipsniu, defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Be to, teismas neobjektyviai vertino byloje esančiame 2004-07-07 AB „Klasco“ birių produktų terminalo II eilės trąšų terminalo pripažinimo tinkamu naudoti akte užfiksuotus duomenis, kadangi byloje esantis 2004-07-07 AB „Klasco“ birių produktų terminalo II eilės trąšų terminalo pripažinimo tinkamu naudoti aktas laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, ir jis patikimai patvirtina, kad atsakovė AB „Montuotojas“ atliko birių produktų terminalo II eilės trąšų terminalo metalinių konstrukcijų ir skardinės dangos montavimo darbus.
4. Teismas netinkamai taikė ginčo atveju taikytinas ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai taikė penkerių metų garantinį terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovei išmokėjus draudimo išmoką, įstatymo pagrindu jai perėjo draudėjos teisė į žalos atlyginimą, taigi draudėją ir atsakovę sieja iš sutartinių statybos teisinių santykių atsiradę teisiniai santykiai. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatomis ieškovės padėtis yra tokia pati, kokia būtų AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Todėl ieškovė subrogacijos teisę turi įgyvendinti pagal statybos rangą reglamentuojančias teisės normas.
5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nustatytas teisės normas, reglamentuojančias statybos projekto vadovo, statybos techninio prižiūrėtojo pareigą užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami laikantis projekto ir būtų įgyvendinti statinio sprendiniai, kadangi pagal nustatytą reglamentavimą galima daryti išvadą, jog tiek statybos projekto vadovas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas turi pareigą užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami laikantis projekto ir būtų įgyvendinti statinio sprendiniai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Montuotojas“ prašo jį atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad buvo du įvykiai, vienas 2011-01-02, kitas – 2011-02-10, kuriuos ieškovė painioja, dėl 2011-02-10 įvykio ieškovė nėra nieko išmokėjusi. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas neįrodė atsakovų kaltės (CK 6.697 straipsnio 3 dalis) ir teisingai nusprendė, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus (CK 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Minėto straipsnio 2 dalyje įteisinta, kad terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos. Ginčo objektas pripažintas tinkamu naudoti 2004 m. liepos 7 d. aktu, tuo tarpu ieškinys pareikštas praėjus 9,5 metų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AB „Pramprojektas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės AB „Pramprojektas“ bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog pagal CPK 45 str. teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti veiksmus, susijusius su netinkamos šalies pakeitimu tinkama, o ieškovas neteikė prašymo pakeisti atsakovą kitu atsakovu ar įtraukti trečiuosius asmenis Šiuo atveju teismas savo iniciatyva įrodymų rinkti negali, todėl pagrįstai vertino tik byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėmė pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu ieškovė turėjo teisę reikšti prašymus, susijusius su įrodymų išreikalavimu, todėl laikytina, kad ieškovei nebuvo užkirstas kelias savalaikiai ir tinkamai ginti savo teises. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atliktiems darbams teismas nepagrįstai taikė 5 metų ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 10 d. numato, jog reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso 6 knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Kadangi ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsiradę defektai ginčo objekte buvo sąlygoti netinkamai įrengtų/pastatytų/sumontuotų paslėptų statinio elementų, todėl turi būti taikomas 5 metų senaties terminas. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl teisės normų aiškinant Statinio projekto vykdymo priežiūrą nuo Statinio statybos techninės priežiūros. Darbų atlikimo metu galiojęs 2002-04-15 LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas įsakymas Nr. 179 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ ir STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nustatė ir atribojo statinio projekto vykdymo priežiūros funkcijas nuo statybos techninės priežiūros funkcijų. Pareiga tikrinti atliktų statybos darbų norminę kokybę bei mastą teko ne projekto vykdymo priežiūrą vykdantiems subjektams, o statybos techninę priežiūrą atliekančiam subjektui. Taigi aiškinant šiuos Reglamentus sistemiškai, akivaizdu, kad sukaltų vinių kiekis ir šių darbų atlikimo kokybės tikrinimas buvo ne projekto vykdymo priežiūros funkcija, bet statybos techninės priežiūros funkcija.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje pareikštas pastatą perdraudusio asmens (ieškovės AB „Lietuvos draudimas“) regresinis reikalavimas išieškoti sumokėtą draudimo išmoką iš atsakingų už žalos padarymą šiam turtui asmenų, šiuo atveju ieškinys pareikštas statinį projektavusiai atsakovei AB „Pramprojektas“ ir statybos rangos darbus atlikusiai atsakovei AB „Montuotojas“. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad šios atsakovės yra atsakingos už padarytą žalą, o statybos procese dalyvavo daugiau galimai atsakingų asmenų, be to, teismas taikė ieškinio senaties terminą. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, nurodo, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, neįtraukus į bylą visų atsakingų už žalos padarymą asmenų ir neatskleidus bylos esmės, be to, netinkamai buvo taikytos statybą reglamentuojančios teisės normos, įskaitant ir teisės normos dėl ieškinio senaties taikymo.

Dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir atsakovų, kaip šalies, tinkamumo bei bylos aplinkybių nevisapusiško išsiaiškinimo

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad  nuo vėjo apgadintą objektą statė ne tik AB „Montuotojas“, bet ir kiti rangovai. Be to, remiantis CK 6.696 straipsnio 1 dalimi, už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto, todėl  nenustačius, dėl kurių konkrečiai asmenų kaltės statinys sugriuvo, jie visi atsako solidariai (CK 6.696 straipsnio 4 dalis), o ieškovė patrauktų į bylą atsakovių kaltės neįrodė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netiesiogiai nurodė, kad ieškovė pareikšdama ieškinį nepatraukė visų asmenų, galinčių atsakyti už žalos statiniui padarymą, o patrauktų konkrečių atsakovių kaltės neįrodė, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad AB „Klasco“ birių produktų terminalo II eilės trąšų terminalo statybos procese dalyvavo keletas rangovų, projektuotojas, statybos darbų techninis prižiūrėtojas,  nepagrįstai neįtraukė į bylą visų statybos procese dalyvavusių asmenų, todėl pažeidė CPK 45 straipsnio reikalavimus, neteisingai išsprendė bylą ir faktiškai neatskleidė bylos esmės.

CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Nors šioje normoje nėra tiesiogiai numatyta, kad teismas turi pareigą, nustatęs atsakovo netinkamumą, pasiūlyti ieškovui jį pakeisti, tačiau CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai ­– ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę, bei CPK 78 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas, kuriuo remiantis teismas, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, lemia tai, kad teismas nagrinėdamas bylą, turi stengtis pasiekti šiuos tikslus. Be to, teismas turi pareigą savo vidinį įsitikinimą, išnagrinėjus bylą, pagrįsti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys byloje pareikštas ne visiems galintiems atsakyti pagal pareikštą ieškinį asmenims, nepasiūlė ieškovei į bylą įtraukti visų rangovų ir statybos darbų techninį prižiūrėtoją, o ieškinį atmetė būtent todėl, kad ieškinys buvo pareikštas ne visiems solidariems atsakovams, o konkreti patrauktų atsakovų kaltė nebuvo įrodyta. Tokiu būdu kilęs ginčas, teismui netaikius CPK 45 straipsnio reikalavimų, liko nevisapusiškai ir neobjektyviai išspręstas, o byla tinkamai neišnagrinėta ir nepasiektas civilinio proceso tikslas. Teismui nenustačius ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti atsakingų už žalos padarymą asmenis, ginčas faktiškai liko neišspręstas. Todėl visapusiškam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui buvo būtina pasiūlyti ieškovei įtraukti visus galinčius atsakyti pagal pareikštą reikalavimą asmenis, o ieškovei nesutikus tai padaryti, juos įtraukti trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų CPK 47 straipsnio 1 dalies pagrindu ir tvarka. Nurodyti procesinės teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos tam, kad galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių įtraukti į bylą naujus byloje dalyvaujančius asmenis, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi LR Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą, todėl svarstytinas klausimas ir dėl nurodytų asmenų draudikų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje taip ir liko neišsiaiškintos aplinkybės, ar atsakovė AB „Montuotojas“ atliko statybos rangos darbus ir ar ši atsakovė atliko trąšų ar grūdų terminalo statybos darbus, kurių rezultatas – statinys nukentėjo nuo 2011-02-10 vėjo poveikio. Ieškovė, siekdama įrodyti šias aplinkybes, pati betarpiškai kreipėsi į statinio užsakovą – trečiąjį asmenį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“ (t. 2, b. l. 5–4), vėliau šių aplinkybių išsiaiškinimui gavo teismo liudijimą (t. 2, b. l. 23) ir tam tikrą informaciją surinko (t. 3, b. l. 30–31), tačiau jos nepakako ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant jai galimybę patikslinti ieškinio aplinkybes, pačiai ieškovei dar kartą kreipiantis į AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją“ dėl įrodymų surinkimo, tačiau toks ieškovės prašymas buvo atmestas, tokiu būdu užkertant galimybę visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Tačiau kartu pažymėtina, kad ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, kadangi atsakovė AB „Pramprojektas“, dar 2014-01-30 pateikdama atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį (t. 1, b. l. 22–25) jau buvo nurodžiusi dėl galimos kitų statybos dalyvių, t. y. statybos rangovų ir statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens atsakomybės, o atsakovė AB „Montuotojas“, ją įtraukus į bylą, 2014-04-22 pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 105–106) teigė, kad ji nemontavo stoglangių, kuriuos montuojant buvo sutvirtinta mažesniu nei reikėjo vinių kiekiu, todėl ieškovė privalėjo šias aplinkybes aiškintis savalaikiai, o pačiai negalint surinkti įrodymų kreiptis į teismą su prašymais juos išreikalauti. Taigi šiuo atveju ir ieškovė nesilaikė kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 straipsnis), dėl ko liko savalaikiai neišsiaiškintos visos bylos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali spręsti ir dėl ieškinio senaties taikymo, kadangi byloje nėra visapusiškai išsiaiškina, ar defektai, dėl kurių statinio užsakovui atsirado žala, yra paslėpti statinio elementai, ar ne, nuo ko priklauso garantinio termino trukmė, kadangi CK 6698 straipsnyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per: 1) penkerius metus; 2) dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); 3) dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog žala atsirado dėl paslėptų statybos defektų, tačiau išsamiau ši faktinė aplinkybė, turinti reikšmės ieškinio senaties taikymui, nebuvo išsiaiškinta ir teismo išvados šiuo aspektu pagrįstos tik abstrakčiai nurodant, jog tai nebuvo įrodyta.

Dėl nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių į bylos nagrinėjimą įtraukti naujus asmenis (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėjant iš naujo, būtina įtraukti visus ginčo objekto statybos procese dalyvavusius ir už statybos defektus atsakingus asmenis, pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus, pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus tam, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos bylai aplinkybės. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

              Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                                                                                                   Nijolia Indreikienė

                                                                                                       Leonas Jachimavičius

                                                                                                      Virginija Lozoraitytė