Civilinė byla Nr. e2A-996-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19526-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ ieškinį atsakovui AS Citadele banka, veikiančiam per AS Citadele banka Lietuvos filialą, dėl kredito sutarties sąlygų keitimo, pripažinimo sutarties nutraukimo neteisėtu, tretieji asmenys byloje N. J., G. K., V. K., ŽŪB „Artumė“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AS Citadele banka, veikiančiam per AS Citadele banka Lietuvos filialą, prašydamas: I. pakeisti UAB „Agrima“ ir AS Citadele banka 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) (toliau – ir Kredito sutartis) specialiosios dalies 1.4.1 p. nurodytą galutinį kredito grąžinimo terminą bei Sutarties specialiosios dalies 1.4.3 p. nurodytą kredito grąžinimo tvarką, numatant kad: 1) galutinį kredito pagal 2016-02-10 kredito sutartį Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) grąžinimo terminą pratęsti 5 metams nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2029-02-10; 2) laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2020-01-01 bendrovė įsipareigoja dengti einamąsias palūkanas bei susidariusį palūkanų įsiskolinimą ir delspinigiai už šį atidėjimo laikotarpį nėra skaičiuojami; 3) nuo 2020-01-01 iki 2029-02-10 bendrovė moka kredito grąžinimo ir palūkanų dengimo įmokas, kurių esamas dydis, nustatytas atsižvelgiant į verslo sezoniškumą, proporcingai sumažinamas, atsižvelgiant į pratęstą kredito grąžinimo galutinį terminą; II. pripažinti banko vienašališką 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 (su visais jos priedais ir pakeitimais) nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodė, kad 2016-02-10 atsakovas ir ieškovė sudarė kredito sutartį, kuria šalys susitarė dėl 2 619 386 Eur kredito suteikimo, kreditą grąžinant iki 2024-02-10. 2016-2017 metais bendrovė tinkamai vykdė savo Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus bankui, o nors 2016-2018 metais bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė bendrovės verslo sezoniškumas, ekstremalūs pokyčiai žemės ūkio srityje. Bendrovė teikia elevatoriaus paslaugas Širvintų rajone, t.y. priima grūdus saugojimui, teikia džiovinimo, valymo paslaugas, supirkinėja grūdus. Dėl verslo sezoniškumo bendrovės pajamos didžiausios yra liepos-rugsėjo mėnesiais. Jau nuo 2016 m. vasaros susidūrė su finansiniais sunkumais, kadangi dėl laiku neįvykdytų rangovų įsipareigojimų vėlavo pradėti vykdyti elevatoriaus veiklą, todėl negavo planuotų pajamų ir ėmė trūkti apyvartinių lėšų. 2017 m. vasarą ir rudenį iškritęs kritulių kiekis tris-keturis kartus viršijo daugiametę normą ir sukėlė kritinę padėtį žemės ūkyje, kurios nebuvo net 40 metų, dėl ko didelė dalis derliaus nebuvo nuimta. 2017 m. vasarą ir rudenį vyravusios liūtys buvo tokios didelės, kad 2017-10-04 nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje, o 2018 m. pavasarį ir vasarą vyravo stichinė sausra, dėl ko žemdirbiai neteko iki 50 proc. vasarinių kultūrų derliaus. Dėl minėtų stichinių nelaimių 2017-2018 metais žemdirbiai patyrė didelius grūdinių kultūrų derliaus praradimus, kas neišvengiamai paveikė ir bendrovę: dėl drastiškai sumažėjusio derliaus ir to nulemtos didžiulės supirkėjų konkurencijos bendrovė gavo mažiau užsakymų, be to, dėl 2018 m. sausros praktiškai išnyko grūdų džiovinimo paslaugos poreikis, o tai savaime nulėmė bendrovės iš veiklos gaunamų pajamų staigų mažėjimą. Nors bendrovė dėjo pastangas gauti papildomai pajamų iš kitos veiklos (2018 m. pakeitė savo veiklos kryptį ir savo paslaugas perorientavo į ekologinę kryptį), tačiau ji nėra pajėgi Kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka vykdyti savo įsipareigojimus, todėl esant ekstraordinarioms Kredito sutarties netinkamą vykdymą nulėmusioms aplinkybėms, mano, jog yra reikalingas banko bendradarbiavimas, tačiau bankas ignoravo ieškovės valią tęsti sutartinius teisinius santykius.
3. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai nutraukė su ieškove sudarytą Kredito sutartį, Kredito sutarties sąlygų pakeitimas nėra galimas, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini. Nurodė, jog vadovaudamasis bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, bankas tris kartus (2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 26 d.) atidėjo Kredito sutarties nutraukimo terminą, kol bendrovė galiausiai įvykdė Kredito sutarties 6.4. punkto sąlygą ir įkeitė grūdų saugojimo bokštus (toliau ir – Bokštai) bankui, sudarydama 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. kovo 5 d. sutartinės hipotekos sutartis. Atsakovo teigimu, priešingai nei nurodyta ieškinyje, bankas niekada nedavė garantijos ar sutikimo dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau ne kartą nurodė, kad spręs šitą klausimą tik po to, kai bendrovė pašalins visus Kredito sutarties pažeidimus. Bokštų neįkeitimas buvo tik vienas iš Kredito sutarties pažeidimų, kadangi bendrovė ir toliau nevykdė įsipareigojimo tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal Kredito sutartį (pvz. 2019 m. sausio 17 d. bendrovės pradelstas įsiskolinimas bankui sudarė 76 484,25 Eur), taip pat nesilaikė Kredito sutarties 1.10.1. punkte nustatytų finansinių rodiklių reikalavimų. Bankas 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. R.2.3-4/2603 informavo bendrovę, kad ji vėluoja grąžinti kreditą jau 210 dienų, o bendra pradelsto įsiskolinimo suma sudaro 107 797,61 Eur. Rašte buvo nurodyta, kad bankas nebesvarstys bendrovės prašymo dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo atidedant kredito grąžinimo terminą ir inicijuos Kredito sutarties nutraukimą, jei bendrovė iki 2019 m. birželio 16 d. nepateiks šios rašte nurodytos informacijos. Ieškovė į šį banko raštą nesureagavo ir jokios prašytos informacijos bankui nepateikė. Atsižvelgdamas į pasyvų bendrovės elgesį bei pažeistas Kredito sutarties sąlygas, į augantį pradelstą bendrovės įsiskolinimą, matydamas, kad bendrovė nebegali vykdyti Kredito sutartyje numatytų mokėjimo įsipareigojimų ir kad iškilo realus pavojus, jog bendrovė yra nemoki, bankas 2019 m. birželio 17 d. pateikė bendrovei paskutinį įspėjimą dėl netinkamo Kredito sutarties sąlygų vykdymo ir 2019 m. liepos 2 d. Kredito sutartį nutraukė. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad minėto pranešimo pateikimo dieną, t. y. 2019 m. birželio 17 d. bendrovė vėlavo grąžinti kreditą 217 dienų, o bendra pradelsto įsiskolinimo suma sudarė 113 730,09 Eur. Prieš Kredito sutarties nutraukimą banką pasiekė informacija apie dar vieną bendrovės įvykdytą Kredito sutarties sąlygų pažeidimą: bendrovė 2018 m. vasario 8 d., neturėdama išankstinio rašytinio banko sutikimo, sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už tinkamą tą pačią dieną tarp paskolos davėjo S. R. bei paskolos gavėjų A. J. ir V. K. sudarytos 450 000 Eur paskolos sutarties sąlygų įvykdymą ir taip pažeidė Kredito sutarties 6.2.1. punkto reikalavimus.
4. Tretieji asmenys N. J., G. K., V. K., atstovaujami advokato G. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė sutinkantys su juo ir prašė ieškinį patenkinti iš esmės pritardami ieškovės nurodytai motyvacijai ir pateiktiems argumentams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad ginčo šalių pasirašytos ir reikalavimo pagrindu esančios Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) 9.1 punkto papunkčiai nustatė esminių Kredito sutarties pažeidimų atvejus, o 9.2.2. papunktyje įtvirtinta atsakovo (banko) teisė, esant bet kuriam esminiam Kredito sutarties pažeidimui, vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, tačiau apie tai prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėją (ieškovą).
7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas ieškovei siuntė priminimus: 2017-11-27 Nr. OV1-9/7727, 2018-01-15 Nr. OV1-9/351, 2018-02-20 Nr. OV1-9/1113, 2018-06-20 Nr. OV1-9/4194, 2018-07-17 Nr. OV1-9/4848, 2018-08-29 Nr. OV1-9/5753, 2018-09-24 Nr. OV1-9/6422, 2018-10-29 Nr. OV1-9/7300, 2018-11-13 Nr. OV1-9/151, 2019-01-17 Nr. 2.2-9/245 ir tai rodo ieškovės atsiskaitymų pagal Kredito sutartį sutrikimo, vėlavimo faktą, ko neginčijo ir pats ieškovė. Teismas nurodė, kad byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog atsakovas jau 2018 sausio 15 d. raštu OV1-9/351 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo bei Jūsų duomenų tvarkymo“ įspėjo atsakovą, jog rašte nurodytų įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį ir iki 2018 m. vasario 14 d. ieškovei neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų bankui, t.y. nepadengus 24 711,43 Eur pradelsto įsiskolinimo, bankas 2018 m. vasario 15 d. (t.y. kitą dieną einančią po įsipareigojimų įvykdyti nurodyto termino pabaigos) vienašališkai nutrauks Kredito sutartį, tačiau Kredito sutarties nenutraukė. 2018 m. lapkričio 13 d. bankas raštu Nr. MB5-01/151 „Dėl įsipareigojimų nevykdymo“ dar kartą įspėjo ieškovą, jog inicijuos Kredito sutarties nutraukimą, jei ieškovė nesugebės laiku grąžinti bankui visų pagal Kredito sutartį mokėtinų sumų, 2019 m. sausio 17 d. raštu Nr. R2.2-9/245 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ taip pat įspėjo apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį, 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. R2.2-9/355 „Dėl sutarties nutraukimo“ dar kartą įspėjo apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį. Tačiau ir šiuo atveju bankas Kredito sutarties neskubėjo nutraukti, o 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. vasario 26 d. raštais atidėjo Kredito sutarties nutraukimo terminą (el.b. t.II., psl. 32-34). Galiausiai 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. R.2.3-4/2603 „Dėl informacijos pateikimo ir įsipareigojimų nevykdymo“ bankas nurodė ieškovei, jog bankas, nepaisant didelio įsiskolinimo, nenutraukė sutarties, pradėjo analizuoti kredito grąžinimo atidėjimo galimybes atsižvelgiant į 2018-11-23 bendrovės prašymą dėl sutarties sąlygų keitimo bei 2019-03-21 susitikimo metu bendrovės atstovų išdėstytas aplinkybes ir finansines prognozes bei pažymėjo, jog netoleruotina, kai bendrovė, kuri prašo keisti sutarties sąlygas, pati piktnaudžiauja banko geranoriškumu vilkindama informacijos pateikimą ir taip didindama pradelsto įsiskolinimo sumą bankui. Šiuo raštu bankas informavo, jog bankas nebesvarstys bendrovės prašymo dėl sutarties sąlygų pakeitimo atidedant kredito grąžinimo terminą ir inicijuos Kredito sutarties nutraukimą bei prašė pateikti rašte nurodytą informaciją, kurios ieškovė nepateikė.
8. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pats ieškovė ėmėsi bendradarbiavimo su atsakovu veiksmų, pirmas informuotų banką apie galimus finansinius sunkumus, atsiradusius galimus laikinus trikdžius atsiskaitymams iki 2017 m. lapkričio 27 d. - kai banko įspėjo jį apie netinkamai vykdomą Kredito sutartį. Tai jis padarė tik 2018 m. lapkričio 23 d. bei 2018 m. gruodžio 10 d. atsakydamas į atsakovo raginimus vykdyti sutartinius mokėjimus bei prašydamas pateikti bendrovei atsakymą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir atsakymuose į banko raginimus išreikšta nuomonė sudarė pagrindą bankui nesitikėti sutarties įvykdymo ateityje ir nebepasitikėti kredito gavėju. Ieškovo įsipareigojimų nevykdymas buvo tęstinio (sisteminio) pobūdžio, ieškovė, jau gavęs įspėjimus, nedėjo jokių pastangų Kredito sutarčiai išsaugoti, nebuvo aktyvus bendradarbiavime su banku, todėl atsakovas, remdamasis Kredito sutartimi ir minėta įstatymo nuostata, turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį prieš tai sudaręs sąlygas jos tęstinumui, veikęs geranoriškai ir bendradarbiaudamas su ieškove.
9. Teismas iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovei, konstatavo, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką, yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Agrima“ nemokumo yra pagrįsta, t.y. jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Taigi, minėtoje įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, jog bankas turėjo pagrindą nesitikėti sutarties vykdymo ateityje.
10. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, paremti banko geranoriškumo bendradarbiauti su ieškove stoka, jo galima stipresne pozicija ginčo teisiniame santykyje, nenumatytomis ir nekontroliuojamomis aplinkybėmis (ekstremalūs klimato pokyčiai), nesudaro pakankamo pagrindo ieškiniui šioje dalyje tenkinti. Pats ieškovė yra patyręs verslininkas, siekiantis pelno ir veikiantis savo rizika, turėjo atlikti teisingus ir protingus savo vykdomos veiklos rizikos apskaičiavimus, kad jo veikla bus sezoninė bei, kad pajamas iš būtent tokios veiklos lems sezoniškumas, numatyti, kokį poveikį jo ūkinei veiklai turės sumažėjęs derlius (sumažėjęs grūdų kiekis), nes, kaip ieškinyje teigia pati ieškovė, jos iš veiklos gaunamos pajamos yra tiesiogiai susijusios su situacija žemės ūkio srityje, įvertinti galimus kreditavimo rizikos veiksnius, nes jam kaip patyrusiam verslininkui keliami aukšti rūpestingumo ir atidumo standartai. Ieškovė galėjo ir turėjo protingai numatyti, kad dėl nepalankių oro sąlygų derlius gali žūti ir kad tokiu atveju jo pajamos iš jo teikiamos veiklos gali sumažėti ir kad tokiu atveju jis negalės atsiskaityti su atsakovu.
11. Teismas nurodė, kad CK 6.204 str. nuostata taikoma tuo atveju, kai sutartis dar neįvykdyta, ir šalys yra jos vykdymo bendradarbiavimo procese. Nagrinėjamo ginčo atveju Kredito sutartis yra nutraukta ir nebėra vykdoma (CK 6.221 str. 1 d.), teismas ieškovės reikalavimą anuliuoti nutraukimą, t.y. pripažinti jį neteisėtu ir nepagrįstu, atmetė, todėl CK 6.204 str. faktiškai nutrūkusiems teisiniams santykiams negali būti taikomas. Reikalavimą teismas šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
12.1. Teismas ginčijamame sprendime iš esmės pažeidė CK 6.204 straipsnio (sutartinių santykių modifikavimo) ir CK 6.217 straipsnio (sutartinių santykių nutraukimo) taikymo sąlygas ir tvarką. Teismas iš esmės neanalizavo vieno iš ieškovės ieškinio reikalavimų – dėl Kredito sutarties modifikavimo. Teismas ginčijame sprendime nurodė, kad Kredito sutartis nutraukta teisėtai, o esant nutrauktai Kredito sutarčiai nėra teisinės galimybės taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas ir Kredito sutarties modifikuoti. Ieškovė kategoriškai nesutinka su tokiomis teismo išvadomis ir nurodo, jog teismas visiškai nepagrįstai prioritetą suteikė Kredito sutarties nutraukimo instituto taikymui, o ne pirma vertino, ar civilinėje byloje nėra sąlygų taikant CK 6.204 straipsnio nuostatas ieškovės prašomu būdu ir tvarka modifikuoti Kredito sutartį.
12.2. Teismas sprendime apskritai net nekonstatavo nuo kada atsakovas nutraukė Kredito sutartį (nuo 2019 m. liepos 2 d.). Apeliantas šiuo aspektu pagrįstai yra įsitikinęs, jog teismas nevertindamas įrodymų byloje visumos, ypač ieškovės veiksmų nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. birželio 17 d. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
12.3. Šioje byloje pakanka duomenų nustatyti, kad ieškovei įkeitus Grūdų saugojimo bokštus atsakovo naudai, šalys iš esmės susitarė modifikuoti kredito sutartį pakeičiant tiek galutinius, tiek tarpinius atsiskaitymų terminus (palūkanų ir kredito dalies dengimo tvarką ir terminus). Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina ieškovės ir atsakovo elgesys laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki pat 2019 m. birželio 10 d., t. y. atsakovas nereikalavo sumokėti vis didėjančių sumų pagal Kredito sutartį, nes iš ieškovės gavo daugiau nei 230.000 EUR vertės prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris net ir Kredito sutarties nutraukimo datai (2019 m. liepos 2 d.) daugiau, kaip du kartus viršijo pradelstą sumą pagal Kredito sutartį (113.730,09 EUR). Aiškinant priešingai tarp šalių susiklosčiusius veiksmus nurodytu laikotarpiu, neišvengiamai būtų pažeisti ieškovės teisėti turtiniai interesai: ieškovė iš esmės ne tik, kad rizikuotų netekti vieno iš esminių savo veiklos įrankių (grūdų saugojimo bokštų), tačiau ir neaišku dėl kokio rezultato prarastų 230.000 EUR: suma gautina potencialiai pardavus objektą ir sumas nukreipus įmonės veiklai vykdyti.
12.4. Teismas nevertino ir nepasisakė, jog Kredito sutartis buvo tikslinė: augalininkystės produkcijos perdirbimo ir apdorojimo centro (elevatoriaus) steigimui. Akivaizdu, jog sudarant sutartį ieškovė tikėjosi iš investuotų lėšų gauti grąžą, kurios dalimi grąžinti įmokas pagal Kredito sutartį. Akivaizdu ir tai, jog po Kredito sutarties sudarymo dėl susiklosčiusių aplinkybių iš esmės buvo išbalansuota Kredito sutarties šalių interesų pusiausvyrą, kas sudaro pagrindą Kredito sutarčiai modifikuoti ieškovės teismo prašytu būdu ir tvarka.
12.5. Tik esminis sutarties pažeidimas apskritai gali sudaryti prielaidas (esant kitų sąlygų visumai) vienašališkam sutarties nutraukimui. Vertinant, ar pažeidimas yra esminis visada reikia atsižvelgti į tai, ar griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminę reikšmę; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo Kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, nes atsakovas negalėjo: 1) nei remiantis Pranešime apie Kredito sutarties nutraukimą, nurodytais Kredito sutarties pažeidimais, vienašališkai nutraukti Kredito sutarties; 2) nei tai padaryti Pranešime apie Kredito sutarties nutraukimą nurydytais terminais, t. y. nutraukti Kredito sutartį nuo 2019 m. liepos 2 d. Pažymi, jog teismas nepagrįstai Kredito sutarties nutraukimą įvertino, kaip teisėtą.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
13.1. Ieškovė sprendimą ginčija iš esmės nesutikdama su teismo atliktu ginčo faktinių aplinkybių vertinimu bei teisės normų, reglamentuojančių sutarties modifikavimą ir sutarties vienašališką nutraukimą taikymu, tačiau visiškai neįrodinėja savo galimybių ateityje tinkamai vykdyti modifikuotos sutarties sąlygas, nekomentuoja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje padarytos išvados dėl ieškovės nemokumo, nekvestionuoja sistemingo Sutarties pažeidinėjimo fakto, todėl akivaizdu, jog vienintelis skundo tikslas – siekis vilkinti atsakovo skolos išieškojimo procesą ir dar kuriam laikui pratęsti ieškovės, kaip ūkio subjekto, nuostolingą veiklą, darančią žalą tiek atsakovo, tiek kitų ieškovės kreditorių interesams.
13.2. Atsakovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. daug kartų pranešimais informavo ieškovę apie jos padarytus Sutarties pažeidimus bei įspėjo, kad nepašalinus šių pažeidimų, bus inicijuojamas Sutarties nutraukimas. Sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. liepos 2 d., t. y. 2019 m. birželio 17 d. įspėjime ieškovei nurodytą dieną. Vadinasi, ieškovė nepažeidė įspėjime nurodyto termino, laikėsi Sutartyje numatytos įspėjimo apie Sutarties nutraukimą tvarkos, o skunde esantys teiginiai apie neva ilgai toleruotą netinkamą Sutarties vykdymą yra laikytini ieškovės gynybine pozicija, nepaneigiančia Sutarties nutraukimo teisėtumo.
13.3. Visi Sutarties pažeidimai yra išsamiai aprašyti procesiniuose dokumentuose ir kaip matyti iš skundo bei sprendimo, ieškovė nei vieno iš jų neginčija: nei labai ilgą laiką pradelstų mokėjimų (2019 m. birželio 17 d. įspėjimo įteikimo dieną ieškovė vėlavo grąžinti kreditą 217 dienų, o bendra pradelsto įsiskolinimo suma sudarė 113 730,09 EUR); nei Sutarties Bendrosios dalies 6.2.1. punkto nuostatų pažeidimo (ieškovė, neturėdama išankstinio rašytinio Banko sutikimo, 2018 m. vasario 8 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už tinkamą tą pačią dieną tarp paskolos davėjo S. R. bei paskolos gavėjų A. J. ir V. K. sudarytos 450 000 EUR paskolos sutarties sąlygų įvykdymą). Kiek atsakovui yra žinoma, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu minėtos laidavimo sutarties pagrindu priteisė S. R. 532 000 EUR skolos iš ieškovės. Tokiu būdu dėl neteisėtų ieškovės veiksmų ženkliai padidėjo jos kreditorinių reikalavimų suma bei sumažėjo ieškovės galimybės ateityje atsiskaityti su visais savo kreditoriais.
13.4. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. kovo 5 d. sutartinės hipotekos sutartimis įkeitė atsakovui Bokštus, taip eliminuodama vieną iš Sutarties pažeidimų, atsakovas sudarė ieškovei visas sąlygas derėtis su atsakovu dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir derybų laikotarpiu Sutarties nutraukimo neiniciavo. Pažymi, kad ieškovei nuo pat derybų pradžios, dar iki Bokštų įkeitimo Bankui, buvo nurodoma, kad Sutartis bus modifikuota (ieškovės 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nurodytu būdu) tik tuo atveju, jei ieškovė įrodys atsakovui savo mokumą bei galimybes ateityje tinkamai vykdyti modifikuotos Sutarties sąlygas. Ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, sąmoningai vilkino Banko prašomų dokumentų pateikimą ir patį derybų procesą, todėl atsakovas galiausiai buvo priverstas Sutartį nutraukti, prieš tai tinkamai įspėjęs ieškovę ir davęs jai Sutarties Bendrosios dalies 9.2.2. punkte numatytą 10 kalendorinių dienų terminą Sutarties pažeidimams pašalinti.
13.5. Skunde ieškovė neįrodinėja savo galimybių tinkamai vykdyti modifikuotos Sutarties sąlygas. Atsakovo žiniomis, ieškovės finansinė būklė šiai dienai yra kritinė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019 atsisakė iškelti ieškovei restruktūrizavimo bylą, konstatuodamas, jog ieškovės finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką, yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės nemokumo yra pagrįsta. Ieškovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties dar du kartus bandė išsikelti restruktūrizavimo bylą, kreipdamasi su pareiškimais į Vilniaus apygardos teismą, tačiau teismas minėtus pareiškimus atsisakė priimti. Vis daugėja kreditorių, vykdančių išieškojimą Ieškovės atžvilgiu.
13.6. Atsakovas nesutinka su Skunde dėstoma pozicija, kad abi Sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais susitarė dėl Sutarties sąlygų pakeitimo po to, kai ieškovė įkeis Bankui Bokštus, todėl teismas sprendimu privalėjo tokį susitarimą (faktinį Sutarties sąlygų pakeitimą) įteisinti. Atsakovas niekada nedavė garantijos ar sutikimo dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Bokštų įkeitimas sudarė sąlygas pradėti derybas dėl Sutarties modifikavimo, tačiau jų metu ieškovė nepateikė visų Banko prašomų dokumentų, elgėsi pasyviai ir vilkino derybų procesą, o jos pradelstas įsiskolinimas nuolat augo. Ieškovės 2018 m. lapkričio 23 d. prašyme dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, kurį atsakovas neva akceptavo konkliudentiniais veiksmais, buvo numatytas ieškovės įsipareigojimas laikotarpyje iki 2019 m. rugsėjo 1 d. dengti einamąsias palūkanas bei susidariusį palūkanų įsiskolinimą, o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2027 m. vasario 10 d. dengti kreditą mėnesinėmis įmokomis, atsižvelgiant į ieškovės verslo sezoniškumą. Deja, ieškovė nevykdo jokių mokėjimų ir pagal šį, jos teigimu, atsakovo akceptuotą prašymą kas įrodo, kad Ieškovė nebuvo ir nėra pajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų atsakovui bei kitiems kreditoriams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
15. CPK 314 str. numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: banko 2020 m. sausio 13 d. rašto Nr. R2.2-4/77 kopiją, išrašą iš Banko informacinės apskaitos sistemos apie ieškovės sąskaitų areštus, ieškovės restruktūrizavimo plano metmenų kopiją, ekranvaizdį iš internetinio puslapio rekvizitai.lt. Atsakovas nenurodė motyvų, kodėl iškilo būtinybė pateikti šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir kodėl kai kurie iš jų (atsižvelgiant į teikiamų rašytinių įrodymų datas) nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovui nepagrindus naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme, juos atsisakytina priimti.
Dėl apeliacinio skundo esmės
16. Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra šalių sudarytos kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas bei kreditavimo sutarties modifikavimo galimybė.
17. Byloje nustatyta, jog šalys 2016 m. vasario 10 d. pasirašė kredito sutartį Nr. KS01/2746, kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 2 619 386 Eur dydžio kreditas augalininkystės produkcijos perdirbimo ir apdorojimo centro (elevatoriaus) steigimui. Kredito grąžinimo terminas – 2024 m. vasario 10 d.. 2016 m. gegužės 13 d. tarp šalių buvo pasirašytas susitarimas Nr. KS01/2746-1 „Dėl 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 sąlygų pakeitimo“, kuriuo buvo pakeisti sutartimi numatyti paramos bei PVM grąžinimo terminai bei patikslintos jų sumos (toliau – Susitarimas 1), 2019 m. rugsėjo 21 d. šalys pasirašė dar vieną susitarimą Nr. KS01/2746-2 „Dėl 2016-02-10 kredito sutarties Nr. KS01/2746 sąlygų pakeitimo“, kuriuo pakeitė Kredito sąlygas, atsižvelgdamos į tai, jog kredito gavėjui buvo papildomai suteikta 60 656,86 Eur kredito suma, skirta augalininkystės produkcijos perdirbimo ir apdorojimo centro (elevatoriaus) steigimo nenumatytoms išlaidoms (toliau – Susitarimas 2). Minėtame Susitarime 2 buvo konstatuota, jog kredito gavėjo paimta ir negrąžinta kredito suma sudaro 1 738 079,85 Eur.
18. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos. Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 str. Vienas iš minėtame straipsnyje nurodytų atvejų, kai šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 str. ypatumas yra tas, kad nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą (CK 6.218 str.). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 str. 2 d. nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CK 6.217 str. 5 d. leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Pagal sutarties laisvės principą šalys gali susitarti dėl teisės vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, ir tai neprieštarauja CK 6.156 str. 4 d. nuostatai, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos.
19. Kreditavimo 2016 m. vasario 10 d. sutarties Nr. KS01/2746 (su vėlesniais pakeitimais) 9.1 punkto papunkčiai nustatė esminių Kredito sutarties pažeidimų atvejus, o 9.2.2. papunktyje įtvirtinta atsakovo (banko) teisė, esant bet kuriam esminiam Kredito sutarties pažeidimui, vienašališkai nutraukti Kredito sutartį, tačiau apie tai prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjus kredito gavėją (ieškovę).
20. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovė pažeidė kredito sutartį. 2019 m. birželio 17 d. įspėjimo įteikimo dieną ieškovė vėlavo grąžinti kreditą 217 dienų, o bendra pradelsto įsiskolinimo suma sudarė 113 730,09 EUR.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2017-11-27 iki sutarties nutraukimo ieškovei nusiuntė 9 priminimus (2017-11-27, 2018-01-15, 2018-02-20, 2018-06-20, 2018-07-17, 2018-08-29, 2018-09-24, 2018-10-29, 2018-11-13, 2019-01-17) dėl vėluojamų mokėti įmokų pagal Kredito sutartį. Atsakovas tris kartus (2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 19 d., 2019 m. vasario 26 d.) ieškovei pratęsė terminą pašalinti Sutarties Bendrosios dalies 6.4. punkto pažeidimą, t. y. įkeisti atsakovo naudai grūdų saugojimo bokštus.
22. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, sudariusį teisinį pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, nes įmokų pagal Kredito sutartį nemokėjimas ir įsiskolinimo didėjimas leido atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas tinkamai įvykdė Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9.2.2 p. – 2019-06-17 įspėjimu įspėjo ieškovę apie galimą kredito sutarties nutraukimą nuo 2019-07-01, jei ieškovė nepadengs pradelsto įsiskolinimo (113 730,09 Eur). Tačiau ieškovė nepadengė pradelstų mokėjimų gera valia.
23. Šalių sudarytų Kreditavimo sutarties nuostatos suteikė bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei kredito gavėjas tinkamai neįvykdo savo piniginės prievolės Bankui pagal sutartį – sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bet kurios sumos, kurią turėjo sumokėti pagal sutartį, ir nepašalina šio pažeidimo per 7 kalendorines dienas (sutarties 9.1.1 p.). Kadangi ieškovė ilgą laiką nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bankas suteikęs papildomo laiko kreditoriui padengti savo įsipareigojimus, pasinaudojo kreditavimo sutartimi jam suteikta teise ir nuo 2019-07-01 vienašališkai nutraukė kredito sutartį. Pagrįstų objektyviais duomenimis įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė ilgą laiką nepajėgdama vykdyti skolinį įsipareigojimą atsakovui, galės vykdyti sutartinius įsipareigojimus byloje nepateikta. Priešingai, ieškovė, neturėdama išankstinio rašytinio atsakovo sutikimo, 2018 m. vasario 8 d. sudarė laidavimo sutartį, kuria laidavo už paskolos davėjo S. R. bei paskolos gavėjų A. J. ir V. K. sudarytos 450 000 EUR paskolos sutarties sąlygų įvykdymą, tokiu būdu pažeisdama 6.2.1 punktą, kuris numatė be rašytinio atsakovo sutikimo <...> negarantuoti, nelaiduoti trečiųjų asmenų naudai, neprisiimti kitų finansinių įsipareigojimų, nesudaryti kitų prievolių užtikrinimo sandorių <...> . Tokiu būdu ieškovė ne tik pažeidė aukščiau nurodytą sutarties nuostatą, bet prisiimdama papildomus įsipareigojimus pablogino savo turtinę padėtį. Ieškovė taip pat neteikė atsakovui Sutarties Specialiosios dalies 1.10.1. punkte įtvirtintų finansinių rodiklių reikalavimų.
24. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui, konstatavo, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra esminiai, trunka ilgą laiką, yra nuolatinio, o ne laikinojo pobūdžio, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Agrima“ nemokumo yra pagrįsta, t.y. jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. LITEKO duomenų bazėje nustatyta, kad UAB „Agrima“ šiuo metu siekia inicijuoti restruktūrizavimo bylą. LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2020-03-27 nutartimi pagal atsakovo pareiškimą buvo iškelta UAB „Agrima“ bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-05-21 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020-03-27 nutartį panaikino ir klausimą Vilniaus apygardos teismui perdavė spręsti iš naujo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis Kredito sutarties nutraukimo metu nebuvo gera ir tokia padėtis tęsiasi iki šiol, todėl atsakovas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad sutartiniai ieškovės įsipareigojimai bus vykdomi ateityje. Taigi, atsakovas laikėsi sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, atsakovo vienašališkas atsakovo kredito sutarties nutraukimas yra teisėtas, atitinkantis Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 9.2.2 p., todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad Kreditavimo sutarties nutraukimas atliktas neteisėtai.
25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovei įkeitus Grūdų saugojimo bokštus atsakovo naudai, šalys iš esmės susitarė modifikuoti kredito sutartį pakeičiant tiek galutinius, tiek tarpinius atsiskaitymų terminus (palūkanų ir kredito dalies dengimo tvarką ir terminus). Šias aplinkybes, pasak ieškovės, neginčijamai patvirtina ieškovės ir atsakovo elgesys laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki pat 2019 m. birželio 10 d., t. y. atsakovas nereikalavo sumokėti vis didėjančių sumų pagal Kredito sutartį, nes iš ieškovės gavo daugiau nei 230.000 EUR vertės prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris net ir Kredito sutarties nutraukimo datai (2019 m. liepos 2 d.) daugiau, kaip du kartus viršijo pradelstą sumą pagal Kredito sutartį (113.730,09 EUR). Su tokiu ieškovės apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
26. Grūdų saugojimo bokštų įkeitimas negali reikšti šalių konkliudentinių veiksmų modifikuoti sutartį, nes įkeisti bokštus ieškovė buvo įsipareigojusi Kredito sutartimi. Pagal Kredito sutarties 6.4 p. ieškovė įsipareigojo kiekvieną bankui įkeistame žemės sklype pastatytą statinį įkeisti bankui per 6 mėnesius nuo tokio statinio statybos pradžios, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pirmos tokio statinio registracijos dienos, jeigu Specialiojoje dalyje nenustatyta kitaip. Atsakovas tris kartus pratęsė ieškovei terminą bokštams įkeisti, tačiau ne dėl to, kad būtų keičiamos sutarties sąlygos, o dėl to, kad būtų tinkamai vykdoma Kredito sutartis. Ieškovei įkeitus Bokštus buvo pašalinta vienas iš Sutarties pažeidimų, kas tikėtina leido atsakovui tikėtis, kad bus šalinami ir kiti Sutarties pažeidimai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Kredito sutartis ir toliau sistemingai vykdoma nebuvo, t. y. įmokos pagal Kredito sutartį mokamos nebuvo, dėl ko ieškovės įsiskolinimas tik didėjo, pagal Kredito sutartį finansiniai įmonės dokumentai teikiami nebuvo. Tuo labiau negalima daryti išvados, kad Bokštų įkeitimas atleido ieškovę nuo įmokų mokėjimo pagal Kredito sutartį, nes atsakovo naudai buvo įkeistas didelės vertės turtas.
27. Dėl ieškovės argumento, kad teismas nevertino ir nepasisakė, jog Kredito sutartis buvo tikslinė: augalininkystės produkcijos perdirbimo ir apdorojimo centro (elevatoriaus) steigimui, o ieškovė tikėjosi iš investuotų lėšų gauti grąžą, kurios dalimi grąžinti įmokas pagal Kredito sutartį, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bankas kreditavimo sutarties pagrindu tik suteikė kreditą ieškovės verslo vykdymui. Tačiau bankas neįsipareigojo vystyti kartu su ieškove jos verslo ir laukti, kol iš investuotų ieškovės lėšų bus galima gauti grąžą. Būtent ieškovė, vykdydama savo veiklą, prisiėmė riziką dėl priimamų sprendimų ir jų įgyvendinimo operatyvumo, ekonomiškumo, kokybės, o bankas, būdamas finansuotojas, turi priimti sprendimus dėl kreditavimo sutartimi prisiimtos rizikos valdymo. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad ieškovė yra patyrusi verslininkė, siekianti pelno ir veikianti savo rizika, turėjo atlikti teisingus ir protingus savo vykdomos veiklos rizikos apskaičiavimus, kad veikla bus sezoninė bei, kad pajamas iš būtent tokios veiklos lems sezoniškumas.
28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas bendradarbiavimo pareigą su ieškove vykdė tinkamai, buvo geranoriškas mokėjimų atidėjimui. Aplinkybė kad bankas atsisakė svarstyti sutarties modifikavimo klausimą jam nepalankiomis sąlygomis, t. y. esant nepašalintiems sutarties pažeidimams, negali reikšti atsakovo bendradarbiavimo pareigos pažeidimo.
29. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nutrauktai Kredito sutarčiai nėra teisinės galimybės taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas ir Kredito sutarties modifikuoti. Pasak ieškovės, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad šiuo atveju buvo pagrindai modifikuoti sutartį. Teisėjų kolegija su ieškove nesutinka. Atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, o ieškovei esminių pažeidimų dėl kurių sutartis buvo nutraukta neginčijant, kredito sutartis laikoma nutraukta teisėtai, todėl nėra pagrindo jos modifikuoti, kadangi nutrauktos (negaliojančios) sutarties modifikavimas aptartu atveju yra negalimas. Tuo labiau, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovės galimybes padengti visus turimus įsiskolinimus pagal sutartį ir toliau tinkamai vykdyti sutartį.
30. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
32. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjos Rita Kisielienė
Liuda Uckienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė