Baudžiamoji byla Nr. 1A-200-354/2019

                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09011-2019-6

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                   1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.2.20.13; 2.4.6.5.2.                                                                                   

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Irenai Skaringienei,  

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       A. K. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 36 MGL dydžio, t. y. 1800 Eur, baudą, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, esant 2018 m. gegužės 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo patvarkymui pateikti Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 29 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. vasario 24 d., apie 16.13 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 1,43 prom., vairavo kelių transporto priemonę – traktorių CASE, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikytas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė V. A. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 24 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jam 16 MGL (800 Eur) baudą.

2.1.                      Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018 m. spalio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018, kaip analogiškos veikos pagrįstu dekriminalizavimu, kadangi minimoje LAT nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nei šiuo atveju, be to, teismas nevertino, kad toje pačioje nutartyje LAT nurodė, kad teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama.

2.2.                      Prokurorė pažymi kad A. K. 2018 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,43 prom. etilo alkoholio, be to, neturėdamas teisės vairuoti. A. K. nurodė, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nes buvo atimta teisė vairuoti dėl neblaivumo prieš 13 metų ir šios teisės nebuvo susigrąžinęs, todėl 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtas maksimalaus 3 metų termino baudžiamojo poveikio priemonė, atimant teisę vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones. Taip pat skunde prokurorė nurodo, kad A. K., būdamas supažindintas su Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 29 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad A. K. pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. sausio 18 d. probacijos darbuotojams susitikimų metu kategoriškai tvirtino, kad transporto priemonių nevairuoja.

2.3.                      Skunde prokurorė atkreipia dėmesį, jog nepraėjus metams nuo to laiko, kai A. K. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jis vėl vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumas 1,43 prom., tai negali būti laikoma nežymiu viršijimu leistinos normos. Prokurorė nurodo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K., vairuodamas neblaivus padidinto pavojaus šaltinį –  traktorių, ne tik pažeidė baudžiamojo poveikio priemonę, bet ir toliau vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, kad jį sulaikė policijos pareigūnai, galimai pavyko išvengti sunkesnių pasekmių. Atsižvelgiant į A. K. girtumą, buvusią situaciją, vairuojamą transporto priemonę, toks baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, prokurorės vertinimu, turėtų būti pripažįstamas kaip piktybinis vengimas. Be to, vertinant A. K. asmenybę matyti ir sistemiškumas, nes pastarasis apklaustas patvirtino, kad tą dieną jam važiuoti traktoriumi pas kaimyną jokio būtinumo nebuvo, jo tokiam elgesiui turėjo įtakos išgertas alkoholis, jis lankėsi probacijos tarnyboje ir žinojo, kad negali vairuoti transporto priemones, tačiau galvojo, kad po ūkį gali važiuoti, tik negali išvažiuoti į kelią. Prokurorės nuomone, toks A. K. paaiškinimas negali būti vertinamas kaip neteisingai suprastas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas, nes A. K. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta prieš daug metų ir tai jis puikiai žino, supranta, bet ir toliau vairuoja, be to, matyti, kad A. K., nors ir nurodė probacijos darbuotojams, kad jokių transporto priemonių nevairuoja ir laikosi baudžiamojo poveikio priemonės, apklausiamas įtariamuoju prisipažino, kad traktoriumi važinėjo ir anksčiau po ūkį, pas kaimyną, atlikti ūkio darbus, šias aplinkybes patvirtino ir G. B. bei V. K..

2.4.                      Be to, skunde prokurorė teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant A. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorės vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. suvokė, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemonės, o sėsdamas už vairo pakartotinai neblaivus vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į neatsitiktinį A. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, minėta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis nepasikartotų ir nenukentėtų pašaliniai asmenys, tai, kad A. K. nepaisė šio draudimo, prokurorės nuomone, parodė jo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį.

3.       Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis A. K. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės V. A. apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5.1.                      Apeliaciniu skundu prokurorė, nesutikdama su A. K. išteisinimu pagal BK 243 straipsnį, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį, daro išvadą, kad apylinkės teismas vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai vadovavosi teismų praktika ir nepagrįstai padarė išvadą, kad A. K. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, požymių, dėl to nepagrįstai A. K. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

5.2.                      Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo nepagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

5.3.                      Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

5.4.                      Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, nurodė, kad jam yra žinoma, jog 2018 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metus, patvirtino, jog probacijos tarnybos pareigūnai jį (A. K.) supažindino su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis, tačiau jis vis vien 2019 m. vasario 24 d. nusprendė vairuoti traktorių išgėrus alkoholio (1 t., b. l. 56–57). A. K. apylinkės teisme šiuos savo parodymus patvirtino ir paaiškino, kad vairavo traktorių būdamas neblaivus, nors pripažino, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę suprato ir suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės esmę, t. y. kad negali vairuoti (1 t., b. l. 100–101). A. K. parodymus patvirtina bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, iš kurio matyti, kad A. K. buvo pasirašytinai 2018 m. gegužės 29 d. supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones 3 metams, sąlygomis ir šios priemonės vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (1 t., b. l. 29–33). Akivaizdu, jog A. K. 2019 m. vasario 24 d. vairuodamas traktorių suprato, kad pažeidžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas bei suprato gręsiančias to pasekmes.

5.5.                      Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės teiginiu, jog nagrinėjamu atveju A. K. padarytas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas laikytinas pavojingu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Pažymėtina, jog A. K. ne tik kad vairavo transporto priemonę, kai jam teismo baudžiamuoju įsakymu tai buvo uždrausta daryti, tačiau jam apskritai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dar iki 2018 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo dar kartą A. K. buvo atimta teisė (uždrausta) vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 72), todėl A. K. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę tam neturėdamas teisės ir taip pažeidžia jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad A. K. galėjo neteisingai suvokti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygas. A. K. padaryto pažeidimo piktybiškumą rodo ir tai, jog jis vairavo traktorių ir dar būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.43 prom. girtumas (1 t., b. l. 9). Apygardos teismo vertinimu, A. K. nustatytas girtumas žymiai viršijo leistiną vairuotojams normą, todėl tai tik didina A. K. ir jo padarytos veikos pavojingumą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išreiškiama abejonė dėl baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių buvimo kaltininko veiksmuose ir nepagrįstai teigiama, kad toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku ar sistemingu ir kad tai neįrodo vengimo fakto.

5.6.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi LAT nutartimi Nr. 2K-254-511/2018, kaip analogiška, nes minimoje LAT nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens, kuris vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones. Nėra pagrindo vadovautis ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Nr. 1A-343-557/2013, nes minimoje byloje kaltinamas asmuo vairavo motociklą ir tai darė būdamas blaivus, be to, jam baudžiamojo poveikio priemonė buvo paskirta dėl neatsargaus, o ne dėl tyčinio nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija taip pat pritaria prokurorės nuomonei, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant A. K. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

5.7.                      Visi šie nurodyti faktiniai duomenys teisėjų kolegijai neleidžia abejoti tuo, jog Probacijos skyriaus priežiūroje esantis A. K. jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams – laikymosi sąlygas suprato, todėl sprendžiama, kad jis suprato ir tai, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. Teisėjų kolegija neabejoja, kad visa tai patvirtina išteisintojo psichinį santykį su daroma veika, kad jis suvokė, jog sėsdamas už vairo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. teisė vairuoti buvo atimta dar iki 2018 m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, jis traktorių vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.43 prom. girtumas, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo A. K. polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų ir neatsitiktinį padaryto baudžiamojo nusižengimo pobūdį bei neleidžia A. K. veikos vertinti kaip nepavojingos. Tai, kad A. K. nepaisė jam teismo paskirto draudimo, parodė jo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą.

5.8.                      Dėl išvardytų motyvų daroma išvada, kad A. K. veikoje yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, neatitinka bylos aplinkybių, todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas) konstatuojant, kad: 

A. K., būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskiriant jam 36 MGL dydžio, t. y. 1800 Eur, baudą, o vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, esant 2018 m. gegužės 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo patvarkymui pateikti Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Šiaulių apygardos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros 2018 m. gegužės 29 d. planu Nr. (duomenys neskelbtini), piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2019 m. vasario 24 d., apie 16.13 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 1.43 prom. girtumas, vairavo kelių transporto priemonę – traktorių CASE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikytas Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pareigūnų.

6.       Skirdama A. K. bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. K. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, be to, A. K. yra vedęs, dirbantis V. K. žemės ūkyje darbininku, yra 2 kartus teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 63–65, 66–69, 70). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininko asmenybę, apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde prašoma skirti švelnesne straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšimi – bauda, ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą, A. K. skiriant prokurorės siūlomą 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir jam paskirti 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti A. K., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėjai                                                                                                               Boleslovas Kalainis  

                                                         Nijolė Matuzevičienė

                                                         Vidmantas Mylė