Baudžiamoji byla Nr. 1-3834-908/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55801-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2018-02-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 60 parų arešto, bausmę yra atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teispmas 

n u s t a t ė :

J. M. 2018-11-22, apie 14 val., namuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą tėvo V. M. atžvilgiu: du kartus rankos kumščiu sudavė tėvui į kairįjį skruostą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamojo J. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. M. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad su tėvais gyvena jiems priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-11-23 apie 14 val., būdamas savo kambaryje išgirdo, kad virtuvėje jo tėvas V. M. kalbėdamas su mama D. M., sako, kad jis neva niekur nedirba. Supykęs atėjo aiškintis. Tarp jų kilo konfliktas, susistumdė. Konflikto metu tėvas pakartojo, kad jis niekur nedirba, gyvena iš jų lėšų, todėl nesusivaldė ir trenkė tėvui du kartus į veidą. Vakare pas juos atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Praeitais metais turėjo su tėvais konfliktų, už tai teistas. Be to, praeitais metais, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, jam buvo daryta psichiatrinė ekspertizė dėl to, kad labai seniai vaikystėje gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, tačiau ekspertizė nustatė, kad jis yra psichiškai sveikas, todėl buvo teisiamas. Vėliau psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, įskaitose nėra įrašytas, priklausomybių neturi. Dėl konflikto su tėvu labai gailisi (b. l. 40-42).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su sūnumi J. M. ir D. M.. 2018-11-22, apie 14 val., būdamas virtuvėje jis paklausė sūnaus, kada šis eis dirbti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tuo metu virtuvėje buvusi žmona Danutė pradėjo raminti sūnų, tačiau sūnus prišoko, čiupo jį už drabužių, ištempė į prieškambarį ir du kartus kumščiu trenkė jam į kairės pusės skruostą, sukeldamas fizinį skausmą. Žmona tuo metu iškvietė policiją. Sūnus, išgirdęs, kad žmona kviečia policiją, pabėgo iš namų. Anksčiau sūnus buvo sumušęs motiną ir už tai nuteistas. Į medikus nesikreipė, smurto žymių nesimato (b. l. 18-19, 20).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. M. paaiškino, kad 2018-11-22, apie 14 val., namuose buvo kartu su savo vyru ir sūnumi Jaroslavu. Ji kalbėjo virtuvėje su vyru, o sūnus buvo kambaryje. Vyra sakė, kad sūnus gyvena iš jų pinigų, yra išlaikomas, nors Jaroslavas yra sveikas stiprus vyras ir galėtų dirbti. Išgirdęs tai, Jaroslavas išėjo iš savo kambario ir pradėjo rėkti ant tėvo. Ji pradėjo raminti sūnų, bet tada pamatė, kad konflikto metu Jaroslavas du kartus kumščiu trenkė Vladislavui į veidą, į kairįjį žandą, po ko Vladislavas bandė nustumti Jaroslavą nuo savęs, gindamasis, stūmė Jaroslavą nuo savęs, bet šis stipriai įsikibo tėvui į drabužius. Ji paskambino policijai. Sūnus tai išgirdo bei pabėgo, todėl ji skambučio metu pasakė, kad patrulis nevažiuotų, nes Jaroslavas pabėgo. Po maždaug 15 minučių sūnus grįžo, bei iškart nuėjo pas save į kambarį ir užsirakino, su jais daugiau nekonfliktavo. Tą pačią dieną vakare atvažiavo policijos pareigūnai patikslinti jos iškvietimo aplinkybes, Jaroslavas tuo metu buvo namuose. Toks konfliktas, kai Jaroslavas panaudoja fizinį smurtą tėvo atžvilgiu jau nebe pirmas. Jaroslavui buvo daryta psichiatrinė ekspertizė, tačiau medicinos psichiatrijos ekspertas pasakė, jog jis yra psichiškai sveikas, visiškai supranta ką daro ir puikiai supranta savo atsakomybę už naudojamą smurtą jų atžvilgiu, todėl už ankstesnius įvykius Jaroslavas yra nuteistas. Jaroslavas jau buvo apsiraminęs, alkoholio praktiškai nevartojo. Vladislavui medikų pagalbos po konflikto neprireikė, nuo smūgio ant jo veido liko nedidelis patinimas, mėlynės nebuvo, į medikus niekur nesikreipė (b. l. 25-26).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. paaiškino, kad dirba Vilniaus m. ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniąja tyrėja. 2018-11-22 dirbdama kartu su kolega A. K. nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patikslinti aplinkybes dėl įvykio. Apie 19 val. atvykus minėtu adresu, namuose buvo V. M., D. M. bei J. M.. V. M. paaiškino, jog 2018-11-22, apie 14 val., tarp jo ir sūnaus Jaroslavo įvyko šeimyninis barnis, kuriuo metu sūnus du kartus kumščiu trenkė jam į kairįjį žandą, sukeldamas fizinį skausmą. Ant Vladislavo žando mėlynės nebuvo, bet ties kaklu buvo suplėšyti marškinėliai. Už panaudotą smurtą tėvo atžvilgiu J. M. buvo sulaikytas. Sulaikymo metu J. M. prisipažino trenkęs tėvui bei paaiškino, jog žodinio konflikto metu nesusilaikė bei trenkė už tai, kad tėvas pats išprovokavo konfliktą. Visi įvykio dalyviai buvo blaivūs (b. l. 29-30).

Bendrojo pagalbos centro įvykių registravimo suvestinėje nurodyta, kad 2018-11-22, 13.35 val., gautas D. M. pranešimas apie tai, kad pranešėjos sūnus sumušė tėvą, yra agresyvus, GMP atsisakė (b. l. 8).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su nukentėjusiojo V. M., liudytojos D. M., liudytojos L. B. parodymais, nurodytas aplinkybes patvirtina BPC įvykių registravimo suvestinė. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis 2018-11-22 mušdamas sukėlė šeimos nariui – tėvui fizinį skausmą. J. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. 

Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – tėvą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis charakterizuojančius kaltinamąjį, I. M. sykį jau yra teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui (tėvui), bausmę atlikęs, administracine tvarka nebaustas, nedirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą ir skiriant kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Kaltinamasis taip pat sutinka su prokuroro prašomos bausmės rūšimi, dydžiu (b. l. 58).

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad prokuroro prašoma bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

BK 641 straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-11-22, 19.15 val. iki 2018-11-23, 15.00 val.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą vieniems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; per vienerius metus išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 3 d., 72² str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą.

BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į J. M. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2018-11-22, 19.15 val. iki 2018-11-23, 15.00 val.  (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti J. M., kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam J. M. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                       Eglė Gruodienė