Civilinė byla Nr. 2-289-464/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00012-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6.5; 3.1.14.8.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys antstoliai Virginija Paunovienė ir Nikolajus Aleninas (Nikolaj Alenin),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovas A. B. 2025 m. sausio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1.       pripažinti, kad atsakovė Lietuvos Respublika pažeidė ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, į veiksmingą teisinę gynybą, skleidė dezinformaciją, baudžiamojo ir civilinio proceso tvarka neatlygino padarytos ir patirtos žalos ieškinyje nurodytų faktų ir aplinkybių pagrindu;

1.2.       pripažinti, kad tretieji asmenys antstoliai V. Paunovienė ir N. Aleninas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos teismai, neužtikrinę skolų neišieškojimo iš paskirtos 200 Eur finansinės paramos ir laidojimo pašalpos, padarė turtinę ir neturtinę žalą;

1.3.       pripažinti atsakovę kriminaline recidyvistine organizacija ir plėšikų gauja, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, Kauno apygardos teismą, Alytaus ir Kauno apylinkės teismus – kriminalinėmis recidyvistinėmis institucijomis, o teisėjus – įžūlius, šališkus, priklausomus, kyšininkus, kurie padarė ieškovui žalą;   

1.4.       pripažinti, kad teismai ir teisėjai įžūliai vykdo ir vykdė organizuotą tęstinį sistemingą neteisėtų veiksmų ir nusikaltimų slėpimą civilinėse bylose tam, kad nebūtų atlyginta ieškovui padaryta žala;

1.5.       priteisti iš atsakovės 1 500 025,12 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.                      Nurodė, kad tretieji asmenys antstoliai V. Paunovienė ir N. Aleninas netinkamai vykdė išieškojimo veiksmus, išieškojimą nukeipdami į ieškovo senatvės pensiją bei valstybės paskirtą laidojimo išmoką. Antstoliai nenustatė lėšų, esančių ieškovo banko sąskaitoje, rūšies ir kilmės, atliko dvigubus išieškojimus iš lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas. Ieškovas ne kartą kreipėsi su ieškiniais į teismus dėl žalos, patirtos netinkamai vykdant išieškojimo veiksmus, atlyginimo. Tačiau teismai, veikdami nusikalstamai ir organizuotai, nustatė nepagrįstus ieškinio trūkumus ir (arba) juos atsisakydavo priimti. Todėl teisėjai turi būti pripažinti kyšininkais, teismai – kriminalinėmis recidyvistėmis institucijomis, ieškovui priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.                      Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 21 d. nutartimi ieškovo A. B. ieškinį atsisakė priimti ir jį kartu su priedais grąžino ieškovui.       

4.                      Teismas nustatė, kad ieškovo ieškinio reikalavimų pripažinti, kad atsakovė ir tretieji asmenys pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisinę gynybą, o valstybė ir jos teismai bei teisėjai yra antikonstitucinė kriminalinė organizacija, kuri padarė jam turtinę ir neturtinę žalą, patenkinimas jokių materialiųjų teisinių padarinių nesukeltų. Šie ieškinio reikalavimai, kuriais prašoma pripažinti tam tikras faktines aplinkybes, gali tik sudaryti reikalavimo faktinį pagrindą, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški materialieji teisiniai reikalavimai. Todėl ieškovo ieškinio reikalavimus dėl faktinių aplinkybių pripažinimo teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

5.                      Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 500 025,12 Eur turtinės ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, grindžiamas teismų ir trečiųjų asmenų procesinių sprendimų bei jų atliktų veiksmų išvardijimu, yra ieškovo subjektyvus požiūris į juos. Ieškiniu kvestionuojami kitose bylose jau nustatyti teisiniai santykiai bei faktai, siekiant kitokio jų teisinio vertinimo, nors kitoks nurodytų bylų ir trečiųjų asmenų antstolių priimtų sprendimų vykdymo procese aplinkybių įvertinimas galėjo būti atliktas tik instancinės teisminės peržiūros tvarka, o ne inicijuojant naują civilinę bylą. Todėl ir šią ieškinio dalį teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

6.                      Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad iš esmės analogiško ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1124-1041/2024 ir 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-593-1043/2024, kuriose ieškovui buvo išaiškinta pareiga tinkamai suformuoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Tačiau ieškovas iš naujo teikiamu ieškiniu nesuformulavo turtinės ir neturtinės žalos reikalavimo pagrindo, nors tokia pareiga jam jau ne kartą buvo išaiškinta kitose bylose.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.                      Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės; priimti atskirąją nutartį dėl nusikaltimo požymių teisėjos, priėmusios skundžiamą nutartį, veikloje, slepiant korupciją Lietuvos Respublikoje ir jos teismuose. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1.       Skundžiamą nutartį priėmė šališka ir bylos baigtimi suinteresuota teisėja, siekdama netikrinti ne tik savo kolegų, bet ir savo pačios neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų. Ieškinio faktinis pagrindas buvo grindžiamas ir skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos neteisėtais veiksmais, atliktais nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1421-480/2021. Nieks negali būti teisėju savo paties byloje, tačiau šis principas buvo pažeistas. Teisėjos šališkumą patvirtina ir jos nepagrįstos išvados, kad ieškinys grindžiamas emocinio pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais teiginiais.

7.2.       Teismas turėjo ieškinį priimti ir išnagrinėti jį iš esmės, priimti atskirąją nutartį dėl ankstesnes bylas nagrinėjusių teisėjų nusikalstamų veiksmų. Kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja to nepadarė, turi būti priimta atskiroji nutartis dėl nusikaltimo požymių jos veikloje.

7.3.       Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra tapatus Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1124-1041/2024 pareikštam ieškiniui. Be to, nustatęs ieškinių tapatumą, teismas ieškinį turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

7.4.       Egzistuoja absoliutus skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, kadangi teismo nutartis yra be motyvų ir (ar) sutrumpintų motyvų, kuriuose būtų nurodyta, į kurią instituciją ieškovas turėtų kreiptis su reikalavimu pripažinti teismus korumpuota institucija ir reikalavimu priteisti iš jų žalos atlyginimą. Ieškinio priėmimo stadijoje negali būti reikalaujama įrodyti žalos faktą ir jos dydį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo -nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      Nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė argumentus bei motyvus, kodėl civilinis procesas pagal tokį, koks yra pareikštas, ieškinį negali būti nei pradėtas, nei vykti. Skundžiama nutartis visiškai atitinka CPK 291 straipsnyje išvardintus jos formai ir turiniui keliamus reikalavimus, be kita ko, ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi.    

9.                      Teismas išsamiais teisiniais motyvais pagrindė savo poziciją, kodėl ieškinio reikalavimai dėl apelianto deklaratyviai, vien jo subjektyvia nuomone grindžiamų faktų pripažinimo negali būti nagrinėjami teisme kaip savarankiški materialieji reikalavimai. Apeliantas, viešai deklaruodamas savo nepasitikėjimą valstybe bei jos institucijomis, tame tarpe visų instancijų Lietuvos Respublikos teismais, visgi sistemingai teikia teismams tokio paties turinio ieškinius, juos grįsdamas nenorminiais, oficialios kalbos reikalavimų neatitinkančiais teiginiais bei įžeidimais, nors jam daugybę kartų jau buvo išaiškinta, kad reikalavimai, susiję su faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, negali būti savarankišku ieškinio dalyku. Reikalavimai, suformuluoti ieškinyje, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nesukels apeliantui jokių materialiųjų padarinių ir neturės įtakos jo teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, toks kreipimasis į teismą neatitinka civilinio proceso tikslų – konkrečių pažeistų ar ginčijamų asmens teisių arba įstatymo saugomų interesų gynimo.

10.                      Materialiuosius teisinius padarinius gali sukelti reikalavimo dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo patenkinimas, o reikalavimai dėl faktų pripažinimo (nustatymo) galėtų būti nurodomi nebent ieškinio motyvuose kaip ieškinio dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas, bet ne kaip savarankiški materialieji ieškinio reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-496-516/2023; 2024 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-105-516/2024; 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-816-912/2024 ir kt.).     

11.                      Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė pagrįstus argumentus bei motyvus dėl ieškinio reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nagrinėjimo teisme teisinių prielaidų nebuvimo. Apeliantui jau daugybę kartų buvo išaiškinta, ką skundžiamoje nutartyje akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, kad civilinės bylos procesas gali būti pradedamas ir vykti, be kita ko, tik tuo atveju, jeigu į teismą besikreipiantis asmuo laikosi CPK įtvirtintų ieškinio turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Ieškinio faktinio pagrindo formavimas emocinio pobūdžio teiginiais, valstybę ir jos institucijas žeminančia leksika, nėra tinkama teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo forma.

12.                      Sprendžiant kitų apelianto ieškinių, kurie buvo grindžiami analogiška leksika bei interpretacijomis dėl valstybės ir jos institucijų veiksmais padarytos žalos, priimtinumo nagrinėti teisme klausimą, teismai yra išaiškinę, kad asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai; jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise (teise į teisminę gynybą), teismas gali atsisakyti ginti šią teisę net nesvarstydamas klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje 2-1698-302/2018; 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1134-790/2022).

13.                      Taigi, pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atsisakyti priimti apelianto ieškinį tinkamai motyvavo, todėl ir pagrindo sutikti su apeliantu, kad nutartis yra be motyvų, nėra. Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, nustatęs, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas neturėjo ir neprivalėjo nurodyti, į kurį teismą ar instituciją apeliantas turėtų kreiptis, nes tokios institucijos nėra.

14.                      Pasisakant dėl atsirojo skundo argumentų, kad skundžiamą procesinį sprendimą (teismo nutartį) priėmė neteisėtos sudėties teismas, visų pirma pažymėtina, kad paties apelianto nederamas, proceso teisės normų aiškiai neatitinkantis, bet nekoreguojamas (sąmoningai netaisomas) elgesys, teismams teikiamuose dokumentuose, apelianto vadinamuose ieškiniais, selektyviai nurodant anksčiau priimtus, apeliantui nepalankius teismų procesinius sprendimus, kuriuose buvo sprendžiami ankstesnių jo ieškinių priėmimo klausimai, itin apsunkina tokio dokumento priėmimo klausimo tinkamą išsprendimą.

15.                      Nagrinėjamu atveju apeliantui ieškinio įžanginėje ir rezoliucinėje dalyje išvardijus konkrečius teismus ir teisėjus, su kurių priimtais procesiniais sprendimais jis sieja žalos padarymą, o dalyje, kurioje turi būti nurodytas ieškinio faktinis pagrindas, įrašius dar ir kitų teisėjų priimtus procesinius sprendimus, susiklostė situacija, kad apelianto ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisėja, kurios priimtas procesinis sprendimas (nutartis atsisakyti priimti ieškinį) taip pat buvo paminėtas turtinės žalos apeliantui padarymo kontekste.

16.                      Kaip matyti, apeliantas teigė, kad jam buvo padaryta turtinė žala, teismams netinkamai ir neteisingai išsprendus jo ankstesnių ieškinių, kuriais jis įrodinėjo tų pačių antstolių veiksmų neteisėtumą ir žalos jam padarymą, priėmimo klausimus. Aprašomojoje dalyje yra paminėta ir Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1421-480/2021, kuria teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį dėl antstolių sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, nurodęs, kad su ieškiniu apeliantas turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Apelianto vertinimu, 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį priėmusi teisėja atliko neteisėtus veiksmus, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1224-1120/2021 išaiškino, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jis patyrė neįvardyto dydžio turtinę žalą.  

17.                      Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1421-480/2021 nagrinėjo ir procesinį sprendimą atsisakyti priimti ieškinį joje priėmė ta pati teisėja, kuri priėmė ir skundžiamą nutartį (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gavusi jai paskirtą nagrinėti apelianto ieškinį, teisėja turėjo įsitikinti, ar nėra CPK 65–66 straipsnyje numatytų kliūčių išspręsti šio ieškinio priėmimo klausimą, o tokių kliūčių esant – nusišalinti. Tik atlikus nurodytą procesinį veiksmą būtų galima vertinti, kad tinkamas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimo procesas yra užtikrintas. Todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kitam teisėjui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kitam teisėjui.

Teisėja                                                                                 Dalia Kačinskienė