Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-05-06][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1397-430-2021].docx
Bylos nr.: e2S-1397-430/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bylos, susijusios su santuoka
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Atskirieji skundai
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?

Civilinė byla Nr. e2S-1397-430/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36124-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021 pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė J. C. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. 2021 m. sausio 21 d. ieškovė ieškinį patikslino, patikslintas ieškinys buvo priimtas nagrinėti. 2021 m. kovo 31 d. atsakovas R. C. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. 2021 m. balandžio 16 d. atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021 nustatė atsakovui R. C. 20-ies dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

3.       Nutartyje nurodyta, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį reiškia papildomus, savarankiškus turtinius reikalavimus dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir (ar) kompensacijų priteisimo, t. y. dėl buto (duomenys neskelbtini), baldų ir įrangos, kurių vidutinė vertė – 60 000 Eur, priteisimo, turtinių teisių į buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą pagal suvestinę – 25 164,35 Eur priteisimo ir turtinių teisių į buto (duomenys neskelbtini), banko paskolos išmokėjimą – 40 119,74 Eur priteisimo. Teismas šioje dalyje atsakovo atsiliepimą kvalifikavo kaip priešieškinį.

4.       Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju už atsakovo atsiliepime pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 914 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareikštus savarankiškus reikalavimus apmokėjo įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, todėl teismas įpareigojo atsakovą sumokėti nurodytą žyminio mokesčio sumą (1 914 Eur) ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

5.       Teismas išaiškino kad nepašalinus nurodytų trūkumų, procesinis dokumentas bus laikomas atsiliepimu į ieškovės ieškinį, o atsakovo nurodyti pareikšti savarankiški reikalavimai nebus nagrinėjami.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

6.       Atsakovas R. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį ir atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.        Atsakovas atsiliepime į ieškinį pasinaudojo savo teise išdėstyti atsikirtimus į ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo atsiliepime į ieškinį jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė procesinio dokumento trūkumus. Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą.

6.2.        Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo atsiliepimą į ieškinį jo atitikties bendriesiems Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimams turinio ir formos aspektu, dėl to nepagrįstai apribojo atsakovui galimybę išdėstyti savo poziciją dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo atsiliepime į ieškinį, taip pat pažeidė civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga.

6.3.        Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimą, neįvertino, kad reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto atidalijimo laikytini neturtiniais reikalavimais. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu.

 

                 Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3882-1090/2021, kuria teismas nustatė atsiliepimo į ieškinį trūkumus ir terminą trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11.       Teismas pažymi, kad atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus (nuomonę) dėl jam pareikštų reikalavimų, išdėstydamas materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalius) atsikirtimus, kuriuos privalo pagrįsti įrodymais. Tuo tarpu priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui jau vykstančiame procese. Pareiškiant priešieškinį taikomos visos bendros ieškinio pareiškimo taisyklės, t.y. jis gali būti pareikštas esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms (CPK 111, 135, 137, 143 straipsniai). Esminis skirtumas tarp minėtų gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdų (priemonių) – atsiliepimu atsakovas nereiškia ieškovui savarankiško reikalavimo, jis tik išdėsto savo poziciją dėl pareikšto ieškinio, nurodo faktines aplinkybes, argumentus ir paaiškinimus, kuriais siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, o priešieškiniu reiškiami savarankiški reikalavimai.

12.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau kartu nurodė kitokį, negu nurodė ieškovė, santuokos metu įgyto sutuoktinių turto balansą, prašydamas pateiktame atsiliepime atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ne tik butą, automobilius ir turtines teises į transporto priemonę (juos prašo padalyti ir ieškovė, šie reikalavimai ieškinyje pripažinti turtiniais ir atitinkamai už juos sumokėtas žyminis mokestis), bet ir buto (duomenys neskelbtini), baldus ir įrangą (vidutinė vertė – 60 000 Eur); turtines teises į buto (duomenys neskelbtini), išlaikymą pagal suvestinę (25 164,35 Eur); turtines teises į buto (duomenys neskelbtini), banko paskolos išmokėjimą (40 119,74 Eur), kurie nebuvo nurodyti ieškinyje. Taigi atsakovas siekia, kad nagrinėjamoje byloje būtų sudarytas kitoks, negu nurodė ieškovė, sutuoktinių turto balansas, o sutuoktinių bendras turtas būtų padalytas pagal atsakovo atsiliepime nurodytą būdą.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose peržengti ieškinio reikalavimų ribas.

14.       Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė ne tik savo nesutikimo su ieškinyje reiškiamais reikalavimais motyvus ir argumentus, bet ir pareiškė naujus turtinius reikalavimus dalijant sutuoktinių turtą (t. y. dėl kito santuokoje įgyto dalintino turto, kuris nenurodytas ieškinyje ir už kurį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis), dėl to vertintina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo atsakovo atsiliepimą kaip priešieškinį (pateiktas atsiliepimas į ieškinį, turintis priešieškinio požymių) ir įpareigojo už pareikštus turtinius reikalavimus sumokėti žyminį mokestį. Tai nėra tas pats žyminis mokestis, kurį sumokėjo ieškovė, reikšdama ieškinyje reikalavimą dėl jos nurodyto bendro sutuoktinio turto padalijimo, nes buvo nurodžiusi kitokį turto balansą. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimais dėl turto dalybų, dėl jo apimties, turto režimo, jis turi savo reikalavimus reikšti ne atsikirtimais (atsiliepime), o priešieškinyje, jį apmokėdamas žyminiu mokesčiu (Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1024-254/2016). Pabrėžtina, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės nagrinėjami ieškinio teisena, teismas nagrinėja klausimus, dėl kurių šalys nesutarė, o mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal byloje reiškiamų reikalavimų pobūdį. Įstatymų leidėjas ieškiniams dėl santuokos nutraukimo žyminio mokesčio išimčių nenustatė (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-310-642/2019). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu, o santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).  

15.       Be to, apygardos teismų praktikoje išaiškinta, kad priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl aplinkybė, jeigu atsakovas nepašalins pateikto priešieškinio trūkumų šeimos santykių byloje, negali būti pagrindas laikyti pateiktą procesinį dokumentą (kuris kartu yra ir atsiliepimas į ieškinį) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), o atsakovas, jei nepašalins trūkumų, turėtų prisiimti procesines trūkumų nepašalinimo pasekmes – teismas neprivalės nagrinėti netinkamai suformuluotų (šiuo atveju neapmokėtų žyminiu mokesčiu) šalies naujų reikalavimų ir laikys, kad byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį, o dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes. Nustatęs, kad byloje dėl santuokos nutraukimo yra kito santuokos nutraukimo byloje dalintino turto (kurio nenurodė ieškovė), teismas turėtų spręsti klausimą ir dėl galimo ieškinio trūkumų instituto taikymo, t. y. ieškinio trūkumų nustatymo ieškovei (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-134-513/2017; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-691-230/2018).

16.       Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

17.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovų atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

           Apelianto R. C. atskirąjį skundą atmesti.

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                                                                                                 Loreta Braždienė                                                                                      

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 85 str. Ieškinio suma
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • CPK 376 str. Teismo vaidmuo
  • 2S-1024-254/2016
  • 2S-310-642/2019
  • CPK 80 str. Žyminio mokesčio dydis
  • e3K-3-141-378/2017
  • CPK 143 str. Priešieškinis
  • e2S-134-513/2017
  • 2S-691-230/2018
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės