Civilinė byla Nr. e2-844-934/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00078-2025-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.2; 3.3.2.6.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus A. A. prašymas leisti susipažinti su bendrovės dokumentacija, civilinėje byloje pagal pareiškėjo U. P. (U. P.) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos durys“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltijos durys“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Andrėjus Gončiarovas (toliau – ir nemokumo administratorius) (2 t., b. l. 2–5). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 7 d.

2.       Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp kurių yra ir A. A. 3 927,15 Eur finansinis reikalavimas (2 t., b. l. 160–162). Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (3 t., b. l. 118–119).

3.       2025 m. rugpjūčio 5 d. kreditorius A. A. (toliau – ir kreditorius, pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas leisti susipažinti su atsakovės dokumentacija. Nurodė, kad kreditoriaus žiniomis, atsakovės vadovas, žinodamas, kad bendrovė negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, sudarinėjo naujas rangos sutartis ir išrašydavo sąskaitas avansiniams mokėjimams, tokiu būdu keldamas bankroto riziką ir (ar) darydamas žalą kreditoriams dėl nesavalaikio bankroto paskelbimo. Todėl kyla įtarimas dėl atsakovės tyčinio bankroto ar asmeninės atsakovės vadovo civilinės atsakomybės. Šiam įtarimui patvirtinti ar paneigti būtina susipažinti su atsakovės dokumentacija (3 t., b. l. 117).

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Panevėžio apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi netenkino kreditoriaus prašymo leisti susipažinti su bendrovės dokumentacija (3 t., b. l. 121–123).

5.       Teismas nustatė, kad

6.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 65 straipsnio 1 dalimi, pripažino, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas yra bendrovės kreditorius, jis turi teisinį pagrindą naudotis JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatytu kreditoriaus teisių gynimo būdu.

7.       Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą. Pareiškėjas pareiškime nenurodė ir neįrodė JANĮ 65 straipsnyje nustatytų bendrovės dokumentų patikrinimo tikslų. Vien pareiškėjo nurodymas apie rangos sutarčių sudarymo faktus, įtarimas apie galimą bendrovės tyčinį bankrotą ar galimą civilinės atsakomybės taikymą bendrovės vadovui, nesudaro faktinio pagrindo prašymą vertinti motyvuotu ir jį tenkinti, nes šios aplinkybės nėra susijusios su JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nurodytais sandoriais (actio Pauliana), pareiškėjas nenurodo, kad kreipsis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar kad siekia apskųsti teismui bendrovės kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus. Pareiškėjas negali turėti siekio apskųsti bendrovės kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, nes kreditorių komitetas nesudarytas, o vieninteliame 2025 m. liepos 18 d. vykusiame kreditorių susirinkime pareiškėjas dalyvavo ir balsavo „už“ sprendimų priėmimą (JANĮ 55 straipsnio 2 dalis).

8.       Teismas nusprendė, kad bendrovės nemokumo administratorius jo kompetencijai priskirtas pareigas, numatytas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte, 64 straipsnio 1 ir 4 dalyse, įgyvendino tinkamai ir laiku.

9.       Teismas argumentavo, kad nenustatyta, jog kreditoriai, įskaitant ir pareiškėją, būtų kreipęsi į nemokumo administratorių dėl tam tikrų dokumentų gavimo, o šis būtų nepagrįstai atsisakęs suteikti informaciją. 2025 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkime nemokumo administratorius pristatė bendrovės kreditoriams informaciją apie bendrovę, kurioje, be kitų duomenų, nurodyta, kad nemokumo administratorius patikrino bendrovės dokumentus ir nerado sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kurie būtų priešingi jos veiklos tikslams ar sandorių, dėl kurių ji tapo nemoki. Taip pat nurodyta, kad nustačius tyčinio bankroto požymius arba sandorius, priešingus bendrovės veiklos tikslams, bus inicijuoti teisminiai ginčai dėl tyčinio bankroto nustatymo ir (ar) žalos dėl neteisėtų veiksmų atlyginimo. 2025 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkime pareiškėjas balsavo „už“ sprendimo trečiuoju darbotvarkės klausimu priėmimą ir neišreiškė prieštaravimo ar pastabų 2025 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkime nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui išdėstytoms išvadoms.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Kreditorius A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Kreditorius nebuvo supažindintas su atsakovės dokumentacija kreditorių susirinkime. Gavęs skundžiamą nutartį, kreditorius elektroniniu paštu kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydamas informuoti teismą, kad skundžiama nutartis grindžiama neteisingomis faktinėmis aplinkybėmis. Nemokumo administratorius į šį prašymą neatsakė, tai yra nepaneigė kreditoriaus laiške nurodytų aplinkybių.

10.2.                      Kreditorius prieinama tik šios bylos medžiaga, kuri leidžia pagrįstai įtarti nesavalaikį bankrotą, o galimai net ir tyčinio bankroto požymius. Iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad kai kurių kreditorių reikalavimai atsirado dvejais metais anksčiau (2022 m.) nei kreditoriaus reikalavimas (2024 m.), tai rodo, kad atsakovė, priimdama pinigus iš kreditoriaus, tuo metu negalėjo vykdyti įsipareigojimų, todėl turėjo kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, o ne didinti įsiskolinimą ir kelti žalą kitiems asmenims. 

10.3.                      Skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principų. Kreditoriui pateikus ieškinį prieš atsakovės buvusį vadovą, o vėliau nustačius, kad kreditoriaus prielaidos yra neteisingos, susidarys situacija, kai valstybės ir kreditoriaus ištekliai buvo veltui naudojami.

11.       Atsiliepime į kreditoriaus A. A. atskirąjį skundą atsakovė LUAB „Baltijos durys“, atstovaujama nemokumo administratoriaus Andrėjaus Gončiarovo, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Kreditoriaus prašymas susipažinti su atsakovės dokumentacija buvo iš esmės nemotyvuotas, todėl teismo atmestas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą nutartį vadovaujantis kreditoriaus argumentais, kurie nebuvo išdėstyti pačiame prašyme bei nurodyti tik atskirajame skunde, nėra pagrindo.

11.2.                      Kreditoriaus atskirajame skunde nurodytas prašymas nemokumo administratoriui pateiktas jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Kreditoriaus nurodyti motyvai ir argumentai dėl susipažinimo su atsakovės dokumentacija nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui, o pateikti tik atskirajame skunde.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrinęs, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.       Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas leisti susipažinti su bendrovės dokumentacija bendrovės nemokumo byloje. Taigi, apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens dokumentų patikrinimą bankrutuojančio juridinio asmens nemokumo byloje.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023).

17.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2025 m. rugpjūčio 8 d. elektroninį laišką atsakovės nemokumo administratoriui, kuriuo prašoma suteikti prieigą prie atsakovės dokumentacijos, kuris, jo įsitikinimu, pagrindžia aplinkybę, kad kreditorių susirinkimo metu jis nebuvo supažindintas su atsakovės dokumentacija.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis, taip pat nepagrindė prašomo prijungti įrodymo sąsajumo su 2025 m. rugpjūčio 5 d. prašyme dėl leidimo susipažinti su dokumentais nurodytomis aplinkybės (CPK 180 straipsnis), juolab kad 2025 m. liepos 18 d. kreditorių susirinkime priimtų sprendimų turinio bei pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

19.       JANĮ 65 straipsnyje reglamentuojama juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarka. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 2 dalį, juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos.

20.       JANĮ 65 straipsnis siejamas su aktyviu kreditoriaus teisių įgyvendinimu, ši teisė iš esmės realizuojama pasinaudojant teise į teisminę gynybą ir ginčijant bendrovės sudarytus sandorius, kreipiantis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčijant kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1344-1120/2021). Galimybė (teisė) kreditoriams susipažinti su bankrutuojančio juridinio asmens veiklos dokumentais nustatyta tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie juridinio asmens būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant bendrovės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1076-381/2017; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1637-241/2019).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018). Atribojant kreditoriaus teisę į informaciją JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu ir specialiu JANĮ 65 straipsnio pagrindu, siekiant išlaikyti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą, jog kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nepiktnaudžiautų, JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens dokumentų patikrinimas gali būti inicijuotas tik tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti, t. y. ginčyti bendrovės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių komiteto, susirinkimo priimtus sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-436-933/2023).

22.       Dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas tik su galimybe pasinaudoti JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis: skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-610-241/2018).

23.       Atskirajame skunde kreditorius nurodė, kad, jo įsitikinimu, jam nepagrįstai apribota teisė surinkti duomenis ir patikrinti atsakovės veiklos abejotinus aspektus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

24.       Pirma, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kreditoriaus prašymo turinį (žr. šios nutarties 3 punktą), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorius nenurodė ir neįrodė JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatytų šios normos taikymo tikslų. Kreditoriaus prašymas susipažinti su bendrovės dokumentacija nėra grindžiamas siekiu skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Vien pareiškėjo nurodymas apie rangos sutarčių sudarymo faktus, įtarimas apie galimą bendrovės tyčinį bankrotą ar galimą civilinės atsakomybės taikymą bendrovės vadovui, nėra pakankami nuspręsti, jog atsakovės dokumentų patikrinimas siejamas su minėtais JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais.

25.       Antra, apeliantas atskirąjį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, t. y. nurodo, kad šios bylos medžiaga leidžia pagrįstai įtarti nesavalaikį bankrotą, o galimai net ir tyčinio bankroto požymius – iš atsakovės pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad kai kurių kreditorių reikalavimai atsirado 2 metais anksčiau (2022 m.) nei kreditoriaus reikalavimas (2024 m.), tai rodo, kad, atsakovė, priimdama pinigus iš kreditoriaus, tuo metu negalėjo vykdyti įsipareigojimų, todėl turėjo kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, o ne didinti įsiskolinimą. Tačiau atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Paminėtų aplinkybių vertinimas neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, todėl apeliacinės instancijos teismas šių apelianto naujai nurodytų aplinkybių nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

26.       Trečia, byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nemokumo administratorius nevykdo ar neketina vykdyti pareigos tikrinti juridinio asmens dokumentus, spręsti dėl sandorių ginčijimo bei bankroto pripažinimo tyčiniu. Priešingai, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. liepos 18 d. įvyko pirmasis bendrovės kreditorių susirinkimas, kuris, be kita ko, vienbalsiai, balsuojant „už“ ir kreditoriui, priėmė sprendimus nemokumo administratoriaus pateiktą informaciją laikyti pristatyta ir patvirtino jo pasiūlytą informacijos kreditoriams teikimo tvarką (3 t., b. l. 2–116). Iš kreditorių susirinkimo protokolo 3 priedo „Informacija pirmajam kreditorių susirinkimui“ matyti, kad joje nemokumo administratorius, be kitos pateikiamos informacijos, taip pat nurodė, kad, patikrinęs bendrovės buhalterinės apskaitos duomenis, nenustatė sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, kurie būtų priešingi bendrovės veiklos tikslams ar sandorių dėl kurių bendrovė tapo nemoki. Bankroto proceso eigoje, jeigu bus nustatyti tyčinio bankroto požymiai arba sandoriai priešingi bendrovės veiklos tikslams, nemokumo administratorius inicijuos teisminius ginčus dėl tyčinio bankroto nustatymo ir (ar) žalos dėl neteisėtų veiksmų atlyginimo. Iš perduotų duomenų šiai dienai nemokumo administratoriaus nuomone nėra tyčinio bankroto požymių, tačiau jeigu bankroto proceso metu bus gauta papildomų duomenų, bendrovės sandoriai bus nemokumo administratoriaus įvertinti naujų duomenų kontekste bei bus imamasi atitinkamų teisinių priemonių (3 t., b. l. 101–107). Šie duomenis pagrindžia, kad nemokumo administratorius aptartas pareigas vykdo. Be to, kreditorius neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad bendrovės nemokumo administratorius tinkamai ir laiku vykdo JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte, 64 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas pareigas.

Dėl procesinės bylos baigties

27.       Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą nutartį panaikinti ar pakeisti. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                               Žilvinas Terebeiza