Civilinė byla Nr. 3K-3-372/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
109; 118.3
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos
pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės
bendrovės ,,Kapitalo valdymo grupė“ ieškinį atsakovui uždarosioms akcinėms
bendrovėms ,,Penki kontinentai“, ,,Penkių kontinentų bankinės technologijos“ ir
,,Aschburn International“ dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje
keliamas teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties nevykdymo
teisinių padarinių klausimas. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m.
gegužės 28 d. nutartimi buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 7 d. UAB ,,Penki
kontinentai“ ir UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ bei su jomis susijusių
asmenų ir bendrovių sudaryta taikos sutartis. Pagal vieną šios sutarties
sąlygą atsakovas privalėjo taikos sutartyje nustatytu terminu (iki 2009 m.
rugpjūčio 26 d.) sumokėti ieškovui 1 761 987 Lt. Nustatytu terminu atsakovas
sumokėjo tik 918 500 Lt sumą, taip tinkamai įvykdydamas tik dalį sutartinės
prievolės. Kadangi taikos sutartyje nustatyta, kad numatytų atsiskaitymo sąlygų
neįvykdymas laikytinas esminiu taikos sutarties pažeidimu, tai, ieškovo
teigimu, sutartį pažeidusi šalis (atsakovas) privalo sumokėti 2 000 000 Lt
dydžio sutartinę baudą. Atsakovai taikos sutartimi yra įsipareigoję solidariai atsakyti
už prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, todėl ieškovas prašė priteisti
iš atsakovų solidariai 2 000 000 Lt baudą.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartimi bylą nutraukė CPK 293
straipsnio 3 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad dėl to paties ginčo yra
įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
Teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir
yra vykdytinas dokumentas. Dėl to taikos sutarties šalims nevykdant ar
netinkamai vykdant taikos sutartyje nustatytas sąlygas, taikytina Civilinio
proceso įstatyme nustatyta įsiteisėjusių teismo sprendimų ar patvirtintų taikos
sutarčių vykdymo tvarka.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 18 d. nutartimi
atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d.
nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes, esant
įsiteisėjusiai teismo nutarčiai patvirtinti šalių taikos sutartį, taikos
sutarties sąlygų įgyvendinimo klausimas turi būti sprendžiamas vykdymo procese.
Kolegija
pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl taikos sutarties piniginės
prievolės nevykdymo. Nors CPK 771 straipsniu reglamentuojami nepiniginio
pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai, tačiau, proceso įstatyme atskirai
nereglamentuojant taikos sutarties pažeidimo, susijusio su turto ar lėšų
perdavimu, pagal analogiją taikytinos CPK 771 straipsnio 1, 2, 5, 8 dalių
nuostatos. Dėl to išieškotojo prašymu antstolis, nustatęs teismo nutartimi
patvirtintos taikos sutarties įsipareigojimo nevykdymo faktą, privalo surašyti
Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos įsipareigojimo nevykdymo aktą
ir perduoti jį vykdymo vietos teismui, kuris išsprendžia sprendimo neįvykdymo
klausimą.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartį,
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
18 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl CPK 771
straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams. Kasatorius nesutinka
su apeliacinės instancijos teismo motyvu taikyti ginčo teisiniams santykiams
CPK 771 straipsnio nuostatas ir pažymi, kad šio straipsnio normos taikytinos
tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar
nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y.
CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik
tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto
teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Kadangi atsakovo prievolė yra
piniginė ir atsirado teismo nutartimi patvirtintos sutarties pagrindu, tai, kasatoriaus
nuomone, šiuo atveju CPK 771 straipsnis netaikytinas ginčo santykiams.
Kasatorius pažymi,
kad teismas laikėsi nuomonės, jog teismo nutartyje yra aptartos taikos
sutarties neįvykdymo padariniai ir šiems taikytinos taikos sutartyje sulygtos
sutartinės netesybos. Tačiau CPK 771 straipsnio 2 dalis gali būti taikoma tuo
atveju, kai teismo sprendime yra nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t.
y. šioje normoje nurodytų aplinkybių visuma (teismo sprendimu skolininkas
įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su
turto ar lėšų perdavimu; skolininkas neatlieka teismo sprendime nustatytų
veiksmų; teismo sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, nustatyti
CPK 273 straipsnyje; antstolis surašo ir pateikia vykdymo vietos apylinkės
teismui nustatytos formos aktą). Kasatorius pažymi, kad šalių sudarytoje taikos
sutartyje nėra nustatytų tokių šios sutarties neįvykdymo padarinių, kurie
atitiktų CPK 273 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo ginčo santykiams
taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalies nuostatas;
2) dėl įstatymo
analogijos taikymo. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad CPK
771 straipsnio nuostatos reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo
ypatumus, tačiau nepagrįstai šią normą pagal analogiją taikė ginčo teisiniams
santykiams. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad
įsipareigojimų, susijusių su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo padariniai nėra
atskirai reglamentuoti, nėra pakankama analogijos pagal įstatymą taikymui
pagrįsti. Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų įstatymo analogijai
taikyti, nes nėra teisės spragos. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl 2 000
000 Lt sutartinių netesybų, taip pat dėl pagrindų, kuriems esant atsiranda
pareiga mokėti sutartines netesybas. Taikos sutartis taip pat yra sutartis,
todėl sutartinių netesybų pagal taikos sutartį išieškojimo teisiniai pagrindai
nustatyti CK normose, o tokių netesybų priteisimo ir išieškojimo iš skolininko
tvarka nustatyta CPK. Taigi, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos
teismo nurodytas vykdymo procesas, tarp jų ir CPK 771 straipsnis, nėra skirtas
sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo, netesybų dydžio teisminės
kontrolės ir pan. klausimams spręsti.
Kasatorius
taip pat pažymi, kad, taikydamas įstatymo analogiją, teismas neatsižvelgė į
CPK 771 straipsnio nuostatų pobūdį. CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir
turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik sprendimų, įpareigojančių
skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų
perdavimu, neįvykdymo atveju. Kadangi specialiųjų teisės normų negalima taikyti
analogijos būdu, tai teismo išvada pripažintina teisiškai nepagrįsta;
3) dėl
teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatų neteisingo aiškinimo. Kasatorius
teigia, kad teismas netinkamai suprato taikos sutarties esmę ir iš jos
atsirandančius padarinius. Kasatorius nurodo, kad taikos sutartis yra civilinė
teisinė sutartis, kuria šalys priima abipusį tarp jų kilusio ginčo kompromisą.
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims įgyja res judicata galią
ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 4 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008;
2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. J.,
kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010). Aiškindamas taikos sutarties esmę,
kasatorius vadovaujasi kasacinės instancijos teismo išaiškinimais ir pažymi,
kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors ir reguliuojama ir proceso,
ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis ir jai taikomi visi
bendrieji sutarčių teisės institutai; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė
galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o
tokie sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti
proceso normose. Taigi taikos sutartį pažeidusio asmens civilinė teisinė
atsakomybė tiek nuostolių, tiek sutartinių netesybų forma yra materialiniai
teisiniai padariniai. Dėl to tokių taikymo klausimas gali ir turi būti
sprendžiamas nagrinėjant bylą ginčo teisenos, o ne vykdymo proceso tvarka. Taip
pat kasatorius pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šalių kilęs ginčas
yra ne tik dėl sutartinės baudos sumokėjimo, bet ir dėl to, ar konkretūs
atsakovo veiksmai laikytini esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą
reikalauti sutartinės baudos;
4) dėl
bylos nutraukimo pagrįstumo. Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai laikėsi
nuomonės, kad byloje kilęs ginčas dėl taikos sutartimi atsakovo prisiimtos
piniginės prievolės tinkamo neįvykdymo ir sutartinių netesybų priteisimo buvo
išspręstas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių
sudaryta taikos sutartis. Siekiant nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto
pagrindu būtina nustatyti tokių bylų tapatumą. 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi
patvirtinta taikos sutartimi šalys siekė tarpusavio nuolaidų būdu išspręsti
itin daug klausimų, t. y. šios bylos dalykas buvo šalių reikalavimas
patvirtinti taikos sutartį bei teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinimo
klausimas. Šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl atsakovo piniginės prievolės,
kylančios iš taikos sutarties, tinkamo neįvykdymo ir netesybų priteisimo, t. y.
ieškinio dalykas yra sutartinių netesybų pagal taikos sutartį priteisimas. Dėl
to laikytina, kad šios bylos nėra tapačios. Kasatorius pažymi, kad nors taikos
sutartyje yra sutartinės netesybos (įtvirtintas jų dydis) už esminį taikos
sutarties pažeidimą, tačiau tai nereiškia, jog teismas, tvirtindamas taikos
sutartį, kartu išsprendė ir sutartinių netesybų išieškojimo iš sutartį
pažeidusios šalies klausimą. Kasatorius mano, kad teismui nebuvo pagrindo
spręsti, jog teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi yra išspręstas ir
ginčas dėl taikos sutarties vykdymo ir joje nustatytų sutartinių netesybų
taikymo, nes teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo metu
nebuvo ir negalėjo būti tokio teisinio ginčo, kuris būtų susijęs su taikos
sutarties vykdymu (nevykdymu) ir tuo pagrindu sutartinių netesybų taikymu
atitinkamai taikos sutarties šaliai.
Trečiasis
asmuo UAB ,,Universalios valdymo sistemos“ pareiškimu dėl prisidėjimo prie
ieškovo kasacinio skundo prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d.
nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti
Vilniaus apygardos teismui.
Atsakovų
atsiliepimų į kasacinį skundą CPK nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl taikos sutarties esmės, sąlygų ir
vykdymo ypatumų
Kasacinis
teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra
nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas,
susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų,
nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo
15 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. J., kt., bylos Nr.
3K-3-108/2010; 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K.
J. M., T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Taikos sutartis, kurią patvirtina
teismas, nors ir reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra
civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir
jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios
sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso
normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo
šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį
ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas.
Taikos sutarties šalys, kaip ir kitų sutarčių šalys, turi teisę nustatyti
sutartyje pagrindines ir papildomas prievoles, t. y. pagrindinių sutarties
prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, tarp jų ir netesybas, kuriomis
užtikrinamas sąžiningos šalies praradimų kompensavimas tuo atveju, kai kita
šalis vengia vykdyti ar netinkamai vykdo taikos sutarties pagrindines
prievoles.
Apibendrindama
teisėjų kolegija pažymi, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji
sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad, teismui ją
patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis),
tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584
straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutartis, kurios sudarymas,
patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų,
ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos
prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties,
kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis
raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Tačiau tai nereiškia, kad, vykdant
teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai
pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo
tvarka.
Byloje nustatyta, kad
šalys, spręsdamos kilusį ginčą, tarpusavio nuolaidų būdu sudarė taikos sutartį,
kurioje nuosekliai aptarė ir nustatė priešpriešines prievoles, jų vykdymo būdą
ir laiką. Kartu šalys nustatė ir šių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą – netesybas
už sutarties šalies įvykdytą esminį taikos sutarties pažeidimą. Taikos sutartis
buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 28 d. teismo nutartimi. Kasatorius,
paduodamas teismui ieškinį, nurodė, kad vienas iš atsakovų įvykdė tik dalį
taikos sutartimi jam nustatytos piniginės prievolės ir likusiai nesumokėtai
sumai išieškoti yra išduotas vykdomasis raštas, t. y. nurodė, kad piniginė
prievolė yra vykdoma CPK normų nustatyta priverstine tvarka, ir laikydamas, kad
piniginės prievolės neįvykdymas yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas,
pareiškė ieškinį dėl netesybų baudos forma priteisimo. Pagal informacinės
sistemos LITEKO duomenis, atsakovai šioje byloje UAB ,,Penki kontinentai“ ir
UAB ,,Penki kontinentai“ bankinės technologijos“ buvo pareiškę analogišką
ieškinį UAB ,,Kapitalo vystymo grupė“, ši byla taip pat nutraukta. Taigi kiekviena
taikos sutarties šalis teigia, jog priešinga šalis yra padariusi esminį
sutarties sąlygų pažeidimą, ir ieškiniais siekia viena iš kitos prisiteisti
taikos sutartyje nustatytas netesybas.
Netesybų paskirtis,
jų nustatymo ir priteisimo kriterijai reglamentuoti CK prievolinės teisės normų
(CK 6.71-6.75 straipsniai). Teismų praktikoje suformuota, kad netesybų teisinė
prigimtis yra dvejopa. Pirma, jos yra prievolės užtikrinimo būdas. Antra,
netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl jas galima taikyti
tik tuo atveju, jeigu yra visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės
sąlygos. Kilus ginčui dėl netesybų išieškojimo (sutarties sąlygų pažeidimo),
skolininkas privalo įrodyti, kad sutartį vykdė tinkamai (CK 6.75 straipsnis)
(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010
m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje AB ,,Mažeikių nafta“ v. Švedijos
įmonė ,,Baltic Bitume AB“, bylos Nr. 3K-3-87/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d.
nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr.
3K-3-401/2008; kt.) Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal netesybų prigimtį ir
paskirtį, jos drausmina sutarties šalis, užtikrina pagrindinių prievolių
vykdymą ir garantuoja sąžiningos šalies nuostolių kompensavimą, jeigu kita
šalis pažeis sutartį. Sudarydamos sutartį, šalys sutaria dėl galimų netesybų, o
teisė į jas gali atsirasti tik sutarties vykdymo metu. Dėl to vykdant sutartį
ir kilus šalių ginčui dėl netesybų tik teismas, nagrinėdamas suinteresuotos
šalies reikalavimą, gali nustatyti, ar buvo sutarties pažeidimas, ar yra
pagrindas taikyti už padarytą pažeidimą civilinę atsakomybę ir kokio dydžio
netesybos priteistinos. Taigi, teisėjų kolegija, nesutikdama su teismų išvada,
kad kiekviena taikos sutarties šalis, laikydama, kad priešinga šalis pažeidė
sutartį, turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išieškoti sutartyje
nustatytoms netesyboms išdavimo, konstatuoja, kad teismo patvirtintos taikos
sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių
sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo suinteresuotai šaliai
atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į
teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas dėl netesybų
gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą.
Dėl CPK 771
straipsnio normų taikymo ginčo teisiniams santykiams
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties dalis dėl
netesybų turi būti vykdoma išduodant vykdomąjį raštą ir jis vykdomas CPK 771
straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus
argumentu, kad šio straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo
sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus,
nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas
teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese
susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar
netinkamu vykdymu. Kadangi kasatorius prašo išieškoti taikos sutartyje
nustatytas netesybas už taikos sutarties sąlygų esminį pažeidimą, t. y.
atsakovo prievolė yra piniginė ir atsirado teismo nutartimi patvirtintos
sutarties pagrindu, tai šiuo atveju CPK 771 straipsnio norma, kuria rėmėsi
apeliacinės instancijos teismas, netaikytina ginčo santykiams. Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi pirmiau aptartais argumentais, konstatuoja, kad
apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino taikos sutartį ir jos
vykdymą reglamentuojančias normas, todėl be teisėto pagrindo pripažino esant
teisės spragą vykdant piniginius išieškojimus ir poreikį pagal analogiją
taikyti CPK 771 straipsnį.
Be to, apeliacinės
instancijos teismas, taikydamas įstatymo analogiją, neatsižvelgė į tai, kad CPK
771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma,
taikytina tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti
veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo atveju.
Specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, nurodyto straipsnio
norma neskirta sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo ir netesybų
dydžio klausimams spręsti (CK 1.8 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Dėl
apeliacinės instancijos teismo argumentų nutraukti bylą
Apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad byla pagrįstai nutraukta CPK 293 straipsnio 3
punkto pagrindu, nes taikos sutarties įgyvendinimo tvarka negali būti naujos
bylos dalykas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo argumentu, pažymi, kad
minėtu pagrindu byla nutraukiama, kai ieškinys pareiškiamas dėl ginčo tarp tų
pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip anksčiau buvo
pareikštas ieškinys, kurį nagrinėjant sudaryta ir teismo patvirtinta taikos
sutartis, t. y. kai pateikiamas tapatus anksčiau nagrinėtam ieškinys. Kasacinis
teismas ne kartą yra pasisakęs dėl ieškinių tapatumo kriterijų (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto
savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis
civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. M. P., bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2007
m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Z. R. konsultacinė įmonė v.
UAB ,,Buhalterinės ekspertizės“, bylos Nr.3K-3-475/2007; kt.).
Taikos
sutartimi, kuri buvo patvirtinta 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi, šalys
tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė daug įvairių klausimų, t. y. tos bylos
dalykas buvo šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį ir teismui pateiktos
taikos sutarties tvirtinimo klausimas. Nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl
atsakovo piniginės prievolės, kylančios iš taikos sutarties, netinkamo vykdymo
ir netesybų priteisimo, t. y. ieškinio dalykas yra sutartinių netesybų pagal
taikos sutartį priteisimas. Taigi, iš teismo nutarties, kuria patvirtinta
taikos sutartis, ir pateikto ieškinio pagrindo ir dalyko akivaizdu, kad
pateiktas ieškinys nėra tapatus anksčiau nagrinėtam prašymui dėl taikos
sutarties patvirtinimo, kurį teismas tenkino ir taikos sutartį patvirtino,
todėl byla negalėjo būti nutraukta teismų nurodytu pagrindu.
Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė
aptartas materialiosios ir proceso teisės normas, padarė esminių proceso teisės
normų pažeidimų, todėl neteisėtai atsisakė nagrinėti bylą ir ją nutraukė. Dėl
to tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis, tiek pirmosios instancijos
teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Dėl išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2010 m. spalio 4 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių
dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 64,30 Lt tokių išlaidų. Teisėjų
kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas ir byla grąžintina pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti
bylą pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų
paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismas 2010 m. sausio 5 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti
ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Sigitas Gurevičius
Virgilijus Grabinskas
Vincas
Verseckas