Civilinė byla Nr. e2A-402-560/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20.; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal
ieškovo UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Rizolta“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 183,19 Eur skolą, kurią sudaro 140 Eur pagrindinė skola, 3,19 Eur dydžio palūkanos ir 40 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. iš pirminio kreditoriaus UAB „Stiklita Vilnius“ įgijo reikalavimo teises į atsakovo UAB „Rizolta“ skolą.
2. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Kartu su atsiliepimu atsakovas teismui pateikė mokėjimo nurodymo kopiją dėl 140 Eur sumos sumokėjimo pradiniam kreditoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 2,82 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 60 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Nurodė, kad 2019 m. sausio 7 d. UAB „Stiklita Vilnius“ išrašė atsakovui UAB „Rizolta“ PVM sąskaitą-faktūrą SVA Nr. 03602 140 Eur sumai. 2019 m. balandžio 17 d. ieškovas UAB „Juris LT“ ir UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleistos reikalavimo teisės į UAB „Rizolta“ 140 Eur dydžio skolą. Ieškovas atsakovui 2019 m. balandžio 25 d. surašė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovas UAB „Rizolta“ 2019 m. gegužės 8 d. į UAB „Stiklita Vilnius“ banko sąskaitą pervedė 140 Eur, pavedime nurodydamas „Serija SVANr.030602“. Reikalavimas dėl UAB „Rizolta“ skolos nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, neprieštarauja įstatymams. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą iki 2019 m. gegužės 8 d. Teismas laikė, kad informavimas apie kreditoriaus pasikeitimą kartu su ieškiniu pateikiant reikalavimo perleidimą patvirtinančius įrodymus yra laikomas tinkamu skolininko informavimu. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti 2019 m. birželio 1 d., todėl šią datą teismas laikė pranešimo atsakovui apie kreditoriaus pasikeitimą diena. Atsakovas prievolę pirminiam kreditoriui įvykdė iki pranešimo apie reikalavimo perleidimo faktą dienos, todėl teismas ieškovo reikalavimą dėl 140 Eur skolos priteisimo atmetė.
5. UAB „Stiklita Vilnius“ ir atsakovą UAB „Šilumos projektai“ siejo pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Nors teismui nebuvo pateikta rašytinė UAB „Stiklita Vilnius“ ir atsakovo UAB „Rizolta“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, kad tarp UAB „Stiklita Vilnius“ ir atsakovo UAB „Rizolta“ buvo sudaryta komercinė pirkimo-pardavimo paslaugų teikimo sutartis. Pirminis kreditorius UAB „Stiklita Vilnius“ buvo įgijęs teisę reikalauti 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą, todėl šią reikalavimo teisę perleido ieškovui. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 40 Eur sumos priteisimo iš atsakovo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pagrindinę prievolę įvykdė 2019 m. gegužės 8 d., ieškovo reikalavimą dėl vėlavimo palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 2,82 Eur vėlavimo palūkanas. Teismas priteisė 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė proporcingai tenkintiems reikalavimams. Teismas tenkino ieškovo reikalavimus 42,82 Eur sumai, t. y. 23,38 % reikalavimų. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 242 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 15 Eur žyminis mokestis. Teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovas UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl atmesto ieškovo reikalavimo dėl 140 Eur skolos bei 197 Eur bylinėjimosi išlaidų ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų su ieškiniu pateiktų įrodymų. Ieškovas informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo sutartį. Su ieškiniu į bylą buvo pateiktas 2019 m. balandžio 25 d. ieškovo išsiųstas el. laiškas su priedais, išsiųstas atsakovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas į bylą pateikė ir Lietuvos pašto lydraštį, iš kurio matyti, kad atsakovui laiškas buvo išsiųstas ir paštu. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad apie reikalavimo perleidimą buvo tinkamai informuotas dar 2019 m. balandžio 25 d., o pagrindinės skolos mokėjimą pradiniam kreditoriui UAB „Stiklita Vilnius“ atliko jau po reikalavimo perleidimo sutarties ir pranešimo apie kreditoriaus pasikeitimą gavimo (2019 m. gegužės 8 d.). Atsakovas nuo 2019 m. balandžio 25 d. turėjo pareigą mokėti įsiskolinimą naujajam kreditoriui t. y. ieškovui, tačiau visiškai ignoruodamas ir neginčydamas reikalavimo perleidimo fakto, pagrindinės skolos mokėjimą atliko pradiniam kreditoriui. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė LR CK 6.109 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai nustato, kad tinkamu prievolės įvykdymu yra laikomas prievolės įvykdymas tik naujam kreditoriui, esant situacijai kuomet skolininkui yra pateikta reikalavimo perleidimo sutartis ir panešimas apie kreditoriaus pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas padarė grubų LR CPK 185 straipsnio pažeidimą ir aukščiau nurodytų įrodymų nevertino. Aptartos teismo klaidos lėmė nepagrįstų pirmosios instancijos išvadų padarymą ir visiškai nepagrįstai atmestą ieškovo ieškinio dalį 140 Eur sumai.
7. Atsakovas UAB „Rizolta“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 7 d. UAB „Stiklita Vilnius“ išrašė atsakovui UAB „Rizolta“ PVM sąskaitą-faktūrą SVA Nr. 03602 140 Eur sumai. 2019 m. balandžio 17 d. ieškovas UAB „Juris LT“ ir UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleistos reikalavimo teisės į UAB „Rizolta“ 140 Eur dydžio skolą. Ieškovas atsakovui 2019 m. balandžio 25 d. surašė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovas UAB „Rizolta“ 2019 m. gegužės 8 d. į UAB „Stiklita Vilnius“ banko sąskaitą pervedė 140 Eur nurodydamas „Serija SVANr.030602“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl skolos priteisimo, motyvuodamas tuo, jog atsakovas prievolę įvykdė pirminiam kreditoriui iki informavimo apie kreditoriaus pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas neinformavo atsakovo apie kreditoriaus pasikeitimą ir informavimo diena laikė datą, kada atsakovui įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.
11. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).
12. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius duomenis ir išvadą, jog atsakovas nebuvo informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą, padarė nepagrįstai. Į bylą yra pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog ieškovas 2019 m. balandžio 25 d. pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo atsakovą, jog jis yra naujasis kreditorius, turintis reikalavimo teisę į atsakovą ir pareikalavo iki 2019 m. gegužės 2 d. įvykdyti prievolę. Šį raštą ieškovas siuntė atsakovui registruotu paštu atsakovo buveinės adresu, taip pat ir elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo teisės perleidimą išsiųsdamas pranešimą. Atsakovas, teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį, neginčijo fakto, jog jis buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ir įvykdė prievolę pirminiam kreditoriui, žinodamas, jog prievolė yra perleista. Konstatavus, kad atsakovas, gavęs pranešimą apie reikalavimo perleidimą, buvo tinkamai informuotas apie šį faktą, pripažintina, jog nuo pranešimo gavimo momento atsakovui kyla teisinės pasekmės įvykdyti prievolę ieškovui (CK 6.109 str. 1 d., 7 d.).
13. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę ir padengęs esamą įsiskolinimą ieškovui, ar kad pirminis kreditorius skolos sumą būtų perdavęs ieškovui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimą dalyje dėl 140 Eur skolos priteisimo. Aplinkybė, jog atsakovas įsiskolinimo sumą pervedė pirminiam kreditoriui, nors buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, neleidžia daryti išvados, jog jis tinkamai įvykdė prievolę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas dėl 140 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Kadangi apeliantas prašo jo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, yra pagrindas peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų, kadangi teismas šį reikalavimą tenkino tik iš dalies. Nustačius, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą ir per nustatytą terminą neįvykdė savo prievolės, yra pagrindas ieškovo prašomas priteisti 3,19 Eur dydžio palūkanas laikyti pagrįstomis ir priteisti iš atsakovo.
14. Taigi, nors apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje ir priimti naują sprendimą ir jo ieškinį tenkinti, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, tačiau ne panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o jį pakeisti dalyje dėl 140 Eur skolos ir palūkanų ir priteisti iš atsakovo UAB „Rizolta“ ieškovo UAB „Juris LT“ naudai 140 Eur skolos ir 3,19 Eur palūkanų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme
15. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, ieškinys yra patenkintas pilna apimtimi, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 242 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis, tai yra iš viso 257 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
16. Apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą, todėl jo naudai iš atsakovo yra priteisiama 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovo UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“, j. a. k. 303262509, iš atsakovo UAB „Rizolta“, j. a. k. 302564216, 140 Eur skolos, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 3,19 Eur dydžio vėlavimo palūkanas, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 257 Eur bylinėjimosi išlaidas.“
Priteisti ieškovui UAB „Juris LT“ iš atsakovo UAB „Rizolta“ 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Dainius Rinkevičius