Civilinė byla Nr. 3K-3-136/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

26.7; 44.2.4.2; 99.1.1; 99.5

 (S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 23 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos leidiniai“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. Z.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė J. G. prašė pripažinti, kad atsakovas UAB „Respublikos leidiniai“, išspausdinęs ieškovės nuotrauką 2008 m. vasario 2 d. dienraščio „Respublika“ priede „Brigita“ Nr. 27 (5378) (8-9 puslapiuose) prie žurnalistės D. Z. straipsnio „Pasimatymas su lesbiete“, pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, bei priteisti iš atsakovo 65 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šią nuotrauką išspausdino be jos sutikimo, todėl pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą. Po nuotraukos išspausdinimo šalia straipsnio „Pasimatymas su lesbiete“ ieškovė labai išgyveno, patyrė didelį emocinį sukrėtimą, nes susidarė klaidingas įspūdis dėl jos seksualinės orientacijos, dėl to ji turėjo teisintis, atsakinėti į nemalonius klausimus, tai pakenkė ieškovės studijoms, sumažėjo bendravimo galimybės, ji susipyko su draugu.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovas pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, bei priteisė ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovei iš atsakovo 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1480 Lt išlaidoms advokato pagalbai atlyginti. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Respublikos leidiniai“ dienraščio „Respublika“ priede „Brigita“ 2008 m. vasario 2 d. Nr. 27 (5378) išspausdino žurnalistės D. Z. straipsnį „Pasimatymas su lesbiete“, iliustruotą 8 nuotraukomis, tarp kurių yra ir ieškovę vaizduojanti nuotrauka. Atsakovas pripažino, kad ieškovės teisė į atvaizdą buvo pažeista, nes nuotrauka išspausdinta be ieškovės sutikimo. Teismas sprendė, jog nors ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl nuotraukos išspausdinimo ji turėjo išeiti iš darbo ar sutriko jos sveikata, tačiau yra pagrindas pripažinti, jog ji patyrė neturtinės žalos. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, kad ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nes, nepaisant to, jog šalia nuotraukos nėra nurodytų ieškovės asmeninių duomenų, ieškovė gali būti atpažįstama – nuotrauka yra gana didelio formato, ieškovė nufotografuota iš priekio. Teismo nuomone, ieškovės nuotraukos atvaizdavimas homoseksualių santykių temą nagrinėjančiai publikacijai iliustruoti skaitytojams galėjo sukelti asociacijų dėl tiesioginių ieškovės sąsajų su aprašoma tema, taip pat dėl jos netradicinės seksualinės orientacijos. Dėl to teismas, įvertinęs susidariusią neigiamą visuomenės nuomonę apie netradicinės seksualinės orientacijos žmones, sprendė, kad nuotraukos paskelbimas tokiame kontekste galėjo sukelti prieštaringų ieškovės vertinimų. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovės nuotrauka buvo išspausdinta nemažą tiražą turinčiame, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje platinamame laikraštyje; kad atsakovo turtinė padėtis yra gera; kad atsakovas neįvykdė savo ketinimų atsiprašyti ieškovės bei atlyginti žalą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, teismas sprendė, jog ieškovės prašoma priteisti 65 000  Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl priteisė jai 10 000 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad, sprendžiant dėl neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovei sukeltų padarinių, itin reikšmingas yra publikacijos, kuriai iliustruoti buvo išspausdinta ieškovės nuotrauka, turinys. Pats straipsnis „Pasimatymas su lesbiete“ homofobiškumu pasižyminčioje visuomenėje vertinamas prieštaringai,  o tokie vertinimai perkeliami ir asmenims, kurių fotografijos išspausdintos straipsniui iliustruoti. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės teiginius dėl patirtų neigiamų padarinių patvirtina ieškovės ir liudytojos teiginiai, kad tai neigiamai paveikė santykius su tėvais, studijų draugais, bendradarbiais, kad ji turėjo teisintis, atsakinėti į nepatogius klausimus, dėl to išgyveno daug neigiamų emocijų. Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentus, kad pačiai ieškovei, pozavusiai provokuojamai, tenka neigiamų padarinių rizika, nurodydamas, jog laisvoje visuomenėje toleruotinas visas teisei ir gerai moralei neprieštaraujantis privataus asmens elgesys ir niekas neturi teisės jį viešinti, pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad atsakovas sąmoningai pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, todėl jo elgesys turi būti laikomas tyčiniu, o tai lemia palyginti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Be to, atsakovo turtinė padėtis yra gera, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas nesutrikdys jo ūkinės komercinės veiklos.

Teisėjų kolegija atmetė atsakovo reikalavimą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo daliai ir priteisti iš ieškovės dalies atsakovo turėtų šių išlaidų atlyginimą; nurodė, kad iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra savarankiškas, nes jo tenkinimą lemia pagrindinės ieškinio dalies išsprendimas – asmens teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo nustatymas. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, neatsižvelgiant į tai, kokia dalimi buvo tenkintas ieškovės išvestinis reikalavimas, ieškinys turi būti laikomas patenkintu iš esmės.  

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovo priteista 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šią ieškinio dalį atmesti ir atitinkamai pakeisti teismų procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai, nustatydami 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos teisės į atvaizdą ir (ar) teisės į privatų gyvenimą pažeidimo atveju, atlyginimo nukentėjusiems asmenims priteista 5000 Lt tokiose bylose, kuriose nukentėję asmenys atsakovų buvo nepagrįstai viešai įvardyti skolininkais ar administracinės teisės pažeidėjais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylos Nr. 3K-3-113/2007; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje L. L. ir kt. v. UAB ,,Roventa“, bylos Nr. 3K-3-394/2008); 8000 Lt – bylose, kuriose be asmenų nuotraukų neteisėtai paviešintos jų privataus gyvenimo detalės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. UAB „Lietuvos žinios“, bylos Nr. 3K-3-41/2003). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovė publikacijoje nebuvo akivaizdžiai identifikuota, taip pat nebuvo pateikta jokių jos privataus gyvenimo detalių.

2. Teismai pažeidė delikto individualizavimo ir piniginės kompensacijos pusiausvyros principą, todėl nustatė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas iš esmės neginčijo ir pripažino deliktą, neatsižvelgė į tai, jog provokuojamai elgdamasi ieškovė pati prisiėmė riziką dėl galimo jos atvaizdo paskelbimo spaudoje, ir nepagrįstai netaikė CK 6.253 straipsnio 5 dalies. Ieškovė kartu su savo drauge pozavo provokuojamai. Ginčo nuotrauka daryta naktinio klubo atidarymo vakarą, todėl ieškovė galėjo ir turėjo numatyti, kad tą vakarą bus padidintas žiniasklaidos dėmesys, ir, norėdama išvengti ieškinyje nurodomų nesusipratimų bei išgyvenimų, viešoje vietoje galėjo ir turėjo elgtis atidžiau arba kukliau. Be to, teismai visiškai nevertino ginčo publikacijos turinio, apsiribodami tik jos pavadinimu. Pagrindinis straipsnio tikslas buvo parodyti, jog taip elgiamasi (atkartojant netradicinę seksualinę orientaciją) ne dėl seksualinės orientacijos, kaip tokios, o dėl smalsumo, neturėjimo ką veikti, tai yra tam tikras mados reikalas. Pati ieškovė, elgdamasi viešoje vietoje provokuojamai, duoda užuominą būtent į straipsnio „Pasimatymas su lesbiete“ turinį - tai yra mados reikalas tokiu būdu pritraukti trumpalaikį spaudos ar aplinkinių dėmesį.

3. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė gali būti atpažįstama ginčo nuotraukoje. Teismas posėdžio metu tikslinosi, kurioje straipsnio nuotraukoje yra pavaizduota ieškovė, nes po nuotrauka nėra jos vardo bei pavardės. Taigi teismas iš karto ieškovės neatpažino, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad ieškovę šiuo atveju nuotraukoje galima buvo lengvai identifikuoti.

4. Teismams nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovės patirtą neturtinę žalą, o teismai savo išvadas grindė prielaidomis.

5. Teismai nepagrįstai ieškovei iš kasatoriaus priteisė visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-290/2009; 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje L. L. ir kt. v. UAB ,,Roventa“, Nr. 3K-3-394/2008). Teismai visiškai tenkino neturtinio pobūdžio reikalavimą, o turtinio reikalavimo patenkinta tik 15,39 proc. Atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas dėl neturtinės žalos dydžio sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Teismai įvertino aplinkybių, inter alia ir tai, kad kasatorius pripažino ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimą, visumą ir konstatavo, jog iš kasatoriaus ieškovei priteistini 10 000 Lt (o ne 65 000 Lt, kaip neturtinę žalą buvo įvertinusi ieškovė) neturtinei žalai atlyginti atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat formuojamą teismų praktiką.

2. Kasaciniame skunde nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos, kuriose teismas laikė sąžininga, teisinga ir protinga priteisti nukentėjusiems asmenims 5000 ar 8000 Lt, negali būti vertinamos kaip išsamiai atspindinčios teismų suformuotą praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį už teisės į privatų gyvenimą, apimančios ir teisės į atvaizdą, pažeidimus. Tokiose bylose kasacinis teismas laikė, jog sąžininga, teisinga ir protinga priteisti nukentėjusiems asmenims ne tik 5000 ar 8000 Lt, bet ir 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-91/2004; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB „Ekstra žinios“, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008), 15 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009), 20 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinama“, bylos Nr. 3K-3-169/2006) neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ne visada objektyviai galima surinkti įrodymus dėl CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo  6 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Simon Louwerse International Transport“ v. UAB „Dinama“, bylos Nr. 3K-3-169/2006).

4. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismas patenkino tik 15,39 proc. neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką asmens prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje L. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005, 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M. ir L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008, išaiškino, kad, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neturi teisinės reikšmės atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pagrindinio reikalavimo pobūdis, tai yra pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą, nekinta ir lieka toks pat. Kitaip tariant, ieškovės pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo pripažinti jos teisės į atvaizdą pažeidimą, o prašymas priteisti neturtinę žalą - išvestinis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Nagrinėjamu atveju kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo teisinius kriterijus, aiškinimo ir taikymo klausimai. Nors paprastai konkretaus neturtinės žalos dydžio nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau tai, ar teismas, priteisdamas konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė įstatymo nustatytus kriterijus ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, yra teisės klausimas, sudarantis pagrindą vertinti žemesniųjų instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumą. Dėl to kasacinis teismas, šioje byloje nenustatęs pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo UAB „Respublikos leidiniai“ kasaciniame skunde nurodytos kasacijos ribos, pasisako dėl apskųstų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų teisėtumo pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimo bei taikymo, taip pat suformuotos teismų praktikos laikymosi aspektais (CPK 353 straipsnio 1, 2 dalys), remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio

Kasatoriaus teigimu, teismai, nustatydami ieškovei priteistiną 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei neatsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimu formuojamą teismų praktiką, todėl pažeidė delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyros principą ir nustatė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų neatitinkantį ieškovei padarytos minėtos žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad šie kasatoriaus teiginiai iš dalies pagrįsti.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Svarbu turėti omenyje tai, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus atitiktų 10 000 Lt ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimas. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neįvertino daugelio žalos atlyginimo dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, t. y. to, kad atsakovas pripažino deliktą; kad prie ginčo nuotraukos nėra nurodytų ieškovės asmens duomenų. Be to, kasatoriaus nuomone, teismai neatsižvelgė į pačios ieškovės veiksmus bei į tai, jog nebuvo pateikta įrodymų apie patirtą neturtinę žalą.

Tačiau, kaip matyti iš teismų procesiniuose sprendimuose pateikiamų argumentų, kasatoriaus nurodytos aplinkybės buvo teismų vertinamos. Iš ginčijamų teismų procesinių sprendimų turinio matyti, kad teismai, grįsdami savo išvadą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nustatymo, rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis: jog ieškovė gali būti atpažįstama iš nuotraukos ir buvo atpažinta šeimos narių bei svetimų žmonių; jog dėl to ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, nes ieškovės nuotraukos atvaizdavimas homoseksualių santykių temą nagrinėjančiai publikacijai iliustruoti skaitytojams galėjo sukelti asociacijas dėl tiesioginių ieškovės sąsajų su aprašoma tema, dėl jos netradicinės seksualinės orientacijos; jog dėl, teismų teigimu, neigiamos visuomenės nuomonės apie netradicinės seksualinės orientacijos žmones ieškovė galėjo būti vertinama prieštaringai; jog ginčo nuotrauka išspausdinta didelį tiražą turinčiame, visos Lietuvos teritorijoje platinamame laikraštyje; jog kasatoriaus gera turtinė padėtis; jog kasatorius neįvykdė savo pažado atsiprašyti ieškovės už neteisėtą nuotraukos panaudojimą; jog kasatorius, išspausdindamas ieškovės nuotrauką be jos sutikimo, sąmoningai pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus. Taip pat teismai atsižvelgė į tai, kad šalia išspausdintos ieškovės nuotraukos nėra jos vardo ar pavardės, o, nuotraukai esant be užrašo, daugumai skaitytojų publikacija negalėjo sietis su kokiu nors konkrečiu asmeniu ir jo privačiu gyvenimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė pati pozavo provokuojamai  ir jai tenka neigiamų padarinių rizika, nurodydamas, jog laisvoje visuomenėje toleruotinas visas teisei bei gerai moralei neprieštaraujantis privataus asmens elgesys ir niekas neturi teisės pažeidžiant įstatymų reikalavimus jį viešinti.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, pripažindami ieškovės teisę į neturtinės žalos, padarytos dėl ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimo, atlyginimą, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas aplinkybes, tuo tarpu kasaciniame skunde nenurodyta tokių reikšmingų aplinkybių, kurių teismai neįvertino (CPK 185 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms bei pirmiau nurodytiems ginčo teisinių santykių ypatumams, atmestini kasatoriaus teiginiai, jog teismams nebuvo pateikta įrodymų apie ieškovės patirtą neturtinę žalą.

  Šios išvados nepaneigia kasatoriaus skunde nurodyti teiginiai, kad teismai privalėjo vertinti ne tik publikacijos, kuriai iliustruoti panaudota ginčo nuotrauka, pavadinimą, tačiau ir turinį. Pats straipsnio pavadinimas „Pasimatymas su lesbiete“ sudaro tam tikrą kontekstą, kurio fone atitinkami vertinimai perkeliami ir asmenims, kurių fotografijos išspausdintos straipsniui iliustruoti. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad vien ieškovės nuotraukos spausdinimas tokio pavadinimo straipsnio kontekste lemia atitinkamą ieškovės vertinimą bei siejimą su tam tikra netradicinės seksualinės orientacijos asmenų grupe. Esant tokiai situacijai, teismai pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti neturtinės žalos padarymą, neatsižvelgiant į paties straipsnio turinį.  

Atmestini kasatoriaus argumentai, kad teismai neatsižvelgė į ieškovės elgesį, neįvertino nuotraukos padarymo aplinkybių ir to, jog ieškovė turėjo suvokti galimus savo provokuojamo elgesio padarinius. Teismai pagrįstai nurodė, kad teisei ir gerai moralei neprieštaraujantis privataus asmens elgesys savaime nesuteikia teisės jį viešinti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog net asmens sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, perduoti, demonstruoti, spausdinti, nes tai, kad asmuo galėjo sutikti būti fotografuojamas, dar nereiškia, jog jis davė ir sutikimą rodyti nuotrauką ar panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje L. L., A. L. v. UAB ,,Roventa“, bylos Nr. 3K-3-394/2008; 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB ,,Brolių T. leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Taigi teisės normų nepažeidžiantis privataus asmens elgesys neduoda pagrindo pripažinti, kad taip asmuo prisiėmė riziką dėl neigiamų padarinių dėl tam tikros nuotraukos išspausdinimo, jei tai atlikta be asmens sutikimo.     

Teisėjų kolegija nevertina kasatoriaus skunde nurodytų argumentų, susijusių su galimybe atpažinti ieškovę iš ginčo nuotraukos, nes tai yra fakto klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

 

Tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant klausimą dėl teismų nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio teisėtumo, būtina įvertinti ir tai, jog visuotinai pripažįstamo diskriminacijos draudimo, pagrįsto prigimtinės žmonių lygybės idėja, taikymas ypač svarbus, kai yra žalos atlyginimo teisiniai santykiai, suponuojantys būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y., kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“ ir UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008, yra išaiškinusi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia ir objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, todėl, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius. Dėl to nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į ankstesnėse panašių kategorijų bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidus asmens teisę į atvaizdą ir (ar) teisę į privatų gyvenimą, atlyginimo kasacinis teismas yra nustatęs skirtingo dydžio šios žalos atlyginimą. Neturtinei žalai atlyginti buvo priteista kiekvienam ieškovui po 15 000 Lt byloje, kurioje didelio tiražo laikraštyje išspausdintos slaptai darytos nuogų ieškovų nuotraukos, kartu su nekorektiškomis antraštėmis, įžeidžiančiomis publikacijomis, o atsakovas pripažintas šiurkščiai pažeidusiu ne tik ieškovų teisę į atvaizdą, tačiau ir jų garbę bei orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB ,,Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009). Atvejais, kai buvo išspausdintos ne tik ieškovų nuotraukos, tačiau ir straipsniai, paskelbiant informaciją apie ieškovų privatų gyvenimą, šeimos paslaptis ar sveikatą, priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“, UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008), kitu atveju – 10 000 Lt žalos atlyginimas už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą bei 4000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje J. A. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-91/2004). Buvo nustatytas 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimas byloje, kurioje pripažintas ieškovės teisės į privatų gyvenimą pažeidimas, nes išspausdintos jos nuotraukos ir teiginiai apie privatų gyvenimą, asmens duomenys, tačiau nenustatyta teisės į atvaizdą pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje O. R. v. UAB ,,Lietuvos žinios“, bylos Nr. 3K-3-41/2003). Teismai nustatė 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bylose, kuriose atsakovai savo paslaugų reklamai be ieškovų sutikimo panaudojo privačiose fotosesijose padarytas ieškovų nuotraukas arba atsakovai paskelbė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovų skolas ar padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-290/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje L. L., A. L. v. UAB ,,Roventa“, bylos Nr. 3K-3-394/ 2008; 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB ,,Joneda“, bylos Nr. 3K-3-113/2007; 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB ,,Brolių T. leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Atvejais, kai ieškovų, visuomenėje žinomų asmenų, nuotraukos be jų sutikimo buvo panaudotos reklamos tikslais, teismai nustatė 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. UAB ,,Ieva“, bylos Nr. 3K-3-197/2004, 2003 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje M. S. v. UAB ,,Ieva“, bylos Nr. 3K-3-91/2003).

Atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos reikšmingas teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius pagrįstai nurodo, jog teismų nustatytas 10 000 Lt ieškovės neturtinės žalos atlyginimas neatitinka pirmiau nurodytos teismų praktikos. Iš pateiktų teismų praktikos pavyzdžių matyti, kad daugeliu atveju, be nukentėjusių asmenų nuotraukų, kartu buvo paskelbti jų asmens duomenys bei informacija apie asmeninį gyvenimą, arba konkrečios nukentėjusių asmenų nuotraukos buvo panaudotos reklamos tikslais, t. y. siekiant materialinės naudos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad ieškovės ginčo nuotrauka išspausdinta kaip straipsnio iliustracija, nenurodant jokių ieškovės asmeninių duomenų ar informacijos apie jos privatų gyvenimą. Be to, ginčo nuotrauka padaryta viešame renginyje, ieškovei pozuojant.  

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo paskirtį, ginamos vertybės specifiką, susiklosčiusią teismų praktiką, daro išvadą, kad šioje byloje nustačius 5000 Lt iš kasatoriaus ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, tai atitiks CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nebus viršytos teismų praktikoje taikomos nukentėjusiems asmenims tokiais atvejais priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribos, nebus pažeista delikto individualizavimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra. Nurodyto dydžio piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieškovės patirtai neturtinei žalai, pakankama ieškovės teisei į atvaizdą apginti ir kartu keliui piktnaudžiavimams spaudos (saviraiškos) laisve užkirsti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai keistini, nustatant 5000 Lt ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje suformulavo du reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą, bei priteisti iš atsakovo 65 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pareikšti du reikalavimai: neturtinis (dėl teisės į atvaizdą pažeidimo pripažinimo) ir turtinis (dėl 65 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo).

Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį iš dalies, pripažino ieškovės teisės į atvaizdą pažeidimą ir priteisė ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalį bei 1480 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti, o iš atsakovo valstybei priteisė 33,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šį teismo sprendimą nepakeistą, priteisė valstybei iš šalių po 5,03 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nurodė, kad iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra savarankiškas, nes jo tenkinimą lemia pagrindinės ieškinio dalies išsprendimas – asmens teisės į atvaizdą pažeidimo nustatymas. Dėl to teismas atmetė atsakovo reikalavimą bylinėjimosi išlaidas byloje paskirstyti šalims proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai, nurodydamas, kad nepaisant to, kokia dalimi buvo tenkintas ieškovės išvestinis reikalavimas, ieškinys laikytinas tenkintu iš esmės, nes buvo įrodyta ieškovės pažeista teisė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad (kaip pagrįstai kasaciniame skunde nurodo atsakovas)  Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas minėtą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, pažeidė šį klausimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Dėl to vien fizinio asmens teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimas nėra pakankamas pagrindas atsakomybei atsirasti ir pripažinti, jog jam buvo padaryta neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB ,,Brolių T. leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Be to, pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Toks atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pavyzdžiui, EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą (M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š., V. Š. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-7-2/2008).

Taigi reikalavimai pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra du savarankiški ieškinio reikalavimai, kurie atskirai apmokestinami žyminiu mokesčiu, ir, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, turi būti vertinama, kokia jų dalis buvo patenkinta ar atmesta, ir, atsižvelgiant į tai, paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos   2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB ,,Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-290/2009; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios“, UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-393/2008; kt.). 

Dėl to, kaip teisingai nurodo kasatorius, bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje turi būti paskirstytos šalims proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui (CPK 93 straipsnis).

Šios išvados nepaneigia ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad asmens prašomas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali būti laikomas nustatytu, nes jį nustato teismas. Tiek mokėtinas žyminis mokestis nustatomas, tiek kitos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos atsižvelgiant į ieškinyje keltus reikalavimus bei jų patenkintą dalį (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Dėl to nėra reikšminga tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju priteistiną neturtinės žalos dydį nustato teismas.  

 Ieškovės teiginiai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008, išaiškino, jog, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neturi teisinės reikšmės atmesta ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, nes pagrindinio reikalavimo pobūdis, t. y. pripažinti teisės į atvaizdą pažeidimą, nekinta ir lieka toks pat, taip pat neduoda pagrindo kitaip spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nagrinėjamu atveju. Iš šios ieškovės cituojamos kasacinio teismo nutarties matyti, kad šį išaiškinimą teisėjų kolegija pateikė aiškindama tai, jog, sprendžiant klausimą dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nėra reikšminga pirmosios instancijos teisme išspręstų, tačiau apeliacine tvarka neskundžiamų, reikalavimų dalis. Taigi išaiškinimas pateiktas kitame kontekste, nei jį aiškina ieškovė.

 

Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, atitinkamai turi būti perskirstytos proceso šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje.

Minėta, kad ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, jog atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą ir priteisti iš atsakovo 65 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pirmasis reikalavimas buvo patenkintas visiškai, o antrasis – iš dalies, priteisiant 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taigi buvo patenkinti 8 procentai, o atmesti 92 procentai ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pagal nurodytas proporcijas perskirstomos proceso šalių pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos bei pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys).

Ieškovė už neturtinį ieškinio reikalavimą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, už turtinį reikalavimą – 500 Lt šio mokesčio, o nuo 1350 Lt buvo atleista (b. l. 6, 13, 19). Dėl to ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiama 140 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį, atlyginimas, o valstybei iš atsakovo – 108 Lt (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme ji turėjo 1480 Lt išlaidų advokato pagalbai (b. l. 51, 76). Teisėjų kolegija sprendžia, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, nurodytos ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos pripažintinos protingomis bei pagrįstomis (CPK 98 straipsnis; teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko   2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Dėl to ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteisiama 118 Lt šių išlaidų atlyginimo.

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 750 Lt žyminio mokesčio (b. l. 146). Apeliaciniu skundu ieškovė prašė papildomai priteisti iš atsakovo 25 000 Lt, t. y. iš viso priteisti jai 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o priteista, minėta, 5000 Lt, t. y. buvo patenkinta 14 proc. ieškovės apeliacinio skundo. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 105 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Iš viso atsakovas turėtų atlyginti ieškovei 363 Lt bylinėjimosi išlaidų (140 Lt žyminio mokesčio už ieškinį + 105 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą + 118 Lt išlaidų advokato pagalbai).

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio bei 300 Lt už kasacinį skundą (b. l. 137, 176). Atsižvelgiant į tai, kad teismai buvo priteisę ieškovei 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsakovas prašė šį reikalavimą atmesti, o šia nutartimi nustatomas 5000 Lt šis atlyginimas, laikytina, jog buvo patenkinta 50 proc. atsakovo apeliaciniu bei kasaciniu skundu keltų reikalavimų. Dėl to atsakovui iš ieškovės turi būti priteisiama 300 Lt už skundus sumokėto žyminio mokesčio. Duomenų apie turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovas nepateikė.     

Taigi iš viso ieškovė turėtų atlyginti atsakovui 300 Lt, o atsakovas ieškovei - 363 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus nurodytų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisiama 63 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu teismai turėjo 83,17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasaciniam teismui pakeitus žemesnių instancijų teismų šioje byloje priimtą sprendimą, šios procesinių dokumentų įtekimo išlaidos priteistinos valstybei iš šalių pirmiau šioje nutartyje nurodytomis proporcijomis, t. y. iš ieškovės valstybei priteistina 55,85 Lt, o iš atsakovo – 27,33 Lt minėtų išlaidų. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį pakeisti.

Priteistą ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Respublikos leidiniai“ (įmonės kodas 124251033) neturtinės žalos atlyginimo dydį mažinti iki 5000 (penkių tūkstančių) Lt.  

Panaikinti teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis ieškovei ir valstybei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti ieškovei J. G. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Respublikos leidiniai“ 63 (šešiasdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. G. 55,85 Lt (penkiasdešimt penkis litus  85 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Respublikos leidiniai“ 108 (vieną šimtą aštuonis) Lt žyminio mokesčio ir 27,33 Lt (dvidešimt septynis litus 33 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti.

Kitas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis, kuriomis nustatyta, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė ,,Respublikos leidiniai“ pažeidė ieškovės J. G. teisę į atvaizdą, palikti nepakeistas.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

 

Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                             Sigitas Gurevičius