Administracinė byla Nr. A-1957-662/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00382-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 10.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ACME Europe“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „ACME Europe“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „ACME Europe“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Kauno TM) 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 3KM19/46-0704S ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 1A-508 bei įpareigoti Muitinės departamentą priimti naują sprendimą – koreguoti pareiškėjo 2013 m. birželio 17 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) importuoto popieriaus TARIC kodą į Nr. 4811 51 00 bei atitinkamai panaikinti prievolę sumokėti priskaičiuotus muitus, pridėtinės vertės mokestį ir baudą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Kauno TM, atlikusi deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų supaprastintą patikrinimą, nusprendė bendrovės pateiktoje importo deklaracijoje deklaruotų prekių (popieriaus) TARIC kodą 4823 90 40 00 keisti į TARIC kodą 4810 14 00 20 ir apskaičiuoti bei įregistruoti iš viso 52 016 Lt papildomų mokesčių, o Muitinės departamentas patvirtino šį Kauno TM sprendimą. Pareiškėjo nuomone, Kauno TM nepagrįstai priskyrė bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20. Paaiškino, kad į Bendrijos muitų teritoriją iš Kinijos Liaudies Respublikoje registruotos įmonės ,,Fantac graph design co. Ltd“ importavo fotopopierių spausdintuvams, kurį deklaravo TARIC kodu Nr. 4823 90 40 00, remdamasis popieriaus gamintojo pateikta informacija. Pažymėjo, kad vienas iš esminių kriterijų, pagal kurį nustatomas taikytinas TARIC kodas, – popieriaus sudėtis. Pasak pareiškėjo, jis Muitinės laboratorijai pateikė informaciją, jog importuoto popieriaus 100 proc. pluoštų sudaro pluoštai, gauti cheminiu-mechaniniu būdu. Muitinės laboratorijos 2013 m. gegužės 23 d. tyrimo protokoluose Nr. 3T0866 ir Nr. 3T0865, kuriais buvo tiriamas analogiškas popierius, nurodoma, kad popieriaus plaušienos kokybinė sudėtis – cheminiu būdu gauta medienos plaušiena, o prie papildomos informacijos nurodoma, kad popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos celiuliozės plaušienos. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad analogišką prekę, kokią importavo bendrovė, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje (Didžiojoje Britanijoje) kompetentinga muitinės įstaiga priskyrė TARIC kodui Nr. 4811 51 00 00, kuriam nėra taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjo, kyla pagrįstų abejonių, kad Lietuvos muitinės laboratorija neteisingai įvertino ir priskyrė bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20.
Pareiškėjas pažymėjo, kad, siekdamas nustatyti tikrąjį importuoto popieriaus TARIC kodą, kreipėsi į Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) specialistus, kurie padarė išvadą, jog importuotas popierius atitinka TARIC kodui Nr. 4811 51 00 priskiriamam popieriui nurodytas savybes. Pareiškėjo teigimu, anksčiau jis šio TARIC kodo nenurodė, nes importuodamas popierių vadovavosi popieriaus gamintojo informacija apie popieriaus priskyrimą TARIC kodui ir tik Kauno TM 2013 m. birželio 5 d. priėmus sprendimą dėl importuoto popieriaus priskyrimo kitam TARIC kodui, sužinojo, kad jis yra neteisingas, bei atliko papildomus popieriaus tyrimus, kurie patvirtina, jog Muitinės laboratorija nepagrįstai nusprendė priskirti bendrovės importuotą popierių TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Be to, pareiškėjas kreipėsi į sertifikuotą „SGS Multilab“ laboratoriją Prancūzijoje, kuri nustatė, kad pagrindinės sudedamosios bendrovės importuoto popieriaus dalys – silicio ir kalcio elementai. Iš šios išvados akivaizdu, kad importuoto popieriaus sudėtis yra organinės kilmės produktai, todėl popierius niekaip negali būti priskiriamas Kauno TM nurodytam TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Pareiškėjas pabrėžė, jog Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti popieriaus tyrimus, todėl vien dėl šios priežasties skundžiami sprendimai turi būti panaikinti. Be to, jei nebūtų panaikintas sprendimas dėl TARIC kodo pakeitimo, pareiškėjo nuomone, būtų pagrindas atleisti jį nuo paskirtos baudos, nes bendrovė nėra kalta dėl Kauno TM nustatytos mokestinės prievolės neįvykdymo.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad kombinuotosios nomenklatūros (toliau – ir KN) 4810 pozicijoje yra klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. TARIC 4810 14 00 20 subpozicijoje yra klasifikuojamas minėtų charakteristikų vienasluoksnis popierius ir kartonas, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės, lakštais, kuriuos išklojus vienos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 435 mm, o kitos kraštinės ilgis ne didesnis kaip 297 mm, ir kurio kvadratinio metro masė ne mažesnė kaip 70 g, bet ne didesnė kaip 400 g, o baltumas didesnis kaip 84 proc. (matuojant pagal ISO 2470-1), naudojamas rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams. Taigi, siekiant nustatyti, kuriai KN pozicijai (4810 ar 4811) priskirtina prekė, svarbiausia nustatyti popieriaus dangos sudėtį, o ne popieriaus sudėtį. Popieriaus sudėtis svarbi vėliau, t. y. nustatant KN kodą subpozicijų lygmenyje. Jeigu popierius padengtas neorganinėmis medžiagomis, jis klasifikuotinas KN 4810 pozicijoje, tuo tarpu, jeigu pagrindinę popieriaus dangos sudėties dalį sudaro organinės medžiagos, tuomet popierius gali būti priskirtinas KN 4811 ir kitoms pozicijoms. Šiuo atveju Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas fotopopierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga – silicio dioksidu (SiO2).
Atsakovas pažymėjo, kad taikant kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos, akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Atsakovas pabrėžė, jog Vyriausybės nutarimu Muitinės laboratorijai yra suteikta išimtinė teisė atlikti laboratorinius tyrimus, reikalingus prekių klasifikavimui, nepaisant pareiškėjo argumentų, kad Muitinės laboratorija nėra akredituota atlikti popieriaus tyrimų. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nei Muitinės departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad laboratorijos, kurių duomenimis remiasi bendrovė, yra akredituotos atlikti prekės tyrimą naudojant tam tikrą metodą. Be to, pateikiant prekės pavyzdžius KTU ir „SGS Multilab“ laboratorijai, muitinė nedalyvavo, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šiose institucijose buvo tiriami būtent tokie patys prekių mėginiai, kokie buvo pateikti Muitinės laboratorijai, taigi minėtų įstaigų išvados neatitinka įrodymams keliamų tikrumo ir sąsajumo reikalavimų. Be to, Muitinės departamento nuomone, nors pareiškėjo pateiktos laboratorijų išvados neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, išvadose pateikti rezultatai tik patvirtina Muitinės laboratorijos išvadas ir atitinkamai ginčo prekių klasifikavimą, nes tiek Muitinės laboratorija, tiek KTU Organinės technologijos katedra bei „SGS Multilab“ laboratorija nustatė, jog pagrindinę dalį popieriaus paviršiaus sudaro neorganinės medžiagos. KTU Organinės technologijos katedros išvadoje nurodytas nenustatytas kiekis polivinilacetato vertintinas kaip rišiklis, skirtas surišti neorganines medžiagas su popieriaus paviršiumi. Be to, atsakovo nuomone, nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo baudos sumokėjimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, remdamasis iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „ACME Europe“ 2013 m. birželio 17 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) TARIC kodu 4823 90 40 00 deklaravo popierių spausdinti nuotraukas su rašaliniais spausdintuvais. Kauno TM paprašius, pareiškėjas pateikė importuoto popieriaus pavyzdžius bei nurodė, kad remiantis popieriaus gamintojo pateikta informacija, deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos prekės yra popierius, supjaustytas pagal nustatytus matmenis, naudojamas rašyti, spausdinti arba kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams. 100 proc. pluoštų sudaro pluoštai, gauti cheminiu-mechaniniu būdu; popierius yra padengtas pramoniniu alkoholiu, tributilfosfatu (TBP), alyva, žibalu, karšto lydalo klijų plėvele, spausdinimo rašalu, laisvikliu, silicio dioksidu. Išmatavimai: 105 x 148 mm (A6 pagal ISO 216), 210 x 297 mm (A4 pagal ISO 216), 297 x 420 mm (A3 pagal ISO 216). Kvadratinio metro masė – nuo 115 g/m2 iki 260 g/m2. Popieriaus baltumas – nuo 105 iki 125 proc. pagal ISO 2470-1. Muitinės laboratorija 2013 m. rugpjūčio 12 d. tyrimų protokoluose Nr. 3T1470 ir Nr. 3T1471 nurodė, kad tyrimui pateiktas popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga silicio oksidu (SiO2). Rekomenduojamas TARIC kodas yra 4810 14 00 20. Atsižvelgusi į šį tyrimą, Kauno TM priėmė ginčijamą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ginčo, kad bendrovės importuotas popierius neklasifikuotinas TARIC kodu 4823 90 40 00; šalys nesutaria tik dėl TARIC kodų 4810 14 00 20 (B999) ar 4811 51 00 taikymo.
Atsižvelgdamas į KN 4810 ir 4811 aprašymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog esminis šiais kodais klasifikuojamo popieriaus skirtumas yra popieriaus padengimo medžiaga. KN 4810 kodas paskiriamas popieriui padengtam neorganinėmis medžiagomis, tuo tarpu KN 4811 taikomas popieriui, kurio paviršius negiliai padengtas medžiagomis, išskyrus neorganines medžiagas.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktu, nustatančiu, kad, taikant KN, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal KN ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012).
Teismas pažymėjo, kad Muitinės laboratorijos 2013 m. rugpjūčio 12 d. tyrimų protokoluose Nr. 3T1470 ir Nr. 3T1471 nurodyta, jog tyrimui pateiktas popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga silicio oksidu, kas leidžia daryti išvadą, kad ginčo prekei taikytinas KN 4810 kodas.
Teismo vertinimu, pareiškėjo pateiktos KTU Organinės technologijos katedros išvados bei SGS laboratorijos atliktos analizės ataskaita negali paneigti Muitinės laboratorijos tyrimų išvadų, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad KTU ar „SGS Multilab“ yra akredituoti ir įgalioti tirti pareiškėjo importuotą prekę bei turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo. Be to, nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad KTU bei „SGS Multilab“ tirti mėginiai buvo tikrai paimti iš pareiškėjo importuotų prekių, dėl kurių kilo ginčas, nes paimant pavyzdžius tyrimui muitinė nedalyvavo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas 2015 m. liepos 1 d. popieriaus poėmio ir perdavimo tyrimui aktas nelaikytinas pakankamu įrodymu tikrintų prekių tapatumui įrodyti, nes jis nėra pasirašytas muitinės atstovo. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Taisyklių 6 punktą būtent Muitinės laboratorijai suteikta teisė atlikti tyrimus dėl prekių TARIC kodų nustatymo, todėl tai, kad ji nėra akredituota atlikti popieriaus tyrimus, nepaneigia jos tyrimo išvadų, juo labiau, kad pareiškėjo pateikti tyrimai buvo taip pat atlikti laboratorijų, kurios neakredituotos tirti popierių ir neįgaliotos nustatyti jų TARIC kodo.
Kita vertus, teismas nurodė, jog net ir tuo atveju, jei KTU Organinės technologijos katedrai ir „SGS Multilab“ buvo pateikti analogiškos Muitinės laboratorijai teiktos prekės mėginiai, šių laboratorijų išvados tik patvirtina Muitinės laboratorijos nustatytas aplinkybes. Pažymėjo, kad tiek KTU Organinės technologijos katedros tyrimas (I t., b. l. 40–44), tiek „SGS Multilab“ (I t., b. l. 53–57) tyrimas patvirtina, jog tirto popieriaus paviršinis sluoksnis yra iš neorganinės medžiagos silicio dioksido. Tokią pačią išvadą padarė ir Muitinės laboratorija. Nagrinėjamu atveju tik KTU savo tyrimais nustatė, jog paviršiniame sluoksnyje yra ir organinės medžiagos – polivinilacetato. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje polivinilacetatas nurodomas kaip medžiaga, naudojama klijams gaminti, taigi ši medžiaga gali būti priskirta prie rišančiųjų medžiagų. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog KTU laboratorijos tyrimuose nenurodoma, kiek procentų tirto popieriaus paviršiuje sudaro minėta medžiaga, tačiau didžiąją dalį popieriaus paviršiaus sudaro ne polivinilacetatas, o silicio dioksidas.
Teismo vertinimu, tai, kad KTU laboratorija nustatė, jog popieriaus dangoje yra ir minėtos organinės medžiagos, nepaneigia ginčo popieriaus priskyrimo KN 4810 pozicijai, nes, kaip minėta, šiam kodui priskirtinas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. Be to, pagal Suderintos sistemos nomenklatūros paaiškinimus (HSEN‘s, 2012) neorganinėse dengimo medžiagose gali būti nedidelis kiekis organinių medžiagų. Tai, kad ginčo popieriaus negalima priskirti KN 4811 kodui, patvirtina ne tik aplinkybė, jog popierius padengtas neorganinėmis medžiagomis, bet ir popieriaus paskirtis. KN 4811 pozicijoje nenumatytas fotopopierius ar kitoks popierius spausdinimui, o KN 4810 pozicijoje paminėtas popierius, skirtas spausdinimui, kitiems grafiniams tikslams, koks ir yra pareiškėjo importuotas ginčo popierius.
Teismas pažymėjo, kad Muitinės laboratorija nustatė, jog tyrimui pateiktas 152 mm x 102 mm dydžio baltos spalvos vienasluoksnis fotopopierius „Acme Photopaper Matte“ ir „Acme Photopaper Glossy“ yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga – silicio dioksidu, tyrimo protokole nurodyta popieriaus masė (188 g ir 175 g) bei aptartas baltumas. Teismo vertinimu, Muitinės laboratorija atliko visapusišką ir išsamų tyrimą, kurio metu buvo nustatyti ir įvertinti visi parametrai popieriaus klasifikavimui atitinkamu TARIC kodu, todėl Kauno TM bendrovės deklaruotą popierių pagrįstai klasifikavo Muitinės laboratorijos rekomenduotu TARIC 4810 14 00 20 kodu ir paskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtinas sumas.
Spręsdamas dėl pareiškėjo atleidimo nuo baudos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad vienas iš atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindas yra, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo. Teismas sprendė, kad bendrovė pasitikėjo ginčo prekių gamintojo pateikiama informacija, nors turėjo galimybę kreiptis į muitinę su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją, todėl prekės neteisingu kodu deklaruotos dėl pareiškėjo kaltės, pasireiškusios neatsargumu, t. y. deklaruojant prekes, pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl nėra pagrindo jo atleisti nuo baudos. Tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo ir teikė informaciją bei įrodymus mokesčių administratoriui, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl mokesčių mokėtojo visiško atleidimo nuo atitinkamo mokesčio baudos, nes toks atleidimo nuo baudos pagrindas nenurodytas MAĮ 141 straipsnyje. Be to, šias aplinkybes Kauno TM įvertino, nustatydama pareiškėjui 20 proc. baudos dydį.
III.
Pareiškėjas UAB „ACME Europe“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė išimtinį prioritetą Muitinės laboratorijos išvadoms vien todėl, kad joms išskirtinę įrodomąją galią neva numato Taisyklių 6 punktas. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklių 6 punktas taikomas tik ikiteisminėje patikrinimo stadijoje, tuo tarpu ginčą sprendžiant teisme ši išvada turėtų būti vertinama kaip vienas iš įrodymų byloje. Pareiškėjas pateikė keletą skirtingų įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadas, patvirtinančių, kad ginčo popierius priskiriamas būtent KN 4811 pozicijai. Esant įrodymams, kurie patvirtina kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nei nustatyta Muitinės laboratorijos išvadose, teismas privalėjo pašalinti neaiškumus ir skirti pareiškėjo popieriaus ekspertizę, to prašė ir pareiškėjas, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjo nuomone, teismas, neturėdamas specialių žinių, pats negalėjo konstatuoti, kad Muitinės laboratorijos pateiktos išvados yra teisingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kai asmuo pateikia specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmeniui atitinkančius įrodymus, kurie paneigia muitinės išvadų pagrįstumą arba bent jau sukelia pagrįstų abejonių dėl šių išvadų pagrįstumo, tai turėtų būti pakankamas pagrindas skirti byloje ekspertizę (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1314/2008). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar Muitinės laboratorijai turėtų būti taikomas reikalavimas turėti akreditavimą, sertifikavimą. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jis turėjo įrodyti, jog popierius, pateiktas tirti KTU ir „SGS Multilab“ laboratorijoms, yra tas pats, kuris buvo teiktas ir Muitinės laboratorijai. Popieriaus pateikimo metu to fiksuoti nebuvo jokių priežasčių, be to, ginčo laikotarpiu pareiškėjas neturėjo kitokio popieriaus nei tas, kuris buvo tirtas minėtų laboratorijų, pareiškėjas neimportavo kitokio ginčo fotopopieriaus. Siekdamas pašalinti bet kokią abejonę dėl popieriaus autentiškumo, pareiškėjas prašė, kad teismo ekspertizė būtų skirta atliekant tyrimus iš atsakovo turimo antrojo mėginio, tačiau prašymas netenkintas.
Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp Muitinės laboratorijos tyrimo išvadų ir kitų nepriklausomų paties pareiškėjo atliktų tyrimų išvadų nėra prieštaravimų, todėl neva nėra pagrindo skirti ekspertizės. Teismas pats vertino KTU ir „SGS Multilab“ laboratorijų duomenis, pasisakydamas, kas yra polivinilacetatas, konstatuodamas, jog minėta medžiaga gali būti pripažinta rišikliu. Teismas neatliko išsamaus laboratorijų išvadų tyrimo ir neišsklaidė abejonių dėl Muitinės laboratorijos išvadų pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai byloje pateikti įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias, jų turinio vertinimas, nesant imperatyvių teisės normų pažeidimų, gali būti atliekamas tik pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis, kurių šiuo atveju teismas neturi (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1621/2013). Dėl to, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Atsakovas, nustatydamas pareigą mokėti papildomus mokesčius, privalėjo pagrįsti tokio sprendimo priėmimo motyvus ir sprendimo pagrindą. Atsakovas nepateikė pakankamų nekvestionuotinų įrodymų, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad pareiškėjo importuoto popieriaus TARIC kodas yra 4810 14 00 20 (B999). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015, analogiškoje savo faktinėmis aplinkybėmis, pažymėjo, kad net ir nesant Taisyklių 6 punkto kontekste teisiškai reikšmingų tyrimų, paneigiančių Muitinės laboratorijos atliktą ginčo prekių tyrimą dėl TARIC kodo nustatymo, byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus būtina įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus. Pareiškėjas nurodo, kad jo pateiktos specialistų išvados leido pagrįstai spręsti, jog ginčo popierius tik iš dalies padengtas neorganinėmis medžiagomis (60–80 proc. dangos sudaro silicis ir kalcis), dangoje yra plastikų – ši išvada suponuoja popieriaus priskyrimą KN 4811 pozicijai ir paneigia Muitinės laboratorijos išvadą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad KN 4810 pozicijos aprašyme yra nurodytas abstraktus popieriaus cheminės sudėties priskyrimo šiai pozicijai kriterijus, nurodant, jog popierius turi būti padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų. Šiame aprašyme nenurodyta, koks turi būti neorganinių medžiagų kiekis procentais, todėl, nustačius, kad ginčo popierius yra ne 100 proc. dengtas neorganinėmis medžiagomis, konstatuotina, jog jis neatitinka KN 4810 pozicijos.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas deklaruodamas TARIC kodą. Pareiškėjo teigimu, bendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, jis savanoriškai 2013 m. spalio 14 d. sumokėjo patikrinimo ataskaitoje papildomai priskaičiuotus muitus, taigi pareiškėjas yra sumokėjęs mokesčius, susijusius su paskirta bauda. Pareiškėjo nuomone, dėl prievolės neįvykdymo jis nėra kaltas, nes iki Kauno TM patikrinimo ataskaitos vadovavosi popieriaus gamintojo informacija, kad popierius turi būti priskirtas TARIC kodui Nr. 4823 90 40 00. Po nepriklausomų specialistų tyrimų pareiškėjas sužinojo, kad popierius turėtų būti priskirtas TARIC kodui Nr. 4811 51 00 00. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, siekdamas suklaidinti atsakovą dėl duomenų teisingumo, nepateikė suklastotų dokumentų, visą laikotarpį bendradarbiavo ir teikė reikalingą informaciją. Pareiškėjas buvo sąžiningas ir deramai apdairus vykdydamas popieriaus importą ir pateikdamas prekes Kauno TM, dėl to mano, kad yra pagrindas jį atleisti nuo baudos mokėjimo.
Atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad taikant kombinuotąją nomenklatūrą Muitinės laboratorijos išvada remiamasi nepriklausomai nuo jos akreditavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013, 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad visų laboratorijų atliktų tyrimų rezultatai aiškūs ir suprantami, tyrimų ataskaitų įvertinimui specialių mokslinių ar techninių žinių nereikia. Pirmosios instancijos teismas, sulyginęs tyrimų rezultatus, pagrįstai nusprendė, kad iš esmės jų išvados sutampa, t. y. pagrindinę laboratorijų tirtų objektų paviršinę dalį sudaro neorganinės medžiagos. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, todėl šiuo atveju ginčas kilęs tik dėl to, kurioje TARIC subpozicijoje turi būti klasifikuojama ginčo prekė, o teisės klausimų sprendimas yra teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-434-624/2015, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-980-858/2015). Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, klasifikuojant prekes pagal kombinuotąją nomenklatūrą, prekių klasifikavimas nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir poskyrių pastabas, o bet kuri nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas su kitomis medžiagomis. KN 4810 pozicijoje yra klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos ar abiejų pusių padengtas koalinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais apvalkalais, stačiakampių lakštų arba ritinių pavidalo. Šioje pozicijoje klasifikuotinas popierius neturi būti 100 proc. dengtas neorganinėmis medžiagomis, jo paviršiaus dalį gali sudaryti ir kitos medžiagos, tačiau svarbu, kad esminę dalį sudarytų neorganinės medžiagos. Šią išvadą pagrindžia KN 4810 pozicijos paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog šioje dalyje minimose neorganinėse medžiagose gali būti nedideli organinių medžiagų kiekiai. Šiuo atveju tyrimų išvadose nurodyta, kad ginčo prekės paviršiaus dalį sudaro silicio dioksidas, kuris yra neorganinė medžiaga, to neginčija ir pareiškėjas. KTU laboratorijos išvadoje nurodytas polivinilacetatas vertintinas kaip rišamoji medžiaga, skirta silicio dioksidui surišti su popieriaus paviršiumi. Pažymėtina, kad KTU laboratorija šios medžiagos konkretaus kiekio nenurodė, o „SGS Multilab“ laboratorija organinių medžiagų tirto objekto paviršiuje nenustatė. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad KN subpozicijoje 4811 51 klasifikuojamas popierius ir kartonas, įmirkytas arba padengtas plastiku, t. y. šioje subpozicijoje klasifikuojamo popieriaus paviršiaus pagrindinę dalį privalo sudaryti plastikas, tačiau pareiškėjas tokių duomenų nepateikė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad priešingai, nei teigia pareiškėjas, visais atvejais atliekant tarifinį prekių klasifikavimą, būtina vadovautis teisės aktais, kuriuose įtvirtintas imperatyvus šių nuostatų taikymo mechanizmas. Šiuo atveju kompetenciją suklasifikuoti prekes pagal muitinėje naudojamas nomenklatūras turi būtent Muitinės laboratorija, remiantis savo pačios ar kitų akredituotų laboratorijų atliktų tyrimų rezultatais. Prekės klasifikuojamos ir pagal medžiagą, iš kurios jos pagamintos, ir pagal atliekamą funkciją. Šiuo atveju bendrovės importuotas fotopopierius yra klasifikuojamas pagal medžiagą, iš kurios jis pagamintas, t. y. KN 48 skirsnyje. Nustatant prekės poziciją kombinuotoje nomenklatūroje, yra svarbu nustatyti, kuo padengtas popieriaus paviršius. Visų trijų laboratorijų tyrimų išvados yra analogiškos – nustatytos tos pačios medžiagos, kuriomis padengtas fotopopieriaus paviršius. Atsižvelgiant į tai, kad jis padengtas ne 100 proc. silicio dioksidu, o tik daugiau kaip 50 proc. (nuo 60 iki 80 proc.), pareiškėjas neteisingai jį priskiria KN 4811 pozicijai. Pažymėtina, kad KN 4810 pozicijos sąvoka, kad čia klasifikuojamas popierius, kurio paviršius padengtas neorganinėmis medžiagomis, taip pat yra taikoma ir šių medžiagų mišiniams bei junginiams su organinėmis medžiagomis ir kai neorganinės medžiagos suteikia prekei esmines savybes. Ginčo atveju prekės klasifikavimui įtakos turi popieriaus paviršių dengiančių medžiagų sudedamųjų dalių procentais nustatymas ir jų įvertinimas. Pareiškėjo importuotas fotopopierius padengtas neorganine medžiaga – silicio dioksidu ir turi nežymų kiekį organinių medžiagų (polivinilacetato, kuris laikytinas rišikliu, o ne pagrindine medžiaga), todėl būtent neorganinė medžiaga nulemia prekės esmines savybes. Pareiškėjas, remdamasis tais pačiais tyrimų rezultatais, daro prieštaraujančias išvadas, priskirdamas popierių KN 4811 pozicijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sprendimų, kuriais pakoreguotas pareiškėjo importuoto popieriaus TARIC kodas, ir dėl to pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotus importo mokesčius ir su jais susijusias sumas, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pareiškėjas į Bendrijos muitų teritoriją iš Kinijos Liaudies Respublikos importavo spausdinimui skirtą fotopopierių, kurį, remdamasis popieriaus gamintojo pateikta informacija, deklaravo TARIC kodu Nr. 4823 90 40 00, tačiau Kauno TM, remdamasi Muitinės laboratorijos išvadomis, importuotą popierių priskyrė TARIC kodui Nr. 4810 14 00 20 (B999). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog pareiškėjo importuotas popierius neklasifikuotinas TARIC kodu Nr. 4823 90 40 00. Pareiškėjas su ginčo prekių klasifikavimu nesutinka, teigdamas, kad jos turėjo būti klasifikuojamos pagal TARIC kodą Nr. 4811 51 00 00, kuriam netaikomi kompensaciniai ir antidempingo muitai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, klasifikuojant prekes pagal KN, prekių klasifikavimas pirmiausiai turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas. Remiantis antrąja KN aiškinimo taisykle, bet kuri nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. Šios taisyklės (b) punktas įtvirtina, kad „mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, <...> kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti.“ Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad, remiantis šia taisykle ir siekiant atlikti produkto tarifinę klasifikaciją, yra būtina nustatyti, kuri iš jį sudarančių medžiagų jam suteikia esminį pobūdį, o tai galima padaryti užduodant klausimą, ar iš produkto išėmus vieną ar kitą jo sudedamąją dalį jis išsaugotų jam būdingas savybes (žr., pvz., 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje VauDe Sport, C?288/99, 25 p.; 2002 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Turbon International, C?276/00, 26 p.). Prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jei ji būdinga šiai prekei ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo byloje Siebrand, C-150/08, 38 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Esminį pobūdį lemiantis faktorius, atsižvelgiant į prekės rūšį, gali būti nustatomas pagal, pavyzdžiui, sudedamųjų medžiagų ar dalių pobūdį, jų apimtį, kiekį, svorį, vertę arba pagal vienos iš sudedamųjų medžiagų svarbą šių prekių panaudojimui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Roeckl Sporthandschuhe, C-123/09, 42 p.).
Kombinuotoje nomenklatūroje nurodyta, kad jos 4810 pozicijoje yra klasifikuojamas popierius ir kartonas, iš vienos arba abiejų pusių padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengti jokiais kitais apvalkalais, <...> bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais. Popieriaus ir kartono rūšys, naudojamos rašyti, spausdinti ir kitiems grafinio atvaizdavimo tikslams, kurių sudėtyje nėra pluoštų, gautų mechaniniu arba cheminiu-mechaniniu būdu, arba šie pluoštai sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų pluoštų masės. Suderintos sistemos nomenklatūros, kuri, vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo 1 straipsnio 2 dalimi, yra kombinuotosios nomenklatūros dalis, paaiškinimuose dėl 4810 pozicijos nurodyta, kad šioje dalyje minimose neorganinėse padengimo medžiagose gali būti nedideli organinių medžiagų kiekiai. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad KN 4810 pozicijoje klasifikuotinas popierius neturi būti 100 proc. dengtas neorganinėmis medžiagomis, jo paviršiaus dalį gali sudaryti ir kitos medžiagos.
KN 4811 pozicijoje klasifikuojamas popierius, kartonas, celiuliozinė vata ir celiuliozės pluoštų klodai, įmirkyti, padengti, dažytu paviršiumi, dekoruotu paviršiumi arba su atspaudais, bet kokio dydžio ritiniais arba stačiakampiais (įskaitant kvadratinius) lakštais, išskyrus prekes, aprašytas 4803, 4809 arba 4810 pozicijoje. Taigi KN 4811 pozicijoje gali būti klasifikuojamos tik tos aprašymą atitinkančios prekės, kurios, be kita ko, nėra klasifikuojamos KN 4810 pozicijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad prekių klasifikavimas atitinkamoje KN pozicijoje yra teisės taikymo veiksmas, tačiau tam tikrais atvejais, siekiant atitinkamą prekę tinkamai klasifikuoti, būtina turėti informaciją apie jos sudėtį ir (ar) kitus klasifikavimui reikšmingus prekės požymius (žr., pvz., 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016).
Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, klasifikuodami ginčo prekes, rėmėsi Muitinės laboratorijos atliktų tyrimų išvadose nurodytais jų (prekių) požymiais (savybėmis). Muitinės laboratorija nustatė, kad tyrimui pateiktas popierius yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, viena jo pusė padengta neorganine medžiaga. Savo ruožtu pareiškėjas, kvestionuodamas viešojo administravimo subjekto atliktą šių prekių priskyrimą KN 4810 pozicijai, pateikė KTU ir „SGS Multilab“ laboratorijos tyrimų išvadas, kuriose nurodyta, kad popieriaus paviršius padengtas silicio dioksidu su organinio polimero priemaiša –polivinilacetatu. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad visų laboratorijų išvadose nurodoma, jog pagrindinę tirtų objektų paviršinę dalį sudaro neorganinės medžiagos, todėl ginčo šiuo aspektu iš esmės nėra, o keliamas teisės taikymo klausimas, kurioje TARIC pozicijoje turi būti klasifikuojama ginčo prekė. Dėl to atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti ekspertizę, nes, neturėdamas specialių žinių, pats negalėjo konstatuoti, kad Muitinės laboratorijos pateiktos išvados yra teisingos.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 6 punktą, taikant kombinuotąją nomenklatūrą Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimų protokolo vertinimo įrodinėjimo procese specifiką, nenustačius teisinių pagrindų, kuriais vadovaujantis toks protokolas galėtų būti pripažintas neteisėtu įrodymu, eliminuojančiu galimybę teismui juo remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, Muitinės laboratorijos tyrimo protokole suformuluota išvada dėl prekės klasifikavimo gali būti paneigta tik Taisyklių 6 punkte numatytu analogišku tyrimu (žr., pvz., 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-218/2012).
Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuluotą Taisyklių 6 punkto nuostatų aiškinimą pareiškėjo pateiktomis alternatyviomis tyrimo išvadomis nustatant prekės KN kodą nagrinėjamu atveju negalima remtis, nes nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių institucijų, pareiškėjo prašymu atlikusių tyrimą dėl KN kodo nustatymo, akreditavimą (sertifikavimą). Tačiau vien galimi institucijų, tarp jų ir Muitinės laboratorijos, akreditavimo (sertifikavimo) trūkumai, nereiškia, jog atitinkamos tyrimų išvados negali būti pripažintos įrodymais nagrinėjamojoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-442/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016).
Nagrinėjamoje byloje pateiktos tyrimų išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka formaliuosius procesiniame įstatyme įrodymams nustatytus kriterijus, todėl jos turėtų būti vertinamos pagal ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.).
Kaip minėta, KN 4810 pozicijoje minimas popierius, kuris yra pagamintas iš cheminiu būdu gautos medienos plaušienos, ir objektyvių duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nenustatyta. Pareiškėjas nesutinka, jog ginčo popierius yra padengtas kaolinu ar kitomis neorganinėmis medžiagomis, su rišikliais arba be jų, nepadengtas jokiais kitais apvalkalais, kaip numatyta KN 4810 pozicijos aprašyme, šį nesutikimą motyvuodamas tuo, kad ginčo popieriaus danga sudaryta ne tik iš neorganinės medžiagos (silicio dioksido), bet ir iš organinio polimero – polivinilacetato. Pabrėžtina, kad šiuo atveju ginčas dėl to, kad ginčo popierius buvo padengtas kokiu nors papildomu (kitu) apvalkalu aptariamos pozicijos aprašymo prasme, apskritai nekeliamas, tuo tarpu organinių priemaišų buvimas KN 4810 pozicijoje yra leidžiamas, nes tai nurodyta KN 4810 pozicijos aprašyme (galimi rišikliai). Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad KTU laboratorijoje konkretus organinės medžiagos kiekis nenustatytas, o „SGS Multilab“ laboratorija apie ginčo popieriuje nustatytas organines medžiagas iš viso neužsimena.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2477-662/2016, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl pareiškėjo importuoto fotopopieriaus, skirto spausdinimui, klasifikavimo, ir kurioje ratio decidendi iš esmės sutampa, konstatavo, kad siekiant ginčo popierių padengti aptariama neorganine medžiaga, yra būtinas rišiklis, kuriuo gali būti organinis polimeras. Tačiau, net jei ginčo popieriaus paviršiuje esantis organinis polimeras nėra (vien tik) naudojamas kaip neorganinės medžiagos rišiklis, bet naudojamas ir mišinyje su šia neorganine medžiaga, ginčo prekės turi būti klasifikuojamos KN 4810 pozicijoje, nes būtent ši neorganinė medžiaga nulemia esminius ginčo prekės požymius, kiek tai susiję su ginčo popieriaus danga. Kaip minėta, vadovaujantis anksčiau nurodyta KN 3-iąja aiškinimo taisykle, būtina nustatyti, kuri iš ginčo prekę sudarančių medžiagų nulemia jos paskirtį; šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, iš ginčo popieriaus dangą sudarančio mišinio pašalinus neorganinę medžiagą ir popierių padengus pareiškėjo nurodytu organiniu polimeru, ginčo prekės savybės neatitiktų prekės paskirties.
Remdamasi byloje ištirtais rašytiniais įrodymais ir teisės normų nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus ginčo popieriaus sudėtį ir paskirtį, atsižvelgiant į jo esmines savybes, ši prekė, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, klasifikuotina ne KN 4811, bet KN 4810 pozicijoje.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo atleisti jį nuo ginčijamu sprendimu paskirtos baudos mokėjimo, nes, jo teigimu, buvo sąžiningas ir pakankamai apdairus, nustatydamas ginčo prekės klasifikaciją. Pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių mokėtojas atleidžiamas nuo paskirtos baudos, jei įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vertinat šį atleidimo nuo baudos pagrindą, yra reikšminga mokesčio mokėtojo subjektyvinė pusė, t. y. kaltė, kurios išraiška yra nepakankamas atidumas, rūpestingumas ar apdairumas, kurio reikalaujama iš veikiančio asmens konkrečiomis sąlygomis. Asmuo, kuris nevykdė pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai arba nesugebėjo toks būti konkrečioje situacijoje, negali būti atleistas nuo atsakomybės, nesant kaltės dėl padaryto pažeidimo (žr., pvz., 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-81-261/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip ginčo prekių importuotojas, privalo užtikrinti, jog šios prekės būtų tinkamai klasifikuotos ir, atitinkamai, būtų įvykdytos visos su importu susijusios mokestinės prievolės, o kilus abejonėms dėl prekių tarifinio klasifikavimo imtis aktyvių veiksmų šioms abejonėms pašalinti. Pareiškėjas įrodymais nepaneigė savo kaltės, todėl šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo baudos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės aktų normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo UAB „ACME Europe“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Arūnas Dirvonas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė