Civilinė byla Nr. e2-672-196/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02170-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2; 99.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto A. R. (A. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3759-781/2014 pagal ieškovo A. R. (A.R.) ieškinį atsakovams A. K., A. K., A. K., A. K., A. K., A. U., E. Z., L. Z., M. Z. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovo A. R. ieškinį atmetė.

Dėl priimto sprendimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis, lyginant su ieškinio padavimu pirmosios instancijos teisme, nepasikeitė, tuo tarpu, paduodamas ieškinį jis buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas nurodė, kad paduodamas ieškinį pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė dokumentus, įrodančius jo sunkią turtinę padėtį, ko pasekoje buvo atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigojant jį sumokėti 5 625,00 Lt (1 629,00 EUR) žyminį mokestį. Įvertinęs ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus, bei apeliaciniame skunde pateikiamas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir paduodant apeliacinį skundą, todėl įpareigojo ieškovą sumokėti 1 629,00 EUR dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas A. R. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir papildomai atleisti jį dar nuo 814,00 EUR žyminio mokesčio dalies.

Nurodo, kad informacija apie jo turtinę padėtį bei tai patvirtinantys įrodymai pateikti prašyme atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip papildomus argumentus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies nurodo, kad jam byloje teks apmokėti ir skirtiną ekspertizę, bylinėjimasis pareikalaus papildomų išlaidų, be to, apeliantas papildomai privalo prižiūrėti ir remontuoti patalpas dėl kurių vyksta šis teisminis ginčas.

Atsakovai A. K., A. K., A. K., A. K., A. K., A. U., E. Z., L. Z. ir M. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas buvo atleistas nuo ½ žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir prašo teismo atleisti jį nuo ¾ žyminio mokesčio, paduodant apeliacinį skundą, sumokėjimo, teigdamas, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Apeliantas klaidina teismą, nes tiek pateikdamas ieškinį, tiek pateikdamas apeliacinį skundą, nuslėpė, kad gauna dideles pajamas iš nuomojamo nekilnojamojo turto. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vertinant šalies turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, bet ir į turimą turtą, kuris nagrinėjamu atveju, įrodo žymiai geresnę apelianto padėtį, todėl pagrindo jį atleisti nuo žyminio mokesčio dalies, paduodant apeliacinį skundą, nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirajame skunde išdėstytus argumentus, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO bei Juridinių asmenų registro duomenis (CPK 179 str. 3 d.), pripažįsta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83 str., 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės / mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 7 d.). Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis c. b. Nr. 2-1423/2014, 2014-05-15 nutartis c. b. Nr. 2-888/2014).

Kaip minėta, apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas. Ieškinio suma yra 318 582,02 EUR, ir kadangi apeliacinis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, už jį mokėtinas 3 258,00 EUR dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d.). Teikdamas apeliacinį skundą dėl priimto teismo sprendimo, apeliantas pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, sumažinant mokėtiną sumą bent iki 1629,00 EUR (apeliacinio skundo 14 lapas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto reiškiamas turtinis reikalavimas atsakovams kildinamas iš nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Apeliantas įrodinėja sunkią savo finansinę padėtį, kas, pasak jo, užkerta kelią sumokėti netgi teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį, nurodydamas, kad byloje yra sumokėjęs ekspertizės išlaidas ir dar vienos ekspertizės išlaidas turės apmokėti nagrinėjant apeliacinį skundą, turės prižiūrėti ir remontuoti patalpas, kurias atsakovai buvo užėmę ilgą laiką ir už kurias iki šiol nesumokėjo, bei prašo teismo neįpareigoti jį pateikti pažymų, išrašų iš bankų ir kitų registrų, nes tai taip pat yra papildomos išlaidos. Tokie apelianto argumentai nagrinėjamoje byloje pagrįstai leidžia susiformuoti abejonėms dėl tikrųjų teikiamais apelianto prašymais atleisti jį nuo 3/4 mokėtinos žyminio mokesčio sumos siekiamų tikslų. Atskirojo skundo argumentai, kuriais iš esmės pakartojamos pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, šių abejonių nepaneigia. Tuo tarpu teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuota informacija (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-3759-781/2015 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams A. K., A. K., A. K., A. K., A. K., A. U., E. Z., L. Z., M. Z. dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas savo interesus gynė pasitelkdamas į pagalbą advokatą), teismui prieinami Juridinių asmenų registro duomenys, charakterizuojantys apelianto veiklos, pagrįstos ne darbo teisiniais santykiais, pobūdį (nekilnojamojo turto nuomos pajamos), paties apelianto 2014 m. liepos 14 d. į bylą pateiktos nekilnojamojo turto nuomos sutartys, jo darbo pobūdis privataus kapitalo įmonėje UAB „Takera“ (įmonės vadovo pareigos), tik papildomai patvirtina, kad apelianto padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas pilna apimtimi tenkinti jo atskirąjį skundą ir papildomai atleisti dar nuo 815,00 EUR žyminio mokesčio dalies, nors pastebėtina, pirmos instancijos teismas apelianto skundžiama nutartimi, jo prašymą tenkino pilnai, t.y. įpareigojo apeliantą sumokėti žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą lygią mokėtai ir paduodant ieškinį - 1629,00 EUR.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje nesiekiama apginti viešo intereso ar eliminuoti grėsmes visuomenei ir pan., nes turtinio pobūdžio ginčas vyksta tarp privačių fizinių asmenų, kas pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojamą taisyklę pats savaime nėra laikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą atleisti asmenis nuo beveik viso žyminio mokesčio (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-15 nutartis c. b. Nr. 2-888/2014), apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kitaip nuspręsti dėl mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, apeliantui nustatomas naujas terminas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, išaiškinant, kad sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str. 4 d., 310 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui A. R. terminą iki 2015 m. gegužės 18 d. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartyje nustatytiems reikalavimams įvykdyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Grąžinti bylą pirmos instancijos teismui, apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Teisėjas                                                                                                         Konstantinas Gurinas