Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-849-651/2014
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-01209-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. gruodžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
2014-09-30 S. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2014-09-30, apie 7 val. 30 min., Šilutės r., Macikų k., Vilties g. 3 namo kieme, vairuodamas automobilį „Peugeot 605“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir dėl to atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį bei jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 5, 33, 106, 234 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais S. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-16 nutarimu S. J. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė: pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 litų (28 Eur) baudą; pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3000 litų (868 Eur) baudą, ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, S. J. nustatyta galutinė nuobauda – 3000 litų (868 Eur) bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti. Nurodo, kad jo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo, jis buvo su nukentėjusiąja O. R. susitaręs dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio ir padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės rajono vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė visiškai nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti S. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo bei teisingo jo veikos kvalifikavimo.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pažeidėjo padaryti teisės pažeidimai visiškai įrodyti policijos pareigūnų surinkta medžiaga, t. y. paties S. J. paaiškinimais, A. R. rašytiniu paaiškinimu, Eismo įvykio vietos schema, Transporto priemonių techninės apžiūros aktais, tarnybiniu pranešimu, fotolentelėmis ir kita bylos medžiaga.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia motyvacija nėra pakankama, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t. t. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius nutarime pateiktus įrodymus, kurie yra visiškai nevertinti, neanalizuoti ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nepasakė. Pareikštas kaltinimas grindžiamas tik rašytine bylos medžiaga. Nebuvo ištirtos jokios aplinkybės, juo labiau kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prie apeliacinio skundo pateikė rašytinius liudytojų ir nukentėjusiojo paaiškinimus.
Be to, nors teismo posėdyje dalyvavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kokius paaiškinimus jis davė, nes byloje nėra ir teismo posėdžio protokolo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, nutarime nurodoma, jog S. J. pripažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau iš S. J. apeliacinio skundo matyti, jog jis kategoriškai nesutinka padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač proceso dalyvių duotus parodymus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant S. J. nubaudimo klausimą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir naikintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o ne protokolą surašiusiai Institucijai, nes būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a:
panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Dalia Kursevičienė