Administracinė byla Nr. eA-130-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00134-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. J., Ž. J. ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 3R-1103(2.13-1.) 1 ir 2 dalis (toliau – 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimas); 2) panaikinti Inspekcijos 2021 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 3R-40(2.13-1.E) (toliau – 2021 m. sausio 22 d. Sprendimas) 1 dalį.
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas yra advokatas ir atstovauja klientams R. A. ir G. A.. 2018 m. birželio 18 d. advokatas ir klientai sudarė teisinių paslaugų sutartį, o 2018 m. birželio 19 d. – atstovavimo sutartį. 2018 m. rugpjūčio mėnesį klientai kreipėsi į advokatą prašydami peržiūrėti nekilnojamojo turto mainų sutartį. Klientai paaiškino faktines aplinkybes, kad priverstinai (viešose varžytynėse) buvo realizuotas jų gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Klientai veda derybas su naujaisiais Buto savininkais (Ž. J. ir L. J.) dėl mainų sutarties ir siekia įsigyti savo Butą atgal. 2018 m. pradėjęs bendradarbiauti su klientais, advokatas teikė jiems teisines paslaugas civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Iškeldinimo byla) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Akto ginčijimo byla). Klientai atsisakė išsikelti iš buvusio savo Buto ir ginčijo Buto pardavimo iš varžytynių aktą, nes jiems vis dar priklauso nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame yra Butas, o naujieji Buto savininkai kategoriškai atsisakė sudaryti servituto sutartį dėl naudojimosi žemės sklypu. Advokatas gali iš esmės vieninteliu būdu įrodyti, kad konkretus asmuo užsiima ar neužsiima nekilnojamojo turto verslu – prekyba ir turi profesionalios patirties, tai yra patikrinti konkretaus asmens nekilnojamojo turto sąrašą su istorija. Tą pareiškėjas padarė du kartus: 2018 m. lapkričio 4 d., kai rengė atsiliepimą Iškeldinimo byloje, ir 2019 m. vasario 12 d., kai rengė ieškinį dėl Buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. 2019 m. kovo 17 d. pareiškėjas gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų (L. J. ir Ž. J.) paklausimą, kodėl buvo vykdytos paieškos Nekilnojamojo turto registre (toliau ir – NTR, Registras). 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kam buvo reikalinga ši informacija, o 2019 m. kovo 19 d. patikslino šią informaciją. Kadangi derybos nepavyko, 2019 m. gruodžio 15 d. L. J. ir Ž. J. sužinojo apie tikrinimo faktą ir pateikė elektroniniu laišku skundo projektą, nurodydami, į kokias instancijas jie kreipėsi inicijuodami tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų. 2020 m. vasario 10 d. L. J. ir Ž. J. pateikė skundą Inspekcijai. 2020 m. kovo 13 d. pareiškėjas gavo klausimus iš Inspekcijos apie asmens duomenų rinkimo teisinius pagrindus ir panaudojimo tikslus. Advokatas pateikė bendrus abiem tyrimams paaiškinimus.
2.2. 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime buvo nurodyta, kad rinkdamas įrodymus advokatas pažeidė duomenų kiekio mažinimo principą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies c punktas), nes teikdamas atskirą prašymą galėjo gauti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) tik L. J. ir Ž. J. priklausančių nekilnojamojo turto vienetų skaičių. Pareiškėjo nuomone, kad Inspekcija niekaip neįrodė, kad jis informaciją turėjo galimybę gauti iš Registrų centro ir kitais būdais, o ne tik naudodamasis NTR sistema. Dar daugiau – iš karto po Sprendimo priėmimo advokatas kreipėsi į Registrų centrą prašydamas pateikti informaciją, ar yra galimybė gauti nuasmenintą informaciją apie trečiojo asmens turimą turtą. Registrų centras nepatvirtino tokios galimybės. Tai patvirtino, kad advokatas nepažeidė duomenų kiekio mažinimo principo, todėl Sprendimo dalis dėl asmens duomenų rinkimo NTR ir papeikimo pareiškimo yra neteisėta ir nepagrįsta.
2.3. Pareiškėjas nepažeidė duomenų kiekio mažinimo principo, nes Registrų centras neteikia apibendrintų duomenų. Tarp šalių nėra ginčo, kad advokatas rinko duomenis teisėtai ir teisėtai atskleidė juos tretiesiems asmenims. Ginčo klausimas yra tai, ar advokatas turėjo galimybę gauti iš Registrų centro apibendrintus duomenis apie tretiesiems asmenims priklausantį nekilnojamojo turto vienetų skaičių. Darydama išvadas apie tai, kad advokatas galėjo gauti iš Registrų centro apibendrintus duomenis, Inspekcija nesirėmė jokiu pagrindu. 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime nėra net nurodoma, kaip ir kokiu būdu advokatas galėjo gauti šiuos duomenis, todėl šios Inspekcijos išvados, kurių pagrindu advokatui skirtas įspėjimas, yra tik prielaida. Prielaidomis negali būti grindžiamas individualus teisės taikymo aktas, koks yra 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimas. Sprendimo argumentas, kad advokatas galėjo surinkti įrodymus tik apie trečiojo asmens turimo nekilnojamojo turto vienetų skaičių, visiškai neatitinka tikrovės. Jeigu advokatas būtų galėjęs surinkti vienetų skaičių, jis būtų tą ir padaręs, tačiau tokios galimybės advokatui nesuteikia NTR sistema.
2.4. 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime Inspekcija nepateikė konkretaus faktinio savo išvados pagrindo, todėl pareiškėjas tą pačią dieną kreipėsi į Registrų centrą prašydamas pateikti informaciją, ar Registrų centras gali pateikti nuasmenintą informaciją apie konkretų fizinį asmenį advokatui ar kitam teisę gauti duomenis turinčiam subjektui apie šio fizinio asmens turimą nekilnojamąjį turtą ir istorinius duomenis apie turėtą turtą. Registrų centras pateikė atsakymą, jog tokios informacijos neteikia, ir nurodė, kad, net ir pateikiant apibendrintą informaciją, vis tiek prie Registrų centro atsakymo bus pateikti NTR išrašai. Tai reiškia, kad Registrų centras atskleistų net ir daugiau informacijos apie fizinio asmens nekilnojamąjį turtą, nei kad yra prašoma. Tai paneigia Inspekcijos išvadas, jog pareiškėjas galėjo gauti nuasmenintą informaciją iš Registrų centro. Todėl pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, nes advokatas negalėjo veikti kitaip, nei veikė šiuo konkrečiu atveju, ir gauti tik trečiojo asmens turimą nekilnojamojo turto vienetų skaičių. 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nėra suderinamas su BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintu duomenų kiekio mažinimo principu.
2.5. Inspekcija elgiasi neteisėtai, nes skundžiamiems sprendimams pagrįsti renka įrodymus jau po skundžiamų sprendimų priėmimo. Inspekcija grindė skundžiamus sprendimus juos priimant dar neegzistavusiais duomenimis – antruoju Registrų centro atsakymu. Konkrečiai, nors 2021 m. sausio 22 d. Sprendimas buvo priimtas jau po šio atsakymo, tačiau abu sprendimai savo aplinkybėmis ir taikytomis teisės normomis yra vienodi. Taigi, 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimas apskritai buvo priimtas Inspekcijai neturint jokios informacijos, kaip pareiškėjas (kaip advokatas) gali gauti NTR duomenis iš Registrų centro. Antrasis Registrų centro atsakymas niekaip nepaneigia pirmojo Registrų centro atsakymo. Antrajame atsakyme Registrų centras neneigė, jog su atsakymu apie apibendrintą informaciją būtų pateikęs ir NTR išrašus. Todėl Inspekcijos pozicija, jog neva NTR išrašai nebūtų teikiami, yra nepagrįsta prielaida. Inspekcija nepaneigė pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, jog jis negalėjo kitais būdais gauti duomenų iš NTR. Taigi, Inspekcijos veiksmų nenuoseklumas ir teisinio pagrindo priimti skundžiamus veiksmus nebuvimas paneigia Inspekcijos išvadas, jog neva pareiškėjas galėjo kitu būdu gauti jo vedamoms bylos reikalingus NTR duomenis ir taip laikytis duomenų kiekio mažinimo principo (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas).
2.6. Skundžiami sprendimai nesuderinami su teisės į teisminę gynybą principu. Pareiškėjo nuomone, Inspekcija pernelyg plačiai vertina duomenų kiekio mažinimo principą teisės į teisminę gynybą kontekste ir nesutinka su tokiu vertinimu. Pareiškėjas nerinko duomenų komerciniais tikslais ar kitaip siekdamas komercinės naudos. Jis rinko duomenis, nes vykdė savo pareigą – teikti teisines paslaugas ir įrodinėti konkrečias aplinkybes ir taip suteikti klientams efektyvią teisinę pagalbą. Iš esmės vienintelis įrodymas, kuris galėjo patvirtinti, kad Ž. ir L. J. yra verslininkai – perka nekilnojamąjį turtą varžytynėse ir parduoda juos pigiau, yra įvertinti kiekvieną jų turimą turtą ir jo įsigijimo teisinį pagrindą. NTR yra nurodomi turto įsigijimo teisiniai pagrindai, šiuo atveju – turto pardavimo iš varžytynių aktas. Tačiau būtent šioje vietoje pareiškėjas vadovavosi duomenų kiekio mažinimo principu ir netikrino kiekvieno Ž. ir L. J. turto įgijimo teisinio pagrindo. Pareiškėjui pakako peržiūrėti jų turimo nekilnojamojo turto sąrašą tam, kad pasitvirtintų nekilnojamojo turto verslo įrodomoji aplinkybė. Jeigu pareiškėjas būtų gavęs tik nuasmenintą informaciją apie Ž. ir L. J. turto vienetus ir jų istoriją, nebūtų galėjęs daryti išvados apie jų statusą ir gebėjimą vertinti varžytynėse perkamą turtą ir žinojimą apie vėlesnes galimas vykdyti pareigas (nustatyti servitutą).
3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:
4.1. Inspekcija, nagrinėdama L. J. skundą, nustatė, kad pareiškėjas peržiūrėjo ir suformavo L. J. priklausančio nekilnojamojo turto NT registro duomenų bazės išrašą, atlikęs objekto paiešką pagal jos asmens duomenis. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. pateiktame Inspekcijai paaiškinime nurodė, kad duomenų apie L. J. turimą turtą rinkimo tikslas buvo teikti teisines paslaugas klientams pagal 2018 m. birželio 18 d. teisinių paslaugų sutartį bei siekiant įrodyti, kad L. J. ir Ž. J. yra verslininkai, kurie perka nekilnojamąjį turtą pigiau ir parduoda brangiau, todėl turi pakankamai žinių suprasti, jog turi įsigyti teises į žemės sklypą prieš pradėdami naudoti butą, taip siekdami užtikrinti trečiosios šalies interesą. Inspekcija, atsižvelgdama į tai, kad teisinių reikalavimų gynimas BDAR įvardijamas kaip teisėtas interesas, padarė išvadą, kad skundo nagrinėjimo atveju egzistavo teisėtas klientų, kuriems paslaugas teikė pareiškėjas, interesas rinkti L. J. duomenis iš NTR, tačiau Sprendime pažymėjo, kad net ir esant teisėtai asmens duomenų tvarkymo sąlygai, nustatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte, pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi ir kitų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo principų.
4.2. Inspekcija turi ribotus žmogiškuosius išteklius, be to, neišvengiamai vyksta ir personalo kaita, pradėjus taikyti BDAR nuolat auga skundų, įvairių pareiškimų, prašymų skaičius, todėl tai, kad skundas Inspekcijos buvo nagrinėjamas ilgiau, nei nustatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 30 straipsnio 2 dalyje, nėra teisinis pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą ar patį sprendimą pripažinti neteisėtu. Be to, Inspekcijos skundo nagrinėjimo terminai neturi įtakos pareiškėjo padarytų pažeidimų kvalifikavimui ir nepanaikina jo atsakomybės už padarytus pažeidimus.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad Registrų centras neturi kompetencijos spręsti dėl ginčo dalyko – kokios apimties NTR duomenis advokatas turi teisę rinkti, teikdamas teisines paslaugas, t. y. kiek duomenų ir kokia jų forma yra pakankama teisiniam ginčui spręsti, todėl ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. Ž. J. nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 4 d. NTR vykdė paiešką pagal asmenį ir ištraukė viso trečiojo suinteresuoto asmens turimo turto sąrašą bei pardavė jį savo klientams. Pareiškėjas klaidina teismą, kad atstovavo R. ir G. A. Iškeldinimo byloje, kadangi šioje byloje nėra nė vieno tai pagrindžiančio dokumento, nė vieno mokėjimo pareiškėjui, pareiškėjas nedalyvavo nė viename teismo posėdyje.
8. Pareiškėjas privalėjo nuasmeninti Ž. ir L. J. duomenis prieš perduodamas juos. Pareiškėjas tretiesiems suinteresuotiems asmenims padarė neatitaisomą žalą, nes jie jaučiasi nesaugūs ir negalės jaustis saugūs dar dešimtis metų, žinodami, kad visas turto sąrašas yra pas agresyvų G. A.. Traukdamas Ž. ir L. J. viso turto sąrašą ir nenuasmenintą informaciją perduodamas G. A. pareiškėjas siekė trečiuosius suinteresuotus asmenis įbauginti, kad jie perleistų R. ir G. A. įstaigai uždarajai akcinei bendrovei butą gerokai žemesne negu rinkos kaina. Advokatas, gavęs perteklinę informaciją iš Registrų centro, galėjo pats nuasmeninti – suskaičiuoti J. turto vienetus ir tik tada perduoti A..
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. L. J. nurodė, kad advokatas ištraukė Ž. ir L. J. duomenis, t. y. informaciją apie turtą (turto sąrašą su adresais), ir pridėjo prie teismo dokumentų. Kai J. bandė išsiaiškinti, koks tokios informacijos gavimo tikslas (buvo pateiktas laiškas advokatui su prašymu paaiškinti, kodėl minėta informacija buvo reikalinga), gavo atsakymą, kuriame pateiktas bendro pobūdžio samprotavimas. Niekaip nepavyksta gauti konkretaus atsakymo, ką visgi įrodo gautas turto sąrašas, t. y. kokių teisinių normų pažeidimus įrodo minėti sąrašai. Yra neaišku, kam ir kur advokatui reikėjo NTR duomenų, konkrečiai turto sąrašo (nei pirmosios instancijos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėjo pateikto turto sąrašų, o teismo sprendime nurodyta, kad „kiti skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai“). Taigi teismui minėta informacija buvo nereikalinga, todėl buvo renkami pertekliniai duomenys.
11. NTR gauta asmeninė informacija yra perteklinė ir jokiais būdais nesusijusi su turto pardavimo iš varžytinių akto anuliavimo byla ir restitucijos taikymu. Advokatas žodžiu informavo, kad yra susijęs giminystės ryšiais su nemokiais, be jokio juridinio pagrindo gyvenusiais Ž. ir L. J. bute piliečiais, kuriuos jie iškeldino, todėl akivaizdus asmeninis advokato interesas ir tikslas visais įmanomais būdais klaidinti ir bauginti, parodyti, kad yra nebaudžiamas, gali disponuoti labai svarbia asmenine informacija.
12. Pažeistas duomenų saugojimo trukmės ribojimo principas, kadangi informacija perduota kitiems asmenims, neįmanoma pritaikyti duomenų trukmės apribojimo principo. Pažeista jų teisė būti informuotiems apie duomenų tvarkymą, tretieji suinteresuoti asmenys nesupranta, kokiu pagrindu informaciją gavo fiziniai asmenis, kuriems tokia informacija negali būti prieinama.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 4 d., kai rengė atsiliepimą Iškeldinimo byloje, ir 2019 m. vasario 12 d., kai rengė ieškinį dėl Buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu byloje, patikrino L. J. ir Ž. J. nekilnojamojo turto sąrašus su istorija. 2019 m. kovo 17 d. pareiškėjas gavo L. J. ir Ž. J. paklausimą, kodėl buvo vykdomos paieškos NTR. 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimus, kam buvo reikalinga minėta informacija, 2019 m. kovo 19 d. šią informaciją patikslino. 2019 m. gruodžio 15 d. L. J. ir Ž. J. elektroniniu paštu pateikė pareiškėjui skundo projektą, nurodydami, į kokias institucijas jie kreipėsi inicijuodami tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų. 2020 m. vasario 10 d. L. J. ir Ž. J. pateikė skundą Inspekcijai. 2020 m. kovo 13 d. pareiškėjas gavo klausimus iš Inspekcijos apie asmens duomenų rinkimo teisinius pagrindus ir panaudojimo tikslus. 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimu Inspekcija dalį dėl asmens duomenų rinkimo NTR laikė pagrįsta ir pareiškė papeikimą pareiškėjui, o 2021 m. sausio 22 d. Sprendimu Inspekcija skundų dalis dėl duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims ir duomenų subjekto teisių atmetė.
15. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 1 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnį, BDAR 2 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 4 punktą, 4 straipsnio 7 dalį, 5 straipsnio 1-2 dalis, 6 straipsnio 1 dalį.
16. Teismas nurodė, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas peržiūrėjo ir suformavo tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto NT registro duomenų bazės išrašą, atlikęs objekto paiešką pagal jų asmens duomenis. Pareiškėjas paaiškinimuose Inspekcijai nurodė, kad duomenų apie trečiųjų suinteresuotų asmenų turimą turtą rinkimo tikslas buvo teikti teisines paslaugas klientams, siekiant užtikrinti trečiosios šalies interesą.
18. Teismas sutiko su pareiškėju, kad tam tikrais atvejais advokatas remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsniu turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus ir jų nuorašus. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje apibrėžta advokato teisė rinkti informaciją nėra absoliuti, naudojantis šia teise turi būti paisoma asmens duomenų tvarkymo kriterijų, proporcingumo principų bei visuomet turi būti pagrįstas ir aiškus renkamos informacijos panaudojimo tikslas. Taip pat pažymėtina, jog asmens duomenys turi būti tvarkomi ir renkami vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktu.
19. Teismo įsitikinimu, nei Advokatūros įstatymo 39 ar 44 straipsniai, nei kitų teisės aktų nuostatos neatitinka reikalavimų tam, kad advokatas, vykdydamas savo veiklą ir rinkdamas informaciją iš valstybės registrų ar kitų šaltinių, galėtų jais remtis ir teigti, jog tokie veiksmai laikomi teisine prievole, pareiga kliento atžvilgiu. Teismas akcentavo, jog neatsižvelgiant į tai, kokia asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga, nustatyta BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, yra remiamasi tvarkant asmens duomenis, teisinės reikšmės duomenų subjekto teisės būti informuotam asmens duomenų tvarkymą neturi, net ir tuo atveju, kai asmens duomenys tvarkomi remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, nes duomenų subjektai apie tokį tvarkymą turi būti informuoti, nebent konkrečiu atveju taikoma bent viena iš BDAR 14 straipsnio 5 dalyje ar 23 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimčių. Taigi, Inspekcija Sprendime pagrįstai nusprendė, jog advokatams jų veiklą reglamentuojančiame teisės akte įtvirtinta teisė, bet ne pareiga, vykdant advokato veiklą ir teikiant teisines paslaugas, rinkti informaciją iš valstybės registrų ar kitų šaltinių, todėl remtis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu šiuo atveju advokatas neturėjo teisinio pagrindo.
20. Teismas pareiškėjo argumentą, jog Inspekcija neįrodė, kad advokatas turėjo galimybę gauti informaciją iš VĮ Registrų centro, laikė nepagrįstu. Advokatas turėjo galimybę kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją, kiek nekilnojamojo turto vienetų turi tretieji suinteresuoti asmenys. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju peržiūrėjo ir suformulavo tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto NTR duomenų bazės išrašą, atlikęs objekto paiešką pagal jų asmens duomenis (pavardes ir asmens kodus). Taigi, teismo įsitikinimu, pareiškėjas iš NTR išsiėmė perteklinę informaciją, kurios gauti neturėjo teisinio pagrindo, todėl jis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.
21. Teismas darė išvadą, kad nors atitinkamos Advokatūros įstatymo nuostatos ir nustato teisę advokatui gauti arba rinkti asmens duomenis, tačiau tai savaime nereiškia, jog advokatų prašymai visais atvejais turėtų būti grindžiami teisine prievole, nes teisė tvarkyti duomenis nereiškia prievolės juos tvarkyti. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo atlikti asmens duomenų tvarkymo ir rinkimo veiksmai, remiantis anksčiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, buvo atlikti vykdant teisinę prievolę, tad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai dėl atliktų asmens duomenų tvarkymo veiksmų teisinio pagrindo nepaneigia Inspekcijos Sprendimuose padarytų išvadų. Neįrodžius asmens duomenų tvarkymo veiksmų teisinio pagrindo, konstatuotina, jog informacija apie trečiuosius suinteresuotus asmenis ir jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą šiuo konkrečiu atveju buvo renkama nepagrindus nė vieno BDAR nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, taip pat prieštaraujant duomenų kiekio mažinimo principui, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BDAR nuostatas. Inspekcija, priimdama skundžiamus sprendimus, vadovavosi teisės aktų nuostatomis, veikė jai pagal teisės aktus suteiktą kompetenciją ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, kuriuos panaikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais argumentais arba kitais motyvais nėra pagrindo.
22. Kadangi teismas pareiškėjo skundą atmetė, pareiškėjui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuo argumentus:
24.1. Pirmosios instancijos teismas peržengė skundo ribas, konstatuodamas, kad pareiškėjas apskritai neturėjo teisės rinkti (gauti) duomenų. Pareiškėjas turėjo teisę rinkti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, tą konstatavo ir pati Inspekcija, o pareiškėjas neginčijo Skundžiamų aktų šioje dalyje.
24.2. Teisinėms paslaugoms teikti ir įrodinėti Pareiškėjui buvo būtina gauti duomenis iš Registrų centro. Be šių duomenų pareiškėjas nebūtų galėjęs vykdyti profesinių pareigų - tinkamai atstovauti klientus civilinėse bylose. Teismui padarius išvadą, kad pareiškėjas rinko perteklinius duomenis, teismas turėjo nurodyti, kaip pareiškėjas turėjo įrodinėti vieną ar kitą aplinkybę civiliniame procese.
24.3. Teismas turėjo spręsti, ar tų pačių tikslų nebūtų galima pasiekti tvarkant mažiau duomenų. Teismas šio klausimo apskritai nesprendė apsiribodamas vien tik Inspekcijos išvadų patvirtinimu. Todėl, pareiškėjo vertinimu, teismas iš esmės netyrė faktinių bylos aplinkybių ir nevertino, ar realiai buvo pažeistas BDAR 5 str. 1 d. (c) įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas.
24.4. Nepagrįstos Inspekcijos ir teismo išvados pažeidė klientų teisę į teisminę gynybą ir užkerta kelią pareiškėjui įrodinėti civiliniame procese.
24.5. Pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, jog Registrų centras neteikia apibendrintų duomenų (paties Registrų centro paaiškinimus). Todėl Inspekcijos ir teismo išvados apie galimybę gauti informaciją yra nepagrįstos ir grindžiamos vien tik neįrodytomis prielaidomis.
24.6. Skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų ir nėra suderinami su BDAR 5 str. 1 d. c punkte įtvirtintu duomenų kiekio mažinimo principu.
24.7. Teismas nevertino, kad Inspekcija rinko įrodymus sprendimams pagrįsti jau po jų priėmimo, t. y. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl informacijos pateikimo.
24.8. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir jame nurodo šiuos argumentus:
25.1. Teismas įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką aiškiai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad Inspekcija, priėmusi nagrinėti trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą, niekaip neįrodė, kad advokatas turėjo galimybę gauti informaciją iš Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) kitais būdais, o ne tik naudodamasis Nekilnojamojo turto registro (NTR) informacinėmis sistemomis.
25.2. Inspekcija, tiek 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime, tiek ir 2021 m. sausio 22 d. Sprendime, atsižvelgdama į tai, kad, kaip nurodė advokatas L. J., abiejose bylose viena iš pagrindinių įrodinėjimo aplinkybių buvo tai, kad tretieji suinteresuotieji asmenys turi pakankamai žinių nekilnojamojo turto srityje, t. y. aktyviai vykdo įvairius nekilnojamojo turto sandorius, todėl pareiškėjas ir jo žmona galėjo suprasti, kad pirkdami varžytinėse butą, jie įsigyja jį be teisių į Žemės sklypą, kuris yra reikalingas butui naudoti (patekti į butą), taip pat atsižvelgdama į tai, kad teisinių reikalavimų gynimas BDAR įvardijamas kaip teisėtas interesas, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistavo klientų, kuriems paslaugas teikė advokatas, teisėtas interesas L. ir Ž. J. duomenų rinkimui iš Nekilnojamojo turto registro (BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punktą), tačiau, net ir esant teisėtai asmens duomenų tvarkymo sąlygai, numatytai BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte, advokatas turėjo pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi ir kitų BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmens duomenų tvarkymo principų.
25.3. Inspekcija Sprendimuose išvadą dėl galimybės gauti apibendrintus duomenis iš Registrų centro darė, atsižvelgusi į gautus Registrų centro paaiškinimus planinio patikrinimo metu ((Inspekcijoje gauta 2020 m. rugsėjo 17 d., reg. Nr.1R-6125(2.14.), apie tai, kad esant poreikiui, asmens duomenys iš registrų gali būti pateikti ir ne išrašų forma, o pagal specialius paklausimus, kai prašoma, pavyzdžiui, mažiau duomenų nei nurodyta išraše).
25.4. Pareiškėjas teigdamas, kad Registrų centras neteikia apibendrintų duomenų tik klaidina teismą, o Inspekcijos padarytos išvados, tiek 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime, tiek 2021 m. sausio 22 d. Sprendime, kad advokatas siekdamas įgyvendinti duomenų kiekio mažinimo principą (BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punktas) ir civilinėse bylose įrodinėdamas aplinkybę, kad J. ir Ž. J. yra verslininkai užsiimantys nekilnojamojo turto verslu, todėl žinantys nekilnojamojo turto įsigijimo teisinį reguliavimą, turėjo kreiptis į Registrų centrą su prašymu pateikti informaciją, kiek nekilnojamojo turto vienetų turi pareiškėja, o ne gauti automatiniu būdu nekilnojamojo turto sąrašą iš NTR informacinės sistemos, buvo teisingos.
25.5. Vilniaus apygardos administracinio teismo detaliai ištyrė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė įrodymais pagrįstą ir teisiškai motyvuotą sprendimą.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. L. J. atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jos atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ž. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
29. Ž. J. atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti jo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai Ž. J. akcentuoja, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 20 d. posėdžio metu nurodė teiginius, kurie klaidina teismą. Be to, pareiškėjas posėdžio metu teigė, kad nekreips dėmesio į teismo sprendimą, jeigu paliks galioti skirtą papeikimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendimo ir 2021 m. sausio 22 d. Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš NTR išsiėmė perteklinę informaciją, kurios gauti neturėjo teisinio pagrindo, todėl jis pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismas peržengė skundo ribas, teismas iš esmės netyrė faktinių bylos aplinkybių ir nevertino, ar realiai buvo pažeistas BDAR 5 str. 1 d. (c) įtvirtintas duomenų kiekio mažinimo principas, be to, Registrų centras neteikia apibendrintų duomenų. Pareiškėjo teigimu, skundžiami Inspekcijos sprendimai neatitinka VAĮ reikalavimų.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).
34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas yra advokatas ir atstovaudamas klientus civilinėse bylose, atlikęs fizinio asmens paiešką pagal asmens duomenis (pavardę ir asmens kodą), suformavo Ž. J. priklausančio nekilnojamojo turto sąrašą su istoriniais duomenimis (2018 m. lapkričio 14 d.). Pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. atliko paiešką pagal pavardę ir asmens kodą ir suformavo tretiesiems asmenims priklausančio nekilnojamojo turto NT registro centrinio duomenų banko išrašą be istorinių duomenų, be to, peržiūrėjo L. J. dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) duomenis. Pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. pateiktame Inspekcijai paaiškinime nurodė, kad duomenų apie L. J. ir Ž. J. turimą turtą rinkimo tikslas buvo teikti teisines paslaugas klientams pagal 2018 m. birželio 18 d. teisinių paslaugų sutartį bei siekiant įrodyti, kad L. J. ir Ž. J. yra verslininkai, kurie perka nekilnojamąjį turtą pigiau ir parduoda brangiau, todėl turi pakankamai žinių suprasti, jog turi įsigyti teises į žemės sklypą prieš pradėdami naudoti butą, taip siekdami užtikrinti trečiosios šalies interesą.
35. Inspekcija, atlikusi tyrimus pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus, priėmė šiuos sprendimus ir padarė šias išvadas:
35.1. 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime Inspekcija, atsižvelgusi į tai, jog advokatui reikėjo gauti tik L. J. turimo nekilnojamojo turto skaičių ir tą galima buvo padaryti kreipiantis į Registrų centrą su prašymu, darė išvadą, kad advokatas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, todėl L. J. skundą šioje dalyje laikė pagrįstu. Inspekcija 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime taip pat pareiškė advokatui papeikimą.
35.2. 2021 m. sausio 22 d. Sprendime Inspekcija, atsižvelgusi į tai, jog advokatui reikėjo gauti tik Ž. J. turimo nekilnojamojo turto skaičių ir tą galima buvo padaryti kreipiantis į Registrų centrą su prašymu, darė išvadą, kad advokatas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, todėl Ž. J. skundą šioje dalyje laikė pagrįstu.
36. Nagrinėjamu atveju bylai aktualus reglamentavimas yra įtvirtintas BDAR ir ADTAĮ. Vadovaujantis BDAR 6 straipsnio 1 dalimi, duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šių sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma: a) duomenų subjektas davė sutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi vienu ar keliais konkrečiais tikslais; b) tvarkyti duomenis būtina siekiant įvykdyti sutartį, kurios šalis yra duomenų subjektas, arba siekiant imtis veiksmų duomenų subjekto prašymu prieš sudarant sutartį; c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; d) tvarkyti duomenis būtina siekiant apsaugoti gyvybinius duomenų subjekto ar kito fizinio asmens interesus; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas; f) tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas. BDAR 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. BDAR 5 straipsnio 1 dalis c punktas nustato, kad asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (duomenų kiekio mažinimo principas). ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus.
37. Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas nustato, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokatas vykdydamas advokato veiklą, turi teisę savarankiškai rinkti teisinėms paslaugoms teikti reikalingus duomenis, kuriuos advokatas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis, t. y. gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją (Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 punktas). Panašaus pobūdžio nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 6 punkte (redakcija, galiojusi sprendimų priėmimo metu, 2015 m. birželio 23 d., TAR, 2015, Nr. 2015-10609), pagal kurį asmenys, teikiantys įstatyme nustatytas teisines paslaugas, turi teisę gauti informaciją apie visą asmens nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į jį ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotas šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenis.
38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje savo praktikoje, aiškindamas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktą ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnį, nurodė, kad advokatai laikytini „asmenimis, teikiančiais įstatyme nustatytas teisines paslaugas“ Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio taikymo prasme ir turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms, t. y. tiek teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), tiek teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, tiek atstovavimui teisės klausimais, tiek gynybai bei atstovavimui bylų procese. Įgyvendindami šią teisę advokatai privalo pagrįsti prašomų pateikti Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys advokatų teisinio statuso ypatumai suponuoja jų diskreciją savarankiškai (nepriklausomai) nuspręsti dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, taigi ir dėl to, kokie Registro tvarkomi duomenys jiems yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad jų teikiamos teisinės paslaugos būtų kokybiškos (t. y. jų atstovaujamo asmens teisės ir (arba) teisėti interesai būtų ginami maksimaliai efektyviai). Tokia advokatų diskrecija gali būti ribojama tik įstatymu. Dėl šios priežasties advokato interesas iš Registro gauti teisinių paslaugų teikimui reikalingus duomenis visais atvejais, kai tokie duomenys yra susiję su konkrečios teisinės paslaugos teikimu ir, šią paslaugą teikiančio advokato nuomone, yra būtini jai teikti, yra viršesnis už duomenų subjekto, kurio asmens duomenys yra Registre, teises ir laisves. Advokato teisė gauti duomenis suponuoja Registro tvarkytojo pareigą tokius duomenis advokatui pateikti. Pagal Advokatūros įstatymą teisė gauti registrų (taigi ir Nekilnojamojo turto registro) turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, yra viena pagrindinių advokato teisių, todėl Registratorius privalo tinkamai motyvuoti atsisakymą pateikti informaciją ar duomenis. Atsižvelgiant į tai, Registro tvarkytojas turi diskrecijos teisę motyvuotai atsisakyti tokius duomenis pateikti tik tuo atveju, jei advokatas nepagrindžia jų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).
39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad reikalavimas Registro tvarkytojui, gavusiam advokato paaiškinimą bei akivaizdžius įrodymus, kad prašomi pateikti Registro duomenys yra reikalingi teisinių paslaugų teikimui, atlikinėti papildomus tyrimus (iš advokato ir (arba) jo kliento reikalauti papildomų paaiškinimų, dokumentų ir pan.), inter alia dėl advokato kliento teisės gauti konkrečią teisinę paslaugą, arba kvestionuojant advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, būtų nesuderinamas su advokato teisiniu statusu. Tokiu būdu būtų pažeistas advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo, principas (Advokatūros įstatymo 5 str. 1 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-649-968/2022).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl Inspekcijos sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl Registro duomenų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Pažymėtina, kad nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl Registro duomenų reikalingumo bei argumentų analizės ir vertinimo šiuo aspektu neatliko.
41. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas civilinėse bylose pateikė, be kita ko, šiuos dokumentus: 1) kartu su 2019 m. vasario 22 d. ieškiniu Vilniaus apygardos teismui pateikė Ž. J. nekilnojamojo turto sąrašo kopiją ir L. P. nekilnojamojo turto sąrašo kopiją (ieškinio 30 ir 31 priedai), 2) kartu su 2018 m. lapkričio 5 d. atsiliepimu pateikė Ž. J. turto NTR išrašo kopiją ir turto išrašo su istorija kopiją (atsiliepimo 4 ir 5 priedai).
42. Inspekcija 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime ir 2021 m. sausio 22 d Sprendime nurodė, kad advokatui reikėjo gauti tik L. J. ir Ž. J. turimo nekilnojamojo turto skaičių ir tai buvo galima padaryti kreipiantis į Registrų centrą su prašymu. Pareiškėjo teigimu, tokia Inspekcijos išvada yra klaidinga. Pareiškėjas akcentuoja, kad apibendrinta informacija apie trečiųjų suinteresuotų asmenų apie turto vienetus gali reikšti bet ką ir nebūtų padėjusi pasiekti tikslo. Nuasmenintos informacijos (turto vienetų skaičiaus) pateikimas civilinėse bylose nebūtų atitikęs įrodymų sąsajumo reikalavimo su įrodinėjamomis aplinkybėmis (trečiųjų suinteresuotų asmenų veikla ir gebėjimais vertinti savo pareigas sudaryti sandorį dėl žemės sklypo).
43. Pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai civilinėse bylose bei pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas Registro duomenis naudojo, siekdamas įrodyti konkrečias aplinkybes civilinėse bylose, t. y. pareiškėjas pagrindė Registro duomenų reikalingumą, t. y. jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu.
44. Atsižvelgusi į advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama (t. y. advokatui suteikta galimybė savarankiškai spręsti dėl naudojamų Registro duomenų apimties, teikiant teisines paslaugas), ir įvertinusi tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo naudoti Registro duomenys civilinėse bylose nėra akivaizdžiai nesusiję su šiose bylose įrodinėtinomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas negali būti laikomas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą.
45. Trečiųjų suinteresuotų asmenų nurodyta aplinkybė, kad teismai civilinėse bylose dėl pareiškėjo pateiktų Registro duomenų atskirai sprendimuose nepasisakė, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neleidžia daryti išvados, kad Registro duomenys visa apimtimi nebuvo reikalingi pareiškėjui įrodyti konkrečias aplinkybes. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog pareiškėjas savarankiškai spręsdamas dėl teisinių paslaugų teikimo apimties, civilinėse bylose rengtus procesinius dokumentus, be kita ko, grindė ir trečiųjų suinteresuotų asmenų žiniomis nekilnojamojo turto srityje bei aktyviai sudaromais nekilnojamojo turto sandoriais, o šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė iš Registro gautus duomenis (nekilnojamojo turto sąrašų kopijas).
46. Remdamasi išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspekcija 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime ir 2021 m. sausio 22 d Sprendime nepagrįstai pripažino pareiškėją pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą. Taip pat Inspekcija 2020 m. gruodžio 14 d. Sprendime nepagrįstai pareiškėjui skyrė papeikimą.
47. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
48. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų pagrindu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Dėl nurodytos priežasties buvo netinkamai pritaikyta materialioji teisės norma bei nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, o skundžiami Inspekcijos Sprendimai yra teisėti bei pagrįsti.
49. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė turėtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 14 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, ir 2021 m. gruodžio 9 d. – 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui, viso – 33,75 Eur.
50. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, priteisia pareiškėjui L. J. iš atsakovo 33,75 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo L. J. skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 3R-1103(2.13-1.) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus, 2021 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. 3R-40(2.13-1.E) rezoliucinės dalies 1 punktą.
Priteisti pareiškėjui L. J. ir atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 33 eurus 75 centus (trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė