Civilinė byla Nr. e2A-1570-460/2019

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02613-2015-1

                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

                                           2.6.29.2; 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Š. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį ir atsakovės Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikiančios per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Jutatransa“, bankroto administratorė viešoji įstaiga Nacionalinis teisės centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas)     2017-03-17 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei AB Nordea Bank (dabartinis pavadinimas – Luminor Bank, AS, Lietuvoje veikianti per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių) dėl įpareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį ir pagal atsakovės priešieškinį I. Š. dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo, ir sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas 2017-06-23 nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo dalis, kuriomis AB Nordea Bank įpareigota vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką, pagal kurį: likusi negrąžinta ieškovės skola pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, buvusi vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo metu 2012 m. balandžio 28 d., pradedama toliau grąžinti kreditavimo sutartyje numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 27 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; ieškovės I. Š. mokėto AB Nordea Bank kredito įmokos pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014 m. lapkričio 27 d. įskaitomos į I. Š. permoką atsakovei, konstatuotą įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014; atmestas priešieškinio reikalavimas teismo tvarka nutraukti būsto kreditavimo sutartį ir ši civilinės bylos dalis grąžinta nagrinėti iš naujo Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

2.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, juo pareiškė šiuos reikalavimus: 1) nustatyti, kad ieškovės permoka atsakovei laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 15357,67 Šveicarijos frankų (toliau – CHF) (13 249, 65 Eur); 2) ieškovės atsakovei mokėtinas kredito įmokas pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L nuo 2014-11-27 įskaityti į I. Š. permoką atsakovei – 15357,67 Šveicarijos frankų (13 249, 65 Eur); 3) įpareigoti atsakovę toliau vykdyti su ieškove sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei naują kredito grąžinimo grafiką; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014 teismas pripažino neteisėtais tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L nutraukimą 2012-04-28. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, jog atsakovė ieškovei nepagrįstai apskaičiavo per didelę mokėtinų palūkanų sumą, kuri sudaro 15357,67 Šveicarijos frankų ir ieškovės įsiskolinimo sutarties nutraukimo dieną nebūtų buvę, jei atsakovė būtų skaičiavusi mokėtinas sumas nuo tam tikro laiko pagal kintamų palūkanų dydžius. Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1430- 524/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-512-687/2015 paliko Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-27 nutartį nepakeistą. 2014-11-27 atsakovė išsiuntė ieškovei pranešimus, nurodydamas, kad vykstant ieškovės inicijuotam teisminiam ginčui ieškovė per visą bylinėjimosi laikotarpį nevykdė savo įsipareigojimų atlikti mokėjimus pagal Būsto kreditavimo sutartį, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taip pat bankas nurodė, jog ieškovei kyla pareiga sumokėti ir įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Banko 2015-05-21 pranešimu buvo informuota, kad pagal Būsto kreditavimo sutartį yra skolinga 36984,05 Šveicarijos frankų ir 640,39 eurų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų. Ieškovė atsakovei patvirtino, kad ketina vykdyti kreditavimo sutartį, tačiau mano, kad įsigaliojus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, bankas privalėjo parengti visiškai naują mokėjimų grafiką, suderinti jį su ieškove, tačiau tai padaryta nebuvo. Teigia, jog bankas neatsižvelgė į tai, jog laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, kuriuo vienašališkas kreditavimo sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, ieškovė turėjo teisę nevykdyti sutartinių įsipareigojimų sutartyse numatyta tvarka, tuo labiau, kad ieškovė buvo įsitikinusi, jog sutarties nutraukimo metu bankui buvo sumokėjusi daugiau negu kad buvo įsipareigojusi, kas vėliau patvirtinta ir teismų sprendimais. Nepaisant to, permokos, siekiančios 15357,67 Šveicarijos frankų, Bankas iki šiol neįskaitė ir pareiškė, kad kreditavimo sutartį dar kartą nutrauks, jeigu banko nurodytos įsiskolinimo sumos ieškovė nedelsiant nesumokės. Ieškovė teigia, kad permoka laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27 sudaro 15357,67 Šveicarijos frankų, tuo laikotarpiu atsakovė neturėjo skaičiuoti kredito įmokų, palūkanų bei reikalauti jas padengti. Kredito sutarties vykdymas turėjo būti atnaujintas 2014-11-27 ir sudarytos ieškovei sąlygos vykdyti sutartį įskaičius nurodytą permoką. Tvirtina, jog kreditavimo sutarties nepažeidė, o būtent sumokėjo per didelę įmokų sumą, negu buvo įsipareigojusi bankui.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsakovė, atsikirsdama į patikslintą ieškinį, nurodė, jog ieškovės permokos dydis negali būti konstatuotas remiantis ieškovės pateiktais UAB „Audito tikslas“ atliktais skaičiavimais. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų ieškovės permokos dydį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės permoka bankui sudarė 15357,67 CHF. Ieškovės įsiskolinimo pradžios data yra 2014-11-28, o skola bankui pagal 2018-12-17 skolos detalizaciją yra net 87141,48 CHF ir šį įsiskolinimą sudaro: 63040,79 CHF laiku nesumokėtų kredito įmokų suma; 4401,46 CHF laiku nesumokėtų palūkanų suma; 19699,23 CHF nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų suma. Egzistuoja didžiulis ieškovės įsiskolinimas pagal sudarytą Būsto kreditavimo sutartį ir ieškovė jau ilgą laiką nesistengia tokio įsiskolinimo mažinti, bet priešingai, tokį įsiskolinimą tik didina neatlikdama iš viso jokių mokėjimų bankui. Ieškovė ir anksčiau vėlavo vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus pagal Būsto kreditavimo sutartį. Bankas 2010-06-29 papildomu susitarimu Nr. BKP 10/06/86S, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, sutiko su negrąžinto kredito įmokų ir metinių palūkanų už dalies kredito mokėjimo atidėjimą net vienerių metų terminui. Šio papildomo susitarimo pagrindu ieškovei buvo sudaryta galimybė net vienerius metus nemokėti kredito įmokų paliekant pareigą mokėti tik metines palūkanas už pusę kredito, o kitų mokėjimų prievolių, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir suteikti galimybes ieškovei atkurti savo mokumą, vykdymas buvo atidėtas vienerių metų terminui (2010-06-29 papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S 6 p). Ieškovė mokėjimo grafiką bet kuriuo metu galėjo gauti, pasinaudojusi elektronine bankininkyste ir / arba atvykusi į bet kurį klientų aptarnavimo padalinį.

4.       Atsakovė priešieškiniu prašė nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukti 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp Nordea Bank, AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank, AB, Lietuvos skyrių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010-06-29 papildomame susitarime Nr. BKP 10/06/86S, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 2009-05-20 vėlavo vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus bankui pagal Būsto kreditavimo sutartį, bankas, siekdamas išsaugoti sutartinius santykius, sutiko su negrąžinto kredito įmokų (245636,79 Šveicarijos frankų) ir metinių palūkanų už dalies kredito mokėjimo atidėjimu net vienerių metų terminui, t. y. iki 2011-06-20. Šio papildomo susitarimo pagrindu ieškovė net vienerius metus bankui vykdė tik vieną įsipareigojimą – mokėjo metines palūkanas už pusę kredito, kitų mokėjimų prievolių, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir suteikti galimybes ieškovei atkurti savo mokumą, vykdymas buvo atidėtas vienerių metų terminui (2010-06-29 papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S 6 p.). Bankas pagal Būsto kreditavimo sutartį turi teisę nutraukti šią sutartį dėl mokėjimų pagal mokėjimų grafiką vėlavimo. Bankas kreditavimo sutartį turi teisę nutraukti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. dėl esminio ieškovės pažeidimo, nes ieškovė jokių mokėjimų, iš jų nei kredito įmokų, nei palūkanų pagal Būsto kreditavimo sutartį neatliko, todėl laikytini ieškovės kreditavimo sutarčių pažeidimais, sudarančiais pagrindą teismo tvarka nutraukti kreditavimo sutartį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovė, bankui nuo             2012-04-28 vienašališkai nutraukus Būsto kreditavimo sutartį, privalėjo vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, o ne subjektyviu savo pačios sprendimu stabdyti mokėjimus bankui.

5.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo su pareikštu priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovę Luminor Bank, AS, veikiančią per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių toliau vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei I. Š. naują kredito grąžinimo grafiką, – paliko nenagrinėtą. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai: nustatyti, kad ieškovės I. Š. permoka atsakovei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04-28 iki 2014-11-27, kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 5677,44 Šveicarijos frankų, ir šią sumą įskaityti pagal Būsto kredito sutartį; kitą ieškinio dalį atmesti. Nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos nutraukė 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, sudarytą tarp I. Š. ir Luminor Bank, AS, veikiančios per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių. Priteisė iš atsakovės Luminor Bank, AS, veikiančios per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, 1467,20 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. Š.. Teismas priteisė iš ieškovės I. Š. 6644,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių. Sprendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas – Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2015-11-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 

6.1.       Teismas, įvertinęs, kad ieškovei įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-06 nutartimi iškelta bankroto byla, ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę Luminor Bank, AS, veikiančią per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių toliau vykdyti su ieškove I. Š. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L, pateikiant ieškovei I. Š. naują kredito grąžinimo grafiką, paliko nenagrinėtą.

6.2.       Teismas pažymėjo, jog atsakovės 2018-12-17 skolos detalizacija ir 2019-03-25 pateiktas teismui raštas dėl ieškovės Būsto kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L vykdymo patvirtina, jog iki 2014-11-27 buvo susidariusi ieškovės 5677,44 CHF permoka. Konstatavo, kad atsakovė pripažino, jog 5677,44 CHF permoka egzistavo laikotarpiu nuo 2012-04-28 iki 2014-11-27 ir ji turėjo būti įskaityta į kredito dalių bei palūkanų dengimą po Būsto kredito sutarties atnaujinimo. Dėl to nustatė 5677,44 CHF permokos dydį.

6.3.       Teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė tinkamai nevykdė Būsto kredito sutarties, t. y. nesilaikė mokėjimo grafiko, įmokas mokėjo savo nuožiūra, o nuo 2017-03-31 jokių įmokų iš viso nebeatliko ir visiškai nusišalino nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, pažymėjo, jog tokiu būdu ieškovė ignoravo kredito sutartimi tarp šalių susitartas sąlygas dėl kredito įmokų ir palūkanų mokėjimo, dėl to buvo pažeisti kreditoriaus – banko – finansiniai lūkesčiai, o sistemingi ieškovės mokėjimo prievolių pažeidimai, įvertinus sutarties pažeidimų trukmę ir mastą, sudarė pagrindą konstatuoti, jog teismui yra pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą 2004-11-02 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L su vėlesniais papildymais ir pakeitimais (CK 6.217 straipsnio 2, 4,5 dalys).

III. Apeliacinio skundo argumentai

7.       Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovo Luminor Bank. AS. Lietuvos skyriaus priešieškinis ir šį priešieškinį atmesti visiškai bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad: „ieškovės I. Š. permoka atsakovei Luminor Bank A S, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, laikotarpiu nuo vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo 2012-04- 28 iki 2014-11-27, kuomet įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, sudarė 5677,44 Šveicarijos frankai ir šią sumą įskaityti pagal Būsto kredito sutartį“, ir perduoti bylos dalį dėl ieškovės permokos atsakovei laikotarpiu nuo 2012-04-28 iki 2014-11-27 pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK04/11/09L dydžio nustatymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo nustatyti ieškovės permokos atsakovui dydį; pripažinti nesąžininga ir negaliojančia 2008 m. liepos 16 d. susitarimo Nr. BKP 08/07/94S prie Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 04/11/09L 1.1. p. įtvirtintą sąlygą dėl kredito valiutos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus nuo jos sudarymo momento; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

7.1.       Teismas pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėta byla buvo susijusi su vartotojo teisių bei teisėtų interesų gynimu ir buvo nepakankamai aktyvus, nustatant nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.

7.2.       Teismas neteisėtai atliko ieškovės permokos atsakovei įskaitymą, kai ieškovė yra bankrutuojantis asmuo.

7.3.       Teismas neturėjo pagrindo nutraukti Būsto kreditavimo sutarties.

7.4.       Teismas turėjo pripažinti nesąžininga ir neteisėta 2008 m. liepos 16 d. susitarimo Nr. BKP 08/07/94S prie 2004 m. lapkričio 5 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK04/11/09L 1.1. punkte įtvirtintą sąlygą dėl kredito valiutos konvertavimo iš eurų į Šveicarijos frankus.

8.       Atsakovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

8.1.       Skundas yra visiškai nepagrįstas, juo yra bandoma nesąžiningai kvestionuoti tam tikrus prejudicinius faktus, kurie jau buvo nustatyti kitoje tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje (žr. teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2019, Nr. 2A-1430-524/2014 ir Nr. 3K-3-512-687/2015; teisminio proceso Nr. 2-24-3-01061-2012-4), kurioje ieškovė, remdamasi iš esmės tais pačiais argumentais, kurie yra dėstomi apeliacinio skundo 12–17 punktuose, jau bandė atnaujinti procesą dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių.

8.2.       Apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad įskaitymas buvo atliktas atgaline tvarka ar po bankroto bylos iškėlimo, neturi faktinio pagrindo ir yra visiškai nepagrįsti.

8.3.       Ieškovė iš esmės pažeidė Būsto kreditavimo sutartį, t. y. netinkamai vykdydama mokėjimo prievoles, dėl to Būsto kreditavimo sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10.       Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog 2004-11-02 E. V., buvęs ieškovės sugyventinis, su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi sudarė kredito sutartį Nr. BK04/11/09L, pagal kurią kredito gavėjui buvo suteiktas 43500 Eur kreditas, skirtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir gyvenamojo namo statybai. Sutartyje nustatytas Kredito grąžinimo terminas – 2029-10-20 (t. 1, b. l. 26–38, t. 3, b. l. 182–195). 2005-08-02 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L, pagal kurį buvo susitarta prievolės įvykdymą kreditoriui užtikrinti įkeitimu – buvo įkeistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39–40, t. 3, b. l. 179–180). 2005-11-24 sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP06/01/018L prie Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L, kuriuo pakeitė kredito išėmimo datą iki 2006-03-01 (t. 1, b. l. 41–42, t. 3, b. l. 176–180). 2006-02-27 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L, pagal kurį buvo susitarta padidinti bendrą kredito sumą iki 86419,14 eurų. Papildomai suteiktas kreditas buvo skirtas namo statybų užbaigimui ir įrengimui (t. 1, b. l. 43–45, t. 3, b. l. 171–173). 2006-11-29 buvo sudarytas papildomas susitarimas prie kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L, kuriuo, be kitų sąlygų, buvo susitarta, kad pasibaigus bazinės palūkanų normos nustatymo laikotarpiui, bus taikoma kintama bazinė palūkanų norma, jei kredito grąžinimo terminas nesutampa su fiksuotos bazinės palūkanų normos nustatymo laikotarpiu (t. 1, b. l. 46–49, t. 3, b. l. 168–171). 2007-02-22 kredito gavėjas E. V. sudarė papildomą susitarimą Nr. BKP 07/02/196T prie 2004-11-02 būsto kreditavimo sutarties, kuria padidino kredito sumą iki 158564,62 eurų (t. 1, b. l. 66–68, t. 3, b. l. 164–166).

11.1.       Tarp E. V., I. Š. bei Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus    2008-07-16 buvo pasirašyta skolos perkėlimo sutartis Nr. 08/07/004, pagal kurią buvo susitarta, kad sutarties pasirašymo dieną skolininkas E. V. perkelia I. Š. suteikto kredito dalį, lygią 75586 Eur ar šios sumos ekvivalentą užsienio valiuta, ir kitas iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas. Taip pat šia sutartimi buvo susitarta, kad ieškovė I. Š. įsipareigoja laiku ir tinkamai atlikti visus kredito sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas Kredito sutarties sąlygas. 2008-07-17 tarp E. V., ieškovės ir banko sudarytu Papildomu susitarimu Nr. BKP 08/07/94S negrąžinta kredito suma – 150694 Eur – konvertuota į 244125,48 Eur CHF, taikant 1,6200 CHF, už 1 Eur valiutos keitimo kursą  (t. 3, b. l. 161–164). Šią nuostatą ieškovė reikalavo pripažinti negaliojančia, tačiau teismo 2014-05-27 sprendimu reikalavimas atmestas.

11.2.       Tarp E. V., ieškovės ir banko 2010-06-29 sudaryta skolos perkėlimo sutartis Nr. 10/06/006 ieškovei buvo perkelta visa skola bei kitos skolininko teisės ir pareigos pagal        2004-11-02 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 1, b. l. 64–65, t. 3, b l. 197–198). Atsižvelgiant į skolos perkėlimo sutartį 2010-06-29 tarp E. V., ieškovės ir banko sudarytas papildomas susitarimas Nr. BKP10/06/86S prie Būsto kredito sutarties Nr. BK04/11/09L, ieškovei nurodant pakeistas kredito sąlygas, susijusias su buto kredito sutartimi ir kredito „Laisvai sutartimi vykdymu (t. 1, b. l. 30–85, t. 3, b. l. 145–161).    2010-06-29 tarp banko ir UAB „Jutatransa“ sudaryta laidavimo sutartis, kuria UAB „Jutatransa“ įsipareigojo laiduoti už būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 04/11/09L  (t. 3, b. l. 109–112). Hipotekos lakštu E. V. ir I. Š. įkeitė bankui gyvenamąjį namą, kurio baigtumas 7 proc., adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti prievolę pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L (t. 3, b. l. 114–117), hipotekos lakšto pakeitimai (t. 3, b. l. 118–126). Hipotekos lakštu E. V. ir I. Š. įkeitė bankui žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti prievolę pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L (t. 3, b. l. 127–130), hipotekos lakšto pakeitimai (t. 3, b. l. 131–142).

11.3.       Bankas pateikė 2016-01-15 Būsto kredito sutarties mokėjimo grafiką (t. 3, b. l. 143).

11.4.       Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimu buvo pripažinta, jog atsakovė neteisėtai vienašališkai 2012-04-28 nutraukė Būsto kredito sutartį Nr. BK04/11/09L (t. 1, b. l. 5–13). Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-27 nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-27 sprendimą paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 16–24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-10-02 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-27 nutartį paliko nepakeistą (t. b. l. 126–136). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog I. Š. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-29- 903/2014, pareiškimas buvo išnagrinėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, civilinė byla Nr. A2-355-867/2019. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-02-21 nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014. Klaipėdos apygardos teismas 2019-06-13 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019-02-21 nutartį paliko nepakeistą.

11.5.       2015-02-06 banko pranešimas apie sutarčių vykdymą ir įskaitymą adresuotas ieškovei ir išsiųstas ieškovei penkiais skirtingais adresais (t. 1, b. l. 137–138, t. 3, b. l. 45–46). Banko    2015-02-05 pažymos patvirtina apie ieškovės susidariusią skolą (t. 1, b. l. 139, 151, t. 3, b. l. 59). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2015-04-15 (t. 1, b. l. 140–150, t. 3, b. l. 48–58). 2015-05-21 banko pakartotinis pranešimas apie sutarčių vykdymą ir įskaitymą adresuotas ieškovei ir išsiųstas ieškovei penkiais skirtingais adresais (t. 1, b. l. 154–155). Banko 2015-05-21 pažymos patvirtina ieškovės susidariusią skolą (t. 1, b. l. 156, 165, t. 3, b. l. 62–64). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2015-12-04 (t. 1, b. l. 157–164, t. 3 , b. l. 65–67).

11.6.       Ieškovės atstovas advokatas 2015-07-16 kreipėsi į banką dėl ieškovės sutarčių vykdymo, jame nurodė, jog bankas nėra parengęs mokėjimo grafiko, bei pažymėjo, jog bankas negali skaičiuoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, nes kredito sutartį bankas pats nutraukė neteisėtai (t. 1, b. l. 169–170, t. 3, b. l. 77). 2015-07-29 bankas atsakė į ieškovės atstovo raštą, kuriame nurodė, jog ieškovė nevykdo įsipareigojimų ne vienerius metus, todėl pagal kredito sąlygas skaičiuojamos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos, taip pat pasiūlė refinansuoti kredito sutartį kitame banke (t. 1, b. l. 172–173, t. 3, b. l. 80–81).

11.7.       Bankas 2015-10-21 išsiuntė ieškovei pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, nurodant ieškovei iki 2015-11-25 sumokėti visą įsiskolinimą 44143,73 CHF (t. 1, b. l. 176–178, t. 3, b. l. 82–86). Ieškovė 2015-10-30 pateikė bankui prašymą bendradarbiauti tariantis dėl sudarytų sutarčių vykdymo, nes iš pateiktų skaičiavimų ieškovei nėra aišku, kokiu būdu į mokėjimus įskaičiuota žymi permoka, skaičiavimai nedetalūs, neaišku, koks yra mokėjimo grafikas, nuo kokio laikotarpio pradėtos skaičiuoti įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (t. 1, b. l. 179–180, t. 3, b. l. 87–88). 2015-11-25 atsakovės raštas patvirtina, kad vyko ieškovės ir banko susitikimas, tačiau bankui nepriimtinos ieškovės sąlygos, juolab, kad ieškovė įsipareigojimų nevykdo trejus metus, nurodė ieškovei elektroninės bankininkystės adresą ir pasižiūrėti mokėjimo grafikus (t. 1, 181–183, t. 3, b. l. 89–92). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2015-12-04 (t. 1, b. l. 185–195, t. 3, b. l. 93–103). Ieškovė 2015-12-01 raštu bankui atsakė į 2015-11-25 raštą dėl 2015-10-30 prašymo ir           2015-11-18 susitikimo, kuriuo išreiškė poziciją jog bankas nebendradarbiauja, o reikalauja nepagrįstai mokėti nurodyto dydžio įsiskolinimą, prašė pateikti mokėjimo grafiką ir siūlė įskaityti jos permoką bankui į likusį negrąžintą kreditą pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 04/11/09L ir paskirstyti skolą pagal kreditavimo sutartis proporcingai likusiam sutartyse numatytam jų vykdymo terminui, skaičiuojant nuo 2014-11-27 (t. 2, b. l. 8–11, t. 3, b. l. 244–246). Bankas 2015-12-31 raštu atsakė į I. Š. 2015-12-01 raštą pakartotinai prašydamas vykdyti sutartinius įsipareigojimus (t. 3, b. l. 241–243).

11.8.       Ieškovės pateikta UAB „Audito tikslas“ 2015-11-16 pažyma Nr. 15/161, iš kurios matyti, jog atlikti skaičiavimai ir 2012 m. balandžio 19 d. ieškovės permoka bankui sudarė 15 357,67 CHF(t. 2, b. l. 17–20). Ieškovės pateikta UAB „Audito tikslas“ 2016-12-29 pažyma Nr. 16/158, iš kurios matyti, jog auditorė sudarė mokėtinos paskolos dalies ir priskaičiuotinų mokėtinų palūkanų grafiką nuo 2016-03-20 iki 2016-12-31 ir nurodė, kad iš viso mokėtina suma 2016-12-31 sudaro 7584,38 CHF, taip pat atliko skaičiavimus pagal paskolos dalies mokėjimus ir nurodė, jog 2016-12-30 susidarė 1019,68 CHF įsiskolinimas bankui (t. 6, b. l. 79–80).

11.9.       Atsakovės pateikta 2016-04-14 pažyma patvirtina susidariusią ieškovės 51046,04 CHF skolą (t. 6, b. l. 14,23).

11.10.       Bankas 2016-03-24 raštu dėl I. Š. 2016-03-18 įmokų nurodė, jog ieškovei įmokėjus 469,51 CHF, ši įmoka buvo paskirstyta, nepriklausomai nuo ieškovės nurodymų, kaip dengiama suma įsipareigojimų nevykdymo palūkanos pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b. l. 22).

11.11.       Pateikta banko 2016-09-16 pažyma patvirtina ieškovės skolą už nemokėtą turto draudimą nuo 2011 metų iki 2016 metų (t. 6, b. l. 45). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2016-09-19 (t. 6 b. l. 46–54).

11.12.       Atsakovė 2016-09-22 raštu dėl I. Š. 2016-09-16 įmokų nurodė, kad 2016-09-16 gauta iš ieškovės 877,28 CHF suma paskirstyta, nepriklausomai nuo ieškovės nurodymų, kaip dengiama suma įsipareigojimų nevykdymo palūkanos pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b. l. 85); 2016-09-29 raštu, jog 2016-09-27 įmokėta 879,99 CHF įmoka paskirstyta dengiant įsipareigojimų nevykdymo palūkanas pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b. l. 86); 2016-12-01 raštu nurodyta, jog I. Š. 2016-11-30 įmokėjo 683,74 CHF ir bankas dengė įsipareigojimų nevykdymo palūkanas pagal būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L (t. 6, b. l. 87).

11.13.       Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog 2016-04-20, 2016-03-18, 2016-06-22, 2016-05-20, 2016-09-16, 2016-08-24, 2017-01-31 atliko mokėjimus, nurodydama, jog „dengia kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L“  (t. 6, b. l. 88–94, t.10, b. l. 136).

11.14.       Banko pateiktas raštas 2017-01-30 dėl bazinės palūkanų normos ir euro keitimo į Šveicarijos franką kurso, taikyto kredito gavėjui (t. 6, 124–125). Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2018-06-11 (t. 8 b. l. 11–24).

11.15.       Ieškovė 2018-04-24 prašymu bankui prašė pateikti jai mokėjimo grafiką ir duomenis, kaip buvo įskaityta 15357,67 CHF permoka (t. 8, b. l. 137). 2018-07-10 bankas pakartotinai nurodė, jog 2018-05-21 buvo nurodęs, jog už pažymą reikia mokėti 15,00 Eur mokestį, sumokėjus pateikta 2018-06-12 pažyma su visa ieškovės prašoma informacija (t. 10, b. l. 6–21).

11.16.       Banko sudaryta Būsto kredito sutarties skolos detalizacija 2018-12-17, iš kurios matyti, kad ieškovė bankui laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2018-12-17 įmokėjo 14585,46 CHF (įskaityta ieškovės 5677,44 CHF permoka ir 8908,02 CHF ieškovės atliktos naujos įmokos), nors tuo laikotarpiu turėjo sumokėti vien tik kredito įmokų 67676,14 CHF, paskutinis ieškovės mokėjimas atliktas 2017-03-31. Bankas nurodė, kad nuo 2014-11-28 iki 2018-12-17 ieškovės įsiskolinimą sudaro 87141,48 CHF (nesumokėta kredito dalis – 63040,79 CHF, palūkanos 4401,46 CHF, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos – 19699,25 CHF) (t. 8 b. l. 125–135).

11.17.       Ieškovė pateikė Šveicarijos franko kurso kitimo grafiką, iš kurio matyti, jog 2008-07-16 už 1 Eur buvo galima įsigyti 1,6040 CHF, o 2019-01-29 1,1352 CHF (t. 9, b. l. 4–99). Ieškovė pateikė teismui išrašą iš interneto, jog bankas siūlė 2008 metais paskolas imti Šveicarijos frankais ir fiksuoti palūkanas 5 metams (t. 9, b. l. 128–130). Ieškovė 2018-01-31 pranešė bankui, jog ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (t. 9, b. l. 137). Bankas pateikė          2019-03-25 informaciją, kurioje detalizuota ieškovės Būsto kredito sutarties Nr. BK 04/11/09L vykdymas (t. 10, b. l. 3–6). Pateikta 2004-11-03 ieškovės elektroninės bankininkystės sutartis, pateiktas elektroninės bankininkystės prisijungimo išrašas, iš kurio matyti ieškovės prisijungimai ir pateikti paskolos mokėjimo grafikai, kurie buvo banko interneto puslapyje (t.10, b. l. 73–77). Pateiktas įsipareigojimų vykdymas pagal Būsto kredito sutartį Nr. BK 04/11/09L laikotarpiu 2004-11-02 iki 2019-04-01 (t. 10, b. l. 78–80). Skolos detalizacijos pagal Nr. BK 04/11/09L ir pagal kredito sutartį „Laisvai“ (t. 10, b. l. 129–134). Pateikta pažyma ir skolos detalizacija dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2007-07-30 kredito sutartį Nr. LL07/07/82S (t. 10, b. l. 137–139).

11.18.       Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-29-903/2014 rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė paskolų padengimui į banką įnešė 2009-07-08 4000 Lt; 2009-07-27 1912,04 Lt; 2009-07-27 145,11 Lt; 2009-12-30 4000 Lt; 2009-07-08 200 eurų; 2010-06-29 2801,38 Lt; 2010-06-29 100,46 Lt; 2010-09-07 1409,73 Lt; 2010-09-07 615,50 Lt; 2010-09-27 1244,10 Lt; 2010-09-27 300 Lt; 2010-10-19 1197,95 Lt; 2010-10-19 370,66 Lt; 2010-12-21 1397,25 Lt; 2010-12-21 321,81 Lt; 2011-01-19 316,00 Lt; 2011-01-19 2443,00 Lt; 2011-02-18 1314,04 Lt; 2011-04-04 656,14 Lt; 2011-04-04 1137,08 Lt; 2011-04-21 1230,22 Lt; 2011-05-23 377,83 Lt; 2011-05-23 1287,37 Lt; 2011-06-20 1361,86 Lt; 2011-06-20 404,47 Lt; 2011-08-03 802,49 Lt; 2011-08-03 19000 Lt; 2011-10-13 755,42 Lt; 2011-10-13 5000 Lt; 2011-11-30 392,14 Lt; 2011-11-30 4000 Lt; 2011-12-20 349,29 Lt; 2011-12-20 5000 Lt; 2012-04-11 3000 Lt; 2012-04-11 1219,57 Lt; 2012-05-25 4000 Lt; 2012-05-25 281,84 Lt (t. 1, b. l.117–126). Tie patys kvitai pateikti ir nagrinėjamoje byloje bei pateikti Luminor Bank, AS, ieškovės sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2019-03-20 sąskaitoje lėšų neturėdavo, ieškovė įnešdavo / sumokėdavo grynuosius pinigus (t. 9, b. l. 144–190).

11.19.       Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-06 nutartimi ieškovei I. Š. iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas VšĮ Nacionalinis teisės centras. Nutartis įsiteisėjo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-05-21 nutartimi prijungė nagrinėjamą bylą prie bankroto bylos Nr. e2FB-5054-1025/2019.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12.       Byloje ginčas kilo dėl kreditavimo sutarties vykdymo, sutarties sąlygos nustatymo sąžiningumo kontekste, permokos dydžio nustatymo, kreditavimo sutarties nutraukimo.

Dėl įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų tinkamo taikymo

13.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, kadangi nekvestionuojamai rėmėsi atsakovės į bylą pateiktais duomenimis apie ieškovės permokos dydį, neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus ir nepašalino nagrinėtoje byloje kilusių prieštaravimų, be to, buvo nepakankamai aktyvus, nors byla buvo susijusi su vartotojo teisių bei teisėtų interesų gynimu.

14.       Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Taigi būtent ieškovė, o ne kiti byloje dalyvaujantys asmenys, teigdama, kad permoka pagal sutartį sudaro 15 357,67 Šveicarijos frankų, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, pagrindžiančius minėtą aplinkybę, tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, tokių įrodymų apeliantė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.  Kita vertus, sutiktina su apeliante, kad įvertinus tai, kad ginčas yra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais, teismas turi būti aktyvus tokio pobūdžio bylose.

15.       Analizuodama bylos teisinio santykio turinį teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo nurodytos 15 357,67 CHF permokos dydį grindė vien UAB „Audito tikslas“ auditorės I. V. atliktais skaičiavimais. Teismas, įvertinęs savo aktyvų vaidmenį šioje byloje, nusprendė kaip liudytoją apklausti auditorę I. V., nors ieškovė tokio pašymo net nebuvo pareiškusi (pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 29 d. posėdis). Pabrėžtina, kad 2019 m. birželio 16 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausos metu liudytoja patvirtino, kad ji nevertino ieškovės faktiškai Bankui sumokėtų įmokų, be to, nevertino ir sudarytos Būsto kreditavimo sutarties sąlygų. Taigi liudytoja pripažino, kad jos atlikti skaičiavimai neparodo ir negali parodyti realaus ieškovės permokos dydžio ir yra tik teorinio pobūdžio, nes juose yra lyginamas skirtumas tarp apskaičiuotų palūkanų, taikant kintamą palūkanų normą, ir apskaičiuotų palūkanų, taikant fiksuotą palūkanų normą, tačiau nėra iš viso vertinama, kokios sumos ieškovės buvo sumokėtos konkrečiu metu, o nuo to priklausė realus ieškovės permokos dydis. Akcentuotina, jog liudytoja patvirtino, kad neturėjo informacijos apie visas ieškovės sumokėtas įmokas, be to, skaičiavimus atliko vadovaujantis klientės (ieškovės) užsakymu, o ne Būsto kreditavimo sutarties nuostatomis.

16.       Svarbu ir tai, jog apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad ginčas yra susijęs su vartojimo teisiniais santykiais ir teismas turi būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, nusprendė iš atsakovės išreikalauti papildomus įrodymus, kurie leistų tiksliai nustatyti visas pagal Būsto kreditavimo sutartį Ieškovės ar trečiųjų asmenų sumokėtas sumas, be to, atitinkamą informaciją apie ieškovės turėtas galimybes prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės paskyros, siekiant susipažinti su mokėjimo grafiku (pateikiant teismui mokėjimo grafiko, kurį ieškovė mato savo elektroninės bankininkystės paskyroje, kopiją), ir informaciją apie ieškovės faktinius prisijungimus prie elektroninės bankininkystės paskyros. Kaip teisingai nurodo atsakovė, minėti įrodymai turėjo leisti tiksliai nustatyti, ar atsakovės skolos detalizacijoje pagal Būsto kreditavimo sutartį nurodyta informacija yra teisinga, ar šioje detalizacijoje atsispindi visi pagal Būsto kreditavimo sutartį Ieškovės ir trečiųjų asmenų atlikti mokėjimai (atsakovės 2018 m. gruodžio 27 d. atsiliepimo priedas Nr. 1). Atsakovė minėtą teismo įpareigojimą įvykdė ir 2019 m. balandžio 26 d. pateikė į bylą teismo prašytą informaciją, kuri leido dar kartą įvertinti atsakovės išdėstytų argumentų ir atliktų skaičiavimų pagrįstumą (atsakovės 2019 m. balandžio 26 d. prašymas ir kartu su prašymu pateikti įrodymai).

17.       Primintina, jog 2019 m. kovo 12 d. pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu nepaisant to, kad nė viena iš šalių neturėjo procesinio pobūdžio prašymų, teismas savo iniciatyva įpareigojo ieškovę pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie patvirtintų, kad buvo realiai sumokėtos kartu su ieškovės ieškiniu pateiktuose skaičiavimuose nurodytos sumos, o atsakovė buvo įpareigota pateikti skirtingų laikotarpių mokėjimo grafikus, kuriuos ieškovė galėjo matyti elektroninės bankininkystės paskyroje, ir pateikti kredito įmokų ir palūkanų apskaičiavimus konkrečiais teismo nurodytais laikotarpiais.

18.       Iš anksčiau aprašytų faktinių aplinkybių, kai apylinkės teismas ex officio (savo iniciatyva) ne kartą rinko papildomus įrodymus, galima spręsti, kad teismas bylos nagrinėjimo metu buvo itin aktyvus ir dėjo visas protingas pastangas, kad būtų nustatytos visos nagrinėtai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės. Visa tai parodo, kad teismas kompleksiškai vertino bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą ir nebuvo jokių prieštaravimų, kurie teismo nebūtų buvę pašalinti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas būtų pažeidęs įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ar būtų šias teisės normas netinkamai pritaikęs.

Dėl atlikto įskaitymo teisėtumo

19.       Apeliantė skunde nurodo, kad teismas priimtu sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai atliko Ieškovės permokos atsakovei įskaitymą, nes ieškovė buvo bankrutuojantis asmuo, o imperatyvios Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatos draudžia atlikti įskaitymus bankroto procese, nes tai pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą (FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad FABĮ 6 str. 5 dalyje įtvirtinti draudimai pradedami taikyti tik įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi iki bankroto bylos iškėlimo nėra draudžiama atlikti minėtoje FABĮ nuostatoje nurodytų veiksmų. Šiuo atveju įskaitymas de facto buvo atliktas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (įskaitymas yra vienašalis sandoris), be to, priimtu sprendimu buvo tik konstatuotas atlikto įskaitymo teisėtumas. Atsakovė teisi nurodydama, jog, kaip matyti iš kartu su atsakovės 2018 m. birželio 12 d. prašymu pateiktos skolos detalizacijos (parengimo data – 2018 m. birželio 11 d.), permokos įskaitymas detalizacijos parengimo metu jau buvo atliktas, t. y. 4635,35 CHF ir 1042,09 CHF (iš viso 5677,44 CHF) sumos jau buvo paskirstytos ieškovės mokėtinoms kredito įmokoms ir palūkanoms dengti (žr. minėtos detalizacijos 11 puslapis). Tai, kad susidariusios permokos įskaitymas buvo atliktas dar iki bankroto bylos iškėlimo ir skundžiamo sprendimo priėmimo, patvirtina ir pačios ieškovės 2018 m. balandžio 24 d. prašymas, pateiktas atsakovei, kuriame tiesiogiai nurodoma, kad įskaitymas jau atliktas, ir prašoma tik patikslinti, kaip tai buvo padaryta (žr. Atsakovo 2018 m. gruodžio 27 d. atsiliepimo priedas Nr. 2).

20.       Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijamas atliktas įskaitymas, o buvo keliamas klausimas tik dėl įskaitytos sumos dydžio. Taigi priimtina atsakovės pozicija, kad dėl to priimtas sprendimas neturėjo jokios įtakos pačiam iki tol atlikto įskaitymo teisėtumui, bet galėjo turėti įtakos įskaitytos sumos dydžiui.

21.       Dėl to pateiktame apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad įskaitymas buvo atliktas atgaline tvarka ar po bankroto bylos iškėlimo, neturi faktinio pagrindo ir yra visiškai nepagrįsti.

Dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo

22.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria nuo priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo nutraukta Būsto kreditavimo sutartis. Ieškovės teigimu, atsakovė nesudarė ieškovei tinkamų sąlygų vykdyti Būsto kreditavimo sutartį ir ieškovės atlikti mokėjimo prievolių pažeidimai negali būti laikomi esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu teisėtą pagrindą sutartį nutraukti, kadangi Būsto kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai vykdoma dėl atsakovės kaltės (atsakovė nepateikė ieškovei kredito grąžinimo grafiko ir neįskaitė susidariusios permokos).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas šiuo klausimu nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes bei atliko jų teisinį vertinimą. Buvo neabejotinai nustatyta, kad ieškovei buvo žinomas ir suprantamas jos įsipareigojimų atsakovei turinys, t. y. ieškovei buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kokio dydžio kredito įmoka ir palūkanos turi būti mokamos pagal Būsto kreditavimo sutartį kiekvieną mėnesį. Pagal šalių 2010 m. birželio 29 d. prie papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S prie Būsto kreditavimo sutarties sudarytų Specialiųjų sąlygų 2.12 punktą paskutinė Būsto kredito grąžinimo diena buvo 2034 m. spalio 20 d., o ieškovės mokėtina kredito įmoka – 856,66 CHF (428,33 CHF x 2 įmokos). Tuo tarpu pagal minėto papildomo susitarimo 2.9.1 punktą Banko marža – 0,70 proc., o pagal 2.9.3 punktą bazinė palūkanų norma (mėnesių) – 6 mėnesių LIBOR CHF. Palūkanos apskaičiuojamos, sudedant Banko maržą ir bazinę (kintamą) palūkanų normą, kuri nuo 2009 m. lapkričio 20 d., kaip konstatavo Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2014, turėjo būti nebefiksuota. Taigi ieškovė suprato, kokie yra jos prisiimti įsipareigojimai, tačiau sąmoningai šių įsipareigojimų nevykdė ir į Banką dėl mokėjimo grafiko išdavimo kreipėsi tik 2018 m. balandžio 24 d. (žr. Atsakovo 2018 m. gruodžio 27 d. atsiliepimo priedas Nr. 2). Be to, kaip teisingai akcentuojama sprendime, ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino, jog mokėtina kredito įmoka buvo visada vienoda, apie ją ji žinojo ir įmoka nesikeitė. Be to, atsakovė ne kartą pateikė ieškovei skolos detalizacijas pagal Būsto kreditavimo sutartį, kuriose buvo matyti mokėtina kredito dalis, palūkanos ir ieškovės sumokėtų lėšų paskirstymas (skundžiamo sprendimo 13 lapas).

24.       Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovei buvo sudaryta galimybė vienerius metus nemokėti kredito įmokų paliekant pareigą mokėti tik metines palūkanas už pusę kredito, o kitų mokėjimų prievolių, siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir suteikti galimybes ieškovei atkurti savo mokumą, vykdymas buvo atidėtas vienerių metų terminui (2010 m. birželio 29 d. papildomo susitarimo Nr. BKP 10/06/86S 6 p.).

25.       Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 17 d. priėmus teismo sprendimą, ieškovė nustojo mokėti bet kokias įmokas Bankui ir daugiau nei 2 metus jokių įmokų Bankui vėl nemokėjo ir sudarytos Būsto kreditavimo sutarties nevykdė. 2018 m. gruodžio mėnesio duomenimis, vien laiku nesumokėtų kredito įmokų bendra suma, kaip minėta, sudarė 63040,79 CHF sumą. Taigi Būsto kreditavimo sutartis buvo tinkamai nevykdoma daugiau nei 67 mėnesius, t. y. daugiau nei 6 metus (63040,79 CHF / (428,33 CHF x 2 įmokos) = 73,6 mėn.).

26.       Anksčiau minėtos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, kad ieškovė iš esmės pažeidė Būsto kreditavimo sutartį, t. y. netinkamai vykdydama mokėjimo prievoles, dėl ko Būsto kreditavimo sutartis buvo teisėtai ir pagrįstai nutraukta skundžiamu teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 6.217 straipsnio 2, 4, 5 dalys).

Dėl kredito valiutos konvertavimo sąlygos teisėtumo

27.       Apeliantės teigimu, teismas skundžiamu sprendimu turėjo pripažinti nesąžininga ir neteisėta 2008 m. liepos 16 d. susitarimo Nr. BKP 08/07/94S prie Būsto kreditavimo sutarties 1.1. įtvirtintą sąlygą dėl kredito valiutos konvertavimo iš eurų į CHF. Teismas įvertinęs minėtos sąlygos teisėtumą ir atitikimą Ieškovės, kaip vartotojos, teisėms bei teisėtiems interesams turėjo ją pripažinti negaliojančia.

28.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK nenumato galimybės vertinti teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ne instancine tvarka ir byloje dalyvavusiam asmeniui nesuteikia teisės kitoje civilinėje byloje kvestionuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimto procesinio sprendimo. Nėra galima ginčyti teismo anksčiau nagrinėtoje byloje jau nustatytų faktų ir teisinių santykių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-415/2016). Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – išvengti prieštaringų teismų sprendimų priėmimo rizikos dėl to paties šalių ginčo, be to, to reikalauja ir CPK įtvirtinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

29.       Akcentuotina, kad šis klausimas jau buvo sprendžiamas kitoje tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinio skundo 12–17 punktuose dėstomi argumentai yra bandymas peržiūrėti kitoje byloje jau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą ne instancine tvarka, nepavykus minėtoje byloje atnaujinti proceso. Minėtos sąlygos teisėtumas ir galiojimas jau buvo vertintas kitoje tarp šalių išnagrinėtoje civilinėje byloje (žr. teismų procesiniai sprendimai priimti civilinėje byloje Nr. 2-29-903/2019, Nr. 2A-1430-524/2014 ir Nr. 3K-3-512-687/2015; teisminio proceso Nr. 2-24-3-01061-2012-4), joje buvo nutarta atmesti ieškovės prašymą pripažinti nesąžininga ir neteisėta 2008 m. liepos 16 d. susitarimo Nr. BKP 08/07/94S prie Būsto kreditavimo sutarties 1.1. įtvirtintą sąlygą dėl kredito valiutos konvertavimo iš eurų į CHF. Aktualu ir tai kad ieškovė bandė atnaujinti procesą (teismas atsisakė atnaujinti) dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių (žr. teismų procesiniai sprendimai priimti civilinėje byloje Nr. A2-355-867/2019 ir Nr. 2S-904-265/2019; teisminio proceso Nr. 2-24-3-01061-2012-4). Taigi, kaip minėta, bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad apeliaciniu skundu yra siekiama kitoje byloje priimto sprendimo peržiūros ir pakeitimo, o tai nėra galima pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

30.       Atsižvelgus į nurodytą duomenų visetą, nagrinėjamoje civilinėje byloje nebereikia iš naujo vertinti sutarties sąlygos dėl kredito valiutos konvertavimo iš eurų į CHF teisėtumo ir nereikia įrodinėti tų aplinkybių, dėl kurių jau yra pasisakyta anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-29-903/2019, Nr. 2A-1430-524/2014 ir Nr. 3K-3-512-687/2015;teisminio proceso Nr. 2-24-3-01061-2012-4), nes ieškovė neturi teisės šių aplinkybių ginčyti (CPK 182 str. 2 punktas).

31.       Dėl to apeliacinio skundo 12–17 punktuose išdėstyti argumentai yra laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti šį skundžiamą sprendimą.

32.       Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                             Irma Čuchraj

                                                           Kristina Domarkienė

                   Aušra Maškevičienė