Baudžiamoji byla Nr. 1S-441-926/2024
Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00208-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1; 2.14.4
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų S. R. ir V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko (toliau – ir kaltinamųjų gynėjas) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies, kuria nutarta kaltinamosioms taikomą kardomąją priemonę – užstatą perduoti valstybei bei nurodytas kaltinamųjų dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime būdas.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu S. R. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį bei vadovaujantis BK 641 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, skirta galutinė bausmė – 26 MGL (1 300 Eur) bauda. V. R. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bei vadovaujantis BK 641 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, skirta galutinė bausmė – 26 MGL (1 300 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, taip pat nuspręsta išieškoti iš V. R. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priklausančio L. T., vertę, atitinkančią pinigų sumą – 4 694 Eur. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. prokuroro nutarimu S. R. paskirtą kardomąją priemonę – 1 300 Eur užstatą, ir iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinės sąskaitos 1 300 Eur pervesti VMI prie LR FM kaip baudą ir laikyti, kad paskirta bausmė (bauda) pilnai įvykdyta. Taip pat nuspręsta teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. prokuroro nutarimu V. R. paskirtą kardomąją priemonę – 5 994 Eur užstatą, ir iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinės sąskaitos 1 300 Eur pervesti į VMI prie LR FM kaip baudą ir laikyti, kad paskirta bausmė (bauda) pilnai įvykdyta, bei 4 694 Eur pervesti VMI prie LR FM kaip paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir laikyti, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė pilnai įvykdyta.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi, gavus kaltinamųjų gynėjo prašymą surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisme bendra tvarka.
3. Kaltinamosioms S. R. ir V. R. bei jų gynėjui neatvykus ir neprisijungus nuotolinio ryšio priemonėmis prie 2024 m. rugsėjo 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, be kita ko, nutarta: 1 300 eurų dydžio užstatą, kurį užstato davėjas F. B. įnešė į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2023 m. rugsėjo 26 d., perduoti valstybei; 5 994 eurų dydžio užstatą, kurį užstato davėjas F. B. įnešė į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą 2023 m. rugsėjo 27 d., perduoti valstybei. Šioje nutartyje taip pat pakartotinai išaiškinta, kad kaltinamajai V. R. leidžiama dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu. Be to, nutartyje nurodyta, kad kaltinamosios S. R. dalyvavimas teisiamajame posėdyje vyksta betarpiškai, o pateikus teismui objektyvius duomenis, dėl kurių ji negali atvykti į posėdį, gali būti sprendžiamas klausimas ir dėl jos dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu.
4. Kauno apygardos teismui pateiktu skundu kaltinamųjų gynėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė, neišsiaiškinęs ar kaltinamosios buvo tinkamai informuotos apie teismo posėdį ir ar jame nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, su jomis ar jų gynėju šiuo klausimu nebuvo susisiekta, sprendimas priimtas už akių, pažeidžiant teisę būti išklausytu ir teise į teisingą teismą. Skunde teigiama, kad nei 2024 m. gegužės 10 d., nei 2024 m. liepos 11 d. nutartys kaltinamosioms nebuvo išsiųstos ir nebuvo gautos, todėl byloje nėra ir negali būti tai patvirtinančių dokumentų. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas procesinių sprendimų dėl dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime kaltinamajai S. R. vertimus teikė prancūzų kalba, kurios pastaroji nemoka, todėl kaltinamajai turi būti užtikrinamas vertimas į tamilų kalbą. Skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų gynėjui 2024 m. liepos 11 d. buvo pakartotinai išsiųsta 2024 m. gegužės 10 d. nutartis ir gynėjas patvirtino ją gavęs pakartotinai bei pateikė dar vieną prašymą dėl nuotolinio posėdžio ir dėl šio prašymo nepriėmus sprendimo, šis prašymas dar kartą buvo pateiktas posėdžio išvakarėse. Kaltinamųjų gynėjo teigimu, nei apie tai, kad dalyvavimas teismo posėdyje turi būti užtikrinamas betarpiškai, nei apie posėdžio laiką pranešta nebuvo, nebuvo teikta ir nuoroda dėl prisijungimo nuotoliu. Skundo autoriaus vertinimu, kaltinamosios nebuvo tinkamai informuotos apie posėdį, todėl nepažeidė kardomosios priemonės sąlygų, dėl ko sprendimas užstatą perduoti valstybei yra nepagrįstas.
4.2. Skunde pažymima, kad panaikinus paskirtą kardomąją priemonę, liko neišspręstas kardomosios priemonės ir jos paskyrimu siektų tikslų klausimas. Nurodoma, kad sprendimas naikinti kardomąją priemonę yra neteisėtas, toks teismo sprendimas nepadeda užtikrinti tinkamą procesą, priešingai – prieštarauja šiam tikslui. Kaltinamųjų gynėjo teigimu, byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad priemonė tapo nebereikalinga ar informacijos, kad ji pakeičiama kita. Skunde taip pat pažymima, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, kaltinamųjų gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu.
4.3. Skunde nurodoma, kad kaltinamosios nuolat gyvena (duomenys neskelbtini) ir kaltinamųjų atstovas pakartotinai teikė prašymus dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliu, t. y. tvarka, numatyta 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/2844 dėl teisminio bendradarbiavimo ir teisės kreiptis į teismą tarpvalstybinėse civilinėse, komercinėse ir baudžiamosiose bylose skaitmenizacijos, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri teisminio bendradarbiavimo srities aktai (toliau – Reglamentas). Skunde teigiama, kad kaltinamosios sutiko dėl posėdžio vaizdo konferencijos pagalba ir pakartotinai prašė užtikrinti jų teisę būti išklausytoms, bylą nagrinėti vaizdo konferencijos pagalba Reglamento nustatyta tvarka, tačiau į pakartotinį kaltinamųjų prašymą nebuvo atsakyta, argumentuoto sprendimo šiuo klausimu nebuvo priimta. Skunde pažymima, kad kaltinamųjų dalyvavimas teismo posėdyje nuotoliu, nesilaikant Reglamente nustatytos tvarkos, pažeidžia jų procesines teises, bei atkreipiamas dėmesys į tai, kad suteikus galimybę vienai iš kaltinamųjų dalyvauti posėdyje nuotoliu, nebėra jokio pagrindo kitokias dalyvavimo sąlygas taikyti kitai kaltinamajai. Skundo autoriaus vertinimu, sprendimas dėl kaltinamosios V. R. dalyvavimo posėdyje nuotoliniu būdu, o kaltinamosios S. R. dalyvavimo teisiamajame posėdyje betarpiškai yra logiškai nepagrįstas, prieštarauja Reglamento nustatytai tvarkai, todėl yra naikintinas, o Marijampolės apylinkės teismas įpareigotinas priimti pagrįstą procesinį sprendimą dėl kaltinamųjų atstovo pateikto prašymo nagrinėti bylą nuotoliu Reglamento nustatyta tvarka.
5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.
Kaltinamųjų S. R. ir V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko skundo dalis dėl kaltinamosioms taikomos kardomosios priemonės – užstato perdavimo valstybei atmestina, dalis dėl nustatyto kaltinamųjų dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime būdo paliktinas nenagrinėtu.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad užstatas, tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalį nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą nurodomi užstato dydis, užstato sumokėjimo terminas, įtariamojo gyvenamoji vieta, kurios adresu turi būti siunčiami ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo šaukimai, taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Pažeidus kardomąją priemonę – užstatą, gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 6 dalis).
7. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamajai V. R., siekiant užtikrinti jos dalyvavimą procese, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – užstatas 5 994 eurų sumai, o kaltinamajai S. R., siekiant užtikrinti jos dalyvavimą procese, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – užstatas 1 300 eurų sumai (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančios elektroninės baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 tomas, b. l. 85–89, 90–94). Baudžiamojoje byloje yra pateikti kaltinamųjų V. R. ir S. R. 2023 m. rugsėjo 28 d. sutikimai dėl kardomosios priemonės – užstato, kuriuose kaltinamosios patvirtino, kad joms yra išaiškintos jų pareigos atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, kurias kaltinamosios pasižadėjo vykdyti. Taip pat šiuose sutikimuose kaltinamosios patvirtino, jog yra įspėtos, kad nustatytų pareigų nevykdymo atveju, paskirtas užstatas pereis valstybei (LITEKO esančios elektroninės baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 2 tomas, b. l. 143, 144). Pažymėtina ir tai, kad Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje kaltinamosioms taip pat buvo išaiškinta, kad joms paskirtos kardomosios priemonės – užstatai yra galiojančios ir nepanaikintos bei išaiškintos BPK 133 straipsnio 6 dalies nuostatos (4 t., b. l. 9–10).
8. Marijampolės apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. R. nuotoliniu būdu nedalyvavo, kaltinamoji S. R. neatvyko, objektyvių duomenų, dėl kurių negalėtų atvykti į teismo posėdį, teismui nepateikė, taip pat nepasinaudojo ir Zoom platformos nuoroda, kurios nuorašas jai išsiųstas ir įteiktas, kad išdėstyti teismui negalėjimo atvykti į posėdį aplinkybes, kad kaltinamųjų nedalyvavimą teismo posėdyje (nuotoliniu būdu ar betarpiškai) pateisinančių duomenų jos pačios ar jų gynėjas teismui nepateikė, sprendė, jog abi kaltinamosios, nedalyvaudamos 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje, pažeidė kardomosios priemonės – užstato – reikalavimus, todėl skundžiama nutartimi nutarė taikyti BPK 133 straipsnio 6 dalies nuostatas ir kaltinamosioms paskirtas kardomąsias priemones – užstatus perduoti valstybei.
9. Nors kaltinamųjų gynėjas skunde nurodo, kad kaltinamosios nepažeidė joms paskirtų kardomųjų priemonių – užstatų sąlygų, nes teismo procesiniai sprendimai dėl jų dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime būdo bei prisijungimo prie teisiamojo posėdžio duomenys joms nebuvo siunčiami ir jos tokių procesinių sprendimų negavo, tačiau aukštesnysis teismas tokius skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius baudžiamosios bylos medžiagai. Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kurioje taip pat kaltinamosioms buvo išaiškinta, kad joms paskirtos kardomosios priemonės – užstatai yra galiojančios ir nepanaikintos bei išaiškintos BPK 133 straipsnio 6 dalies nuostatos, buvo išsiųsta ir įteikta kaltinamųjų gynėjui (4 t., b. l. 11, 13), taip pat šios nutarties nuorašas su vertimu į prancūzų kalbą įteiktas ir kaltinamosioms, ką patvirtina siuntų sekimo istorijos išrašas (4 t., b. l. 42–44). Kaltinamųjų gynėjas teismui pateiktame 2024 m. balandžio 24 d. prašyme nurodė procesinę informaciją kaltinamosioms siųsti jų gyvenamosios vietos adresu arba per atstovą (4 t., b. l. 14). Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, be kita ko, atmestas kaltinamųjų gynėjo prašymas organizuoti teismo posėdį nuotoliniu būdu (4 t., b. l. 18), ši nutartis 2024 m. gegužės 10 d. įteikta kaltinamųjų gynėjui (4 t., b. l. 19). Kaltinamųjų gynėjui su 2024 m. gegužės 10 d. prašymu pateikus duomenis, kad kaltinamajai V. R. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta nuo 2024 m. balandžio 10 d. iki 2027 m. balandžio 9 d. atvykti į Lietuvos Respubliką (4 t., b. l. 21–24), Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi nutarė 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamąjį posėdį organizuoti mišriu būdu – kaltinamosios V. R. ir vertėjų dalyvavimą užtikrinant nuotoliniu būdu, o kaltinamosios S. R., kaltinamųjų gynėjo bei prokuroro dalyvavimas nustatytas betarpiškas (4 t., b. l. 45–46). Pastaroji nutartis kaltinamosioms su vertimu į prancūzų kalbą įteikti 2024 m. liepos 26 d., ką patvirtina siuntų sekimo istorijos išrašas (4 t., b. l. 55–56). Kaltinamųjų gynėjas 2024 m. liepos 11 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, kuriame jokios informacijos apie negalėjimą dalyvauti 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje nepateikė (4 t., b. l. 47–48). Kaltinamųjų gynėjui elektroniniu paštu išsiųstas teismo 2024 m. liepos 15 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ankstesniais teismų sprendimais kaltinamajai V. R. leista teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, o kaltinamosios S. R. betarpiškas dalyvavimas pripažintas privalomu, kadangi teismas nedisponuoja jokiais duomenimis, kad pastaroji kaltinamoji neturi galimybės atvykti į teismo posėdį (4 t., b. l. 50). Kaltinamųjų gynėjas 2024 m. rugsėjo 9 d., t. y. dieną prieš teisiamąjį posėdį, pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, kuriame teigė, jog dėl to, kad jo 2024 m. liepos 11 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas, kaltinamosios negali atvykti į teismo posėdį, todėl posėdis negalės vykti, taip pat nurodė, kad pats į posėdį taip pat negali atvykti, nes posėdžio dieną dalyvauja kitos bylos nagrinėjime, todėl pakartotinai prašė sudaryti gynybai galimybę teismo posėdyje dalyvauti vaizdo konferencijos pagalba.
10. Įvertinus šios nutarties 9 punkte nurodytas aplinkybes, akivaizdu, jog priešingai nei nurodo kaltinamųjų gynėjas skunde, visi jo pateikti prašymai dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu buvo išnagrinėti motyvuotais pirmosios instancijos teismo sprendimais, apie kuriuos tinkamai ir laiku buvo informuoti tiek kaltinamųjų gynėjas, tiek pačios kaltinamosios, įteikiant šių procesinių dokumentų (jų vertimų) nuorašus, todėl kaip teisingai konstatuota skundžiama nutartimi, kaltinamosios, neatvykdamos į baudžiamosios bylos nagrinėjimą bei neprisijungdamos prie teisiamojo posėdžio joms įteiktais nuotolinio ryšio prisijungimo duomenimis, pažeidė joms paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygas, nevykdydamos joms paskirtų įpareigojimų, o būtent, nevykdė savo pareigos atvykti į teismą bei kliudė proceso eigą, ko pagrindu skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo pagrįstai ir teisėtai nuspręsta kaltinamosioms paskirtas kardomąsias priemones – užstatus, įneštus į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą, perduoti valstybei. Pažymėtina ir tai, kad jokių objektyvių kaltinamųjų nedalyvavimo baudžiamosios bylos narinėjime priežasčių kaltinamųjų gynėjas nenurodė ir aukštesniajam teismui pateiktame skunde, jame pateikdamas tik deklaratyvią, baudžiamosios bylos medžiagai prieštaraujančią, informaciją.
11. Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamųjų gynėjo skundo argumentus, jog panaikinus kardomąją priemonę, liko neišspręstas kardomosios priemonės ir jos paskyrimu siektų tikslų klausimas bei kad byloje nėra aplinkybių, patvirtinančių, kad kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ar informacijos, kad ji pakeičiama kita. Kaip minėta, vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi, pažeidus kardomąją priemonę – užstatą, kita kardomoji priemonė gali būti paskirta, bet neprivalo. Atkreiptinas kaltinamųjų gynėjo dėmesys, kad remiantis BPK 241 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas, taigi, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas priima galutinį procesinį sprendimą ir dėl kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės. Skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties aprašomojoje dalyje (4 lapo 4 pastraipoje) nurodyta, jog kaltinamosios yra užsienio valstybėje, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė šioje proceso stadijoje kitos kardomosios priemonės paskyrimo klausimo dar nespręsti (4 t., b. l. 72), taigi, priešingai nei deklaratyviai teigiama skunde, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje išspręstas kardomųjų priemonių klausimas.
12. Skunde pažymima, kad kaltinamoji S. R. nekalba prancūzų kalba, dėl ko jai turi būti užtikrinamas vertimas į tamilų kalbą. BPK 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti raštu išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji S. R. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu tuo pačiu adresu gyvena ir kita kaltinamoji V. R., kuri gerai moka prancūzų kalbą, kaltinamosioms buvo siųsti procesinių sprendimų, kuriais nustatytas jų dalyvavimo būdas baudžiamosios bylos nagrinėjime, vertimai į prancūzų kalbą. Be to, 2024 m. balandžio 24 d. prašyme kaltinamųjų gynėjas nurodė teismui procesinę informaciją kaltinamosioms siųsti tiesiogiai jų gyvenamosios vietos adresu arba per atstovą (4 t., b. l. 14). Bylos duomenys patvirtina, kad teismo procesiniai sprendimai dėl kaltinamųjų dalyvavimo būdo baudžiamosios bylos nagrinėjime yra įteikti jų gynėjui. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. vykusiame teisiamajame posėdyje dalyvavo anglų, prancūzų bei tamilų kalbų vertėjai (4 t., b. l. 60). Įvertinus aptartas aplinkybes, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamosios S. R. procesinės teisės, numatytos BPK 8 straipsnyje, pažeidimų nenustatyta.
13. Aukštesnysis teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas būtinu pagal BPK 51 straipsnį. Remiantis baudžiamojo proceso įstatymu, nustačius aplinkybes, dėl kurių gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas gynėją paskiria ir tik tuo atveju, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys. Bylos duomenimis, kaltinamosios su gynėju yra sudariusios teisinių paslaugų sutartis (4 t., b. l. 5, 6), todėl pirmosios instancijos teismui, perduodant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme bendra tvarka, nebuvo jokio teisinio pagrindo, remiantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, pripažinti gynėjo dalyvavimą būtinu ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad kaltinamosioms būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją.
14. Baudžiamojo proceso įstatymas reglamentuoja tiek procesinių sprendimų, kuriais byla išnagrinėjama iš esmės, tiek tokių – kuriais išsprendžiami bylos nagrinėjimo metu kylantys įvairūs procesiniai klausimai, apskundimą, t. y. nustatyta, kas turi teisę paduoti skundą, kokie procesiniai sprendimai gali būti apskundimo objektas, taip pat apskundimo terminai ir kiti su apskundimo tvarka susiję klausimai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ne visos teismo proceso metu priimtos nutartys, kuriomis byla nėra išnagrinėjama iš esmės, gali būti skundžiamos. Teisinis reglamentavimas negali sudaryti prielaidų vilkinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ir kitomis teisėmis, todėl tam tikri ribojimai dėl proceso dalyvių teisės apskųsti teismo procesinius veiksmus yra galimi. BPK 439 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.
15. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamųjų gynėjas 2024 m. rugsėjo 9 d. teismui pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu (4 t., b. l. 57), kuris pirmosios instancijos teismo buvo pagarsintas 2024 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 61) bei buvo išnagrinėtas skundžiama nutartimi. Kaip minėta, remiantis BPK 439
straipsnio 2 dalimi, teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo yra neskundžiamos. Pažymėtina, kad ir Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartyje nenurodyta, jog ši nutarties dalis gali būti skundžiama aukštesniajam teismui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamųjų gynėjo skundo dalis dėl kaltinamosioms nustatyto dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime būdo, paliekamas nenagrinėtas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439 straipsnio 2 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
kaltinamųjų S. R. ir V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko skundą dalyje dėl kaltinamosioms paskirtų kardomųjų priemonių – užstato perdavimo valstybei atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį.
Kaltinamųjų S. R. ir V. R. gynėjo advokato Ryčio Satkausko skundą dalyje dėl nustatyto kaltinamųjų dalyvavimo baudžiamosios bylos nagrinėjime būdo palikti nenagrinėtą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Aušra Vingilė