Administracinė byla Nr. eAS-319-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00270-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S) 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Ž. skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr.14SK-1073-(14.14.110.) (toliau – ir Sprendimas).

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo J. Ž. skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 65 punktas nustato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis NŽT vadovo patvirtintomis taisyklėmis. NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr.1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo kameraliai, žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis arba pertvarkyti žemės sklypą (-us) ir patvirtinti pertvarkyto (-ų) žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis priėmimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarką (Taisyklių 1 punktas). Vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų gali būti skundžiami NŽT vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (Taisyklių 26.2 punktas).

Teismas nustatė, kad iš ginčijamo NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo turinio matyti, kad juo suformuotas žemės sklypas (rajoninis kelias Nr. 2311) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys; nurodyti duomenys teikiami VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui šio žemės sklypo įregistravimui. Iš 2019 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad anksčiau minėtas žemės sklypas (rajoninis kelias Nr. 2311) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Teismas, įvertinęs Taisyklių 26.2 punkto nuostatas, konstatavo, jog yra įtvirtinta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme procedūra, kuri, atsižvelgiant į ginčo aplinkybes, taikytina nagrinėjamu atveju. Pareiškėjui nesuteikta teisė rinktis alternatyvią instituciją (teismą), kurioje būtų nagrinėjamas jo keliamas ginčas. Atsižvelgęs į tai, kad privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nustatyta Taisyklių 26.2 punkte, nebuvo pasinaudota, šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, teismas nusprendė skundą atsisakyti priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 

Vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę Sprendimą apskųsti NŽT vadovui Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka, o nesutikdamas su jo sprendimu – kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą NŽT vadovui dėl Sprendimo, turi teisę prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti.

III.

Pareiškėjas J. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismo nurodytos Taisyklės yra patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu, o ne įstatymu, todėl Taisyklėse nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka ne per teismą nepatenka į ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto reguliavimo sritį. Teismas gali atsisakyti priimti skundą, jeigu asmuo nesilaikė išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, tačiau ne bet kokios, o tik įstatymu nustatytos.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Atsižvelgus į tai, kad teismo nurodytos Taisyklės patvirtintos NŽT direktoriaus įsakymu, o ne įstatymu, todėl Taisyklėse nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka pareiškėjui nėra privaloma. Pareiškėjas galėjo ja pasinaudoti, bet tai daryti jam nebuvo privalu ir jis galėjo kreiptis į teismą tiesiogiai, nepasinaudojant teise (ne pareiga) ginčyti atsakovo sprendimą, kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl NŽT Kretingos rajono skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr.14SK-1073-(14.14.110.) panaikinimo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismo nurodytos Taisyklės nėra patvirtintos įstatymu, todėl Taisyklėse nustatyta išankstinė ginčų tvarka nėra privaloma pareiškėjui.  

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009). Privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta būtent aukščiausios teisinės galios akte – įstatyme (žr., pvz., 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai atitinkamai ginčų kategorijai yra nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokios tvarkos nesilaikymas lemia konkrečias ABTĮ nustatytas teisines pasekmes, t. y. nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos teismas atsisako priimti skundą. Kita vertus, atsisakoma priimti skundą nurodytu pagrindu gali būti tik tuo atveju, jei atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nustatyta expressis verbis, o pareiškėjas prieš kreipdamasis į administracinį teismą tokia tvarka nepasinaudojo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1037-624/2017).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Taigi, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad juo suformuotas žemės sklypas (rajoninis kelias Nr. 2311) bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys; nurodyti duomenys teikiami VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui šio žemės sklypo įregistravimui. Iš 2019 m. kovo 19 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad anksčiau minėtas žemės sklypas (rajoninis kelias Nr. 2311) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas ir skundžiamo Sprendimo turinį, daro išvadą, kad ginčas dėl skundžiamo Sprendimo turi būti nagrinėjamas pagal privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jam nėra privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, ignoruoja ir tą aplinkybę, kad skundžiamame Sprendime yra nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka – Sprendimas gali būti skundžiamas Taisyklių 26.2 punkte nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra įtvirtinta ne tik Taisyklėse, bet ir įstatyme (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis). Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą prieš tai nepasinaudojęs privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl pagrįstai teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Stasys Gagys

        Rytis Krasauskas

        Ramutė Ruškytė