Administracinė byla Nr. A2.6.-280-853/2013

Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00205-2013-1

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

39.2; 45.4.3.; 45.4.4; 45.4.5.; 52.3.

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2013 m. balandžio 10 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Borusienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. K., kuriam išaiškintos teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( LR ATPK) 272 straipsnyje, jo atstovei advokatei I. S.,

nedalyvaujant institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, pensininko, administracine tvarka nebausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

n u s t a t ė:

            V. K. 2013 m. vasario 22 d. 12.47 val., Sedos g. 30, Telšiai, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą kliudė antroje juostoje važiavusį automobilį ir jį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Buvo surastas po penkių valandų po eismo įvykio būdamas neblaivus - nustatytas lengvas 1,21 promilės girtumas. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 231, 234 punktų reikalavimus. 

Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris V. K. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų du pažeidimai (LR ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.) yra priskiriami apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N⁵⁷⁵-2303-08).

Teismo posėdžio metu V. K. parodė, kad važiavo Telšių mieste per geležinkelio tiltą ir sugalvojo pasukti į parduotuvę iš paskos važiavęs automobilis rėžėsi į jo automobilį ir nulėkė toliau. Jis sustojo už kokių 60 metrų nuo susidūrimo vietos pasukęs automobilį į šoną ir apžiūrėjęs savo automobilį pamatė, jog jo automobilis nėra apgadintas sėdo į automobilį ir nuvažiavo savo reikalais. Su pažeidimu nesutinka, nes ne jis atsitrenkė į kitą automobilį, o automobilis atsitrenkė į jį ir pasišalino iš įvykio vietos. Policija pas jį į namus atvažiavo po penkių valandų bei suformino įvykį bei nustatė jo neblaivumą. Nurodė, jog automobilyje kartu su juo važiavo ir jo sutuoktinė. Jis nepastebėjo, koks automobilis atsitrenkė į jo automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. parodė, jog 2012-02-22 nuvažiavo apie 15 val. pas V. K., iš kurio turėjo pasiimti dujinę, tuo metu V. K. buvo blaivus. Pas V. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė ir V. K.. Apie 17 val. pas V. K. atvyko policijos pareigūnai. V. K. po pokalbio su pareigūnais parsinešė jam surašytą protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. A. parodė, jog jis vežė J. V. pas V. K. apie 15 val. Pas V. K. buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, gėrė degtinę V. K., J. V. bei K. Apie 17 val. atvyko pas V. K. policijos pareigūnai. Po valandos grįžo V. K., kuris parsinešė su savimi protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas G. J. parodė, kad 2012-02-22 apie pietus važiavo Telšiuose Sedos gatvėje per viaduką antra eismo juosta, kadangi norėjo užsukti į Lukoil degalinę išgerti kavos. Pirma juosta važiavo trečios klasės „(duomenys neskelbtini)“ tamsios spalvos universalas automobilis, kurį jis jau buvo beveik aplenkęs, kai „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prisigretinęs lengvai į jį atsitrenkė šonu. Jis sustojo įvykio vietoje telefone žinutėje išsisaugojo automobilio valstybinius numerius, tai buvo (duomenys neskelbtini) įsijungė avarinius. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis sustojo už kokių 50 metrų pasukęs į kairę. Jis išlipęs apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė įbrėžimus. Tada pradėjo eiti link toliau sustojusio automobilio. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas išlipo apžiūrėjo savo automobilį ir įsėdęs į automobilį nuvažiavo. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo keleivis be vairuotojo, lyg tai moteris. Kai nuvažiavo „(duomenys neskelbtini)“ jis paskambino telefonu 112 ir informavo policiją apie eismo įvykį. Po 15 min. atvykę policijos pareigūnai suformino eismo įvykį. Jis dėl padarytos žalos kreipėsi į draudimo kompaniją, o pretenzijų V. K. neturi.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N⁶³−983/2010, Nr. N¹⁶-2330/2007, Nr. N¹-1715/2007).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR ATPK 130 str. 1 d.,  sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog V. K. 2013 m. vasario 22 d. 12.47 val., Sedos g. 30, Telšiai, vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas iš pirmos juostos į antrą kliudė antroje juostoje važiavusį automobilį ir jį apgadinęs iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Teismo posėdžio metu nustatyta, jog V. K. suvokė dalyvavęs eismo įvykyje, kadangi po eismo įvykio pavažiavęs apie 50 metrų sustojo bei apžiūrėjo savo automobilį, o ar buvo kur toliau eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nežiūrėjo ir sąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigūnams bei nenubraižęs eismo įvykio schemos. Buvo nepakankamai atidus ir nesilaikė kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimų, o būtent jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, apie įvykį, jeigu, kaip jis nurodo ir pasišalino iš eismo įvykio kitas automobilis, nepranešė policijos pareigūnams. Dėl V. K. kaltės padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., teismui nekyla abejonių, kadangi V. K. važiuodamas pirma eismo juosta nepraleisdamas antra eismo juosta važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ jį kliudė, tai yra pažeidė kelių eismo taisyklių 106 ir 109 punktų reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. V. K. vairuojamas automobilis nepraleido ta pačia kryptimi antra juosta važiavusio „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilio ir jį kliudęs apgadino. Dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 4 d., padarymo teismui nekyla abejonių, kadangi V. K. žinodamas, kad dalyvavo eismo įvykyje, nes to neneigia ir pats, kad buvo susidūrimas su kita transporto priemone, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, tai yra 1,21 promilių girtumas. V. K. po eismo įvykio vartodamas alkoholinius gėrimus pažeidė kelių eismo taisyklių 233 punkto reikalavimus, o būtent, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Kad V. K. padarė minėtus pažeidimus, yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent 2013-02-26 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK KPS KP PB vyresniojo patrulio S. P. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotolentele, asmens blaivumo testo rezultatais, G. J. paaiškinimu, VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, vairuotojo pažymėjimo kopija, pažyma apie asmens baustumą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašu apie fizinį asmenį bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei nukentėjusiojo ir liudytojų G. J., J. V. ir A. A. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, todėl V. K. skirtinos administracinės nuobaudos.

Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR  ATPK 1, 20 str.). LR  ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidimai padaryti asmens sulaukusio 65 metus, o būtent 81 metų (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR ATPK 32 str.).

LR ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. K. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos minimalios straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, t.y. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, skirtina – 2000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams; už pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina – 100,00 Lt dydžio bauda ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina – 3000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Subendrinus paskirtas nuobaudas, skirtina galutinė administracinė nuobauda –  3000,00 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (LR ATPK 33 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

V. K. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

V. K. paskirti:

pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieno šimto litų) dydžio baudą;

pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius LR ATPK 33 straipsnį, V. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą –  3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas  Telšių apskrities VPK.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja                                                                                                            Andželika Butkuvienė