Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-06][nuasmeninta nutartis byloje][2S-380-372-2020].docx
Bylos nr.: 2S-380-372/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
„Jo kokybė“ 303073469 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
Pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones
Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
dėl statybos rangos
Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirojo skundo nagrinėjimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Bylos dėl rangos
Laikinosios apsaugos priemonės

?Pranešėja B

                                                                                    Civilinė byla Nr. 2S-380-372/2020

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00151-2020-1

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                    3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2.;

                                                                                    3.1.18.2.3.; 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4;

                                                                                    3.3.2.5.

(S)

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. gegužės 6 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės K. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2479-471/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jo kokybė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės K. L. turtui,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jo kokybė“ pareiškė ieškinį atsakovei K. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 19 000 Eur skolos; 4531,89 Eur palūkanų; bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas ikiteisminio tyrimo byloje, pareikšto reikalavimo sumai: 1) įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kilnojamųjų daiktų (jos vardu registruotų automobilių) bei piniginėms lėšoms: (duomenys neskelbtini).

3.       Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. su atsakove buvo pasirašyta rangos sutartis dėl apšiltinimo darbų; pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei apmokėti 19 000 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. sausio 16 d. darbai pagal sutartį buvo atlikti kokybiškai ir laiku, tačiau atsakovė neatsiskaitė, nors apmokėjimą buvo gavusi. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė be jokio pagrindo veikė savanaudiškai, gavusi apmokėjimą, tai nuo ieškovės slėpė, užvaldė svetimus pinigus ir jais disponavo, slėpė, kad su ja buvo atsiskaityta, kas rodo atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė slapstėsi, užblokavo visas internetines prieigas, telefonus, todėl nebuvo galima su ja susisiekti ir bendradarbiauti, dėl atsakovės veiksmų teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Ieškovės vertinimu, net ir po teismo sprendimo priėmimo atsakovė stengsis slėpti savo turtą ar atlikti kitus veiksmus, vengdama atsiskaityti, jeigu byloje nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės turimais duomenimis atsakovė ketina išvykti į užsienį, o nelikus jos turto, nebus galimybės išieškoti skolą, jeigu atsakovė nedirbs ir toliau vengs atsiskaitymo, ką rodo visi jos veiksmai. Tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali pasunkėti, bet ir pasidaryti neįmanomas.

4.       Ieškovė nurodė, kad jai buvo padaryta didelė žala, yra būtina atsiskaityti pagal paskolos sutartį, kuri buvo sudaryta dėl atsiskaitymo su darbuotojais už atliktus darbus, o nesąžiningi atsakovės veiksmai nuo pat sutarties įvykdymo dienos rodo apie atsakovės apgaulingus veiksmus bei realius galimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

5.       Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė areštuoti K. L. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus (jos vardu registruotus automobilius), o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias atsakovės kredito mokėjimo ir ( ar ) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitose, pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, ieškovės UAB „Jo kokybė“ reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-2479-471/2020 įvykdymui užtikrinti 23531,89 Eur sumai, leidžiant mokėti mokesčius valstybei, SODRAI bei atsiskaityti su ieškove, iki galutinio procesinio teismo sprendimo byloje priėmimo dienos.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovės pareikštas turtinis reikalavimas šioje proceso stadijoje laikytinas tikėtinai pagrįstu, jo suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, kas sudaro pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Teismas pažymėjo, jog iš rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo akto darytina prielaida, jog atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove galimai nevykdo nuo 2016 metų, kai buvo atlikti darbai, tai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė galimai ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

7.       Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties atsakovė (apeliantė) K. L. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

7.1.       Teismas tiesiog formaliai, pacituodamas ieškinio teiginius, kurie nėra pagrįsti leistinais įrodymais, sprendė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau vien įvertinus sutartį, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą, yra akivaizdu, jog ieškinio reikalavimai yra reiškiami netinkamam atsakovui. Kadangi ieškovė reikalavimus reiškia netinkamam atsakovui, negali būti konstatuotas tikėtinas ieškinio pagrįstumas, t. y. pirmoji būtinojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. 

7.2.       Neegzistuoja grėsmė, jog galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų. Teismas nepagrįstai ieškinio reikalavimo sumą vertino kaip esminį ir vienintelį kriterijų, sprendžiant dėl grėsmės sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galimai pagrįstų atsakovės nesąžiningumą, vien tai, kad, ieškovės teigimu, su ja nėra atsiskaitoma, nereiškia atsakovės nesąžiningumo, o teismo prielaida, kad prievolė pagal sutartį yra galimai nevykdoma nuo 2016 m. nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė yra nesąžininga. 

8.       Ieškovė UAB „Jo kokybė“ atsiliepime prašė atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė savo skundo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais, vadovaujasi bendromis teorinėmis nuostatomis, cituojama teismų praktika, kuri neatitinka ieškinio pagrindo bei jame nurodytų ir prie ieškinio pridėtų rašytinių dokumentų visumos, nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, prieštaraujančius pateiktiems įrodymams, kas nesudaro jokio teisinio pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą nutartį.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas netenkintinas.

 

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

10.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

12.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes (nurodė, kad 2015 m. lapkričio 18 d. su individualios įmonės „Kuvera Bau“ savininke K. L. pasirašė rangos sutartį, pagal kurią buvo sutarta apšiltinti pastatą Vokietijoje, sutarta darbų kaina – 19 000 Eur; kad darbai buvo atlikti, objektas priduotas, tačiau atsakovė už atliktus darbus neatsiskaitė). Ieškovė pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2015 m. lapkričio 18 d. rangos sutartį, rangovo užbaigtų darbų perdavimo aktą, Vokietijos įmonės raštą dėl apmokėjimo ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės ieškinį, jos reikalavimus laikė preliminariai pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad ieškovės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

15.       Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). 

16.       Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, jog atsakovė be jokio pagrindo veikė savanaudiškai, gavusi apmokėjimą, tai nuo ieškovės slėpė, užvaldė svetimus pinigus ir jais disponavo, slėpė, kad su ja buvo atsiskaityta, kas rodo atsakovės nesąžiningumą. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė slapstėsi, užblokavo visas internetines prieigas, telefonus, todėl nebuvo galima su ja susisiekti ir bendradarbiauti, dėl atsakovės veiksmų teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją. Ieškovės vertinimu, atsakovė vengia atsiskaitymo, tad priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas ne tik gali pasunkėti, bet ir pasidaryti neįmanomas. Teismui pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, susijusius su rangos sutartimi bei jos įvykdymu, siųstą pretenziją dėl atsiskaitymo, prašė išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą.

17.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog ieškovės pareikšto reikalavimo suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė; kad iš rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo akto darytina prielaida, jog atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove galimai nevykdo nuo 2016 metų, kai buvo atlikti darbai, tai sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė galimai ilgą laiką vengia atsiskaityti su ieškove.

18.       Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-523-196/2018).

 

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio, atsižvelgė į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, vertino ne vieną kriterijų, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir nagrinėjamu atveju priėmė pagrįstą sprendimą, jog egzistuoja grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštą ieškinį bei jame nurodytus argumentus, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra galima grėsmė būsimo galbūt palankaus ieškovei teismo procesinio sprendimo tinkamam įvykdymui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                   Birutė Simonaitienė

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • e2-1172-186/2016
  • 2-674/2014
  • 2-1040/2013
  • e2-900-464/2017
  • e2-1092-943/2016
  • e2-1556-464/2017
  • e2-523-196/2018