Civilinė byla Nr. 3K-3-509/2012

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00818-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo restruktūrizuojamos UAB „Būstuva“ ieškinį atsakovei V. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui J. M., dėl apmokėjimo už atliktus darbus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 13 690,44 Lt skolos, 1052,10 Lt palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų.

Ieškovas nurodė, jog 2007 metų rugsėjo mėnesį su atsakove sudarė žodinę sutartį, kuria įsipareigojo atlikti jos įsigyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus apdailos darbus. Pagal atsakovės pageidavimus ieškovas sudarė lokalines sąmatas, kuriose šalys susitarė, kokie darbai bus atliekami. Ieškovas atliko sutartus darbus už 32 547,94 Lt ir už 3046,76 Lt, surašė jų atlikimo aktus. Atlikęs kai kurių defektų ištaisymus, ieškovas sumažino kainą 3784,26 Lt. Atsakovė pasirašė darbų atlikimo aktą už 3046,76 Lt; kito akto nepasirašė. Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovui 18 000 Lt, tai ieškovas prašė priteisti likusią nesumokėtą sumą.

Atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovė 2008 m. kovo 14 d. iš ieškovo įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Bute apsigyveno atsakovės duktė J. M. (trečiasis asmuo). Atsakovė rangos sutarties su ieškovu nesudarė, dėl darbų atlikimo nesitarė, sąmatų nepasirašinėjo, darbų nepriiminėjo, niekas jos nekvietė priimti atliktų darbų.

Trečiasis asmuo J. M. nurodė, kad ji tarėsi su ieškovu dėl vidaus apdailos darbų, gaudavo ir apmokėdavo sąskaitas. Ieškovas pasiūlė sąmatas sudarinėti atsakovės vardu, nes atsakovė yra buto savininkė. Už atliktus darbus J. M. iš viso sumokėjo 18 000 Lt. Trečiojo asmens teigimu, nėra įrodymų, kad buvo atlikti darbai, nurodyti atliktų darbų akte, nes aktas nepasirašytas. Be to, visi atlikti darbai yra su dideliais trūkumais.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis su atsakove sudarė rašytinę rangos sutartį. Ieškovas pateikė lokalines darbų sąmatas už 32 547,94 Lt ir 3046,76 Lt. Atsakovės atstovai neigė, kad atsakovė pasirašė šias sąmatas, tačiau pripažino atsakovės parašą darbų sąmatoje už 38 229,64 Lt. Nesant atliktos rašysenos ekspertizės teismas negalėjo daryti išvados, kad sąmatas pasirašė ne atsakovė, o kitas asmuo, tačiau sprendė, jog vien sąmatų sudarymas nėra pagrindas reikalauti sumokėti jose nurodytas sumas. Ieškovo pateiktas atliktų darbų aktas už 32 547,94 Lt atsakovės nepasirašytas. Atliktų darbų aktą už 3046,76 Lt atsakovė pasirašė. Teismas nurodė, kad, nesant rašytinės rangos sutarties, neįmanoma nustatyti, kokiais terminais šalys buvo sutarusios atlikti darbus ir kokia tvarka organizuoti jų priėmimą; ieškovo atstovai šių rangos sutarties sąlygų nepaaiškino ir neįrodė. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo kviečiama ar kokia kita forma jai pranešta apie rangos darbų atlikimą ir darbų priėmimo akto surašymą, ir kad ji vengė atvykti bei priimti darbus. Teismas nurodė, kad, nesant įrodymų apie atsakovės vengimą priimti atliktus darbus ir jos pasirašyto atliktų darbų akto, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas atliko darbų už 32 547,94 Lt, o atsakovė juos priėmė. Taigi nėra ir pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovo prašomą sumą už darbus.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra 2008 m. spalio 23 d. trečiojo asmens J. M. pasirašytas raštas, adresuotas ieškovui, kuriame nurodoma, kad trečiasis asmuo veikia kaip atsakovės įgaliotinė, tačiau įgaliojimo byloje nepateikta. Be to, trečiojo asmens rašte neteigiama, kad visi darbai, nurodyti atliktų darbų akte už 32 547,94 Lt, yra atlikti ir kad atsakovė per savo atstovę juos priima. Sakinio „nusprendėme keltis į butą, kuriame buvo baigti apdailos darbai, nors ir labai prastos kokybės“ teismas nevertino kaip atliktų darbų akto pasirašymo, nes jame nedetalizuoti atliktų darbų kiekiai, kokybė, panaudotos medžiagos ir pan.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 13 690,44 Lt skolos, 1005,22 Lt palūkanų ir 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas 2008 m. kovo 14 d. sutartimi pardavė atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo J. M., atstovaudama atsakovei, 2007 m. rugsėjo 17 d. susitarė su ieškovu, kad šis atliks buto vidaus apdailos darbus, aptarė ir suderino numatomų apdailos darbų sąmatas. Ieškovas 2007 m. rugsėjo 17 d. ir 2008 m. vasario 17 d. pateikė atsakovei lokalines sąmatas darbams už 32 547,94 Lt ir 3046,76 Lt, atsakovė jas patvirtino. Pripažinęs atsakovės pretenzijas dėl dalies netinkamai atliktų darbų, ieškovas pritaikė nuolaidas – 120 Lt ir 3784,26 Lt. Atsakovė ieškovui už atliktus buto vidaus apdailos darbus per tris kartus iš viso sumokėjo 18 000 Lt. Šalių sutartį teisėjų kolegija kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį, kuriai mutatis mutandis taikomos CK 6.188, 6.350–6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės (CK 6.672 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovė, kaip buto savininkė, buvo pavedusi trečiajam asmeniui J. M. spręsti klausimus, susijusius su buto vidaus apdailos darbų atlikimu. J. M. užsakymu ieškovas įsipareigojo atlikti buto vidaus apdailos darbus. Atsakovė pasirašė lokalines sąmatas ir atliktų darbų aktą, darbai buvo iš dalies apmokėti. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė patvirtino trečiojo asmens veiksmus, susijusius su buto vidaus apdailos darbų atlikimu. Patvirtindama vartojimo rangos sutarties pagrindu sudarytas lokalines sąmatas bei atliktų darbų aktą, atsakovė kartu patvirtino su ieškovu sudarytą vartojimo rangos sutartį, taigi sutartis sukėlė jai teisinius padarinius (CK 2.133 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neatliko buto vidaus apdailos darbų už 32 547,94 Lt. Pagal CK 6.653 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, ši įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Atsakovei sąmatas patvirtinus, jos tapo rangos sutarties dalimi. Ieškovas atsakovei pateikė darbų atlikimo aktus už 32 547,94 Lt ir 3046,76 Lt. Atsakovė pasirašė tik vieną darbų atlikimo aktą – už 3046,76 Lt. Aktuose nustatyti atlikti darbai visiškai atitinka lokalinėse sąmatose, kurias atsakovė patvirtino, nustatytus darbus. CK 6.676 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą, tačiau šioje normoje nenustatyta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis (CK 6.662 straipsnis) ir specialiosiomis (CK 6.694 straipsnis) rangos santykius reglamentuojančiomis normomis. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis) ir pan. Iš šių nuostatų teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aplinkybė, jog abi rangos sutarties šalys nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, savaime nereiškia, kad darbai nebuvo atlikti bei perduoti ir kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti, nes formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atsakovės bute atliko 2008 m. vasario 17 d. akte nurodytus 32 547,94 Lt vertės darbus. Tai įrodo ir faktas, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio bute nuolat gyvena trečiasis asmuo (atsakovės duktė) J. M., be to, ji pati patvirtino darbų atlikimo faktą, tik teigė, kad darbai atlikti netinkamai.

Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimu, kad aplinkybė, jog darbai nebuvo perduoti ir priimti pagal įstatymų reikalavimus, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, jog už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovui sulygtą kainą už atliktą buto vidaus apdailą. Kadangi ieškovui jau sumokėta 18 000 Lt, tai atsakovės skola yra 13 690,44 Lt.

Teisėjų kolegija taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 proc. metines palūkanas už piniginei prievolei įvykdyti praleistą terminą – iš viso 1005,22 Lt už 536 pradelstas dienas, bei 5 proc. procesinių palūkanų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu atsakovė V. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

              1. Apeliacinės instancijos teismas, šalių santykius kvalifikavęs kaip vartojimo rangos, netaikė specialiųjų vartotojų teisių gynimo būdų, nustatytų vartojimo rangos santykius reglamentuojančiose teisės normose. CK 6.680 straipsnyje nurodyta, kad, rangovui neatlikus arba netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje nustatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje nustatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų. Nors kasatorė atsikirtimą į ieškinį grindė netinkamu darbo atlikimu, apeliacinės instancijos teismas šios bylos aplinkybės netyrė ir nenustatinėjo, tik konstatavo, kad nuo 2008 m. kovo mėnesio bute nuolat gyvena trečiasis asmuo (kasatorės duktė) J. M., ir sprendė, kad tai patvirtina buto vidaus apdailos darbų atlikimo faktą, pažymėdamas, jog šią aplinkybę pripažino ir trečiasis asmuo.

              2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009, akcentuojama būtent tai, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina; nurodyta, kad tam, jog būtų pagrindas įvertinti šalių prievoles, kylančias nustačius darbų trūkumus, ir rangovo veiksmų teisėtumą atsisakius mokėti, būtina tirti ir vertinti, kada bei kokie darbų trūkumai nustatyti ir kokia dalimi dėl to mažintina darbų kaina, nes atsisakymas mokėti, kaip spręstina iš atsakovo paaiškinimų, yra jo valios išraiška rangovui atitinkamai mažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl netinkamai atliktų darbų. Apeliacinės instancijos teismo sprendime tinkamo darbų atlikimo fakto nekonstatuota. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė CK 6.665 straipsnio reikalavimus.

              3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Teismas konstatavo, kad, nesant atliktos rašysenos ekspertizės, negali daryti išvados, jog sąmatas pasirašė ne atsakovė, o kitas asmuo. Iš to išplaukia, kad atsakovė, patvirtindama vartojimo rangos sutarties pagrindu sudarytas lokalines sąmatas bei atliktų darbų aktą, patvirtino su ieškovu sudarytą vartojimo rangos sutartį. Tokia teismo išvada padaryta pažeidus įrodymų vertinimo taisykles. Kilus abejonių dėl asmens parašo tikrumo reikšmingos bylai aplinkybės gali būti nustatytos tik pasinaudojus specialiomis mokslo žiniomis. Nesant rašysenos ekspertizės išvados nėra pagrindo konstatuoti, kad sąmatas pasirašė kasatorė, kartu nėra pagrindo išvadai, jog ji lokalines sąmatas bei atliktų darbų aktą patvirtino. Prie kasacinio skundo pridėtos 2012 m. gegužės 17 d. rašysenos ekspertizės išvada yra tokia: „V. P. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne V. P., o kitas asmuo“. Prokuratūra apie šią eksperto išvadą laiku neinformavo nei teismo, nei bylos šalių. Taigi teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo nepagrįstos byloje surinktais duomenimis. Įrodymai nepatvirtina teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. konkrečios atliktų darbų kainos ir tinkamos darbų kokybės, kurios leistų daryti išvadą apie kasatorės prievolę sumokėti ieškovui priteistą sumą.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas restruktūrizuojama UAB „Būstuva“ prašo skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

              1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.334 straipsnį. Jame reglamentuojamomis pirkėjo teisėmis galima pasinaudoti tik esant aiškiai išreikštai kasatorės valiai pateikti atitinkamą reikalavimą ieškovui. Kasatorė nereiškė pretenzijų dėl netinkamos kokybės darbų, nereikalavo sumažinti kainos ir pan. Be to, kasatorė praleido terminą pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis teisėmis. Pagal CK 6.678 straipsnio 1 dalį, nustačius darbų trūkumus, pretenzijos rangovui turi būti pareikštos per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus. CK 6.666 straipsnio 2 dalyje nustatytas dvejų metų terminas, skaičiuojamas nuo darbų rezultato perdavimo užsakovui. Kasatorei darbų rezultatas buvo perduotas iki 2008 m. kovo mėn. (nuo tada bute gyvena trečiasis asmuo), taigi pretenzijos turėjo būti reiškiamos iki 2010 m. kovo mėnesio. Per šį terminą kasatorė pretenzijų nepareiškė. Reikalavimą sumažinti kainą bei nemokėti ieškovui likusios dalies už atliktus darbus atsakovė pareiškė tik kasaciniame skunde, nurodydama, kad jai turi būti taikomas CK 6.334 straipsnis. Kasatorės vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus negali būti laikomas jos pažeistų teisių gynyba CK 6.334 straipsnio 1 dalies pagrindu.

              2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu nebuvo nustatytas tinkamas darbų atlikimo faktas. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Netinkamos darbų kokybės ar darbų neatlikimo faktą turi įrodyti kasatorė, tačiau ji nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkelia ieškovui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas darbus atliko netinkamai arba juos atliko ne visus. Priešingai, darbų perdavimo–priėmimo akte darbų kokybės trūkumų ar neatliktų darbų nenurodyta, aktas nenuginčytas, taigi galiojantis (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), darbus kasatorė faktiškai priėmė, nes nuo 2008 metų kovo mėnesio bute apsigyveno trečiasis asmuo J. M., kasatorė nereiškė pretenzijų bei CK 6.334 straipsnio 1 dalyje ir 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ieškovui dėl darbų trūkumų per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

              3. Kasatorės argumentas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atmestinas kaip nepagrįstas. Kasaciniame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad aplinkybės, jog darbų priėmimas–perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalies ir 6.662 straipsnio reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.

              4. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo neskyrė rašysenos ekspertizės, taip pažeisdamas įrodinėjimo taisykles. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, teismas turi atsižvelgti į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę. Kasatorė niekada neprašė teismo skirti ekspertizę. Jos prašymu byla buvo sustabdyta, kol Kauno miesto apylinkės prokuratūroje bus atliktas tyrimas dėl kasatorės parašų lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų akte tikrumo. 2011 m. lapkričio 4 d. kasatorė pateikė teismui pareiškimą, prašydama atnaujinti bylos nagrinėjimą, motyvuodama tuo, kad, jos manymu, „dokumentai su suklastotais parašais neturi esminės reikšmės bei prejudicinės reikšmės atnaujinto proceso byloje; prokuratūra, gavusi rašysenos tyrimo išvadą, galės pati spręsti dėl baudžiamosios bylos iškėlimo“. Teismas kasatorės prašymą patenkino ir bylos nagrinėjimą atnaujino. Taigi byla buvo atnaujinta pačios kasatorės iniciatyva. Kasacinio skundo argumentas dėl ekspertizės neskyrimo prieštarauja kasatorės valiai, išreikštai bylos nagrinėjimo metu. Toks kasatorės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas. Be to, ji nepagrįstai nurodo, kad būtina remtis prie kasacinio skundo pridėtos rašysenos specialisto išvados ištraukomis. Įstatymuose nenustatyta galimybės kasaciniam teismui pateikti naujus įrodymus. Be to, prie kasacinio skundo pridėtas tik pirmas ir paskutinis specialisto išvados puslapiai; pirmame puslapyje matyti, kokie dokumentai pateikti tyrimui ir pirmi trys klausimai, o paskutiniame – atsakymas į ketvirtą klausimą. Toks dokumentas nėra tinkamas įrodymas ir taip pat patvirtina kasatorės nesąžiningą elgesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl vartojimo rangos sutarties šalių teisių ir pareigų, susijusių su darbų perdavimu bei priėmimu ir apmokėjimu už darbus

              CK 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Taigi šioje normoje nustatyta pagrindinė darbų apmokėjimo sąlyga – tinkamai ir laiku atlikti darbai. Pagal bendrąją taisyklę darbų kokybė nustatoma darbų priėmimo metu ir užfiksuojama darbų priėmimo–perdavimo akte (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnis).

              Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl ieškovo (rangovo) atliktų buto apdailos darbų ir jų apmokėjimo. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės darbų sąmatoje ir atliktų darbų akte nustatytą kainą už atliktus darbus. Ieškovas teigė, kad atsakovė yra sumokėjusi 18 000 Lt, taigi prašė priteisti likusią sumą – 13 690,44 Lt skolos bei palūkanas. Atsakovė ir trečiasis asmuo į ieškovo reikalavimus atsikirtinėjo tuo, kad darbai yra netinkamos kokybės, todėl daugiau mokėti už juos nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nebuvo informuota apie darbų perdavimą, darbai jai nebuvo perduoti, nėra įrodymų, jog jie buvo atlikti, todėl nėra pagrindo reikalauti už juos atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat analizavo bylos aplinkybes, susijusias su darbų perdavimu ir priėmimu (atliktų darbų akto pasirašymu), ir, nustatęs, kad darbai buvo atlikti, o atsakovė juos priėmė, konstatavo, jog šios aplinkybės yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės likusią nesumokėtą 2008 m. vasario 17 d. visą atliktų darbų akte nurodytos kainos dalį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismai neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių ne tik su darbų perdavimu, bet ir su jų kokybe, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

              Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. vasario 17 d. surašė atliktų 32 547,94 Lt vertės darbų aktą, tačiau atsakovė jo nepasirašė. Šiame akte, nors ir pasirašytame ieškovo, nėra žymos apie tai, kad atsakovė atsisakė jį pasirašyti, nenurodyta tokio atsisakymo priežasčių. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis pranešė atsakovei apie būtinybę priimti atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą. Tokiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į šalių santykių praktiką (šalys ne visus sutartinius santykius įformindavo atitinkamais dokumentais, tardavosi ir žodžiu, atsakovei santykiuose su ieškovu atstovavo jos duktė trečiasis asmuo J. M., kuri ne tik tarėsi su rangovu visais vidaus apdailos darbų atlikimo klausimais, bet ir mokėjo už rangos darbus, o vėliau tapo buto savininke), turėjo būti vadovaujamasi ne atliktų darbų aktu, kaip darbų perdavimo dokumentu, bet vertinami šalių veiksmai ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės. Aplinkybę, kad darbai buvo ne tik perduoti, bet ir priimti, apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, grindė ir tuo, jog trečiasis asmuo J. M. įsikėlė į butą gyventi, taigi faktiškai naudojosi darbų rezultatais, ir tai, teismo nuomone, patvirtina darbų priėmimą. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindė kasacinio teismo praktika, tačiau ja vadovavosi netinkamai. Teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. A. V., bylos Nr. 3K-3-535/2009, nurodyta, kad teismas turi vertinti, ar tuo atveju, kai neįvyko darbų priėmimas–perdavimas pagal aktą, tačiau užsakovas pradėjo darbų rezultatu naudotis pagal paskirtį ir gera valia vykdyti mokėjimo prievolę, yra teisinis pagrindas rangovui reikalauti visiškai atsiskaityti už atliktus darbus. Taigi kasacinis teismas nekonstatavo, kad naudojimosi darbų rezultatais aplinkybė savaime patvirtina darbų priėmimo ir jų tinkamos kokybės, kaip pagrindo rangovui reikalauti atlyginimo, faktą. Tai turi būti nustatinėjama tiriant ir vertinant visus pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visetą. Trečiasis asmuo J. M. įsikėlimo gyventi į butą aplinkybę aiškino tuo, kad, įvykus šalių ginčui dėl atliktų darbų kokybės, kurio nepavyko operatyviai išspręsti, ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik įsikelti gyventi esamomis sąlygomis vėliau tikintis išspręsti netinkamos atliktų darbų kokybės klausimą. Šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neanalizavo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad darbų perdavimo ir priėmimo faktas nustatytas nesant pakankamų įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl darbų perdavimo pagal darbų atlikimo aktą laikytina nepagrįsta bylos duomenimis.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Molėtiškiai“ v. R. E. L. van C., bylos Nr. 3K-3-302/2001, nurodė, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo–perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti; vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo–priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. Šioje byloje jau konstatuota, kad nėra pagrindo išvadai, jog rangovas perdavė darbus vienašališkai ir jog užsakovas faktiškai priėmė darbus. Atsakovė ir trečiasis asmuo į ieškovo reikalavimą atsiskaityti už atliktus darbus atsikirtinėjo tuo, kad atlikti darbai yra netinkamos kokybės. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, nors atlikto darbo kokybė yra esminė aplinkybė, kuri turi būti nustatyta, kai kyla rangos sutarties šalių ginčas dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo J. M., kuri, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, santykiuose su ieškovu veikė kaip atsakovės atstovė, 2008 m. spalio 23 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl netinkamos atliktų darbų kokybės ir siūlė sumažinti atliktų darbų kainą; prie pretenzijos pridėjo darbų defektų nustatymo aktą. Šie duomenys byloje liko neįvertinti.

              Bylos šalių sudarytą žodinę sutartį apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį. Dėl to šalių ginčo nėra. Taigi šalių santykiams taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos (6.672-6.680 straipsniai) bei bendrosios rangos normos (6.644-6.671 straipsniai), kurios taikomos tik jeigu ko kita nenustato antrojo skirsnio normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. J. v. UAB „Lambatas“, bylos Nr. 3K-7-581/2008, išaiškino, kad įstatyme įtvirtinti vartotojo teisių gynimo būdai neturi būti diferencijuojami, todėl esant vartojimo rangos teisiniams santykiams užsakovas (vartotojas) disponuoja CK 6.363 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 4-8 dalyse įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, o ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir arba taiko užsakovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą. Vienas CK 6.363 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisių gynybos būdų – teisė reikalauti sumažinti kainą. Toks pats pažeistų vartotojo teisių gynybos būdas įtvirtintas ir bendrąsias rangos sutarčių taisykles nustatančio CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte (į šį straipsnį nukreipia specialioji vartojimo rangos sutarties norma – CK 6.678 straipsnio 1 dalis). Atsakovei ir trečiajam asmeniui, dalyvaujančiam atsakovės pusėje, ginantis tuo, kad atlikti darbai yra netinkamos kokybės, teismas turi įvertinti šią poziciją užsakovo teisių gynybos būdų kontekste ir spręsti, ar tai nėra vieno iš užsakovo (vartotojo) gynybos būdų – kainos sumažinimo – taikymas. Apeliacinės instancijos teismas šito nesiaiškino. Pažymėtina, kad ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą teigia, jog atsakovė nereiškė jam pretenzijų dėl kokybės, tačiau byloje yra trečiojo asmens J. M. (kuri, kaip nustatyta byloje, santykiuose su ieškovu atstovavo atsakovei, o vėliau tapo buto savininke) 2008 m. spalio 23 d. pareiškimas ieškovui dėl netinkamos darbų kokybės ir pasiūlymas pasirašyti susitarimą dėl kainos sumažinimo. Ši aplinkybė turi būti išsiaiškinta ir nustatyta, ar atsakovės pretenzija buvo įteikta ieškovui, ar nepažeisti pretenzijų pateikimo terminai (CK 6.666, 6.678 straipsniai), taip pat atliktų darbų kiekis, vertė, kokybė ir kitos svarbios aplinkybės.

              Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neišsiaiškino šalių pozicijų, nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Vadovaujantis proceso koncentruotumo principu ir siekiant kuo operatyviau išspręsti kilusį šalių ginčą, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendžia tiek teisės, tiek fakto klausimus ir gali ištaisyti šioje nutartyje konstatuotus trūkumus negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, naikintinas tik apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, kuris gali nustatyti ir teisiškai kvalifikuoti visas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

              Teisėjų kolegija išsamiai neanalizuoja kasacinio skundo trečiojo argumento, kuriuo teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles. Pirma, atsakovės parašo buvimo ar nebuvimo lokalinėje sąmatoje aplinkybė šiai bylai nėra esminė, nes šalys pripažįsta, kad rangos sutartis buvo sudaryta, jų ginčas kilo tik dėl darbų atlikimo ir apmokėjimo. Antra, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė prašė teismo atnaujinti bylos nagrinėjimą, kuris buvo sustabdytas iki tol, kol ikiteisminiame tyrime bus atlikta rašysenos ekspertizė, motyvuodama tuo, kad ekspertizės išvados neturi esminės reikšmės šiai bylai, todėl atsakovės kasacinio skundo teiginiai, jog reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos nesant ekspertizės išvadų specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais, vertintini kaip nesąžiningi. Trečia, kasaciniame teisme nauji įrodymai negali būti pateikiami, kasacinis teismas faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, kasatorės pateiktas dokumentas (ištrauka iš baudžiamojoje byloje atliktos specialisto išvados) neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, nes tai ne vientisas dokumentas, bet tik jo pirmas ir paskutinis lapas, be to, tai ne dokumento originalas, o nepatvirtinta kopija, todėl jis negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai svarbių aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                              Gražina Davidonienė

                                                                                                                                            Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                            Janina Januškienė