Civilinė byla Nr. 2-5397-328/2014

(Proceso Nr. 2-06-3-03545-2014-5)

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 35.3.6.; 36.1.; 50.8.; 99.7.; 116.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui G. D., atsakovės atstovei O. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 rašto Nr. (31.1)-RS2-91 panaikinimo, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priešieškinį ieškovei R. M. dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo,

n u s t a t ė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 raštą Nr. (31.1)-RS2-91, kuriuo atsisakyta sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifą; grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai R. M. prašymą dėl žemės nuomos mokesčio tarifo sumažinimo nagrinėti iš naujo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką 22693,92 Lt už 2013 m., 128,46 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismo  posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Ieškinys, priešieškinis atmestinas.

Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. 2198-9003-8011, kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Ieškovė ½ pastato ir kiemo statinių dalį įgijo 2002-12-13 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. K1MS-14075 pagrindu, likusią minėto nekilnojamojo turto dalį įgijo 2009-06-18 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovė yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės  sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1556 ha ploto nuomininkė pagal 2005-01-21 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N21/2005-0005, su 2009-07-22 nuomos sutarties pakeitimu Nr. 21/2009-0047, 2014-02-14 susitarimas pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-33 (b. l. 51-52, 53).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimu Nr. T2-208, ieškovei R. M. dalinės nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą (b. l. 74-80). Ieškovė pateikė skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimo Nr. T2-208 dalies panaikinimo, prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012-07-26 sprendimo Nr. T2-208 (tame tarpe juo patvirtinto Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto  sąrašo) dalį, kuria pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto  sąrašą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas atmetė ieškovės skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą paliko nepakeistą.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendime Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ 2.7 punkte numatyta, jog yra nustatomas 4 procentų tarifas – nuo žemės vertės, kai bet kurios paskirties žemėje esantys pastatai (statiniai) pripažinti netvarkomais arba apleistais. Ieškovė pateikė teismui dvi skirtingas žemės nuomos mokesčio deklaracijas. Pirmoji deklaracija surašyta 2012-05-18, t. y. tada, kai dar ieškovei priklausantis pastatas nebuvo įtrauktas į Netvarkomo arba apleisto, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Minėtoje deklaracijoje nurodytas 0,4 procentų dydžio žemės nuomos mokesčio tarifas, mokėtiną sumą sudarė 2379,61 Lt (b. l. 13). Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog žemės mokestis buvo sumokėtas 2012-09-20 (b. l. 15). Po keturių mėnesių, ieškovė gavo naują 2012-09-18 žemės nuomos deklaraciją, kurioje nurodytas žemės nuomos mokesčio tarifas 4 procentai, mokesčio suma nurodyta – 23788,97 (b. l. 16).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su taikomu 4 procentų dydžio tarifu žemės sklypo nuomos dydžiui. Todėl 2014-01-10 kreipėsi į atsakovę dėl su raštu dėl žemės nuomos mokesčio. Atsakovė pateikė ieškovei 2014-01-10 atsakymą į raštą, kuriame nurodė, jog sumažinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tarifą nėra pagrindo (b. l. 7). Ieškovė nesutikdama su atsakovės atsakyme išdėstytais argumentais kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 raštą Nr. (1.31)-RS2-91 „Dėl žemės nuomos mokesčio“, kuriuo nesumažintas valstybinės žemės nuomos mokestis, ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014-03-07 nutartimi nustatė, jog ginčas tarp šalių kyla tik dėl nuomos mokesčio dydžio, todėl atsisakė priimti ieškovės skundą, išaiškino pareiškėjai, jog ji turi kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, siekiant išspręsti ginčą dėl žemės nuomos mokesčio dydžio (b. l. 5-6).

Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (Civilinio proceso kodekso 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (Civilinio proceso kodekso 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

Ieškovė teismui pateikė tą patį skundą, kuris buvo pateiktas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, bei nurodo tą patį reikalavimą panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 raštą Nr. (31.1)-RS2-91, kuriuo buvo atsisakyta sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifą, bei prašo perduoti prašymą iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-04 nutartimi nustatė ieškovei terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nurodydama patikslinti savo reikalavimą. Ieškovė ieškiniu neprašo sumažinti žemės nuomos mokesčio tarifo, neskundžia sprendimo ar tvarkos, kuriuo buvo nustatytas 4 procentų dydžio tarifas, tik reiškia reikalavimą panaikinti atsakovės atsakymą į ieškovės raštą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014-01-31 atsakymas „Dėl žemės nuomos mokesčio“ Nr. (31.1)-RS2-91 nesukelia jokių teisinių pasekmių ieškovei, ieškovė minėtu atsakovės atsakymu nėra įpareigota atlikti vienokio ar kitokio pobūdžio veiksmų, jai nėra taikomos papildomos prievolės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėtas atsakovės raštas, kurį ieškovė prašo panaikinti, negali būti savarankišku ginčo objektu, todėl ieškovės ieškinys, kaip nepagrįstas, atmestinas. 

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės už 2013 metus 22693,92 Lt žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 128,46 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, jog ieškovė yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,1556 ha ploto nuomininkė pagal 2005-01-21 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/2005-0005. Žemės nuomos mokesčio deklaracijoje yra pateikiami duomenys, pagal kuriuos yra apskaičiuojamas mokestis, t.y. nuo žemės vertės pagal nustatytą tarifą. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2–14 (redakcija 2014-05-29, Nr. T2-107), 4 p. nustatyta, kad žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Ieškovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų pagal minėtą žemės nuomos sutartį.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovės priešieškinis yra visiškai nepagrįstas, nes byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 121 patvirtina, jog ieškovė yra visiškai sumokėjusi žemės nuomos mokestį 2013-11-14, todėl už 2013 m. atsakovė neturi teisinio pagrindo reikalauti priteisti daugiau nei 22000,00 Lt sumą, kadangi žemės nuomos mokesčio deklaracijoje nurodyta, jog už 2013 metus nuomos mokestis yra 2378,90 Lt.

Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio už 2013 metus.

Valstybines žemės nuomą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis; Žemes įstatymo 9 straipsnis; Vyriausybės 2002-11-19 nutarimas Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę" nustatyti valstybines žemes nuomos mokesčio mokėjimo terminai, sąlygos bei numatyta, kad konkretų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą savo teritorijos ribose nustato savivaldybės. Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifus nustato Savivaldybės taryba sprendimu. Šiuo metu galiojantys valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai buvo nustatyti Savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“. Bylos duomenimis nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso pastatas – prekybos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra sudariusi 2005-01-21 Valstybinės žemės nuomos sutartį su atsakove. Darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4, 6.551, 6.552 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Iš pateiktos ieškovės žemės nuomos mokesčio mokėtojo kortelės nustatyta, jog ieškovės nepriemoka atsakovei yra 22693,92 Lt bei 128,46 Lt delspinigiai (b. l. 49-50).

Iš 2013 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijos nustatyta, jog už 2013 metus ieškovė turi sumokėti 2378,90 Lt, tačiau už ankstesnius metus ieškovei yra susidariusi 21409,36 Lt skola bei 1284,56 Lt delspinigiai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jos ieškovės sumokėtos sumos buvo įskaitytos kaip skola už ankstesnius metus. Civilinio kodekso 6.131 straipsnyje reglamentuoja įskaitymo tvarka. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (Civilinio kodekso 6.131 straipsnio 2 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog apie tai, jog atsakovė atlieka įskaitymus, žemės sklypų nuomininkams nėra pranešama, ir jokiu kitokiu būdu nuomininkai nėra informuojami. Iš žemės nuomos mokėtojo kortelės matyti, jog atsakovė yra atlikusi įskaitymą, dėl ko už 2012 metus, ieškovės skola sumažėjo iki 20315,02 Lt (b. l. 49). Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovei apie atliekamus įskaitymus nebuvo pranešta, darytina išvada, jog atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymų. Be to iš 2013 žemės nuomos deklaracijos matyti, jog ieškovės už 2013 metus turėjo pareigą sumokėti 2378,90 Lt, o byloje pateiktas mokėjimo įrodymas Nr. 121 patvirtina, jog ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove už valstybinės žemės sklypo nuomą už 2013 metus, sumokėdama nuomą dar 2013-11-14, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovės reikalavimas priteisti 22693,92 Lt žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 128,46 Lt delspinigius už 2013 metus nepagrįstas, todėl netenkintinas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 144,00 Lt žyminį mokestį (b. l. 4). Atsakovė, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant priešieškinį. Atmetus ieškinį ir priešieškinį, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas 

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                       Dalė Žukauskienė