Civilinė byla Nr. e2A-1358-619/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02867-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energijos kodas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Energijos kodas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Admivita“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Energijos kodas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB) „Admivita“ 4 131 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi AB „Medienos plaušas“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore buvo paskirta atsakovė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017 priteisė ieškovei iš BAB „Medienos plaušas“ 3284 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą ir iš BAB „Medienos plaušas“ skirtų administravimo išlaidų priteisė ieškovei dar 847 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vykdomasis raštas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo ieškovei išduotas 2018 m. lapkričio 27 d., jį ieškovė pateikė vykdyti antstolei. Ieškovė 2019 m. sausio 3 d. iš antstolės gavo pranešimą, kad vykdomoji byla yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas Vilniaus apygardos teismui. Paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. gavo atsakovės prašymą priimti sprendimą dėl BAB „Medienos plaušas“ pabaigos ir teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu šį prašymą patenkino. Ieškovės teigimu, atsakovė, žinodama, kad dėl civilinės bylos nagrinėjimo BAB „Medienos plaušas“ gali atsirasti pareiga padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, prieš pareikšdama ieškinį ieškovei nesikreipė į BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, nors tokios išlaidos kreditorių patvirtintoje sąmatoje nebuvo numatytos, žinodama, kad privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kreipėsi į teismą dėl BAB „Medienos plaušas“ pabaigos ir bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nors atsakovė teigia, kad jokių lėšų, iš kurių būtų buvę galima įvykdyti teismų sprendimus ir kompensuoti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, nebūta, tačiau bendrovės banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo pagrindžia, kad 369,42 Eur suma 2017-10-24, t.y., jau kitą dieną po to, kai Vilniaus apygardos teisme buvo priimtas Bendrovei nepalankus Sprendimas, buvo pervesta pačiai atsakovei, taip „išlyginant“ Bendrovės banko sąskaitą iki 0 Eur. Dėl šios priežasties įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos liko neatlygintos ir ieškovė patyrė atitinkamo dydžio žalą.
3. Atsakovė UAB „Admivita“ su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad įstatyme bankroto administratoriui nenustatyta prievolė šaukti kreditorių susirinkimą ir gauti jo pritarimą prieš inicijuojant teisminius procesus bankrutuojančios įmonės vardu. Kreditorių susirinkimas negali priimti bankroto administratoriui privalomų įpareigojimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą. Be to, net jei BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimas dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų patvirtinimo būtų sušauktas, ieškovei tokios išlaidos vis tiek padengtos nebūtų, nes dar iki civilinės bylos Nr. e2-2232-258/2017 iškėlimo BAB „Medienos plaušas“ neturėjo lėšų, iš kurių būtų galima padengti ieškovės patirtas išlaidas. Tokių lėšų neatsirado ir po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017 įsiteisėjimo. Pažymėjo, jog ieškovės minimą 369,42 Eur sumą atsakovė pervedė į savo sąskaitą kaip deponuotas lėšas saugojimui, kadangi nepavyko rasti dviejų pirmos eilės kreditorių, kuriems šios lėšos buvo paskirstytos 2016 m. rugsėjo 26 d. proporcingai tuo metu turėtoms bendrovės lėšoms.
5. Trečiasis asmuo UADBB „Colemont draudimo brokeris“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, priteisė iš ieškovės 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio mėn. BAB „Medienos plaušas“ sąskaitoje lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti nebuvo, laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2018-12-31 (2018-11-30) lėšos iš įmonės sąskaitos buvo pervedamos iš esmės pirmos eilės kreditoriams. Pažymėjo, jog nors ieškovė nurodė, kad 2017-10-24 į UAB „Admivita“ sąskaitą buvo pervesta 369,42 Eur suma, tačiau minėto mokėjimo paskirtyje nurodyta, jog tai yra deponuotos lėšos, skirtos dviems pirmos eilės kreditoriams. Pažymėjo, jog visos išraše nurodytos lėšos buvo skiriamos kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog net ir kreditorių susirinkimo sušaukimo atveju nebūtų buvęs žinomas šių lėšų gavimo šaltinis.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė galėjo ir turėjo galimybę sužinoti apie Vilniaus apygardos teismo 2018-11-30 sprendimą pripažinti bankrutavusios UAB „Medienos plaušas“ pabaigą ir galimybę per 30 dienų nuo paskelbimo apskųsti minėtą sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau šia teise nesinaudojo.
9. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog nors Lietuvos apeliacinis teismas 2018-10-31 d. nutartyje pažymėjo UAB „Admivita“, kaip BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratorės netinkamai vykdytas funkcijas, t.y. pavėluotą veiksmų dėl administravimo išlaidų suderinimo ir jų apmokėjimo atlikimą, tačiau laikė, kad tai nesudaro pagrindo UAB „Admivita“ civilinei atsakomybei šioje byloje. Pažymėjo, jog civilinės bylos Nr e2-2232-258/2017 išnagrinėjimo rezultatas, kai didele apimtimi nebuvo patenkintas bankroto administratoriaus ieškinys dėl administravimo išlaidų padengimo bankrutuojančios įmonės kreditoriams, neturi būti vertinamas taip, kad bankroto administratorius iš viso turėtų vengti tokio pobūdžio ieškininių reikalavimų, kurie reiškiami ginant bankrutuojančios bendrovės kreditorių teises ar teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti esant priežastinį ryšį tarp ieškovės nurodytos žalos ir UAB „Admivita“ veiksmų vykdant BAB „Medienos plaušas“ bankroto procedūras (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės civilinė atsakomybė byloje negali būti nustatyta, nes atliktuose atsakovės veiksmuose negalima konstatuoti neteisėtų veiksmų. Tokia teismo išvada padaryta visiškai neatsižvelgus į ĮBĮ įtvirtintą reglamentavimą. Skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai konstatuota, jog vis dėl to ieškovė turėjo visas galimybes ginti savo interesus reikšdama, skundą dėl sprendimo, kuriuo buvo pripažinta BAB „Medienos plaušas“ pabaiga, o ne teikdama ieškinį.
12. Remiantis ĮBĮ 11 str. 5 d. 20 p., 23 str. 5 d., 36 str. 2 d. administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų.
13. Administratorė šiuo atveju, veikdama savarankiškai be kreditorių pritarimo ar įpareigojimo ir inicijavus savo administruojamos bendrovės vardu civilinį procesą AB SEB banko ir ieškovės atžvilgiu, turėjo įvertinti, kad inicijuojamas civilinis procesas gali pareikalauti papildomų lėšų, t.y. kad netenkinus ieškinio bus priteistos bylinėjimosi išlaidos iš įmonės administravimo lėšų. Atsakovė nei tuo metu kol BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo lėšų, nei tuomet, kai 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017 iš BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų ieškovei buvo priteista 3 284 Eur išlaidų, nei Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2018 m. spalio 31 d. nutartį, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistu ir ieškovei papildomai priteista dar 847 Eur bylinėjimosi išlaidų, neinicijavo BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakoregavimo, patvirtinant BAB „Medienos plaušas“ bankroto administravimo išlaidas, skirtas padengti ieškovei priteistą sumą.
14. Atsakovė kitą dieną po sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017, persivedė sau visas BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje likusias pinigų sumas. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje nurodė, kad lėšos buvo deponuotos pagal neva vidinę atsakovės deponavimo tvarką, ir kad šios lėšos bus laikomos 10 metų, jeigu kreditoriai (buvę darbuotojai) pareikalautų jas grąžinti iš atsakovės. Iš viso atsakovė sau persivedė 369,42 Eur, tačiau tik 355,02 Eur buvo skirta kreditorių įsipareigojimams dengti, o 13,58 Eur suma buvo pervesta atsakovei be aiškaus pagrindo, kaip nurodyta teismo posėdžio metu – galimai padengti banko mokėjimo pavedimų išlaidas. Apeliantė pažymi, jog ĮBĮ 36 str. 1 d. nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidos yra apmokamos pirmiau negu bet kokių kreditorių reikalavimai. Apeliantės vertinimu, net jei minėtuoju momentu BAB „Medienos plaušas“ neturėjo piniginių lėšų, tai nėra aplinkybė, kuri panaikina atsakovės, kaip bankroto administratorės, pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą, dėl sąmatos koregavimo. Toks atsakovės neveikimas tik patvirtina, kad ji, žinodama, jog bankroto administratorius negali prisiimti administravimo išlaidų sąmatą viršijančių įsipareigojimų be kreditorių susirinkimo patvirtinimo, veikė savo rizika ir atliko tokius veiksmus, kurie potencialiai gali sukelti BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų pokyčius, taip sukeldama ieškovei 4 131 Eur žalą. Taigi, nagrinėjamu atveju galima konstatuoti ir antrąją civilinei atsakomybei kilti būtiną sąlyga – žalą, kurios dydis yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi. Atsakovė sąmoningai nevykdydama jai ĮBĮ numatytų pareigų, leido susiformuoti tokiai situacijai, kad neturint kreditorių pritarimo pradėjus bylinėtis, nepatvirtinus administravimo išlaidų sąmatos kreditorių susirinkimuose, po bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo įsiteisėjusiais teismų sprendimais, buvo pripažinta BAB „Medienos plaušas“ pabaiga ir įmonė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, o tai reiškia, kad atsakovei kyla pareiga 4 131 Eur bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš savo lėšų.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Admivita“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsakovės įsitikinimu, apeliantė neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakovės atsakomybė pagal šioje byloje pareikštą ieškinį nėra galima, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėjo, jog priešingai nei nurodo apeliantė, jai nebuvo apribotos galimybės skųsti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-245-258/2018 dėl BAB „Medienos plaušas“ pabaigos. Pagrindinis apeliantės įvardijamas neteisėtas atsakovės veiksmas, kuris, pasak apeliantės, sukėlė jai žalą, yra faktas, kad administratorius nesušaukė kreditorių susirinkimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, įtraukiant į ją apeliantės naudai priteistas bylinėjimo išlaidas, tačiau tai, atsakovės įsitikinimu, nesukėlė jokios žalos apeliantei. Pažymėjo, jog nei iki nutarties, nei iki sprendimo priėmimo momento BAB „Medienos plaušas“ nedisponavo jokiomis lėšomis, dėl to BAB „Medienos plaušas“ neegzistavo jokia galimybė sumokėti ieškovei 4.131,00 Eur dydžio sumą nei padengti kitas bankroto administravimo išlaidas. Taigi, net jei ir būtų sušauktas BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimas dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma, apeliantei tokios išlaidos vis tiek padengtos nebūtų. Sprendimas dėl BAB „Medienos plaušas“ pabaigos, nebeturėjo jokios įtakos apeliantės reikalavimo tenkinimui.
17. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nekėlė klausimo, neįrodinėjo, kad BAB „Medienos plaušas“ bankroto procese išlaidos viršijo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir atsakovei, kaip BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratorei, kilo pareiga sušaukti kreditorių susirinkimą dėl sąmatos viršijimo, o jo nesušaukus visos išlaidos, kurios viršijo sąmatą, yra dengiamos iš administratoriaus lėšų. Nepaisant to, BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų sąmata nėra šios civilinės bylos dalyku ir šioje civilinėje byloje. Kita vertus atsakovė pažymi, jog BAB „Medienos plaušas“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata viršyta nebuvo, o patirtos išlaidos buvo tvirtinamos BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkime.
18. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pagal ĮBĮ 36 str. prieš atsiskaitant su pirmos eilės kreditoriais, kurių reikalavimai susiformavo iki bankroto bylos iškėlimo AB „Medienos plaušas“, turėjo būti padengtos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kuomet jau buvo padengtos visos administravimo BAB „Medienos plaušas“ išlaidos, BAB „Medienos plaušas“ bankroto procese pirmos eilės kreditoriams piniginės lėšos buvo mokamos 2016 m. rugsėjo 26 d., (kai kuriems vėliau dėl darbuotojų kontaktinių duomenų ir atsiskaitomųjų sąskaitų kaitos/neturėjimo, tačiau mokėjimo pavedimuose yra aiškiai nurodyti gavėjai – fiziniai asmenys, buvę BAB „Medienos plaušas“ darbuotojai), dar iki civilinių bylų, kuriose apeliantui iš BAB „Medienos plaušas“ buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nėra logiška ir teisinga bankroto administratoriaus atžvilgiu, jei neigiamos bylos iniciavimo pasekmės kiltų bankroto administratoriui, kuris yra tik atstovas, vykdantis įstatymu jam nustatytas pareigas. Atsakovė pažymi, jog skirtingai nei tai traktuoja apeliantė, jokie teisės aktai nenumato pareigos dėl bankrutavusios įmonės vardu inicijuojamų bylų gauti kreditorių susirinkimo pritarimą. Atsakovės veiksmai, kuriuos ieškovė įvardina kaip neteisėtus, neturėjo įtakos ieškovės reikalavimo patenkinimui, todėl neegzistuoja priežastinio ryšio sąlyga. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų apeliantės atžvilgiu, o priešingai vykdė savo, kaip bankroto administratoriaus funkcijas, t. y. padariniai atsirado dėl teisėto BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratoriaus veikimo.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuri grindžiama bankroto administratoriaus deliktine civiline atsakomybe.
21. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi AB „Medienos plaušas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017 iš dalies patenkino BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratorės UAB „Admivita“ ieškinį ir jos naudai iš UAB „Energijos kodas“ priteisė 289,62 Eur administravimo išlaidų atlyginimo. Taip pat minėtu sprendimu buvo priteista UAB „Energijos kodas“ naudai 3 284 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos apeliacinio teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, papildomai UAB „Energijos kodas“ naudai priteisdamas 847 Eur bylinėjimosi išlaidų iš BAB „Medienos plaušas“ administravimo išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. UAB „Energijos kodas“ išdavė vykdomąjį raštą dėl minėtose bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu nusprendė pripažinti bankrutavusios UAB „Medienos plaušas“ pabaigą ir įpareigojo bankroto administratorių ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Ieškovės teigimu, jos kitoje civilinėje byloje patirtos ir likusios nepadengtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimas buvo priteistas iš bankrutavusios ir šiuo metu jau likviduotos įmonės administravimo išlaidų, yra patirta žala dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atliktų BAB „Medienos plaušas“ bankroto procese.
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad BAB „Medienos plaušas“ sąskaitoje lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti nebuvo, sprendė, jog net ir kreditorių susirinkimo sušaukimo atveju nebūtų buvęs žinomas šių lėšų gavimo šaltinis ir konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos.
23. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo spendimu iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų padaryta visiškai neatsižvelgus į ĮBĮ įtvirtintą reglamentavimą, numatantį, kad administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų pakeitimo. Apeliantės vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė žinodama, kad inicijavus civilinį procesą gali būti patirtos išlaidos viršijančios administravimo išlaidų sąmatą, neinicijavo BAB „Medienos plaušas“ kreditorių susirinkimo administravimo išlaidų sąmatos keitimo, taip pat nesušaukė jo ir tuo metu kai šios išlaidos buvo priteistos ieškovei. Apeliantė neteisėtais veiksmais laikė ir tai, kad atsakovė persivedė sau visas BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje likusias pinigų sumas 369,42 Eur bei kreipėsi į teismą dėl BAB „Medienos plaušas“ pabaigos ir išregistravimo. Apeliantės vertinimu, ji įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės kilimui būtinas sąlygas.
24. Pažymėtina, jog byla apeliacine tvarka nagrinėjama ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 5 d. sprendimu, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, ieškinį tenkino, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 4 131 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas, 93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
25. ĮBĮ
11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Nors bankroto administratoriaus teisės ir pareigos reglamentuojamos ĮBĮ, bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Taigi, civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). 26. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindžia pareigos sušaukti kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ar sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos tvirtinimo nevykdymu; bankrutavusios įmonės sąskaitoje esančių lėšų pervedimu į savo sąskaitą; kreipimusi į teismą dėl įmonės pabaigos iš karto po teismo sprendimo (nutarties), kuriuo ieškovei iš bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas bei tinkamu ieškovės neinformavimu apie tokį kreipimąsi.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, kuriais ji grindė atsakovės veiksmų neteisėtumą neinicijavus kreditorių susirinkimo tikslu nuspręsti dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo, konstatavo, kad 2018 m. lapkričio mėn. BAB „Medienos plaušas“ sąskaitoje lėšų, skirtų administravimo išlaidoms padengti nebuvo, todėl ir kreditorių susirinkimo sušaukimo atveju nebūtų žinomas lėšų gavimo šaltinis. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats faktas ar atsakovė sušaukė kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ĮBĮ 36 str. 2 d. nustatyta tvarka, nagrinėjamos bylos atveju neturi įtakos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui. Pažymėtina, kad net ir formaliai sušaukus tokį susirinkimą ir jam pritarus/nepritarus administravimo išlaidų didinimui ar sąmatos viršijimui, tokių išlaidų atlyginimas faktiškai priklauso nuo to ar bankrutuojanti įmonė turi lėšų joms dengti. T.y. aplinkybė ar ieškovei bus padaryta žalos neatlyginus jai priteistų bylinėjimosi išlaidų priklausė ne nuo to ar buvo sušauktas kreditorių susirinkimas dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, o nuo bankrutuojančios įmonės realiai turimų lėšų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžindamas šią bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje konstatavo, kad ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalis negali būti aiškinama kaip nustatanti bankroto administratoriui imperatyvią pareigą gauti kreditorių susirinkimo pritarimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo prieš pareiškiant ieškinius teisme bankrutuojančios įmonės vardu, jei bylinėjimuisi skirtos lėšos sąmatoje nėra nustatytos ar kyla grėsmė, kad jos bus viršytos. Sprendė, jog bankrutuojančios įmonės prievolė padengti kitos šalies naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iš administravimui skirtų lėšų kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo tokios išlaidos yra priteisiamos, todėl šios prievolės vykdymas negali būti siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis, inter alia (be kita ko), kreditorių susirinkimo vėlesniu pritarimu (nepritarimu) tokioms išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-823/2021). Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, jog atsakovės nesikreipimas į kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos keitimo iš esmės neturėjo įtakos žalos, kurią įrodinėja ieškovė atsiradimui, t.y. neegzistuoja priežastinis ryšys.
28. Kasacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, jog sprendžiant ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės vertintina tai ar atsakovė, prieš kreipdamasi į teismą dėl BAB „Medienos plaušas“ pabaigos, tinkamai atliko su BAB „Medienos plaušas“ lėšų paskirstymu susijusius veiksmus ir ar atsakovės veiksmai (neveikimas) konkrečiu atveju lėmė tai, kad ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo BAB „Medienos plaušas“ bankroto proceso metu liko nepatenkintas.
29. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neteisėtus atsakovės veiksmus grindė faktu, kad atsakovė kitą dieną po sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2232-258/2017, persivedė sau visas BAB „Medienos plaušas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje likusias pinigų sumas.
30. Byloje pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2017 m. spalio 24 d. iš BAB „Medienos plaušas“ sąskaitos buvo nurašytos 369,42 Eur lėšos, mokėjimo operacijos aprašyme nurodoma, jog tai lėšų pervedimas banko viduje: Deponuotos (A. G. 249,23 Eur; E. G. 105,79 Eur) ir 13,58 Eur, dok. Nr. 4814, gavėjas UAB „Admivita“ (T.1., b.l. 71). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2016 m. rugsėjo 26 d. proporcingai tuo metu turimoms lėšoms buvo tenkinami pirmos eilės kreditorių reikalavimai, tačiau dviems pirmos eilės kreditoriams jiems paskirtų lėšų nepavyko pervesti neturint jų banko sąskaitų duomenų, todėl atsakovė 369,42 Eur dydžio sumą, kaip deponuotas lėšas, pervedė į savo sąskaitą, kurias išmokės minėtiems kreditoriams atitinkamai pasikreipus. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl šių ieškovės argumentų pažymėjo, jog iš išrašo matyti, kad nurodytos lėšos buvo skiriamos kreditoriniams reikalavimams tenkinti ir pažymėjo, kad išlaidos ieškovei buvo priteistos iš administravimui skirtų lėšų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai. Kaip pagrįstai apeliantė atkreipė dėmesį nagrinėjamu atveju aktualus administravimo išlaidų prioritetinio dengimo principas, įtvirtintas, ĮBĮ 36 str., į kurį pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė.
31. ĮBĮ 36 str. numato, jog pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų), kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 str. nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą. Atsakovė šiuo atveju laikėsi pozicijos, jog po 2016 m. rugsėjo 26 d. BAB „Medienos plaušas“ neturėjo jokių piniginių lėšų, kadangi visi pavedimai, tame tarpe ir 2017 m. spalio 24 d. deponavimas, buvo atliekamas pagal tą patį 2016 m. rugsėjo 26 d. lėšų paskirstymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors po 2016 m. rugsėjo 26 d. lėšų paskirstymo buvo praėję daugiau nei metai, deponavimą atsakovė nusprendė atlikti sekančią dieną po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. jau kilus potencialiai tikimybei, kad gali atsirasti administravimo išlaidų, kurios iš įmonės lėšų turės būti padengtos prioritetine tvarka prieš kreditorius. Pažymėtina, jog nors pareiga atlyginti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovei faktiškai kilo tik minėtam sprendimui įsiteisėjus, po Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, tačiau nagrinėjamos situacijos atveju, toks administratoriaus elgesys, deponuojant įmonės lėšas pirmos eilės kreditoriams, dar likus daugiau nei metams iki įmonės pabaigos, nesuderinamas su administratoriaus profesinei veiklai keliamais standartais. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas nutartyje, kuria bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, konstatavo, jog nors atsakovė nurodo, kad dar iki civilinės bylos ieškovei inicijavimo momento visos BAB „Medienos plaušas“ bankroto administravimo išlaidos, įskaitant ir atsakovei kreditorių susirinkimo patvirtintą atlyginimą, buvo padengtos, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vėliau, atsiradus kitų teisę į administravimo išlaidų atlyginimą turinčių kreditorių, administravimo išlaidų paskirstymas neturėjo būti peržiūrėtas. Byloje nėra duomenų, kad iki 2018 m. spalio 31 d., t.y. dienos kai atsirado teisę į administravimo išlaidų atlyginimą turintis kreditorius, į atsakovę buvo kreipęsi pirmos eilės kreditoriai, kuriems buvo deponuota 369,42 Eur suma. Taigi, laikytina, jog minėta 369,42 Eur suma buvo administratoriaus žinioje. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, po 2018 m. spalio 31 d. atsiradus administravimo išlaidų, į kurių atlyginimą prioritetine tvarka prieš kitus kreditorius turėjo ieškovė, atsakovė turėjo pareigą prieš kreipdamasi dėl įmonės pabaigos peržiūrėti įmonės administravimo išlaidas ir įsitikinti, jog bankroto proceso metu gautos lėšos yra paskirstytos ĮBĮ nustatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog už bankrutavusios įmonės turto ir lėšų paskirstymą, laikantis ĮBĮ nustatytos tvarkos ir eiliškumo, yra atsakingas bankroto administratorius. Bankroto administratoriui šią pareigą atliekant netinkamai, prioritetinius reikalavimus turintiems kreditoriams, įskaitant asmenis, turinčius teisę į administravimo išlaidų atlyginimą, gali būti padaryta žala, kadangi jų reikalavimai bankroto proceso metu liks nepatenkinti arba patenkinti mažesne apimtimi, nei priklausytų pagal įstatymą, ir ateityje nebegalės būti nukreipti į dėl bankroto likviduotą bendrovę.
32. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovė inicijavo BAB „Medienos plaušas“ bankroto bylos užbaigimą, neužtikrinusi ĮBĮ nustatyta tvarka įmonės lėšų paskirstymo 369,42 Eur sumoje, kas lėmė, jog ieškovei turinčiai teisę į administravimo išlaidų atlyginimą šios sumos apimtyje buvo padaryta žala, t.y. šioje ieškinio dalyje egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 369,42 Eur žalos. Kitoje dalyje (3761,58 Eur sumoje) ieškinys atmestinas. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad po 2018 m. spalio 31 d. BAB „Medienos plaušas“ turėjo kitų lėšų, iš kurių galėjo būti padengtos ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovės neteisėti veiksmai nelaikytini priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės patirta žala 3761,58 Eur apimtyje, kadangi ji kilo ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl BAB „Medienos plaušas“ turtinės padėties.
33. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (verslininkas) privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
34. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos šešių procentų dydžio metines palūkanos už priteistą 369,42 Eur sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2019 m. vasario 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
36. Apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą grąžintą iš kasacinės instancijos teismo ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai patenkintų (9 proc.) ir atmestų (91 proc.) ieškinio reikalavimų daliai paskirstytinos šalių patirtos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
37. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 93 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 93 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidas. Kasacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 726 Eur už atsilepimo į kasacinį skundą parengimą. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovės priteistina iš viso 82,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1573 Eur bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 124 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas rengiant kasacinį skundą atsakovė nepateikė. Atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina iš viso 2590,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Energijos kodas“ (į. k. 302414693) iš atsakovės UAB „Admivita“ (į. k. 125841325) 369,42 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (369,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Admivita“ (į. k. 125841325) iš ieškovės UAB „Energijos kodas“ (į. k. 302414693) 2590,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Andrutė Salvador
Margarita Stambrauskaitė
Rūta Veniulytė – Jankūnienė