Civilinė byla Nr. 2-2270-570/2012
Proceso Nr.2-28-3-01748-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.;
78.2.1.; 116.1
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 12 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,
sekretoriaujant Rimai Gucaitienei,
dalyvaujant ieškovės I. M. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,
atsakovui T. M. ir jo atstovui advokatui Remigijui Uckui,
institucijos, duodančios išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Stadalienei,
ieškovei I. M. nedalyvaujant
žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui T. M., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė I. M., kaip įstatyminė savo vaiko atstovė, prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 29 d. sprendimu civ. byloje Nr. N2-2045-399/2005 priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui R. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteisiant iš atsakovo T. M. materialinį išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės. 2012-06-11 teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005-07-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nutraukiant jos ir atsakovo santuoką, iš T. M. buvo priteistas išlaikymas sūnui R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Lt iki jo pilnametystės. Vaikui esant mažam, toks išlaikymo dydis atitiko jo poreikius, tačiau šiuo metu sūnus yra 14 m. amžiaus, moksleivis, todėl žymiai padidėję jo poreikiai, be to išaugę maisto, rūbų ir pan. kainos, lyginant su 2005 metais. Atsakovas pastaruoju metu vaikui išlaikymą teikia po 260 Lt. Tačiau ir tokio išlaikymo nepakanka, nes vaiko poreikiai yra daug didesni. Vaikas specialių poreikių neturi, būrelių ar papildomų užsiėmimų nelanko, tačiau reikalingos logopedo paslaugos, taip pat nėra stiprios sveikatos, todėl reikalinga pirkti vaistus, vitaminus. Ji pati nuo vasaros pradžios dirba Jungtinėje Karalystėje per mėnesį gauna 3425 Lt, tačiau apie 2000 Lt sumoka nuomos mokesčio už butą, iš likusių pinigų išlaiko save ir vaiką, moka banko paskolą. Gi atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybes teikti vaikui didesnį išlaikymą, tačiau specialiai neieško geriau apmokamo darbo. Ji daugiau išlaikytinių neturi, gyvena viena su vaiku.
Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai. Patvirtino, kad savo sūnui R. pagal išgales teikia materialinį išlaikymą po 260 Lt kas mėnesį, be to duoda apie 80 Lt per mėnesį kišenpinigių, vaiką savaitgaliais pasiima, pamaitina, nuperka reikiamų daiktų, dovanų, perka papildymus telefoniniams pokalbiams. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tiesiogiai bendrauja su vaiku, vaiko poreikiams tenkinti skiria papildomų lėšų, priteistas materialinis išlaikymas neturėtų būti didinamas. Su ieškove nutraukiant santuoką jai paliko butą, pilnai išmokėjo vartojamąją paskolą, imtą buto remontui ir nors išlaikymo vaikui priteista po 150 Lt per mėnesį, savo iniciatyva moka didesnę sumą. Be to, didesnio išlaikymo negali teikti dėl savo itin sunkios materialinės bei šeimyninės padėties. Nurodė, jog jis dirba UAB “Larda” vadybininku 0,5 etato, pusę darbo dienos, gauna 364 Lt per mėnesį. Visos darbo dienos dirbti negali, kadangi slaugo ir prižiūri sunkią negalią turinčią 5 m. amžiaus dukrą T. M.. Jo sutuoktinė D. M. dirba parduotuvėje Maxima vyr. kasininke, gauna apie 1700 Lt per mėnesį atlyginimo. Tačiau dirba kintančiu grafiku, dažnai iki 22 val. 30 min., todėl visos dukros slaugos ir priežiūros pareigos tenka jam vienam. Sutuoktinė D. M. gauna iš Marijampolės savivaldybės po 1485 Lt per mėnesį tikslinę išmoką neįgaliai dukrai prižiūrėti. Abu jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, už kurį kas mėnesį moka po 200 Lt nuomos mokesčio. Per mėnesį maistui įsigyti išleidžia po 982 Lt, kadangi dukrą vežioja automobiliu, degalams reikia apie 464 Lt, dukrai vaistams, vitaminams išleidžia po 143 Lt, už neįgaliųjų vaikų darželio lankymą sumoka apie 70 Lt per mėnesį, išlaidos buto išlaikymui, komunaliniam mokesčiams vasaros metu sudaro apie 400 Lt, žiemą – 600 Lt. Jis dirbti geriau apmokamo darbo negali, nes turi tik 8 klasių išsilavinimą, be to, po pietų turi iš darželio pasiimti neįgalią dukrą ir su ja būti namuose, ją slaugyti, keisti sauskelnes, statyti kateterius dėl šlapinimosi ir pan., todėl nėra galimybės dirbti pilną darbo dieną ir geriau apmokamą darbą. Darbo biržoje nėra registruotas.
Tretysis asmuo D. M. su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas b.l. 24-25). Būdama tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.)
Institucijos, duodančios išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N.Stadalienė nurodė, jog duotą išvadą palaiko pilnai. Vaikui išlaikymas turi būti priteisiamas pagal jo poreikius ir tėvų galimybes, tačiau mano, kad teikiamo išlaikymo sūnui R. nepakanka, todėl jis turi būti didinamas.
Teismo posėdyje apklaustas vaikas R. M. išdėstė savo nuomonę (b.l.50), kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, jog tėtė per mėnesį papildomai duoda apie 80-100 Lt kišenpinigių, paremia kitais būdais. Su tėčio šeima santykiai geri, pas juos dažnai būna savaitgaliais, nakvoja. Tada jį maitina, nuperka reikiamų daiktų. Būrelių ir papildomų užsiėmimų nelanko, nes pats to nenori. Jei tėvai ir skirtų lėšų, jis papildomai nieko lankyti nenorėtų.
Liudytoja L.M. K., kuri yra ieškovės motina, nurodė, jog nuo š.m. gegužės 1 d., anūkas Rokas gyveno pas ją, nes ieškovė išvyko dirbti į užsienį. Vaikas su tėčiu bendraudavo, savaitgaliais likdavo nakvoti pas jį, tačiau kiek tėvas duodavo kišenpinigių, ji nežino. Vaikas prieš du metus yra lankęs papildomus matematikos užsiėmimus, gitaros pamokas, tam pinigų duodavo ji, tačiau dėl lėšų stokos jokių papildomų užsiėmimų vaikas lankyti negalėjo.
Liudytoja A. K., kuri yra neįgalios atsakovo dukros T. auklėtoja, nurodė, kad T. yra sunkus ligonis, dažnai serga, ypač žiemą, pasitaiko, kad tėvai turi atvažiuoti pasiimti susirgusios ir dienos bėgyje. Mergaitė darželyje būna nuo 8 val. 30 min. iki 16 val. Kartais ir trumpiau. Mergaitę dažniausiai pasiima tėtis, nes mama dirba ilgai vakarais ir netgi negali atsiliepti telefonu.
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Šalių ir institucijos, duodančios išvadą byloje – Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2005-07-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. N2-2045-399/2005) buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo teikti vaikui R. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (b.l 9,10). Kaip pripažino atsakovas, materialinį išlaikymą jis teikia po 260 Lt kas mėnesį, be to skiria sūnui po 80 Lt kišenpinigių per mėnesį. Kad atsakovas moka būtent tokio dydžio išlaikymą ir vaikui moka kišenpinigius ginčo tarp šalių nekilo, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas sūnus R. (b.l.49,50).
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad „nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas, sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo" ( LAT 2010-03-16 d. nutartis Nr. 3K- 3- 114/2010 civ.b).
Šis klausimas yra aptartas ir 2005 m. birželio 23 d Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje„ 8 straipsnyje, kur nurodyta, kad „teismas privalo atsižvelgti ir į natūra teikiamą išlaikymą" spręsdamas priteistiną išlaikymo sumos dydį. Taigi darytina išvada, kad sūnui Rokui teikiami tėvo kišenpinigiai, po 80-10 Lt per mėnesį yra įskaitytini į jo suteikto materialinio išlaikymo sumą.
Ieškovė prašo pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, nes iš tėvo gaunamo išlaikymo sūnui akivaizdžiai nepakanka. Nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį iš viso reikia apie 800 Lt. Tėvas turėtų mokėti bent jau po 400 Lt per mėnesį.
Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovė kaip pagrindinį motyvą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodo vaiko poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad nuo 2005 m. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaiko poreikiai išaugę, jis jau 14 m. amžiaus, jam reikia pirkti daugiau drabužių ir avalynės, reikia mokymo priemonių, padidėję poreikiai ugdymui, lavinimui, vystymuisi, reikia papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai.
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus šalių turtinę padėtį ir finansines galimybes.
Tačiau visais atvejais, turi būti teikiamas toks išlaikymas, kad vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, nenukentėtų jo fizinis ir psichinis vystymasis, vaikui netektų kęsti pažeminimo ar skriaudos, kad jis negali būti pakankamai apsirengęs, pavalgęs ar aprūpintas būtiniausiomis mokymosi priemonėmis.
Vaikas R. M. gyvena su ieškove, kuri juo visapusiškai rūpinasi ir išlaiko, suteikia būstą. Sūnus specialių poreikių neturi, mokamų užsiėmimų nelanko, duomenų, kad mokslas būtų mokamas taip pat nėra. Todėl tikėtina, kad ieškovės nurodytas vaiko poreikių dydis atitinka faktiškai jos patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui.
Ieškovė dirba Jungtinėje Karalystėje vadybininke ir gauna 3425 Lt per atlyginimo mėnesį. Iki išvykstant į užsienį, jos darbo užmokestis buvo apie 1500 Lt per mėnesį (b.l. 13) Išlaidos būsto nuomai sudaro apie 2000 Lt (b.l.73-75), iš likusios sumos perka maistą, drabužius ir kt. Lietuvoje turi dviejų kambarių nuosavą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.62-64) Daugiau išlaikytinių neturi. Todėl darytina išvada, kad motinos materialinė padėtis yra pagerėjusi.
Sprendžiant dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybių teikti vaikui didesnį materialinį išlaikymą nustatyta, kad T. M. dirba UAB „Larda“ vadybininku 0,5 etato, pusę darbo dienos ir gauna apie 364 Lt darbo užmokestį. Sutuoktinė D. M., su kuria gyvena šeimoje, gauna apie 1700 Lt pajamų kas mėnesį. Tokiu būdu jo šeimos pajamos per mėnesį apie 2000 Lt. Gi ieškovės apie 3425 Lt. Atsakovas turi dar vieną išlaikytinę - dukrą T. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su tėvu ir trečiuoju asmeniu D. M. šeimoje. Dukra yra neįgali (b.l. 34,35), gauna 1485 Lt tikslinių išmokų, kurios naudojamos išimtinai neįgalaus vaiko poreikiams tenkinti, todėl negali būti įskaitomos į atsakovo gaunamas pajamas (uždarbį).
Sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovo išlaidų, nustatyta, kad ieškovė iš gaunamo atlyginimo apie 2000 Lt sumoka už būsto nuomą (b.l.73). Apie kitas savo išlaidas duomenų nepateikė.
Atsakovas už nuomojamą būstą moka po 200 Lt per mėnesį nuomos mokesčio (37), buto komunaliniai mokesčiai sudaro 400 Lt vasarą, apie 600 Lt žiemą. Be to, turi automobilį, kuriuo vežioja neįgalią dukrą, todėl mėnesiui kuro išlaidos sudaro apie 464 Lt. Išlaidos, susijusios su vaistų dukrai pirkimu sudaro apie 143 Lt, mokestis už dukros darželį apie 70 Lt, išlaidos maisto, buities prekėms apytiksliai 982 Lt per mėnesį(b.l.8-90)
Ieškovės atstovė teigia, kad teismas neturėtų vadovautis atsakovo pateiktais čekiais iš parduotuvių apie turėtas išlaidas maistui ir kt. prekėms įsigyti, kadangi nežinoma, ar tai tikrai atsakovo patirtos išlaidos. Tačiau teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus kvitus apie turėtas mėnesio bėgyje išlaidas maistui ir kitoms buitinėms reikmėms (b.l.86), daro išvadą, jog atsakovo šeimos per mėnesį kiekvienam asmeniui išleidžiama 300 Lt suma maistui ir įvairioms buitinėms prekėms įsigyti yra reali, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.
Taigi, įvertinus šalių turtinę padėtį pagal gaunamas pajamas ir turimas išlaidas, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, po išlaikymo priteisimo 2005 metais tik padidėjusi. Gi atsakovo turtinė padėtis pablogėjusi, nes nuo 2009-10-01 sutrumpintas jo darbo laikas, kas sąlygojo ir jo atlyginimo sumažėjimą perpus (b.l.82).
Ieškovė teigia, kad atsakovas sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, kad išvengti prievolės teikti sūnui didesnį išlaikymą, t.y. neieško geriau apmokamo darbo, dirba tik pusę darbo dienos, papildomai nedirba tomis dienomis, kai būna laisva jo sutuoktinė ir pan. Tačiau teismas konstatuoja, kad atsakovo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą apsunkina jo išsilavinimas (8 kl.), specialybės ar amato neturėjimas, būtinybė slaugyti ir prižiūrėti sunkią negalią turinčią 5 m. amžiaus dukrą T., sudaryti sąlygas dirbti kintamu grafiku dirbančiai sutuoktinei D. M. (b.l.34,35).
Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi, tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tokiu būdu, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas.
Nustatant išlaikymo dydį, tai pat būtina atsižvelgti į bendras tėvų pareigas vaikui: rūpintis savo vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 str.1d.), sudaryti sąlygas savo vaikui mokytis iki įstatymo nustatyto amžiaus (CK 3.165 str.2d.). Vadovaujantis LR CK 3. 192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. CK 6.461 str. 2 d. nustatyta, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 850 Lt per mėnesį. Šis kriterijus turi būti taikomas ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.
Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes, tenka patiems tėvams.
Kadangi teismo sprendimu priteisti alimentai po 150 Lt per mėnesį, pasikeitus aplinkybėms, pagal sūnaus poreikius, amžių dėl infliacijos, pasikeitusios ekonominės situacijos šalyje, tapo nerealūs, išlaikymo dydis keistinas (LR CK 3.201 str.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad atsakovas gali teikti išlaikymą sūnui (jį praktiškai tokio dydžio ir teikia) po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paliekant tėvui galimybę kas mėnesį sūnui R. skirti aukščiau nurodytus kišenpinigius, šias lėšas įskaitant į vaikui teikiamo materialinio išlaikymo sumą, o likusią dalį išlaikymo turi skirti vaiko motina.
Išlaikymas uzufrukto teise skirtinas tvarkyti nepilnamečio R. M. motinai I. M., išlaikymą naudojant išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).
Išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2012-04-30 iki vaiko R. M. pilnametystės.
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.
Kadangi ieškinys tenkintinas dalinai, iš atsakovo T. M. valstybei priteistina 54 Lt žyminio mokesčio (3 proc. nuo sumos, kuria padidinamos išmokos, t.y. 150 Lt bet ne daugiau kaip už vienerius metus, t.y. 150 Lt x 12 mėn. x 3 proc.)
Kadangi ieškinys tenkinamas dalinai (patenkinta 75 proc. ieškinio, o atmesta 25 proc.), iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 375 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (500 Lt x 75 proc.), o atsakovui iš ieškovės priteista 100 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti (400 Lt x 25 proc.), todėl atlikus įskaitymą iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 275 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 9,30 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės ir atsakovo valstybei nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270, 282 str. 2 d. 1 p., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 29 d. sprendimu civ. byloje Nr. N2-2045-399/2005 priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo T. M. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą vaikui R. M. a.k. (duomenys neskelbtini)
periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2012-04-30 iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Priteisti ieškovei I. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 275 Lt (du šimtus septyniasdešimt penkis litus) turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. M. 54 Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Neveckienė