Civilinė byla Nr. e2-368-587/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06985-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1 

3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Žemaitienė,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant ieškovui L. Ž., jo atstovei bei ieškovei N. Ž.,

atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. atstovui G. K.

nedalyvaujant atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P., E. S.

     viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. Ž. bei N. Ž. ieškinį atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P., E. S.

dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei pagal atsakovų priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

Ieškovai paaiškino bei ieškinyje, atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad ieškovams N. Ž. bei L. Ž. ir atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (el. byla, 1 t. b.l. 31-37). Sklypas bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiomis idealiosiomis dalimis: N. Ž. – 20561/79296; L. Ž. – 20660/79296; V. M. – 13774/79296; V. M. – 6887/158592; J. M. – 10527/79296; J. P. – 6887/105728; E. S. – 6887/105728.                    

      Naudojimosi tvarka juo nėra nustatyta.

     Prašo pripažinti ieškovams N. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ inžinierės N. S. 2018-03-20 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., schemą atsidalinti ieškovams priklausančias šio žemės sklypo N. Ž. priklausančią 20561/79296 dalį ir L. Ž. priklausančią 20660/79296 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant abiem ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtoje schemoje indeksu „2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (41221 m2), o atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“ (38075 m2) bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal šią schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

   Nurodo, kad toks žemės sklypo atidalijimas yra racionaliausias, abi šalys gali patekti į sklypus iš Didvyrių gatvės, servitutas neįsiterpia į sklypą. Be to atsakovai visą laiką naudojosi jiems siūloma dalimi žemės sklypo, kadangi ten yra seni jų neįregistruoti statiniai, ten ūkininkas, kuriam jie leido naudotis žemės sklypu laiko savo trąšas, padargus, t.y. tą sklypo dalį jie naudoja. Priešieškiniu prašoma nustatyti atidalinimo tvarka pažeistų ieškovų interesus, kadangi atsakovės servitutas nurodomas viduryje jiems siūlomo žemės sklypo, be to jiems siūlomoje dalyje yra seni pamatai, kurių nugriovimas yra brangus. Kadangi jie neregistruoti bet priklauso atsakovams, tai tą žemės sklypo dalį ir prašo priskirti atsakovams.

Atsakovų atstovas paaiškino bei patikslintame priešieškinyje, atsiliepime nurodė, kad prašo

pripažinti atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P., E. S. teisę be ieškovų L. Ž. ir N. Ž. sutikimo pagal 2018-08-31 UAB ,,Valakas“ parengtą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., schemą atidalinti atsakovams priklausančią šio žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pripažįstant atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teisę minėtoje schemoje į sklypo dalį „1“ (38075 kv.m.), o ieškovams L. Ž. ir N. Ž. pripažįstant bendrosios dalinės nuosavybės teisę minėtoje schemoje į sklypo dalį „2“ (41221 kv.m.), bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtą schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad ieškovų siūloma atidalinimo schema pažeistų atsakovų teises, kadangi sklypas yra nelygus, kampuotas, ieškinyje visiškai be pagrindo teigiama, kad atsakovai visą sklypą naudoja savo reikmėms, nuomoja žemės ūkio veiklai. Tikroji padėtis yra tokia, kad atsakovai savo reikmėms, t.y. žemės ūkio veiklai naudoja tik šiaurinę sklypo dalį, kurią ieškovai pageidautų prisiteisti sau. Pietinė sklypo dalis, kurią ieškovai siūlo atsakovams, gavus visų sklypo savininkų, tame tarpe ir ieškovų, sutikimą leista naudotis kitam ūkininkui, kuris šią aplinkybę galės paliudyti teisme. Sklypo pietinėje dalyje yra bešeimininkis statinys – kažkokio statinio pamatai, kuriais atsakovai (mano ir ieškovai) nesinaudoja. Aplinkybei, kad sklype yra bešeimininkio statinio konstrukcija (pamatai) įrodyti pateikia Nekilnojamojo turto duomenų bylą, iš kurios matyti, kad buvusiai sklypo bendraturtei O. M. nuosavybės teise priklausė gyv. namas ir aštuoni priklausiniai. Sklype pažymėti minėti bešeimininkiai pamatai, įvardinti „sandėliais“, tačiau jų nuosavybė O. M. neįteisinta. O. M. turtą lygiomis dalimis paveldėjo atsakovai J. P., E. S. ir V. M..

II.                      Byloje nustatytos aplinkybės bei teismo argumentai.

     Nustatyta, kad ieškovai kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašo ieškovams teisę be atsakovų sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ 2018-03-20 parengtą žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. schemą atidalinti ieškovams priklausančią sklypo dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. byla 1 t. b.l. 1-4, 9-10).

   Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė be ieškovų sutikimo atidalinti pagal prie patikslinto priešieškinio pateiktą schemą, žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (el. b. 1 t. b.l. 151-157). Vėliau nurodė, kad jiems tiktų ir prie pradinio priešieškinio pateikta schema, t.y., kad žemės sklypu būtų nustatyta naudojimosi tvarka esanti (1 t. b.l. 98-104) ir per baigiamąsias kalbas atstovas pareiškė, kad iš esmės jie nori nustatyti naudojimosi tvarką, o neatsidalinti žemės sklypo, įvyko klaida pareiškiant patikslintą priešieškinį, ir jei teismas laikys reikalinga, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

      Teismas daro išvadą, kad ieškovai keičia savo poziciją neaišku dėl ko, klaida nurodoma tik baigiamosiose, kalbose, kai byla išnagrinėta iš esmės, buvo pakankamai laiko apsispręsti dėl reikalavimo (patikslintas priešieškinis pateiktas 2018-09-14). Taip pat teismas nelaiko tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės, kadangi bet kuriuo atveju, kaip jau minėta, atidalinimui yra skiriamas prioritetas prieš naudojimosi tvarkos nustatymą ir nėra teisės, akto, kuris draustų kreiptis į teismą dėl sklypo atidalinimo, prieš tai nenustačius naudojimosi tvarkos sklypu teismine tvarka. Todėl teismas bylą nagrinėja pagal ieškovų pateiktą ieškinį (1 t. .bl. 1-4, 9) bei pagal atsakovų patikslintą priešieškinį (1 t. b.l. 151-156), įvertinant ir prie 2018-06-11 priešieškinio pateiktą ginčo žemės sklypo schemą (1 t. b.l. 104) . Be to teismas laiko, kad toks pareiškimas baigiamosiose kalbose, yra atmestinas, kadangi byloje buvo paskirti du parengiamieji ir keturi teismo posėdžiai, ir toks pareiškimas net ir ne bylos nagrinėjimo metu paskutiniame posėdyje, o baigiamosiose kalbose, kai atsakovai naudojosi kvalifikuoto advokato pagalbą gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, todėl teismas bylą išnagrinėja pagal byloje pateiktus ieškinį bei patikslintą priešieškinį.

     Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

     Ieškovams N. Ž. bei L. Ž. ir atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (el. byla, 1 t. b.l. 31-37). Sklypas bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiomis idealiosiomis dalimis: N. Ž. – 20561/79296; L. Ž. – 20660/79296; V. M. – 13774/79296; V. M. – 6887/158592; J. M. – 10527/79296; J. P. – 6887/105728; E. S. – 6887/105728.                    

      Naudojimosi tvarka juo nėra nustatyta.

      Vadovaudamiesi CK 4.80 str. 1 d. ieškovai reiškia ieškinį atsakovams dėl atidalijimo iš sklypo bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ (inžinierė N. S.) 2018-03-20 parengtą sklypo schemą. Nurodo, kad nuo pat ieškovų bendrosios dalinės nuosavybės teisių į sklypą įregistravimo tarp bendraturčių buvo nesutarimų dėl sklypo. Niekaip nepavyko gražiuoju rasti bendro sutarimo su kitais bendraturčiais dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Buvo bandoma ieškoti įvairių sklypo atsidalinimo variantų, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas dėl atsakovų nelankstumo. Dėl šių nesutarimų ieškovai ilgą laiką negalėjo tinkamai naudotis sklypu – iš jo visą naudą pasiimdavo kiti sklypo bendraturčiai (pvz., naudojo savo reikmėms, nuomojo žemės ūkio veiklai). Tai, kad žemė atsakovų sutikimu buvo leista naudotis ūkininkui liudytojui S. Ž. patvirtino ir jis pats 2019-02-28 posėdžio metu, neginčijo ir atsakovai, jis nurodė, kad savo padargus laikė būtent toje žemės sklypo dalyje, kuri siūloma ieškovų atsakovams.

   Tai, kad vyksta nesutarimai tarp ieškovų ir atsakovų neginčija ir atsakovai, tai liudija ir ieškinys bei priešieškinis pareikšti teisme, pats teisminio ginčo faktas.

    Iš antstolio R. B. 2018-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0085/18/16 ir jo priedų  matyti, kad neužstatyta sklypo dalis yra suarta, yra naudojama žemės ūkio veiklai. Kitoje sklypo dalyje stovi pamatai, ūkinis pastatas, iki kurio sklype nutiestas asfaltuotas kelias. Antstolis protokole taip pat užfiksavo, jog sklype yra laikomos trąšos, žemės ūkio padargai (el. byla. 1 t. b.l. 13-29). Ieškovai nurodo, žemės veikla neužsiimantys, žemės nenuomojantys, visi daiktai sklype ir suartas laukas yra atsakovų sutikimo leisti sklypą dirbti liudytojui S. Ž. pasekmė. Ieškovai tą dalį, kurioje yra pamatai, kurie neregistruoti, bet priklauso atsakovams, stovi trąšos, žemės ūkio padargai, siūlo atidalijus palikti atsakovams, kadangi ieškovai ta dalimi naudotis negali, ji faktiškai naudojama atsakovų. Liudytojas S. Ž. patvirtino, kad jo trąšos bei padargai yra būtent toje dalyje, kurią ieškovai siūlo atsakovams 2018-02-28 posėdžio metu.

        Minėto sklypo teritorijoje yra vienos iš atsakovių J. M. nuosavybėje esantis 0.33 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis kelio servitutą. Tame sklype tos pačios atsakovės nuosavybės teise yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – viraline, dviem ūkiniais pastatais, sandėliu, daržine, tvartu bei kitais inžineriniais kiemo statiniais. Šiuos duomenis patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2018-04-30 išrašas (el. byla, 1 t. b.l. 105-109). Pagal ieškovų pateiktą schemą minėtas servitutas lieka ieškovams siūlomoje dalyje, tačiau jis yra ir prašomų atidalinti sklypų riba (1 t. b.l. 9).

         Atsakovai patikslintu priešieškiniu (el. byla, 1 t. b.l. 152-156) siūlo ginčo sklypą atidalinti, priešingą dalį siūlydami ieškovams. Nurodo, kad ieškovai savo pateiktoje planuojamoje sklypo atidalinimo schemoje pateikia ieškovams ir atsakovams numatomas nelygiavertes sklypo dalis, kad žemėnaudos formavimas remiasi reikalavimais sudaryti taisyklingos konfigūracijos, stačiakampius, tiesių linijų sklypus, o nukrypimas nuo jų įmanomas esant svarbioms aplinkybėms. Tačiau ieškovams paliekama sklypo dalis artima stačiakampiui, o atsakovams tik pjūklo formos siaura juosta. Be to, atsakovams paliekami visi žemės sklypo suvaržymai: paviršinio vandens telkinių apsaugos zona ir pakrantės apsaugos juosta, elektros linijų apsaugos zona. Neaišku kodėl ieškovai nori, kad jų numatomoje naudotis sklypo dalyje būtų įsiterpęs vienos iš atsakovių sklypas su statiniais, iki kurio yra numatytas ir patvirtintas servitutas per bendraturčių sklypą.

   Teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes siūlydami savo sklypo atidalinimo variantą visus šiuos vadinamus apsunkinimus bei nelygiavertėmis jų vadinamomis sklypo dalimis jau siūlo ieškovams. Tai, kad argumentuojama, jog sklypas turi būti taisyklingos konfigūracijos, akivaizdu, kad šiuo atveju sklypo išorinės ribos yra tokios, kad išorinės sklypo ribos taisyklinga konfigūracija negalima dėl paties sklypo išorinės formos. Tačiau siūlant atidalinti vidine riba, ji yra tiesi, nėra kaip nors iškraipyta ar laužyta. Taigi teismas laiko, kad ieškovai siūlydami savo atidalinimo planu nepažeidžia nei teisės aktų nei teismų praktikos. Taip pat teismas daro išvadą, kad teisingas yra siūlymas servitutą nors ir palikti ieškovų sklypo riboje (jį jie įskaito į jiems tenkančią sklypo dalį savo sklypo dydžio sąskaita), tačiau jį pateikiant ir kaip sklypų ribą. Atsakovų siūloma sklypo atidalinimo schema pateikta prie patikslinto priešieškinio (1 t. b.l. 155), teismo nuomone pažeistų ieškovų teises vien tuo, kad jiems siūlomame žemės sklype (gana ženkliai sklypo viduje) paliekamas atsakovei J. M. priklausantis servitutas, kai tuo tarpu ieškovų siūlomoje schemoje servitutas lieka kaip atidalinamų sklypų riba, t.y. išlaikomas sklypo vientisumas. Pagal atsakovų pateiktą atidalinimo schemą ieškovams siūlomas sklypas yra servituto dalinamas dalimis, t.y. kaip vientiso jo jau nėra galimybės naudoti, tokį atidalinimą teismas laiko neracionaliu.

    Be to teismas laiko, kad atidalinimą reikia nustatyti taip pat atsižvelgiant į faktinį sklypo naudojimą. Kaip nurodė ūkininkas ir liudytojas S. Ž., jis padargus ir trąšas laiko jam leidusių naudoti žemės sklypą asmenų – atsakovų ir atsakovams siūlomame žemės sklype. Kadangi atsakovai tarpusavyje sklypo nesidalina, preziumuojama, kad tą dalį, kurioje veiklą vysto ūkininkas jų sutikimu, jie visi naudoja bendrai, o ta dalis yra ir siūloma atsakovams.

     Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovai leido naudotis S. Ž. sklypu, sutarčių dėl sklypo ieškovai nėra sudarę. Taigi darytina išvada, kad sklypu leido naudotis atsakovai. Kad ūkininkui S. Ž. atsakovai leido naudotis sklypu, jie neneigia, tai patvirtina ir ūkininkas, ir kaip matyti iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, jo suartas beveik visas ginčo žemės sklypas. Taigi akivaizdu, atsakovų leidimas naudotis sklypu yra viršijantis jų nuosavybės dalį ir pažeidžiantis ieškovų teises.

    Atsakovai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog jie įdirbinėja, tręšią ir prižiūri tik šiaurinę, o ne pietinę sklypo dalį, todėl šie argumentai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 177, 178 str.). Be to šie teiginiai vertintini kritiškai ir atsižvelgiant į pirminę atsakovų pateiktą naudojimosi tvarkos schemą, kuria atsakovai siekė sklypą dalinti ne išilgai, o skersai (1 t. .bl. 104), apie šiaurinės sklypo dalies ilgametį naudojimą ir įdirbinėjimą nebuvo minima.

     Atsakovai nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad yra kažkokia nusistovėjusi ilgametė naudojimosi tvarka, pagal kurią jie naudoja tik šiaurinę sklypo dalį. Atidalijimui reikšmę gali turėti tik ilgametė nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka, o ne naujas ar besikaitaliojantis faktinis valdymas, kuris nurodomas atsižvelgiant į kilusius teisminius ginčus. Taigi šie atsakovų teiginiai dėl faktinės naudojimosi tvarkos atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti (CPK 177, 178 str.).

     Be to kaip ir teigia savo priešieškinyje atsakovai, tai patvirtina rašytiniai įrodymai ( 1 t. b.l. 10-12) jie paveldėjo O. M. turtą, prie kurio nurodomi neįteisinti statiniai. Akivaizdu, kad neįteisinti statiniai gali būti tik buvusios savininkės, jos naudojame sklype, todėl darytina išvada, kad paveldėjus turtą jis pereina atsakovams su visais, kad ir neįteisintais statiniais ir siūlyti būtent užstatytą žemės sklypo dalį, kurią turėjo buvusi savininkė paveldėtojams nėra sąžininga.

     Byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad atsakovai be ieškovų sutikimo faktiškai naudojasi visu sklypu leisdami juo naudotis ūkininkui. Be to, atsižvelgiant į bendrą sklypo plotą, tam tikrų dalių naudojimas yra ilgametis ir intensyvesnis. Realiai intensyviausiai ilgus metus naudojamos sklypo dalys buvo būtent tos, kurias dabar atsakovai siūlo priskirti ieškovams. Tai yra priekinė sklypo dalis, kurioje yra patekimas (servitutinis kelias) į vienai iš atsakovių priklausantį žemės sklypą su statiniais. Taip pat pietinė sklypo dalis, kurioje laikomi atsakovų vykdomoje žemės ūkio veikloje naudojami padargai, ūkio reikmėms naudojamas neregistruotas pastatas. Tai patvirtino liudytojas S. Ž..

Kaip minėta, pradiniu priešieškiniu atsakovai sklypą siūlė dalinti ne į šiaurinę ir pietinę dalis, o į vakarinę ir rytinę dalis. Taigi atsakovai keičia savo poziciją, todėl jų teiginiai vertintini kritiškai. Ieškovų siūloma schema sklypo atidalinimui maksimaliai išsaugo susiformavusius atsakovų sklypo naudojimo santykius, nes atsakovams priskiriama būtent ta dalis, kurią jie naudojo intensyviausiai, paliekamas patekimas nuo gatvės ir suformuojami du savarankiški sklypai, kurie įgalina jų bendraturčius atskirai naudotis savo nuosavybe.

      Teismų praktikoje atidalijant bendraturčius iš bendrosios dalinės nuosavybės sklypo dalis, kurioje yra statinių yra priskiriama tam iš bendraturčių, kuriam tie statiniai priklauso nuosavybės teise. Visų pirma statinio buvimas atitinkamoje sklypo dalyje akivaizdžiai patvirtina, kad pagal faktinę naudojimosi sklypu tvarką tik bendraturtis – statinio savininkas – naudoja statiniu užimamą žemės dalį, o atidalijimas iš sklypo bendrosios dalinės nuosavybės turi kiek įmanoma labiau atitikti faktinę naudojimosi sklypu tvarką.

      Be to, pastebėtina, kad atidalijimas, pagal kurį bendraturčio statiniu užstatyta sklypo dalis tektų kitam bendraturčiui, būtų neracionalus, nepatogus ir nepagrįstai varžantis bendraturčio, nesančio statinio savininku, teises, kadangi užstatyta sklypo dalis realiai yra suvaržyta statiniu, be to, užstatytos sklypo dalies naudoti kažkam kitam nei statiniui eksploatuoti praktiškai galimybių nėra. Tai užprogramuotų ginčų po atidalijimo kilimą tarp buvusių bendraturčių.

      Nagrinėjamu atveju atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo priskirti jiems atsakovų schemoje indeksu 1 pažymėtą sklypo dalį, kurioje atsakovų statinių nėra, o ieškovams prašo priskirti indeksu 2 pažymėtą sklypo dalį, kurioje stovi atsakovų statiniai – pamatai, ūkinis pastatas, ir asfaltuotas kelias iki pastarojo (visi šie statiniai pažymėti ieškovų schemoje; ūkinis pastatas pastarojoje įvardintas indeksu „N“). Nagrinėjamu atveju yra galimybė atidalyti iš sklypo bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad patiems Atsakovams tektų jų statiniais užstatyta sklypo dalis, o ieškovams – sklypo dalis neapsunkinta atsakovų statiniais. Būtent taip prašo atidalyti ieškovai savo ieškiniu. Taigi dėl visų anksčiau minėtų priežasčių darytina išvada, kad atidalijimas pagal atsakovų schemą būtų neracionalus, nepatogus, nepagrįstai varžytų ieškovų teises, po atidalijimo kurstytų ginčus tarp buvusių bendraturčių.

      Atsakovai nepagrįstai neigia minėtų statinių priklausomybę jiems, motyvuodami tuo, kad jų savininkė O. M. nebuvo jų įsiteisinusi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 5.50 str. 1 d. „neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.“ Kaip nurodyta patikslintame priešieškinyje, O. M. palikimą lygiomis dalimis priėmė atsakovai. Atsakovai priimdami O. M. palikimą įgijo ir aptariamus neteisėtus statinius.

       Be to, pažymėtina, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams pereina ne tik teisės į paveldimą turtą, bet ir pareigos dėl jo. Atsakovai įgijo ne tik teises į aptariamus neteisėtus statinius, bet ir pareigas spręsti neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimą (įteisinti statinius ar juos pašalinti). Šių neteisėtų statinių griovimas kainuotų pakankamai didelę sumą – 14.520,00 Eur, tai patvirtina sąmata (1 t. b.l. 176). Atsakovai sklypo dalį, kurioje yra jų statiniai, siekia priskirti ieškovams, todėl sutiktina, kad atsakovai nepagrįstai siekia pareigas spręsti neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimą perkelti ieškovams, kurie patirtų didžiules išlaidas.

     Pagal atsakovų schemą ieškovams siūloma priskirti sklypo dalis, kaip jau minėta yra suvaržyta kelio servitutu, skirtu patekimui į atsakovei J. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Toks atidalijimo variantas yra visiškai neracionalus, kadangi patekimas į J. M. sklypą gali būti užtikrintas ir nevaržant ieškovų teisių. Pažymėtina, kad sklypą padalinus taip, kaip prašoma ieškinyje, įvažiavimas į J. M. sklypą būtų atsakovams tenkančioje sklypo dalyje, todėl į savo sklypą ji galėtų patekti įgyvendindama savo bendrosios dalinės nuosavybės teises į atsakovams tenkančią sklypo dalį. Todėl neaišku kodėl atsakovai, siekdami atsidalijimo, visus nelegalius statinius ir servitutą nori palikti ieškovams.

      Įvertinus minėtąsias ir kitas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pagal atsakovų schemą ieškovams tektų žymiai mažesnio vertingumo sklypo dalis nei atsakovams. Ji yra apsunkinta patiems atsakovams skirtu servitutu ir jų naudojamais nelegaliais statiniais, kurių ženklios pašalinimo išlaidos tektų ieškovams. Tai yra dar vienas savarankiškas pagrindas patikslintą priešieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

        Atsakovai nurodo, kad ieškovai nori pirmoje eilėje atlikti atidalinimą iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau tokią procedūrą galima atlikti tik tada, kai tarp bendraturčių nėra ginčo (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsak. Nr. 3D-452/D1-513, 10 punktas) dėl žemės sklypo naudojimo dalių, t. y. kada jau yra nustatyta žemės sklypo naudojimo dalių tarp bendraturčių tvarka. O tik tai atlikus, galima ruošti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal atitinkamas taisykles (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsak. Nr. 3D-452/D1-513), išpildyti visas reikalavimų bei sąlygų procedūras, atlikti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos patikrą bei derinimo ir tvirtinimo procedūras. Visa tai užtrunka iki 8 mėnesių. Todėl atsakovai siūlė pirmoje eilėje nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tarp bendraturčių tvarką. Mano, kad vien todėl ieškinys atmestinas.

    Teismas, su tokiais atsakovų argumentais visiškai nesutinka, kadangi atsakovų minimas teisės aktas nurodo, kad žemės sklypas negali būti atidalinamas jei jis yra teisminio ginčo objektu teisme ar areštuotas. Tai yra negali būti atidalinamas žemės sklypas neteismine tvarka jeigu dėl jo yra teisminis ginčas. To paties teisės akto 83 str. nustatyta, kad ginčai dėl bendraturčių sprendžiami teismine tvarka. T.y. niekas negali uždrausti bendraturčiui kreiptis į teismą jei nėra susitariama ne teismine tvarka dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Be to reikalavimui dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teikiamas prioritetas, kadangi atidalinimas iš bendrosios nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Todėl atidalinimui turi būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus.

        CK 4.80 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti i o dali iš bendrosios dalinės nuosavybės.

     Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-21 nutartyje c. b. Nr. 3K-S-66-916/2018 yra išaiškinęs, jog „kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą bei padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų. Dėl to kasacinis teismas pritaria ir laiko teisinga tokią teismų praktiką, kuria siekiama bendraturčio nuosavybę visiškai atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat pripažįsta, kad atidalijimui turėtų būti suteikiamas prioritetas prieš kitus bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus, kaip antai naudojimosi daiktu, kuris yra bendroji dalinės nuosavybė, tvarkos nustatymą, nes taip yra geriausiai ir maksimaliai užtikrinamas įstatymu nustatytas bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 159/2009)“

      Sklypo atidalijimas pagal atidalijimo schemą atitinka bendraturčiams priklausančias nuosavybės dalis. Pagal tokį atidalijimą visi bendraturčiai turėtų tiesioginį patekimą iš Didvyrių gatvės ir gali tiesiogiai jungtis prie joje esančių komunikacijų. Tokius sklypus būtų patogu naudoti ir tai įgalintų kiekvienam iš esamų bendraturčių gauti maksimalią naudą. Servitutas yra neįsiterpęs į vidurį sklypo, kaip siūlo atsakovai, jis driekiasi ties sklypų ribomis, taigi netrukdo sklypo vientisumui, kas akivaizdu yra geriausias servituto išdėstymas. Atidalijimo schema atitinka bendraturčių interesų derinimo principą. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinis atmestinas (CPK 177, 178, CK 4.80 str. 1 d.).

    Ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl tenkinus jų ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 93 str.).

    Priteistina ieškovams N. Ž. bei L. Ž. po 77,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. solidariai bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio bei už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (el. byla 2 t. b.l. 2-4) (CPK 93, 79).

    Priteisti L. Ž. 1000 Eur iš atsakovų V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. solidariai (el. byla 2 t. b.l. 31-35) (CPK 79, 98).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

      Ieškinį tenkinti.

      Pripažinti ieškovams N. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) sutikimo pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ inžinierės N. S. 2018-03-20 parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r., schemą atsidalinti ieškovams priklausančias šio žemės sklypo N. Ž. priklausančią 20561/79296 dalį ir L. Ž. priklausančią 20660/79296 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant abiem ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise minėtoje schemoje indeksu „2“ pažymėtą žemės sklypo dalį (41221 m2), o atsakovams V. M., V. M., J. M., J. P. bei E. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „1“ (38075 m2) bei atlikti kadastrinius matavimus ir visus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal šią schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

    Priešieškinį atmesti.

  Priteisti ieškovams N. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) bei L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) po 77,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) solidariai.

    Priteisti L. Ž. a/k (duomenys neskelbtini) 1000 Eur iš atsakovų V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. M. gim. (duomenys neskelbtini), J. P. gim. (duomenys neskelbtini) bei E. S. gim. (duomenys neskelbtini) solidariai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.