Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-624-544/2015
Aleksandras Jakubovskis Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00371-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija: 103.4; 128.20;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 16 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. A. ir VšĮ Mielagėnų Pal. J. Matulaičio parapinių globos namų atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. S2-441-242/2015 pagal pareiškėjų T. A. ir VšĮ Mielagėnų Pal. J. Matulaičio parapinių globos namų, veikiančių neveiksnios globotinės O. B. interesais, atstovaujamos advokatės Anželikos Meškaitės, pareiškimą dėl teismo leidimo išdavimo atlikti nekilnojamojo turto mainus, išvadas teikiančios institucijos: Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyrius, suinteresuotas asmuo byloje AB „Šiaulių bankas“ ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjai prašė leisti atlikti T. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 103,37 m2, esančios (duomenys neskelbtini), mainus į neveiksniai O. B., atstovaujamai pareiškėjo ir jos turto administratoriaus VšĮ Mielagėnų Palaimintojo J.Matulaičio parapinių globos namų, asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39,26 m2, esantį (duomenys neskelbtini).
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjams T. A. ir VšĮ Mielagėnų Palaimintojo J.Matulaičio parapinių globos namų, veikiančių neveiksnios globotinės O. B. interesais, nustatė terminą iki 2015-06-30 pareiškimo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad negyvenamoji patalpa – ambulatorija, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra pertvarkyta į gyvenamąsias patalpas ir atitinkamai įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, jog pareiškėjui T. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa–ambulatorija, o neveiksniai globotinei O. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas/patalpa, todėl tokia mainų sutartis prieštarautų pagrindiniam tikslui įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą. Pareiškėjai gali kreiptis į VĮ Registrų centrą ir nekilnojamojo turto paskirtį pakeisti pagal faktinį jo naudojimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai jau du kartus nepašalino teismo nustatytų trūkumų ir nepateikė įrodymų apie tai, kad ambulatorijos patalpos įregistruotos kaip gyvenamoji patalpa, dėl ko pareiškimai buvo grąžinti pareiškėjams.
Apeliantai atskiruoju skundu prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutartį ir išspręsti pareiškimo priėmimo klausimą iš esmės – pareiškimą priimti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajam skundui pagrįsti apeliantai nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog būtent ambulatorijos pastato mainų sandorio į butą ir siekia pareiškėjai, nes tai atitinka kiekvienos šalies interesus. Teismas tik bylos nagrinėjimo metu turėjo aiškintis, ar pareiškėjai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o ne formalizuotis į registro duomenis ir išvadas daryti nepradėjus nagrinėti bylos. Teismas netinkamai taikė proceso normas, nes teismo leidimų procesas nenumato trūkumų šalinimo instituto. CPK 582 str. numatyta, kad tik po pareiškimo priėmimo jau nagrinėdamas bylą teismas gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomus įrodymus. CPK 115 str. nuostatos šiuo atveju neturėjo būti taikomos ne tik dėl to, kad pareiškimas atitiko jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, bet ir todėl, kad supaprastintame procese pagal teismų praktiką jos neturėjo būti taikomos. Trečią kartą priimamos teismų nutartys dėl trūkumų pašalinimo varžo pareiškėjų teises, nes prievolę kreiptis į teismą dėl leidimo sandoriui jiems nustato įstatymas.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos dėl teismo leidimo išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitos bylos, nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjamos pagal LR CPK XXXIX skyriuje nustatytas taisykles.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašo leisti atlikti T. A. asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 103,37 m2, esančios (duomenys neskelbtini), mainus į neveiksniai O. B., atstovaujamai globėjo ir jos turto administratoriaus VšĮ Mielagėnų Palaimintojo J.Matulaičio parapinių globos namų, asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 39,26 m2, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-5).
Ignalinos rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėjus pašalinti trūkumus nurodytus nutartyje. Apeliantai mano, jog teismas negalėjo taikyti trūkumų šalinimo instituto nuostatų, nes to nenumato civilinis procesas ir tam nebuvo pagrindo. Teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad jeigu prašymas dėl teismo leidimo išdavimo neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ir (ar) nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, ar procesinių dokumentų priedai neatitinka CPK 114 str. 1 d. reikalavimų, teismas, pagal įstatymo analogiją (CPK 3 str. 6 d.) taikydamas CPK 137 str. 2 d. 1 p., nutartimi atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme CPK XXXIX skyriaus nustatyta tvarka. Tačiau ši taisyklė turėtų būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į CPK XXXIX skyriaus normas ir tikslus. Teismas taip pat turi galimybę, remdamasis CPK 582 str. 3 d., įpareigoti pareiškėją papildomai pateikti duomenis, kurie, teismo nuomone, yra būtini visapusiškai ir objektyviai nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 582 str. 3, 4 d.), arba išreikalauti tokius duomenis savo iniciatyva. Kurį iš aukščiau nurodytų elgesio variantų pasirinkti, yra teismo diskrecijos teisė, tačiau tai turi būti padaryta įvertinus bylos aplinkybes bei nepažeidžiant supaprastinto proceso, kurio pagrindas operatyviai išnagrinėti klausimą dėl teismo leidimo, esmės. Ši nuostata nepakito ir vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 12 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010 pažymėjo, jog ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato formalius paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti – nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje konstatavo, kad teismas, nustatęs pateikto pareiškimo formalius trūkumus, turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei atkreipė dėmesį į tai, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Būdamas aktyvus, teismas, priimdamas pareiškimą, privalo patikrinti, ar pakanka faktinių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar leidimas atlikti prašomus veiksmus nepažeis asmenų teisių ir teisėtų interesų. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės; pagal CPK 582 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas bylas supaprastinto proceso tvarka dėl faktų patvirtinimo, gali įpareigoti pareiškėją pateikti papildomų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, taip pat turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva. Todėl apeliantai nepagrįstai tvirtina, kad teismas papildomų įrodymų galėjo reikalauti tik po to, kai, priėmęs pareiškimą, nagrinėja bylą. Tai, kad teismas ir anksčiau pareiškėjams buvo nustatęs terminą trūkumams pašalinti, patvirtina, kad pareiškėjams jau ne kartą buvo nurodyta, kokie įrodymai reikalingai norint priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą prašomu klausimu, tačiau pareiškėjai tokių įrodymų vis tiek nepateikia, nors tokią pareigą numato CPK 581 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis teisės normomis ir aukščiau minėta teismų praktika, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatęs pateikto pareiškimo trūkumus, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.
Kadangi skundžiamoji nutartis paliekama nepakeista, o terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti pasibaigęs, nustatomas naujas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 338 str., 579 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
n u t a r i a :
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjams T. A. ir VšĮ Mielagėnų Palaimintojo J.Matulaičio parapiniams globos namams, veikiantiems neveiksnios globotinės O. B. interesais, terminą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti iki 2015 m. spalio 5 dienos.
Teisėja Ramunė Čeknienė